Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Marius Slavinskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Telšiai) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pilietis, faktinė gyvenamoji vieta: „(duomenys neskelbtini)“, deklaruota gyvenamoji vieta: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, registruotas „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kad kaltinamasis nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui.

Tai yra, kaltinamasis R. S. „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ val., namuose adresu „(duomenys neskelbtini)“, kambaryje, dėl asmeninių paskatų, tyčia suduodamas rankos delnu vieną smūgį sugyventinei T. Š. į kairės pusės veido sritį, dėl ko ji susvyravo ir atsitrenkė galvos dešine puse į virtuvės durų staktą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, suduodamas rankos kumščiu į nugaros sritį, į petį, dėl ko ji nugriuvo ant žemės, suimdamas už plaukų, juos tempė, po to gulinčiai ant žemės T. Š. rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į abu šonus ir vieną smūgį rankos kumščiu į kairę akį, tuo padarydamas T. Š. muštinę žaizdą dešinėje kaktos pusėje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, odos nubrozdinimą, t. y. nežymiai sutrikdė T. Š. sveikatą.

2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

2.1. Kaltinamasis R. S. parodė, kad kaltę pripažįsta. Su T. Š. gyvena apie „(duomenys neskelbtini)“ metų, „(duomenys neskelbtini)“, susituokę „(duomenys neskelbtini)“, gyvena adresu „(duomenys neskelbtini)“, jai „(duomenys neskelbtini)“ bute. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ val. nuėjo į parduotuvę nupirkti „(duomenys neskelbtini)“. Nupirktą „(duomenys neskelbtini)“ kartu su sugyventine gėrė buto virtuvėje. Maždaug po dviejų ar trijų valandų, nuėjo į kambarį miegoti, sugyventinę vieną palikdamas virtuvėje. Po kurio laiko sugyventinė pradėjo jį žadinti, paėmė ranka už sprando, pradėjo purtyti, norėdama prikelti. Tada susinervino ir dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė jai į veidą. Sudavęs jai smūgį, išlipo iš lovos norėdamas eiti į balkoną parūkyti, T. pastūmė ir jis, neišlaikęs pusiausvyros, pagriuvo ant grindų. Tada T. ranka suėmusi už kaklo ėmė jį smaugti. Norėdamas apsiginti, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį sugyventinei į antakį. Kadangi įvykio metu buvo neblaivus, gali būti, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena, bet savo kaltės neneigia (elektroninės bylos lapas (toliau – b. l.) 87-90, 148-149).

2.2. Nukentėjusioji T. Š. parodė, kad su R. S. yra sugyventiniai, kartu gyvena apie „(duomenys neskelbtini)“ metų. Kilus konfliktui, R. rankos delnu vieną kartą sudavė į kairės pusės veido sritį, nuo šio suduoto smūgio susvyravo ir atsitrenkė dešinės pusės galvą į virtuvės durų staktą. Nuo šio smūgio pradėjo bėgti kraujas. Kai R. sudavė delnu į kairės pusės veido sritį, tai sukėlė fizinį skausmą. Po to kambaryje sudavė smūgį kumščiu į nugaros sritį, labiau į petį. Nuo šio smūgio nukrito ant žemės. R. suėmė už plaukų, juos tempė, rankos kumščiais sudavė į abu šonus ne mažiau kaip tris kartus. Dar vieną kartą rankos kumščiu sudavė į kairę akį, po šio smūgio iškilo gumbas. Gali pasakyti, kad visi jo suduoti smūgiai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 107-110).

2.3. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis adresu „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 19-21).

2.4. T. Š. „(duomenys neskelbtini)“ asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant apžiūrimo asmens veido srities po kaire akimi matomas sumušimas, patinimas, paraudimas, kairės akies voko patinimas, paraudimas. Kaklo srityje dešinėje pusėje matomas raudos spalvos įdrėskimas, taip pat nuo kaklo vidurio kairiau matomas įdrėskimas (b. l. 1-2).

2.5. „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ Specialisto išvadoje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad T. Š. nustatyti sužalojimai: „(duomenys neskelbtini)“. T. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 114-115).

3. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

4. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

4.1. Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. S. „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ val., adresu „(duomenys neskelbtini)“, smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę T. Š. ir sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

5. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai.

Motyvuojamoji dalis

5.1. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

5.2. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

5.3. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, „(duomenys neskelbtini)“ m. yra buvęs „(duomenys neskelbtini)“ (teistumas „(duomenys neskelbtini)“), administracine tvarka baustas „(duomenys neskelbtini)“ m., yra registruotas „(duomenys neskelbtini)“, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės.

5.4. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

5.5. Kadangi R. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

5.6. BK 72² straipsnis imperatyviai nurodo, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, todėl atsižvelgiant į nustatytas, aukščiau aptartas aplinkybes, R. S. skiriamas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias privalo išklausyti per 6 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

5.7. Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, todėl jo laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

6. Kardomoji priemonė.

6.1. Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu panaikintina nuo bausmės vykdymo pradžios, nes bus pasiekti kardomosios priemonės skyrimo tikslai (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti R. S. laikinojo sulaikymo laiką nuo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (dvi dienas), šį laiką prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, R. S. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias turi išklausyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti R. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu.

Išaiškinti R. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Telšių apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.