- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-27
- Bylos Nr.
- Iv-523-554/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00173-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Atsakovas
- Kauno
- Suinteresuotas asmuo
- Policijos departamento prie LR VRM
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovo - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato igaliotam atstovui,
vieame teismo posedyje inagrinejo administracine byla pagal pareikejo V. S. prayma del neimoketos darbo u˛mokescio dalies bei delspinigiu priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Pareikejas kreipesi i teisma ir prae priteisti neimoketa darbo u˛mokescio dali - viso sumoje 2083,50 Lt. bei delspinigius 0,07 proc. u˛ kiekviena praleista kalendorine diena.
Šalies argumentai
Pareikejas prayme (b.l. 4) nurode bei teismo posed˛io metu paaikino, kad iki 2009 04 09 dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Budetoju poskyrio vyresniuoju specialistu. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2009 12 11 nutarimu byloje Nr. 144/07-17/08-25/08-39/08 pripa˛inta, kad Valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei venciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis virijant nustatyta darbo trukme, kai jiems imoketinu priedu ir priemoku suma virijo Valstybes tarnybos istatymo 23 str. 2 d. nustatyta riba, prietaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai, jog kiekvienas ˛mogus turi teise gauti teisinga apmokejima u˛ darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. 2010 03 03 pareikejas kreipesi i Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virininka praydamas imoketi jam neimoketa atlyginimo dali arba iduoti pa˛yma apie neimoketa darbo u˛mokescio dali, kai priedu ir priemoku suma virijo Valstybes tarnybos istatymo 23 str. 2 d. nustatyta 70 proc. riba, nurodant priskaiciuotas, bet neimoketas sumas u˛ virvalandini darba, darba poilsio bei venciu dienomis, nakties metu ir atliktas papildomas u˛duotis nuo 2007 01 01 iki 2010 01 01. Atsakovas pateike jam pa˛ymas, kuriu duomenimis pareikejui u˛ 2007 - 2010 metus, taikant 70 proc. ribojima priskaiciuota, bet neimoketa 2083,50 Lt. Atsakovo atsisakymas imoketi priskaiciuota, bet neimoketa darbo u˛mokescio dali gera valia yra neteisetas, nes pareikejas jam pavesta darba atliko, todel u˛ ji turejo buti apmoketa. Pareikejas taip pat prao priteisti delspinigius, nesutinka, jog jo reikalavimui butu taikoma senatis, bei prietarauja del neimoketos darbo u˛mokescio dalies imokejimo atidejimo.
Atsakovas - Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prae pareikejo prayma atmesti kaip nepagrista.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimuose i prayma (b.l. 10-11, 15-16) nurode, kad Konstitucinio Teismo sprendimu galia del teises aktu atitikties Konstitucijai yra nukreipiama i ateiti. Teises aktai, Konstitucinio Teismo pripa˛inti prietaraujanciais Konstitucijai, negali buti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo del iu aktu prietaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo. Taigi, pareikejui darbo u˛mokescio nepriemoka galetu buti priteista tik tuo atveju, jei atsakovas po Konstitucinio Teismo 2009 12 11 nutarimo priemimo, mokedamas jam darbo u˛mokesti, ir toliau taikytu pripa˛intas prietaraujanciomis Konstitucijai Valstybes tarnybos istatymo normas. Nagrinejamu atveju atsakovas prieme sprendimus ir juos ivykde iki Konstitucinio Teismo nutarimo priemimo, pareikejas iu veiksmu negincijo, todel jo reikalavimas atmestinas. Atsakovas prao taikyti pareikejo reikalavimui senati, taip pat atideti teismo sprendimo vykdyma vieneriems metams del susiklosciusios finansines padeties istaigoje.
Pareikejo praymas tenkintinas i dalies.
Pareikejas teismo prao priteisti negauta darbo u˛mokesti u˛ nepagristai apribota priedu ir priemoku mokejima bei delspinigius 0,07 proc. u˛ kiekviena praleista kalendorine diena. Bylos duomenys patvirtina, jog iki 2009 04 09 pareikejas dirbo Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus Budetoju poskyrio vyresniuoju specialistu - t.y. buvo statutinis valstybes tarnautojas (b.l. 12), todel jo reikalavimas kildinamas i valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Atsakovo parengtose pa˛ymose nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007 01 01 iki 2009 12 31 pareikejui buvo neimoketa 2083,50 Lt priemoku ir priedu dalis, virijanti 70 procentu pareigines algos (b.l. 7, 8, 13, 14, 17, 18-21).
Valstybes tarnautojams atitinkamo dyd˛io darbo u˛mokestis buvo nustatytas Valstybes tarnybos istatymo (2002 04 23 redakcija ir 2007 06 07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005 12 21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 str. 2 d. buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams io istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, iskyrus io istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 str. 2 d. numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be ilygu taikomos io Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo u˛mokesti, nuostatos. Istatymo 23 str. 2 d. nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viryti 70 procentu pareigines algos. Pareikejui darbo u˛mokestis buvo skaiciuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 12 11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002 04 23 redakcija ir 2007 06 07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei venciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis virijant nustatyta darbo trukme, kai jiems imoketinu priedu ir priemoku suma virijo Valstybes tarnybos istatymo 23 str. 2 d. (2002 04 23 redakcija ir 2007 06 07 redakcija) nustatyta riba, prietaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai, jog kiekvienas ˛mogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima u˛ darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. Konstituciniam Teismui konstatavus Valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, inyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo u˛mokescio mokejima pareikejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo u˛mokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis ileistus kitus teises aktus priklausantis darbo u˛mokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. i asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 str. nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 07 12, 2004 12 13, 2007 03 20 nutarimai).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 str. 4 d. neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripa˛inti prietaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo u˛mokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 str. 4 d. prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripa˛inimo neteiseta. Butent iki to momento, kada teise pareikti prayma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo at˛vilgiu atsiradusi darbo u˛mokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 str. 4 d. prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, iplestines teiseju kolegijos nutartyse administracinese bylose Nr. A12-219/2004, Nr. A1-638/2005 idestytos nuostatos, jog gincuose del darbo u˛mokescio nepriemoku priteisimo ginco aliu teisiniai santykiai nera pasibaige, taikomos ir nagrinejamoje administracineje byloje (ABTI 13 str., 20 str.).
Pareikejas i teisma del negauto darbo u˛mokescio priteisimo kreipesi 2010 03 15 (b.l. 4). I to seka, kad pareikejas praleido Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatyta treju metu senaties termina pareikti reikalavimui del nesumoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo u˛ 2007 metu sausio – vasario menesius bei u˛ 2007m. kovo men. 1-14 dienas (b.l. 17), o atsakovas prao taikyti senaties termina (b.l. 10-11).
Nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareikejui nesumoketa darbo u˛mokesti negali buti pripa˛intas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvialiai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprayme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo u˛mokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Kauno apskrities VPK, o ne valstybe placiaja prasme, todel konstatuojama, kad neimoketa darbo u˛mokescio dalis priteistina i atsakovo Kauno apskrities VPK. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje ideste 2005-12-21 nutartyje iplestines teiseju kolegijos inagrinetoje administracineje byloje A1-638/2005 (ABTI 13 str., 20 str.). Pareikejas atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jam nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo u˛mokestis. Konstatuota, kad pareikejui priklausancios darbo u˛mokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 str. 4 d. prasme, nes pareikejas yra isaugojes galimybe ginti iuo nesumokejimu pa˛eistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant ia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009 12 11 nutarimo priemimo i Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008 12 09 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra paalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 str. 2 d. norma, prietaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareikejo praymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo u˛mokescio nemokejima pareikejui iuo metu yra inykes (ABTI 57 str.).
Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatuojama, jog pareikejo praymas del priteisimo negauto darbo u˛mokescio pagristas, taciau tenkintinas i dalies. Jo naudai priteistina 1658,05 Lt neimoketo darbo u˛mokescio suma u˛ laikotarpi nuo 2007 03 15 iki 2010 03 15 (b.l. 17), nes toks priteisimas neprietarauja Darbo kodekso 298 str. nuostatai, kad valstybes tarnautojui priklausantis darbo u˛mokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisimos ne daugiau kaip u˛ trejus metus (ABTI 88 str. 4 p.).
Pareikejas prao priteisti delspinigius 0,07 proc. u˛ kiekviena praleista kalendorine diena. Darbo kodekso 207 str. 1 d. numato, kad kai del darbdavio kaltes paveluotai imokamas darbo u˛mokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios imokos, kartu su jomis darbuotojui imokami istatymu nustatyto dyd˛io delspinigiai. Delspinigiu u˛ imoku, susijusiu su darbo santykiais, mokejimo salygas bei tvarka nustato Delspinigiu nustatymo u˛ imoku, susijusiu su darbo santykiais, paveluota mokejima istatymas (toliau - Delspinigiu istatymas). Delspinigiu istatymo 2 str. 1 d. numatyta, kad kai ne del darbuotojo kaltes paveluotai imokamas darbo u˛mokestis ar kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios imokos (iskyrus Valstybinio socialinio draudimo istatymo numatytas imokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. I to seka, kad delspinigiu imokejimas sietinas su neteiseta darbdavio veikla, susijusia su paveluotu imokejimu darbo u˛mokescio ar kitu su darbo santykiais susijusiu imoku mokejimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iplestine teiseju kolegija 2005 12 21 nutartyje administracineje byloje Nr. A1-638/2005 konstatavo, jog delspinigiu priteisimas u˛ paveluotai sumoketa darbo u˛mokesti turi buti siejamas su darbdavio kalte (ABTI 20 str.). Kadangi Kauno apskrities VPK, apskaiciuodamas ir mokedamas pareikejui ne visa darbo u˛mokesti, vadovavosi tuo metu galiojusiais teises aktais - t. y. veike teisetai, todel reikalavimas priteisti delspinigius netenkinamas (ABTI 57 str., 88 str. 1 p.).
Atsakovo praymas sprendimo vykdyma atideti vieneriu metu laikotarpiui tenkintinas.
Darydamas ia ivada teismas atsi˛velgia i tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismu praktika i esmes analogikose bylose butu formuojama vieninga linkme (prieingu atveju kiltu pavojus pa˛eisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa). Teismas pa˛ymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 03 09 nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai ˛inomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui. Teismas pripa˛ista, kad toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus nagrinejamai administracinei bylai. Todel, vadovaudamasi ABTI 4 str. 5 d. ir Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. (pagal ias procesines teises normas, teismas turi teise dalyvaujanciuju byloje asmenu praymu ar savo iniciatyva, atsi˛velgdamas i turtine abieju aliu padeti ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma atideti ar idestyti), teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui (ABTI 58 str., Teismu istatymo 33 str. 4 d.).
Vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 4 p., Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d., teismas
Pareikejo prayma tenkinti i dalies.
Priteisti pareikejui V. S. i atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neimoketa 1658,05 Lt darbo u˛mokescio dali.
Sprendimo vykdyma atideti vieneriu metu laikotarpiui.
Likusioje dalyje pareikejo prayma atmesti kaip nepagrista.
Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.