Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Anykščių r., Debeikių sen., Leliūnų k., turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 149 str. 4 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. M. 2009 m. vasario 11 d. ryte bei laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 14 d. iki vasario 15 d. vakaro, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , suvokdamas, kad V. I., gim. 1996 m. vasario 10 d., supranta lytinių santykių pobūdį ir esmę, abiejų iniciatyva du kartus lytiškai santykiavo natūraliu būdu, t.y. tvirkino mažametę V. I..

M. M. prisipažino du kartus lytiškai santykiavęs su V. I., tačiau kategoriškai neigia naudojęsis jos bejėgiška padėtimi dėl mažametystės. M. M. parodė, kad su V. I. pradėjo draugauti 2008 m. spalio mėnesį. Kad ji yra mažametė, jis žinojo, tačiau, iš išvaizdos, aukšto ūgio (už jį aukštesnė), bendravimo būdo ir žinių apie lytinį gyvenimą, ji jam atrodė subrendusi. Ji suvokė lytinius santykius taip, kaip suvokia suaugusieji, todėl V. I. įvykio metu, jo manymu, nebuvo bejėgiškoje būklėje kaip mažametė. V. I. buvo įsimylėjęs, iš jos žodžių ir elgesio suprato, kad įsimylėjusi buvo ir ji. Susitikinėdavo beveik kiekvieną dieną ir tikėjosi ateityje gyventi kartu. Apie jų draugystę žinojo abiejų tėvai, kurie įspėjo neturėti lytinių santykių dėl V. I. mažametystės. Tėvus ramindavo, sakydamas, kad jie abu tik draugai. 2009 m. vasario 11 d. ryte, tikslaus laiko nurodyti negali, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno V. I. sesuo G. I., jis ir V. I. miegojo viename kambaryje, atskirose lovose. G. I. miegojo gretimame kambaryje. Po kurio laiko V. I. atėjo į jo lovą ir atsigulė šalia, abu pradėjo bučiuotis, vienas kitą nurengė ir abiejų iniciatyva pradėjo lytiškai santykiauti. Iki šiol lytinių santykių neturėjo - tai buvo jo pirmi iš meilės kilę lytiniai santykiai. Antrą kartą su V. I. jis lytiškai santykiavo tame pačiame bute 2009 m. vasario 14 ar 15 d. vakare, tikslios datos ir laiko nurodyti negali, nes neprisimena. Po kurio laiko sužinojo, kad V. I. yra nėščia. Nors labai pergyveno, tačiau apie abortą kalbos nebuvo, norėjo, kad kūdikis gimtų ir auginti jį. 2009 m. lapkričio 5 d. gimė jų dukra V. M.. Dukrą lankė, suteikė jai savo pavardę ir jaučia atsakomybę už jos išlaikymą bei auklėjimą. Pagal išgales yra prisidėjęs prie V. M. išlaikymo, radęs tinkamą darbą, reguliariai mokės teismo priteistus alimentus. Gailisi, kad santykiaudami nenaudojo apsisaugojimo priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji V. I. patvirtino, kad kaltinamasis M. M. pasakojo tiesą ir parodė, kad su juo pradėjo draugauti 2008 m. spalio mėnesį. 2009 m. vasario 11 d. ryte sesers bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji su M. M. abiejų iniciatyva lytiškai santykiavo. M. M. jokios prievartos prieš ją nenaudojo, prasidėjo viskas nuo bučinių, kurie peraugo į lytinius santykius. Santykiavo, nes mylėjo vienas kitą. Jos amžių M. M. žinojo. Praėjus savaitei, tikslios datos ir laiko nurodyti negali, ji su M. M. abiejų iniciatyva lytiškai santykiavo antrą kartą tame pačiame bute. Nesulaukusi mėnesinių pasakė apie tai motinai. Apsilankiusi pas ginekologą, sužinojo, kad yra nėščia. Apie moters ir vyro intymius santykius jai buvo žinoma, apie tai ne kartą yra kalbėjosi su mama, kuri buvo įspėjusi apie galimas pasekmes, tačiau tikėjosi, kad pasekmių nebus. Todėl apie tai, kas vyko tarp jos ir M. M. pilnai suprato ir viską suvokė. Šiuo metu su M. M. nebendrauja, nes mokosi, augina vaiką, todėl nelieka laiko.

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą A. I. parodė, kad 2008 m. gruodžio mėnesį sužinojo, kad jos mažametė dukra V. I. draugauja su M. M.. Iki draugystės su M. M. dukra elgėsi ne visai kaip vaikas – jai jau rūpėjo berniukai, susirašinėdavo su jais sms žinutėmis. V. I. ir M. M. vaikščiodavo gatvėmis susikabinę, rašydavo vienas kitam sms žinutes, M. M. jai pirkdavo saldainius. Paklausta apie M. M., dukra būdavo atvira, sakydavo, kad jį myli ir duodavo paskaityti žinutes. Nenorėjo, kad dukra draugautų su vyresniu vaikinu, daug kartų kalbėjo su ja apie galimas tolios draugystės pasekmes, apie apsisaugojimo priemones, lytiškai plintančias ligas. Dukra suprato lytinių santykių esmę bei jų pasekmes, tačiau neigė turinti lytinius santykius su M. M.. Drauge su dukra ir M. M. buvo nuvažiavusi pasikalbėti ir su M. M. tėvais, tačiau tiek M. M., tiek jo tėvai ramino, sakydami, kad „tarp jų nieko nėra“. Kilus įtarimui, kad dukra gali būti nėščia, nuvedė ją pas ginekologą, kuris konstatavo nėštumo faktą. Sužinojęs apie tai M. M., labai pergyveno, todėl palaikė morališkai juos abu - tiek dukrą, tiek M. M.. 2009 m. lapkričio 5 d. V. I. pagimdė dukrą V. M.. M. M. žadėjo prisidėti prie dukters materialinio išlaikymo, tačiau, kaip jai žinoma, jam nesisekė susirasti tinkamą darbą. V. I. pasiliko gyventi su ja, sakydama, kad gyvenant pas mamą bus lengviau baigti mokyklą. Dukra labai myli vaiką ir pati jį puikiai prižiūri, tačiau jos jausmai M. M. atšalo. V. I. sakė, kad su M. M. turėjo lytinius santykius du kartus. Mano, kad lytiniai santykiai buvo abiejų iniciatyva ir abu yra kalti. Jokios privartos nebuvo, nes gretimame kambaryje miegojusi kita dukra G. I. pagalbos šauksmo negirdėjo. M. M. nei ji, nei V. I. jokių pretenzijų neturi. Nenori, kad jis būtų nuteistas, nes mano, kad vaiką ateityje traumuos žinia apie tai, kad tėvas atliko bausmę už jo pradėjimą.

Nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą G. I. paaiškino, kad su šeima negyvena nuo 2004 metų, tačiau su vaikais ryšį palaiko. Dukra V. I. drauge su M. M. buvo aplankę jį, sakė, kad abu draugauja. Abu atrodė kaip vienmečiai, todėl manė kad jiedu yra klasės draugai.

Liudytoja G. I. parodė, kad jos mažametė sesuo V. I. 2008 m. rudenį pradėjo draugauti su M. M.. 2009 m. vasario mėnesį jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , V. I. kartu su M. M. šventė pastarosios gimtadienį. V. I. ir M. M. bute miegojo kartu, bet ji neįtarė, kad jie gali intymiai bendrauti. Yra girdėjusi, kaip mama seseriai ir M. M. ne kartą aiškino apie intymius vyro ir moters lytinius santykius, galimas jų pasekmes. V. I. neigdavo lytinius santykius su M. M., M. M. taip pat įtikinėjo tiek ją, tiek motiną, kad lytinių santykių su V. I. neturės iki jos pilnametystės. Po kurio laiko sužinojo, kad V. I. yra nėščia.

2009-08-12 specialisto išvadoje Nr. G 996/09 (05) užfiksuota, kad bendras fizinis išsivystymas, antropometrinių matavimų duomenys (ūgis 175 cm, svoris 67 kg ir kt.) leidžia teigti, kad V. I. yra lytiškai subrendusi. (b.l. 22).

2010-05-27 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103 MS - 66 užfiksuota, kad V. I., atsižvelgiant į amžiaus ir individualius psichologijos ypatumus, bylos nagrinėjamo įvykio metu galėjo pakankamai teisingai suprasti su ja atliktų veiksmų pobūdį (išorinę pusę), tačiau negalėjo (ir šiuo metu negali) suprasti tų veiksmų reikšmės, todėl negalėjo tiems veiksmams priešintis. V. I. nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis į įtaigumą; V. I. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai netrukdė ir netrukdo teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir galėjo (bei šiuo metu gali) duoti apie tai parodymus. (b.l. 52-54).

Teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė A. Šiaulytė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad metodikų, kurių pagalba galima būtų nustatyti žmogaus socialinę brandą, nėra, šį klausimą sprendžia teismas. V. I. asmenybės raida atitinka paauglystės laikotarpį: ji linkusi prieštarauti motinai, siekia dėmesio, ypatingai - priešingos lyties asmenų. Fizinis išsivystymas, lyginant su bendraamžėmis, yra spartesnis, nors 16-17 metų amžiaus paauglės kriterijų dar neatitinka. Jai būdingas uždarumas, nepasitikėjimas savo jėgomis. Tyrimo metu, uždavus klausimą apie lytinius santykius, mergaitė susikaustydavo, varžydavosi kalbėti. Ekspertizės akte yra nurodyta, kad V. I. negalėjo suprasti tų veiksmų reikšmės, todėl negalėjo tiems veiksmams priešintis. Tačiau po teisiamajame posėdyje išgirstų liudytojų bei nukentėjusiosios motinos parodymų, kad ji dukrai apie lytinius santykius ir jų pasekmes yra ne kartą aiškinusi, o taip pat po V. I. parodymų, kad mamos aiškinimus ji suprato, galėtų prie savo išvados prieš žodį „priešintis“ pridėti žodį „aktyviau“. Labai tikėtina, kad lytinių santykių socialinės reikšmės ir pasekmių jos asmenybei V. I. tuo metu neįvertino. Gebėjimą priešintis mažina ir įsimylėjimo būsena. Psichiatrė ekspertė dėl nėštumo ir vaiko gimimo diagnozavo V. I. adaptacijos sutrikimą - ji atsakingai augina vaiką, prisiimdama atsakomybę už jį, o tai yra netipiška jos amžiui.

M. M. psichologo bei priklausomybės ligų dispaserinėje įskaitoje neįrašytas ir nesigydė (b.l. 107).

Byloje pateikti nukentėjusiosios V. I. trys laiškai, kuriuose prisipažįsta mylinti M. M. (b.l. 95- 96).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Kaltinamajame akte M. M. inkriminuota nusikalstama veika – mažamečio išžaginimas, kurios sudėtis įtvirtinta BK 149 str. 4 d. Šiame straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas lytiškai santykiavo su mažamečiu asmeniu prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo mažamečio asmens būkle. Taigi, mažamečio išžaginimas yra veika, kurios metu aukos valia pažeidžiama pasinaudojant jos bejėgiškumu dėl mažametystės, todėl gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas, suvokęs, kad mažametis asmuo pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą nesupranta su juo daromų veiksmų esmės, išnaudojo jį, piktnaudžiaudamas savo, kaip vyresnio pagal amžių asmens padėtimi ir naudodamasis aukos bejėgiškumu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 10 punkte išaiškinta, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai vyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Taigi, šioje byloje yra svarbu ne tik nukentėjusiosios amžius, bet lytinio santykiavimo prasmės ir socialinės reikšmės suvokimas.

Kaltinamasis M. M. prisipažino du kartus lytiškai santykiavęs su V. I., tačiau kategoriškai neigė kaltinamajame akte nurodytą V. I. valios pažeidimo būdą – pasinaudojimą jos bejėgiška būkle dėl mažametystės. Jo žodžiais, santykiavo iš meilės ir abiejų iniciatyva. Kaltinamasis neneigė žinojęs V. I. amžių, tačiau iš išvaizdos (ekspertizės akte užfiksuotas ūgis 175 cm, svoris 67 cm), bendravimo būdo, žinių apie lytinį gyvenimą, ji jam atrodė subrendusi, o lytinius santykius suvokė ji taip, kaip suvokia suaugusieji. Šiuos kaltinamojo žodžius apie nukentėjusiosios brandą patvirtina byloje esantys įrodymai – pačios nukentėjusiosios ir jos motinos parodymai, duomenys, esantys Teismo medicinos specialisto išvadoje (b.l. 22) bei Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (b.l. 52-54), ekspertės paaiškinime. Teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyta, kad bendras V. I. fizinis išsivystymas bei antropometrinių matavimų duomenys leidžia teigti, jog V. I. yra lytiškai subrendusi. Pagreitintą, lyginant su bendraamžėmis, nukentėjusiosios fizinį išsivystymą posėdžio metu konstatavo ir ekspertė A. Šiaulytė. M. M. įvykio metu buvo devyniolikos metų, tačiau iš šalies neatrodo, kad jį ir V. I. skiria didelis metų skirtumas – tai patvirtino ir nukentėjusiosios tėvas G. I., kuris M. M. palaikė dukros klasioku. Todėl, akivaizdu, kad kaltinamajam ji atrodė fiziškai brandi.

Iš pokalbių su mama V. I. turėjo pakankamai išsamią informaciją apie lytinius santykius ir jų pasekmes - nėštumą bei gimdymą, mama papasakojo ir apie apsisaugojimo priemones bei lytiniu būdu plintančias ligas. Nukentėjusiosios žodžiais, šią informaciją ji pilnai suprato, tačiau tikėjosi, kad tų pasekmių nebus. Nukentėjusiosios sesuo G. I. paaiškino, kad „V. I. draugystės su M. M. metu nebuvo vaikiška, viską suprasdavo“. Ekspertė A. Šiaulytė posėdžio metu išklausiusi V. I., jos motinos ir kitų proceso dalyvių parodymus, patvirtino ekspertizės akte pateiktą išvadą, kad įvykio metu V. I. galėjo pakankamai teisingai suprasti su ja atliktų veiksmų pobūdį, tačiau dėl tų veiksmų reikšmės suvokimo ir gebėjimo jiems pasipriešinti pateikė mažiau kategorišką nei akte išvadą: „tikėtina, kad tų veiksmų socialinės reikšmės ir pasekmių jos asmenybei tuo metu ji neįvertino“ ir pridūrė, kad didelės reikšmės įvykiams turėjo jaunuolių įsimylėjimas, o metodikų, kurių pagalba galima būtų nustatyti žmogaus socialinę brandą, nėra, todėl šį klausimą sprendžia teismas.

Socialinė branda – tai fizinio ir psichinio asmenybės brandumo pakopa, kurią skirtingi asmenys pasiekia skirtingo amžiaus. Iš byloje nustatytų aplinkybių apie nukentėjusiosios fizinę brandą, lytinių santykių esmės ir reikšmės suvokimą, teismas neturi pagrindo abejoti V. I. socialine branda. Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad 8 klasių išsilavinimą turinčio M. M. paaiškinimas, kad jis laikė V. I. fiziškai ir psichiškai brandžia, suvokiančia su ja atliekamų veiksmų pobūdį ir esmę, byloje esančiais įrodymais negali būti paneigtas. M. M. ir V. I. draugystė tęsėsi apie metus laiko, todėl dėsninga, kad jų abiejų psichinė bei socialinė branda labai skirtis negalėjo.

Byloje taip pat užtenka įrodymų, kad lytiniai santykiai vyko abiejų – kaltinamojo ir nukentėjusiosios iniciatyva. Šią aplinkybę patvirtina visiškai sutampantys ir nuoseklūs V. I. ir M. M. parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai. Kaltinamasis papasakojo, kad V. I. atėjo pas jį į lovą, abu pradėjo bučiuotis, nurenginėti vienas kitą, po to sekė lytinis aktas. V. I. kaltinamojo parodymus pilnai patvirtino. Abu jaunuoliai buvo įsimylėję, V. I. stiprų meilės jausmą M. M. patvirtina jos rašyti laiškai (b.l. 96). M. M. šie lytiniai santykiai taip pat buvo ypatingi, nes pirmi (iki to laiko lytinių santykių nėra turėjęs) ir kilę iš stipraus meilės jausmo. Nukentėjusiosios motina, gerai pažinojusi savo dukrą ir atidžiai stebėjusi jaunuolių draugystę, posėdžio metu nebuvo linkusi kaltinti vien tik M. M., jos žodžiais, dėl kilusių pasekmių kalti jie abu. Iš jau paminėto Senato nutarimo seka, kad seksualiai pilnaverčio mažamečio asmens iniciatyva ar jo sutikimu atlikti lytiniai santykiai yra viena iš aplinkybių, paneigiančių nuteistajam inkriminuotą nukentėjusiojo asmens valios pažeidimo būdą – pasinaudojimą jo bejėgiška būkle dėl mažametystės.

Paminėtos aplinkybės kategoriškai prieštarauja kaltinamajame akte išdėstytai išvadai, kad kaltinamasis M. M. tyčia, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška padėtimi dėl mažametystės, ją išžagino (BK 149 str. 4 d.). Lytiniai santykiai, esant mažamečio asmens sutikimui, kai sutikimas yra sąmoningas ir duotas suvokiant su juo daromų veiksmų pobūdį ir esmę atitinka BK 153 str. (Mažamečio asmens tvirkinimas) numatytos nusikalstamos veikos sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 20 p.). Todėl kaltinamojo M. M. veika iš BK 149 str. 4 d. perkvalifikuotina į BK 153 str.

M. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino turėjęs lytinius santykius su mažamete, t.y. prisipažino esmines nusikaltimo objektyviosios pusės aplinkybes ir tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 153 straipsnio redakcija numatė šias alternatyvias bausmes: laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. M. M. teisiamas pirmą kartą (b.l. 102), todėl, vadovaujantis BK 56 str. 1 d., jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. M. M. padarytas tyčinis nusikaltimas jo padarymo metu buvo laikomas nesunkiu nusikaltimu. (BK 11 str.). Debeikių seniūno A. S. pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad skundų dėl M. M. elgesio nebuvo gauta (b.l. 108). Drauge su tėvu dirba atsitiktinius darbus, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Vidinės jaunuolio paskatos padaryti nusikalstamą veiką buvo stiprus meilės jausmas mažametei V. I.. Gimus dukrai, suteikė jai savo pavardę, lanko ir pagal išgales prisideda prie jos išlaikymo, o radęs geriau apmokamą darbą, žadėjo mokėti teismo priteistus alimentus. Nukentėjusioji ir jos atstovė pagal įstatymą M. M. pretenzijų neturi ir nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nenorėjo, kad jis būtų teisiamas dėl suprantamos priežasties, t.y. dėl galimos ateityje moralinės žalos iš jo pripažintų nusikalstamais veiksmų gimusiam vaikui. Įvertinus paminėtas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), M. M. skirtina sankcijoje nustatyta švelniausia - laisvės apribojimo bausmė, kuri savo dydžiu artima įstatymu nustatytos šios bausmės trukmės vidurkiui.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 str. ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Į. M. M. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.