Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos (gimimo, santuokos, mirties liudijimų, nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais ir kt.) pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini) G E. B. ir E. B. šeimoje. Pareiškėjos tėvai, gyvendami santuokoje 1993 m. sausio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr.I-1374 Nr.2, įgijo dviejų kambarių butą, unikalus (duomenys neskelbtini). Butas ir dalis tvarto buvo įgyti ir registruoti viešajame registre mamos E. B. vardu. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos TSR Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalį (1964 m. liepos 7 d. redakcija) turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, nors jis įformintas vieno iš sutuoktinių vardu.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas G E. B.. P. G. E. B. mirties metu galiojusio Lietuvos Respublikos CK (toliau tekste- CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, palikimą pagal įstatymą būtina priimti per tris mėnesius, paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Tačiau į notarą nei vienas iš teisėtų paveldėtojų į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla po tėvo mirties neužvesta. Tačiau po palikėjo G. E. B. mirties gyvenamajame būste liko gyventi pareiškėjos mama E. B., ji naudojosi visu jiems priklausiusiu turtu, rūpinosi buto ir tvarto dalies išlaikymu, remontu, juos naudojo ir prižiūrėjo. 2018 m. balandžio 10 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 34SŽN-104-(14.34.55.) pagrindu išsinuomojo 1,3600 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini) prie valdomo buto ir tvarto dalies.

Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad E. B. per tris mėnesius palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo naudotis, ir jį valdė iki savo mirties. Pareiškėjos mama E. B. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš Tauragės rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro pažymos nustatyta, kad po E. B. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo gavimo kreipėsi D. S..

Byloje nustatyta, kad po G E. B. mirties tik pareiškėjos mama rūpinosi jo paliktais asmeniniais, namų apyvokos bei apstatymo daiktais, bei likusiu santuokos metu įgytu nekilnojamuoju turtu iki savo mirties 2025 m. balandžio 20 d.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra pateikta duomenų, jog po G E. B. mirties (duomenys neskelbtini) notaro biure būtų užvesta paveldėjimo byla ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Iš Valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro išrašo dėl palikimo priėmimo fakto nustatyta, kad po G E. B. mirties testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra ir registruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų.

Iš pateiktų į bylą duomenų teismas daro išvadą, kad po palikėjo G. E. B., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė, valdė, juo naudojosi sutuoktinė E. B. iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Taip pat nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo palikėjo G. E. B. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad E. B. pradėjo mirusiojo turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl teisės paveldėti palikėjos vardu valdyto turto.

Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po G E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmėjo sutuoktinė E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.