Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-05-27 · Byla Nr. Iv-523-554/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-523-554/2010Sprendimas · 2010-05-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-03-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-05-27
Bylos Nr.
Iv-523-554/2010
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00173-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Algis Markevičius
Atsakovas
Kauno
Suinteresuotas asmuo
Policijos departamento prie LR VRM
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. Iv-523-554 /2010.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00173-2010-8.Procesinio sprendimo kategorija: 16.5, 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegu˛es 27 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisejas Algis Markevicius,sekretoriaujant Vaidai Martuseviciutei,dalyvaujant pareiškejui V. S.,

nedalyvaujant atsakovo - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato igaliotam atstovui,

treciojo suinteresuotojo asmens - Policijos departamento prie LR VRM igaliotam atstovui,

viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo V. S. prašyma del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies bei delspinigiu priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Pareiškejas kreipesi i teisma ir praše priteisti neišmoketa darbo u˛mokescio dali - viso sumoje 2083,50 Lt. bei delspinigius 0,07 proc. u˛ kiekviena praleista kalendorine diena.

Šalies argumentai

Pareiškejas prašyme (b.l. 4) nurode bei teismo posed˛io metu paaiškino, kad iki 2009 04 09 dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Budetoju poskyrio vyresniuoju specialistu. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2009 12 11 nutarimu byloje Nr. 144/07-17/08-25/08-39/08 pripa˛inta, kad Valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 str. 2 d. nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai, jog kiekvienas ˛mogus turi teise gauti teisinga apmokejima u˛ darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. 2010 03 03 pareiškejas kreipesi i Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininka prašydamas išmoketi jam neišmoketa atlyginimo dali arba išduoti pa˛yma apie neišmoketa darbo u˛mokescio dali, kai priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 str. 2 d. nustatyta 70 proc. riba, nurodant priskaiciuotas, bet neišmoketas sumas u˛ viršvalandini darba, darba poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu ir atliktas papildomas u˛duotis nuo 2007 01 01 iki 2010 01 01. Atsakovas pateike jam pa˛ymas, kuriu duomenimis pareiškejui u˛ 2007 - 2010 metus, taikant 70 proc. ribojima priskaiciuota, bet neišmoketa 2083,50 Lt. Atsakovo atsisakymas išmoketi priskaiciuota, bet neišmoketa darbo u˛mokescio dali gera valia yra neteisetas, nes pareiškejas jam pavesta darba atliko, todel u˛ ji turejo buti apmoketa. Pareiškejas taip pat prašo priteisti delspinigius, nesutinka, jog jo reikalavimui butu taikoma senatis, bei prieštarauja del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies išmokejimo atidejimo.

Atsakovas - Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas praše pareiškejo prašyma atmesti kaip nepagrista.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimuose i prašyma (b.l. 10-11, 15-16) nurode, kad Konstitucinio Teismo sprendimu galia del teises aktu atitikties Konstitucijai yra nukreipiama i ateiti. Teises aktai, Konstitucinio Teismo pripa˛inti prieštaraujanciais Konstitucijai, negali buti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo del šiu aktu prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo. Taigi, pareiškejui darbo u˛mokescio nepriemoka galetu buti priteista tik tuo atveju, jei atsakovas po Konstitucinio Teismo 2009 12 11 nutarimo priemimo, mokedamas jam darbo u˛mokesti, ir toliau taikytu pripa˛intas prieštaraujanciomis Konstitucijai Valstybes tarnybos istatymo normas. Nagrinejamu atveju atsakovas prieme sprendimus ir juos ivykde iki Konstitucinio Teismo nutarimo priemimo, pareiškejas šiu veiksmu negincijo, todel jo reikalavimas atmestinas. Atsakovas prašo taikyti pareiškejo reikalavimui senati, taip pat atideti teismo sprendimo vykdyma vieneriems metams del susiklosciusios finansines padeties istaigoje.

Pareiškejo prašymas tenkintinas iš dalies.

Pareiškejas teismo prašo priteisti negauta darbo u˛mokesti u˛ nepagristai apribota priedu ir priemoku mokejima bei delspinigius 0,07 proc. u˛ kiekviena praleista kalendorine diena. Bylos duomenys patvirtina, jog iki 2009 04 09 pareiškejas dirbo Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus Budetoju poskyrio vyresniuoju specialistu - t.y. buvo statutinis valstybes tarnautojas (b.l. 12), todel jo reikalavimas kildinamas iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Atsakovo parengtose pa˛ymose nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007 01 01 iki 2009 12 31 pareiškejui buvo neišmoketa 2083,50 Lt priemoku ir priedu dalis, viršijanti 70 procentu pareigines algos (b.l. 7, 8, 13, 14, 17, 18-21).

Valstybes tarnautojams atitinkamo dyd˛io darbo u˛mokestis buvo nustatytas Valstybes tarnybos istatymo (2002 04 23 redakcija ir 2007 06 07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005 12 21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 str. 2 d. buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 str. 2 d. numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be išlygu taikomos šio Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo u˛mokesti, nuostatos. Istatymo 23 str. 2 d. nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Pareiškejui darbo u˛mokestis buvo skaiciuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 12 11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002 04 23 redakcija ir 2007 06 07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 str. 2 d. (2002 04 23 redakcija ir 2007 06 07 redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai, jog kiekvienas ˛mogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima u˛ darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. Konstituciniam Teismui konstatavus Valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo u˛mokescio mokejima pareiškejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo u˛mokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo u˛mokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 str. nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 07 12, 2004 12 13, 2007 03 20 nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 str. 4 d. neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripa˛inti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo u˛mokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 str. 4 d. prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripa˛inimo neteiseta. Butent iki to momento, kada teise pareikšti prašyma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo at˛vilgiu atsiradusi darbo u˛mokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 str. 4 d. prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, išplestines teiseju kolegijos nutartyse administracinese bylose Nr. A12-219/2004, Nr. A1-638/2005 išdestytos nuostatos, jog gincuose del darbo u˛mokescio nepriemoku priteisimo ginco šaliu teisiniai santykiai nera pasibaige, taikomos ir nagrinejamoje administracineje byloje (ABTI 13 str., 20 str.).

Pareiškejas i teisma del negauto darbo u˛mokescio priteisimo kreipesi 2010 03 15 (b.l. 4). Iš to seka, kad pareiškejas praleido Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatyta treju metu senaties termina pareikšti reikalavimui del nesumoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo u˛ 2007 metu sausio – vasario menesius bei u˛ 2007m. kovo men. 1-14 dienas (b.l. 17), o atsakovas prašo taikyti senaties termina (b.l. 10-11).

Nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareiškejui nesumoketa darbo u˛mokesti negali buti pripa˛intas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvišaliai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo u˛mokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Kauno apskrities VPK, o ne valstybe placiaja prasme, todel konstatuojama, kad neišmoketa darbo u˛mokescio dalis priteistina iš atsakovo Kauno apskrities VPK. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje išdeste 2005-12-21 nutartyje išplestines teiseju kolegijos išnagrinetoje administracineje byloje A1-638/2005 (ABTI 13 str., 20 str.). Pareiškejas atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jam nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo u˛mokestis. Konstatuota, kad pareiškejui priklausancios darbo u˛mokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 str. 4 d. prasme, nes pareiškejas yra išsaugojes galimybe ginti šiuo nesumokejimu pa˛eistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant šia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009 12 11 nutarimo priemimo iš Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008 12 09 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 str. 2 d. norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareiškejo prašymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo u˛mokescio nemokejima pareiškejui šiuo metu yra išnykes (ABTI 57 str.).

Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatuojama, jog pareiškejo prašymas del priteisimo negauto darbo u˛mokescio pagristas, taciau tenkintinas iš dalies. Jo naudai priteistina 1658,05 Lt neišmoketo darbo u˛mokescio suma u˛ laikotarpi nuo 2007 03 15 iki 2010 03 15 (b.l. 17), nes toks priteisimas neprieštarauja Darbo kodekso 298 str. nuostatai, kad valstybes tarnautojui priklausantis darbo u˛mokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisimos ne daugiau kaip u˛ trejus metus (ABTI 88 str. 4 p.).

Pareiškejas prašo priteisti delspinigius 0,07 proc. u˛ kiekviena praleista kalendorine diena. Darbo kodekso 207 str. 1 d. numato, kad kai del darbdavio kaltes paveluotai išmokamas darbo u˛mokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami istatymu nustatyto dyd˛io delspinigiai. Delspinigiu u˛ išmoku, susijusiu su darbo santykiais, mokejimo salygas bei tvarka nustato Delspinigiu nustatymo u˛ išmoku, susijusiu su darbo santykiais, paveluota mokejima istatymas (toliau - Delspinigiu istatymas). Delspinigiu istatymo 2 str. 1 d. numatyta, kad kai ne del darbuotojo kaltes paveluotai išmokamas darbo u˛mokestis ar kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos (išskyrus Valstybinio socialinio draudimo istatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Iš to seka, kad delspinigiu išmokejimas sietinas su neteiseta darbdavio veikla, susijusia su paveluotu išmokejimu darbo u˛mokescio ar kitu su darbo santykiais susijusiu išmoku mokejimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestine teiseju kolegija 2005 12 21 nutartyje administracineje byloje Nr. A1-638/2005 konstatavo, jog delspinigiu priteisimas u˛ paveluotai sumoketa darbo u˛mokesti turi buti siejamas su darbdavio kalte (ABTI 20 str.). Kadangi Kauno apskrities VPK, apskaiciuodamas ir mokedamas pareiškejui ne visa darbo u˛mokesti, vadovavosi tuo metu galiojusiais teises aktais - t. y. veike teisetai, todel reikalavimas priteisti delspinigius netenkinamas (ABTI 57 str., 88 str. 1 p.).

Atsakovo prašymas sprendimo vykdyma atideti vieneriu metu laikotarpiui tenkintinas.

Darydamas šia išvada teismas atsi˛velgia i tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismu praktika iš esmes analogiškose bylose butu formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltu pavojus pa˛eisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa). Teismas pa˛ymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 03 09 nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai ˛inomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui. Teismas pripa˛ista, kad toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus nagrinejamai administracinei bylai. Todel, vadovaudamasi ABTI 4 str. 5 d. ir Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. (pagal šias procesines teises normas, teismas turi teise dalyvaujanciuju byloje asmenu prašymu ar savo iniciatyva, atsi˛velgdamas i turtine abieju šaliu padeti ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma atideti ar išdestyti), teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui (ABTI 58 str., Teismu istatymo 33 str. 4 d.).

Vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 4 p., Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d., teismas

nusprend ˛ i a:

Pareiškejo prašyma tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškejui V. S. iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmoketa 1658,05 Lt darbo u˛mokescio dali.

Sprendimo vykdyma atideti vieneriu metu laikotarpiui.

Likusioje dalyje pareiškejo prašyma atmesti kaip nepagrista.

Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.

Teisejas Algis Markevicius