- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-15
- Bylos Nr.
- 1S-122-579/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- S. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjo 2018 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ajme sektoriuje (toliau – Komisijos) 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą taikyti S. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
S. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, skirtą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 3 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2019 m. vasario 3 d.Komisija 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 93-969 nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes S. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuodamas tuo, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų konstatuoti, jog S. K. lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis S. K. skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo. Skunde nuteistasis nurodo, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis numato vienintelį vertinamąjį kriterijų nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal aprobuotą OASys metodiką. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 39 balai ir yra akivaizdi pažanga ją mažinant, nes ji sumažėjo nuo 68 balų, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai subjektyviai vertina minėtus duomenis ir abejoja nuteistojo pažanga. Pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals, patvirtina ir tai, kad apeliantas yra tris kartus skatintas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė visas skirtas rekomendacijas, dabar bausmę atlieka be sargybos, dirba Rukloje, palaiko ryšius su artimaisiais. Apeliantas teigia, jog nesant nei nukentėjusiojo, nei prokuroro prieštaravimų, teismas turėjo tikrinti tik Komisijos nutarimo teisėtumą, kas nurodyta ir Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. 1S-1210-383/2013, tuo tarpu tikrindamas ir nutarimo pagrįstumą galimai pažeidė nešališkumo principus bei teisę į teisingą teismą. Vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija „Dėl lygtinio paleidimo“ būtent Komisija gali nagrinėti kalinio atitikimą lygtinio paleidimo kriterijams, kas ir buvo padaryta.Skunde apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad jis padarė du vidaus tvarkos pažeidimus. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju svarstant komisijoje buvo nustatyta, kad pažeidimas nebuvo padarytas, todėl nuobaudos neskirtos.Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog teismas vertindamas padarytų veikų pobūdį, kiekį ir likusią neatliktos bausmės dalį, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą draudimą už tą pačią veiką asmenį bausti antrą kartą. Be to, pažymi, jog yra atlikęs beveik 2/3 skirtos bausmės, todėl likusi 1/3 dalis negali būti vertinama kaip pakankamai didelė. Teigia, jog priešingai nei nutartyje nurodo teismas, pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, rodo akivaizdžiai nuo 68 balų iki 39 balų sumažėjusi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tai, kad bausmę atlieka būryje be sargybos, dirba kartu su laisvėje esančiais žmonėmis, rodo, jog juo galima pasitikėti. Taip pat pažymi, jo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis nebus besąlygiškai atleistas nuo bausmės, priešingai, bus prižiūrimas, o pažeidus sąlygas, lengvesnio režimo sąlygomis atlikta bausmė nebus užskaitoma.Taip pat skunde nuteistasis teigia, jog teismas neįvertino duomenų apie jo motinos sveikatos būklę, neatsižvelgė į visas reikšmingas bylai aplinkybes, todėl abejoja priimto sprendimo objektyvumu. Nuteistojo S. K. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagrindinis vertinamasis kriterijus yra ne konkreti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, išreikšta balais pagal OASys metodiką, kaip skunde teigia S. K., tačiau manymas, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, ši išvada, toks manymas, turi būti pagrįstas. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Priešingai nei skunde teigia S. K., būtent teismas tvirtina ar atsisako tvirtinti Komisijos nutarimą dėl asmens lygtinio paleidimo, todėl jis turi pareigą įvertinti nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą tiek procedūriniu, tiek ir materialiniu aspektu. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas taip pat yra ir kitos formalios sąlygos taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.Kaip jau minėta, pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju, nors nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinama kaip žema, tačiau vien šis formalus pagrindas savaime nesuponuoja pagrįsto manymo, kad jau galima tikėtis teisėto, įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Kaip jau minėta, apie tai, kad asmuo gali būti lygtinai paleistas, sprendžiama, jeigu jo elgesio pataisos įstaigoje korekcija nukreipta teigiama linkme, tačiau šiuo atveju tokiai išvadai pagrindo nėra. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, S. K. elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas, be to, fiksuota ir duomenų, rodančių priešišką požiūrį į pataisymo priemones bei sistemą. Nors nuteistasis teigia, jog apsiribojimas svarstymu komisijoje reiškia, kad pažeidimas nebuvo padarytas, tačiau tai akivaizdžiai prieštarauja tiek socialinio tyrimo išvadai, tiek pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nurodytiems duomenims. Šiuose dokumentuose vienareikšmiškai nurodyta, kad nuteistasis padarė du vidaus tvarkos pažeidimus, kurie pasireiškė tuo, jog skundo autorius nevykdė administracijos reikalavimų. Pažymėtina ir tai, jog pažeidimai padaryti vos mėnesio bėgyje. Po paskutinio pažeidimo nuteistasis vieną kartą skatintas. Be to, vertinant, ar pažanga keičiant elgesį akivaizdi ir bylojanti apie stabilius nuteistojo elgesio pokyčius, būtina atsižvelgti ir į kitus nuteistojo elgesio aspektus vykdant bausmę pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį. Patikrinus duomenis LITEKO sistemoje matyti, jog klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo buvo svarstomas ir anksčiau, tačiau buvo nustatyta, kad nuteistasis neatitiko formalių lygtinio paleidimo sąlygų, nes nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių – nedirbo, noro įsidarbinti nerodė, nors atvykęs į pataisos įstaigą dirbti sutiko. Šiuo metu nuteistasis dirba, formalias sąlygas lygtiniam paleidimui atitinka, tačiau akivaizdu, jog vos mažiau nei prieš pusmetį jo situacija buvo priešinga. Visa tai leidžia pagrįstai abejoti tuo, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys (netinkamų strategijų naudojimas), praeities veikla ir draugų ratas, ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis, vis dar vertinami kaip nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai. Šioje išvadoje nurodyta, kad nuteistasis save vertina adekvačiai, tačiau turi smurto vartojimo pavyzdžių, siekiant paklusimo, turi perdėto reagavimo pavyzdžių. Tai, kad skundo autoriui sunku paklusti nustatytoms taisyklėms, rodo ir padaryti vidaus tvarkos pažeidimai. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis supranta, jog turi problemų, tačiau yra prieštaravimų tarp to, ką vertina kaip problemą, ir kaip supranta savo indėlį problemos atsiradime, problemų sprendimui naudoja fizinę jėgą, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Būtent šių aplinkybių visuma, net ir įvertinus nuteistojo S. K. paskatinimus, darbą ir teigiamą charakteristiką iš darbovietės, tai, kad jis dirba be sargybos, šiuo metu dar neleidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje lygtinai paleistas S. K. sugebės paklusti visuotinai priimtinoms taisyklėms, sugebės laikytis jam nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nedarys naujų teisės pažeidimų. Teisėjų kolegija pažymi, jog duomenys dėl nuteistojo motinos sveikatos būklės šiuo atveju taip pat nesuteikia pagrindo tenkinti nuteistojo skundą tenkinti. S. K. atliekant bausmę ir sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, visuomenės interesas užtikrinti teisingumo įgyvendinimą, visuomenės apsaugą tiek individualiosios, tiek ir bendrosios prevencijos aspektu pateisina ribojimus, susijusius su šeiminiais, socialiniais ryšiais. Be to, pažymėtina, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad nuteistasis būtų vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti ir padėti sergančiai motinai.Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog Kauno apylinkės 2018 m. sausio 15 d. nutarties išvados pagrįstos išsamiu lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių vertinimu, teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos, todėl skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo S. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjo 2018 m. sausio 15 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.