Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2018-06-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-188-380/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-06-22
Bylos Nr.
AN2-188-380/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Pažeidėjas
E. A.
Advokatai
Vidmantas Žylė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-188-380/2018Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00012-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. A. ir jo atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atmestas E. A. skundas ir paliktas galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018 m. sausio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo E. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį nubaustas 38 Eur bauda bei įpareigotas atlyginti O. L. padarytą 36,56 Eur turtinę žalą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2018 m. sausio 16 d. nutarimu E. A. nubaustas už tai, kad 2017 m. birželio 17 d. 15.30 val., gavus O. L. pareiškimą, kad 2017 m. birželio 17 d. 15.30 val. nuvykusi į savo žemės valdą, esančią (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad nupjauti 13 metalinių stulpelių, kuriais buvo pažymėjusi savo valdos ir kaimyno valdos ribas. Nustatyta, kad minėtus stulpelius savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nupjovė kaimynas E. A. Nutarimu E. A. už nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, paskirta 38 Eur bauda. Tuo pačiu nutarimu E. A. įpareigotas atlyginti O. L. padarytą 36,56 Eur turtinę žalą. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi atmestas E. A. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Apeliaciniu skundu E. A. ir jo atstovas prašo: 1) panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 2) surengti žodinį bylos nagrinėjimą apygardos teisme. Apeliacinio skundo argumentai:

3.1. Nurodoma, jog byloje nėra neginčijamų E. A. kaltės pagal ANK 518 straipsnį įrodymų. Skundžiamoje nutartyje visiškai nėra atskleista bylos esmė. Teismas vadovavosi tik tariamos nukentėjusiosios O. L. pareiškimu policijai, kuri, tariamai ištyrusi pareiškime nurodytus subjektyvius pareiškėjos teiginius, pavertė procesiniu sprendimu administracinio nusižengimo byloje. Skundžiamoje nutartyje akcentuojamas kaimyninių žemės sklypų susidariusio ginčo sprendimo būdas, o ne administracinio nusižengimo esmė. To rezultatas – nepagrįstai buvo nubaustas asmuo, kuris gynė savo tikrą nuosavybės teisę, tai yra laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos, vykdė prevencinius veiksmus prieš O. L. savavaldžiavimą.

3.2. Teigiama, jog O. L. turėtų būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį, nes ji, nesilaikydama įstatyme nustatytos žemės sklypo ribų nustatymo procedūros, savavališkai, t. y. nesilaikydama nuo 2007 metų nusistovėjusios ir įteisintos žemės sklypų naudojimosi tvarkos, E. A. nuosavybės teise priklausančiame sklype ginčijo savo tariamą teisę, sukaldama 13 metalinių stulpelių, pažymėdama galimai nustatytas savo valdos ir kaimyno E. A. naujas žemės sklypų ribas.

3.3. Nurodoma, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus (toliau – NŽT) 2017 m. lapkričio 20 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte konstatuota, jog E. A. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro (duomenys neskelbtini) turi būti paženklintas 5 riboženkliais, vietoje rasti tik 4 riboženkliai, kurie atitinka standartus. Riboženklis Nr. 2 nerastas. Tai reiškia, kad reikalingumo naujai žymėti metaliniais stulpeliais tariamos nukentėjusiosios ir jos sutuoktinio sklypo ribas E. A. nuosavybėje nebuvo. Atitinkamai turi būti sprendžiamas klausimas dėl O. L. ir J. L. patraukimo administracinėn atsakomybėn už pastatytų riboženklių sunaikinimą ar sugadinimą, nes NŽT vedėjo 2018 m. vasario 21 d. įsakymu administracinio nusižengimo teisena, kuri buvo pradėta pagal O. L. pareiškimą ir pagal 2017 m. liepos 10 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą, E. A. buvo nutraukta. Šis faktas patvirtina, jog nuo 2007 metų gretimų žemės sklypų lokalizacija nėra pasikeitusi, kas nepateisina O. L. pareiškimuose nurodytus teiginius.

3.4. Pažymima, jog E. A. jokio ginčo su gretimų sklypų savininkais nesukėlė ir riboženklių savavališkai nestatė, nes besiribojančių žemės sklypų riba buvo nustatyta E. A. pasodintais vaismedžiais ir tvorele. Atvirkščiai, O. L. savavališkai sukaldama kuolelius, tai yra galimai nustatydama naują ir tikrą ribą turėjo kreiptis į E. A. ir paaiškinti situaciją, kokiu pagrindu šią ribą nustatinėja. Būtent toks civilizuotas turėjo būti galimai pažeistos O. L. teisės gynimo ar jos sukelto ginčo sprendimo būdas.

3.5. Pažymima, jog O. L. su kaimynu E. A. elgėsi ne kaip bendraturtė, o kaip jos sugalvotos teisinės padėties šeimininkė, žemės sklypo dalies, priklausančios nubaustam savininkui savininkė, kuri, sukaldama kuolelius, tariamai įgyvendino savo tariamą teisę. Todėl yra visiškai nepagrįstas teismo teiginys, jog E. A., pašalindamas metalinius kuolelius ir sugrąžindamas juos teisėtam savininkui, peržengė būtinosios ginties sąlygas. Tačiau traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neatsako pagal ANK, jeigu jis, administracinio nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką padarė gindamas savo nuosavybės teises. Būtent į tokį teisinį būtinosios ginties reglamentavimą teismas nepagrįstai nekreipė dėmesio, nes E. A. kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas, kad pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, reikalingumo neturėjo, o kaltinamas E. A. dėl tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo pareikštas nebuvo.

3.6. Nurodoma, jog nei institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nei teismas nesivadovavo įvykio vietoje užfiksuotais duomenimis, nei NŽT 2017 m. gruodžio 20 d. rašte išdėstytais argumentais ir rekomendacija, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ir naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Šio įstatymo 11 dalyje nustatyta, jog statyti statinius ir įrenginius galima tik teisės aktų nustatyta tvarka, gavus reikalingus leidimus. O. L. raštiškai buvo paaiškinta, kad ji turi teisę kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, jeigu ji mano, kad jos yra pažeistos.

Atsiliepimu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens E. A. ir jo atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nurodo, jog byloje esančių duomenų pagrindu galima daryti išvadą, jog E. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų ribų (ANK 652 straipsnis). Apeliaciniame skunde apeliantų yra ginčijamos teismo išvados dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.Pirmiausiai pažymėtina, jog apeliantas ir jo atstovas apeliaciniame skunde prašė apygardos teismo surengti žodinį bylos nagrinėjimą. Pagal ANK nuostatas, reglamentuojančias administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniu skundu nagrinėti administracinio nusižengimo bylą prašo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas. Toks prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas ir nagrinėjamu atveju paduotas prašymas nėra motyvuotas. Atsižvelgdamas į tai, kad nėra pagrindo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą dėl paduoto apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka, apygardos teismas nusprendė nagrinėti apeliacinį skundą įprastine rašytinio proceso tvarka. E. A. administracinio nusižengimo byloje yra nubaustas už tai, kad jis savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nupjovė 13 metalinių stulpelių, kuriais O. L. buvo pažymėjusi savo valdos ir kaimyno valdos ribas. Tokie E. A. veiksmai kvalifikuoti kaip savavaldžiavimas.Pagal ANK 518 straipsnį, savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.Nagrinėjamoje byloje E. A. nupjovė O. L. pastatytus stulpelius. Šios aplinkybės neginčija pats E. A. Ginčas dėl to nagrinėjamoje byloje nekyla. Ginčas nagrinėjamoje byloje kyla dėl to, ar tokie veiksmai yra teisingai kvalifikuoti kaip savavaldžiavimas, nes, E. A. vertinimu, jis išėmė O. L. įkaltus E. A. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype metalinius stulpelius. Skundžiamoje teismo nutartyje teismas darė išvadą, jog pagal padaryto pažeidimo pobūdį, visa tai neturi reikšmės, kadangi E. A. pasirinktas savo teisių į žemės sklypo nuosavybę gynimo būdas prieštarauja įstatymui. Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, skundžiamos teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, negali sutikti su skundžiamos teismo nutarties motyvais.Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tarp ginčijamų žemės sklypų nebuvo nustatytos žemės ribos. Teismo posėdžio metu tai patvirtino tiek O. L., tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. A. (b. l. 29–31). O. L. 2017 m. birželio 17 d. pareiškime dėl įvykio nurodė, jog 2017 m. birželio mėnesį žemėtvarkininkai nustatė jos ir E. A. sklypo ribas, kurias pažymėjo riboženkliais. E. A. ribą pažymėjo virve nuo riboženklio iki riboženklio. Ji (O. L.) su vyru pagal virvę pastatė stulpelius. Teismo posėdžio metu O. L. parodė, jog iki 2017 metų riboženklių nebuvo, jie nežinojo žemės sklypo ribų. E. A. užsakė riboženklius, pagal kuriuos jis turi pasitraukti 3 metrus (b. l. 29–31). Teismo posėdžio metu E. A. parodė, kad riboženklių nebuvo, jis nežino, kur yra žemės sklypo ribos, žemėtvarkos specialistai žemės sklypo ribų nepatvirtino, o O. L. ir jos sutuoktinis mano, kad žemės ribų prasme viskas pasislinko 3 metrais (b. l. 29–31). Taigi tiek E. A., tiek O. L. teigia, kad riboženklių nebuvo, tačiau O. L. nurodo, jog 2017 m. birželio mėnesį žemėtvarkininkai nustatė jos ir E. A. žemės sklypo ribas, kurias pažymėjo riboženkliais ir ji kartu su savo sutuoktiniu pagal E. A. nutiestą virvę nuo riboženklio iki riboženklio pastatė ginčijamus stulpelius. Iš byloje esančių duomenų yra žinoma, kad NŽT specialistas 2017 m. liepos 10 d. atliko E. A. žemės sklypo ir teritorijos prie jo žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimą. Šio patikrinimo metu nustatyta, kad E. A. žemės sklypas ir gretimas žemės sklypas, kuris priklauso O. L., nepaženklintas jokiais riboženkliais. Patikrinimo metu ribas žyminčių riboženklių nerasta. Taigi 2017 m. liepos 10 d. nustatyta, jog ribas žyminčių riboženklių nebuvo. Tuo tarpu veikos padarymo laikas pagal administracinio nusižengimo protokolą yra 2017 m. birželio 17 d. ir iš patikrinimo metu nustatytų aplinkybių nėra aišku, ar ribas žymintys riboženkliai buvo veikos padarymo metu, kaip teigia patvirtinant O. L. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 695 redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypų ribų riboženkliai. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuriame žemės sklypo savininkas pasirašo, kad įsipareigoja saugoti ir prižiūrėti riboženklius, nes pastovių riboženklių sunaikinimas užtraukią administracinę atsakomybę (32.1 papunktis).Iš bylai pateiktos medžiagos matyti, jog E. A. nuosavybės teisę į ginčijamą žemės sklypą įgijo 2007 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartimi (b. l. 5). 2007 m. kovo 30 d. buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas atlikus kadastrinius matavimus. Šiuo aktu buvo paženklintos žemės sklypo ribos ir riboženklių įtvirtinimo vietos. Nustatant žemės sklypo ribas, buvo kviesti dalyvauti žemės sklypo esamas (būsimas) savininkas ar naudotojas ir gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai, tarp jų: V. J. A. (E. A. žemės sklypo savininkas akto surašymo metu) bei žemės sklypo, kuris nagrinėjamu atveju priklauso O. L., savininkas (ar naudotojas). Akte nurodyta, jog žemės sklypų ribos paženklintos riboženkliais – 5 vienetai (b. l. 6). Taigi 2007 m. kovo 30 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktu buvo paženklintos žemės sklypo ribos ir riboženklių įtvirtinimo vietos, o 2017 m. liepos 10 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatyta, jog ribas žyminčių riboženklių nėra. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktu žemės sklypo savininkas įsipareigoja saugoti ir prižiūrėti riboženklius, kurių sunaikinimas arba gadinimas užtraukia administracinę atsakomybę. Šios pareigos turi laikytis ir žemės sklypo savininkas įgijęs nuosavybes teisę į žemės sklypą. Minėta, jog 2017 m. liepos 10 d. NŽT atliekamo patikrinimo metu nustatyta, jog nagrinėjamoje byloje ginčijami žemės sklypai nepaženklinti jokiais riboženkliais. Viešojo administravimo subjektas negalėjo nustatyti, kas sunaikino O. L. skunde nurodytus riboženklius, ir E. A. administracinė teisena dėl to buvo nutraukta (b. l. 26). O. L. teigia, jog 2017 m. birželio mėnesį žemėtvarkininkai nustatė jos ir E. A. sklypo ribas, kurias pažymėjo riboženkliais. E. A. ribą pažymėjo virve nuo riboženklio iki riboženklio. E. A. teigia, jog riboženklių nebuvo, nežino, kur yra ribos, viešojo administravimo subjektas šių ribų nepatvirtino. Aplinkybę, kad iki 2017 metų riboženklių nebuvo patvirtino ir pati O. L. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų patvirtinti O. L. nurodytas aplinkybes apie riboženklių atstatymą tarp ginčijamų žemės sklypų, kad tie riboženkliai buvo atstatyti teisės aktų nustatyta tvarka, kad E. A. veikos padarymo metu šie riboženkliai iš tiesų buvo. Byloje nėra jokio akto, kuris patvirtintų, jog riboženkliai buvo atstatyti iki veikos padarymo ir jie buvo veikos padarymo metu. Byloje esantys duomenys leidžia daryti priešingą išvadą, jog veikos padarymo metu šių riboženklių vis dėlto nebuvo, t. y. jų nebuvo ne tik 2017 m. liepos 10 d. NŽT atliekamo patikrinimo metu, kai buvo konstatuota, jog tokių riboženklių nėra, bet ir E. A. veikos padarymo metu. Kitaip tariant, byloje nėra duomenų, kurie rodytų, jog riboženkliai E. A. veikos padarymo metu buvo atstatyti ir jie buvo atstatyti teisės aktų nustatyta tvarka taip išsprendžiant žemės ribų klausimą tarp ginčijamų žemės sklypų. Tai taip pat reiškia, jog E. A. veikos padarymo metu žemės sklypų ribos tiek O. L., tiek E. A. nebuvo žinomos. Nesant riboženklių negalima pasakyti, kurio žemės sklypo teritorijoje buvo pastatyti 13 metalinių stulpelių. Nesant teisės aktų nustatyta tvarka nužymėtų ribų tarp ginčijamų žemės sklypų, O. L. neturėjo teisės statyti 13 metalinių stulpelių šias ribas nustatant. Apygardos teismo vertinimu, tuo metu, kai O. L. pastatė 13 metalinių stulpelių, kuriais buvo pažymėjusi savo valdos ir kaimyno valdos ribas, ji, neturėdama tam jokio leidimo, nustatė žemės sklypų ribas, kurios nebuvo nustatytos teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nebuvo žinomos nei E. A., nei O. L. Apygardos teismas sutinka su skundžiamos teismo nutarties motyvu, jog E. A. pasirinktas savo teisių į žemės sklypo nuosavybę gynimo būdas yra netinkamas, tačiau nagrinėjamoje situacijoje E. A. grąžino žemės sklypų ribas į pradinę padėtį, t. y. į padėtį, kur ribos nėra nustatytos teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi O. L. neturėjo teisės šias ribas nustatyti pastatydama 13 metalinių stulpelių. Tačiau E. A. pasirinktas teisių gynimo būdas negali būti vertinamas kaip tiek pavojingas, kad jam turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė, kai O. L. pažeistos teisės gali būti apgintos civilinėmis teisinėmis priemonėmis. O. L. 2017 m. liepos 14 d. pranešime policijos pareigūnui nurodė, jog ji užsakė, kad matininkė atliktų O. L. sklypo matavimus ir sukaltų riboženklius. Atlikus matavimus ir sukalus riboženklius dar kartą paaiškėjo, kad tvoros metaliniai strypai buvo sukalti jos sklypo teritorijoje ir E. A. neteisėtai juos nupjovė. Tačiau šie riboženkliai turėjo būti sukalti laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog NŽT papildomai paprašė O. L. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. pateikti visus su žemės sklypo ženklinimu susijusius dokumentus ir ji jokių dokumentų nebuvo pateikusi. NŽT specialistai padarė išvadą, jog atliktas O. L. žemės sklypo ženklinimas nesivadovaujant teisės aktais. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu atliktas O. L. žemės sklypo ženklinimas būtų atliktas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir tvoros metaliniai strypai iš tiesų buvo sukalti jos sklypo teritorijoje, kuriuos E. A. nupjovė, ribos tarp ginčijamų žemės sklypų nebuvo nustatytos teisės aktų nustatyta tvarka, todėl O. L. jos negalėjo būti žinomos E. A. veikos padarymo metu.Nagrinėjamas ginčas dėl žemės ribų nustatymo nėra išspręstas, su šiuo ginču susijusios žemės sklypų savininkų teisės gali būti ginamos civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Traukti E. A. administracinėn atsakomybėn, kai gretimo žemės sklypo savininko teisės gali būti užtikrintos naudojant civilines teisines priemones, nėra pagrindo.Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog E. A. pradėtoji administracinio nusižengimo teisena už tai, kad jis savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nupjovė 13 metalinių stulpelių, kuriais O. L. buvo pažymėjusi savo valdos ir kaimyno valdos ribas, turi būti nutraukta, nes E. A. nepadarė veikos, turinčios administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartis bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018 m. sausio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikinami. Apygardos teismui tenkinus E. A. ir jo atstovo apeliacinį skundą pasisakyti dėl visų apeliacinio skundo argumentų nėra prasmės, todėl jie paliekami nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018 m. sausio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir pradėtą administracinio nusižengimo teiseną E. A. nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė