- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-1451-803/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00424-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė, Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- A. P., M. P., B. P., A. E. P., A. M., T. P.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Donatos Kravčenkienės ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovams A. P., M. P., B. P., A. E. P. (A. E. P.), A. M. (A. M.), T. P. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ ir A. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovus išduoti rašytinius sutikimus (leidimus) ieškovui įsivesti elektros skaitiklį. Nurodė, kad kartu su atsakovais yra žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), bendrasavininkas ir nori įsivesti elektrą savo sklypo dalyje. AB „Energijos skirstymo operatorius“ neišduoda elektros prisijungimo sąlygų, nes atsakovai neduoda rašytinių sutikimų. Atsakovai, be jokio pagrindo neduodami rašytinių sutikimų įsivesti elektrą, pažeidžia ieškovo teisę į visavertį naudojimąsi savo sklypo dalimi. Žemės sklype esančiuose pastatuose atskirus elektros skaitiklius, pagal kuriuos atsiskaito už elektros energiją, yra įsirengusios atsakovės M. P., B. P. ir A. P.. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nutraukęs ieškovo ir atsakovės A. P. santuoką, priteisė ieškovui 531/5945 dalį žemės sklypo.
2. Ieškovas 2022 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorių“ su prašymu žemės sklype įrengti dar vieną skaitiklį, kuris būtų registruotas ieškovo vardu. Rašytinį sutikimą davė tik A. V.. Ieškovo santykiai su atsakove A. P. po santuokos nutraukimo yra blogi. Dėl to atsakovė A. P. neduoda sutikimo ieškovui įsivesti elektros į savo sklypo dalį. Vienintelis pagrindas neduoti sutikimo – atsakovės neapykanta ir noras kenkti ieškovui. Kiti bendraturčiai žadėjo duoti sutikimus, tačiau A. P. juos nuteikė prieš ieškovą, todėl ir jie neduoda sutikimų. Ieškovas, įsivesdamas savarankišką elektros liniją, niekaip nepažeistų bendraturčių interesų naudotis jiems priklausančiomis sklypo dalimis. Skaitiklis būtų ant sklypo ribos ir niekam netrukdytų. Ieškovas turi teisę turėti elektrą žemės sklype. Ieškovo statomam statiniui nereikia nei statybos leidimo, nei sutikimų, nes statinys yra nedidelis, 29 kv. m. Ieškovas nori savo žemės sklypo dalyje klausyti radijo, įsijungti virdulį. Ieškovas sutiktų nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau jam siūloma sklypo dalis yra netinkama.
Šalies argumentai
3. Atsakovai nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypas yra nepadalintas, naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nenustatyta. Ieškovui jokie statiniai, esantys žemės sklype, nepriklauso. Po santuokos nutraukimo ieškovas, supratęs, kad neteko nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, pradėjo grasinti savo buvusiai sutuoktinei, kuriai dėl to teko kreiptis pagalbos į policiją. Šiuo metu ieškovas gyvena atsakovei A. P. priklausančiame ūkiniame priestate. Dėl ieškovo agresyvaus elgesio atsakovei pareikalavus išsikelti iš ūkinio statinio, ieškovas pareiškė, kad pastatys jam priklausančioje žemės sklypo dalyje pastatą, kuriame galės apsigyventi. Ieškovas iš tikrųjų pradėjo kasti duobę, atvežė statybines medžiagas. Atsakovė pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.
4. Ieškovas nepagrįstai reikalauja įpareigoti atsakovus duoti jam sutikimą įsivesti elektros skaitiklį į neteisėtai statomą statinį. Ieškovas nepateikė duomenų, kad jis yra statinio savininkas, kad yra vykdoma teisėta statinio statyba. Savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu. Dėl to toks statinys negali būti nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį negali būti įgyjama ir ginama. Elektra įvedama į konkretų statinį arba į konkrečią žemės sklypo dalį. Ieškovas nėra pateikęs plano, kur bus skaitiklis, o atsakovai nesutinka, kad elektra būtų įvedama bet kur. Ieškovas žemės sklype vykdo neteisėtas statybas, todėl į neteisėtą statinį elektra negali būti įvedama. Ieškovui siūlyta nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau ieškovas nesutinka.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodė, kad ieškovas prašė prijungti vartotojo elektros įrenginius prie operatoriaus elektros tinklų. Ieškovo paraiška 2022 m. lapkričio 4 d. buvo atmesta, nes nebuvo pateikti visi reikiami dokumentai. Ieškovui nepateikus visų reikiamų dokumentų, po 35 dienų (2022 m. gruodžio 10 d.) paraiška buvo anuliuota ir grąžinti pinigai. Vartotojų elektros įrenginiai prie elektros tinklų prijungiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 patvirtintu Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 11 punktą vartotojas turi pateikti operatoriui visus duomenis, reikalingus elektros įrenginių prijungimui įvertinti. Duomenų, kurie reikalingi elektros įrenginių prijungimui ir skirstomųjų tinklų įrengimui įvertinti, apimtį nustato operatorius. Privatiems klientams reikia pateikti pastato ir žemės sklypo bendraturčių laisvos formos sutikimą bei situacijos planą su pažymėta pageidaujama elektros skaitiklio įrengimo vieta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei A. P. iš ieškovo E. P. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovo E. P. 73,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Pagal Aprašo 6 punktą buitinio vartotojo elektros įrenginių prijungimo atveju laikoma, kad elektros energija bus perkama asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (individualiam gyvenamajam namui, šio namo valdoje esančiam statiniui ar ūkiniam pastatui, daugiabučio gyvenamojo namo arba bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo butui, vasarnamiui, sodo sklypui, garažui ir kitiems gyvenamosios ar poilsio paskirties objektams, nenaudojamiems su verslu ar profesija susijusiems poreikiams tenkinti), kai vienas fizinis asmuo pageidauja prijungti jam nuosavybės teise priklausantį (priklausančius) arba kitu teisėtu pagrindu valdomą (valdomus) objektą (objektus), skirtus šiame punkte nurodytiems poreikiams tenkinti (įskaitant, kai kreipiamasi dėl vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų (namų) ir ūkininko sodybų), taip pat kai vienas fizinis asmuo kreipiasi dėl kelių atskirų keliems fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar kitu teisėtu pagrindu valdomų šiame punkte nurodytų objektų, veikdamas jungtinės veiklos ar kitu CK numatytu atstovavimo pagrindu.
8. Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 107 dalį vartotojo objektas – vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas objektas (įrenginys, statinys ar kita), kuriame vartojama elektros energija. Aprašo 24 punkte nustatyta, kad vartotojų elektros įrenginiai prie operatorių elektros tinklų prijungiami vartotojų prašymu. Vartotojas, pageidaujantis prijungti atitinkamos galios elektros įrenginius prie operatoriaus elektros tinklų, teikia operatoriaus nustatytos formos paraišką. Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad elektros tinklai prijungiami prie konkrečių vartotojo objektų.
9. Ieškovas jokio konkretaus objekto, į kurį nori įsivesti elektrą, nenurodo. Nors nėra ginčo, kad ieškovui priklauso dalis žemės sklypo, tačiau konkreti ieškovui priklausanti žemės sklypo dalis (vieta) nėra nustatyta, nes žemės sklypas nėra atidalintas, taip pat bendraturčiai nėra nustatę naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Ieškovo pozicija, kur konkrečiai jis nori prijungti savo elektros įrenginius, nėra pakankamai aiški. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad žemės sklype be bendraturčių sutikimo stato statinį, kuriame ketina ateityje gyventi ir norėtų ten įsivesti elektrą. Atsakovų atstovei paklausus, ar elektra bus įvedama į ieškovo statomą statinį, ieškovas tai neigė ir nurodė, kad dar neapsisprendė, kurioje konkrečioje vietoje jis planuoja prijungti savo elektros įrenginius, sprendimą priims ateityje.
10. Kadangi nėra nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, ieškovas konkrečiai nenurodė, kurioje vietoje ir kokius elektros įrenginius jis ketina prijungti prie elektros tinklų, ieškovui žemės sklype nepriklauso joks nekilnojamasis turtas, ieškovas be atsakovų sutikimo savo valia pasirinko žemės sklypo vietą, kuriame stato statinį, teismas pripažino, kad atsakovų atsisakymas išduoti sutikimus prijungti ieškovo elektros įrenginius prie operatoriaus elektros tinklų yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovui neįvardijus konkrečių savo teisės įgyvendinimo sąlygų, tiek atsakovai, tiek teismas net neturi galimybių įvertinti, ar ieškovo siekis įsivesti elektrą nesukels kitų bendraturčių nuosavybės teisės ar teisėtų interesų pažeidimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovas E. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas neatsižvelgė į ieškovo paaiškinimus, kad atsakovė A. P. nesutinka duoti sutikimo ieškovui įsivesti elektros skaitiklį tik dėl keršto už nepavykusią santuoką ir siekio kenkti ieškovui visais įmanomais būdais. AB „Energijos skirstymo operatorius“ neprašė ieškovo paaiškinti, kam jam reikalinga elektra, ar jis turi sklype statinį, kurioje vietoje yra statinys. AB „Energijos skirstymo operatorius“ įveda skaitiklį ant valstybinės žemės šalia privataus sklypo. Dėl to atsakovų interesai niekaip negali būti pažeisti.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Teismas nustatė, kad ieškovas savo sklypo dalyje statosi 29 kv. m statinį, kuriame planuoja gyventi, tačiau taip pat nurodo, kad ieškovas jokio konkretaus objekto, į kurį nori įsivesti elektrą, nenurodo. Taigi teismas prieštarauja pats sau. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas, turėdamas namų valdos sklypo dalį, turi teisę turėti elektrą ir gyventi civilizuotai.
11.3. Teismas nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, todėl ieškovas negali turėti elektros. Ieškovas gali turėti elektrą ir be šios tvarkos. Žemės sklype jau yra trys elektros skaitikliai. Teismas neatsižvelgė į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštą, kuriame konstatuota, kad statinys yra legalus. Teismas pažeidė įrodymų rinkimo principus ir rėmėsi tik atsakovų pozicija.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai A. P., B. P., E. P., T. P., A. E. P., A. M., M. P. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovės A. P. vienintelis pagrindas neduoti sutikimo įsivesti savarankišką elektros skaitiklį yra kerštas už nepavykusią santuoką bei visapusiškas kenkimas ieškovui visais įmanomais būdais. Atsakovė nesutinka su ieškovo ketinimu įsivesti elektros skaitiklį, nes nėra susitarimo tarp visų bendrasavininkų dėl naudojimosi žemės sklypu, o ieškovas nenori tartis dėl naudojimosi žemės sklypu. Atsakovės A. P. teises ir interesus pažeidžia su ja nesuderinti 28,20 kv. m statinio statybos darbai, kuriuos vykdo ieškovas savavališkai pasirinktoje sklypo vietoje, greta atsakovei priklausančio statinio. Būtent į šį naujai statomą statinį ieškovas siekia nutiesti elektros tinklus.
12.2. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė A. P. kreipėsi į matininką dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano parengimo, kuriame būtų nustatyta, kokia sklypo dalimi galėtų naudotis ieškovas, o kokia sklypo dalimi naudosis kiti bendrasavininkai. Matininkas preliminariai nubraižė ieškovui priklausančios sklypo dalies ribas. Preliminarus pasiūlymas buvo išsiųstas ieškovui. Pagal šį pasiūlymą ieškovas turėtų perkelti savo pradėtą statyti statinį. Ieškovas nesutiko perkelti statinio, nors pats ne kartą buvo pavadinęs savo statinį „palapine“. Teismui pateiktos nuotraukos patvirtina, kad statinys yra be fundamento, ant geležinių polių, todėl namo perkėlimas techniškai įmanomas.
12.3. Ieškovas nesutiko tartis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pats jokių veiksmų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos arba dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nesiėmė, todėl elektros energijos tiekimas į statinį, kuris pastatytas pažeidžiant kitų žemės sklypų bendrasavininkų teises ir interesus, įteisintų neteisėtą situaciją ir leistų ieškovui naudotis statiniu, kuris pastatytas pažeidžiant sklypo bendrasavininkų teises ir interesus. Kadangi tarp bendrasavininkų yra ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, ieškovas negali be jokio leidimo, nesuderinęs su kitais sklypo bendrasavininkais pradėti statinio statybų. Ieškovas negalėjo teismui konkrečiai paaiškinti, iš kokios vietos planuoja prijungti elektros įrenginius, kur konkrečiai stovės elektros skaitiklis.
12.4. Tarp ieškovo ir atsakovės A. P. yra kilęs konfliktas, nes šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme vyksta civilinės bylos dėl ieškovo iškeldinimo iš atsakovei priklausančio statinio nagrinėjimas. Ieškovui nepriklauso joks statinys žemės sklype. Tik nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką arba atsidalinus nuo bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovas turėtų galimybę kreiptis į AB „Elektros skirstymo operatorius“ dėl vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų. Atsakovai yra suinteresuoti susitarti dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tačiau pats ieškovas priešinasi susitarimui, atsisako derėtis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Savo pasiūlymo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ieškovas atsakovams nepateikė, į teismą dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektu yra leidimas ieškovui be bendraturčių sutikimo įvesti elektros tiekimo įvadą į sklypą, įrengti sklype apskaitos prietaisą, kai sklypas jam priklauso idealiosios nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad ieškovas, atsakovai ir trečiasis asmuo A. V. yra 0,5945 ha žemės sklypo bendrasavininkai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 531/5945 dalis šio žemės sklypo. Žemės sklype yra pastatyti gyvenamasis namas, keturi ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai (laiko tualetas, tvora, kiemo aikštelė, atliekų duobė, šulinys), kurie ieškovui nuosavybės teise nepriklauso. Elektros energija yra tiekiama gyvenamajam namui ir dviem ūkiniams pastatams, taigi žemės sklype yra trys savarankiški elektros vartotojai, turintys atskirus elektros skaitiklius.
14. Ieškovas 2022 m. rugsėjo mėnesį pateikė AB „Elektros skirstymo operatorius“ prašymą dėl elektros skaitiklio ieškovo vardu žemės sklype įrengimo. AB „Elektros skirstymo operatorius“ užregistravo ieškovo paraišką ir 2022 m. spalio 3 d. grąžino ieškovui paraišką papildymui, nurodydama pateikti visų sklypo bendrasavininkų laisvos formos sutikimą. Ieškovas kreipėsi į visus bendrasavininkus, tačiau raštišką sutikimą davė tik trečiasis asmuo A. V., kiti bendrasavininkai, atsakovai, atsisakė duoti sutikimus. Ieškovui nepateikus bendrasavininkų sutikimo, jo paraiška buvo anuliuota. AB „Elektros skirstymo operatorius“ nurodė ieškovui teikti paraišką tada, kai turės visų bendrasavininkų sutikimus arba teismo sprendimą, kad ieškovas gali įsivesti elektrą be bendrasavininkų sutikimo. Dėl to ieškovas kreipėsi į teismą, kuris netenkino ieškovo ieškinio dėl įpareigojimo atsakovus duoti ieškovui rašytinius sutikimus įsivesti elektros skaitiklį.
Dėl žemės sklypo bendrasavininko teisės turėti atskirą elektros energijos tiekimo liniją ir apskaitos prietaisą
15. Ieškovas apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, jog trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ neprašė ieškovo paaiškinti, kam jam reikalinga elektra, ar jis turi sklype statinį, kurioje vietoje yra statinys, taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovas, turėdamas namų valdos sklypo dalį, turi teisę turėti elektrą ir gyventi civilizuotai. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, nes ieškovas gali turėti elektrą ir be šios tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais ieškovo argumentais.
16. Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Dažnai nuosavybės teisė į daiktą priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrąją taisyklę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, kt.).
17. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.75 straipsnio normą, taip pat yra pažymėjęs, jog bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesams suderinti būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).
19. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas nenurodo jokio konkretaus objekto, į kurį nori įvesti elektros energiją. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 531/5945 dalis žemės sklypo. Ieškinio ir apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad būtent į ieškovui priklausančią idealiosios nuosavybės teise žemės sklypo dalį jis ir siekia įsivesti elektros energiją. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 patvirtinto Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatas prie operatorių elektros tinklų yra prijungiami vartotojų elektros įrenginiai, t. y. tai nebūtinai turi būti konkretus statinys.
20. Pagal Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 107 dalį vartotojo objektas – vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas objektas (įrenginys, statinys ar kita), kuriame vartojama elektros energija. Pagal Aprašo 6 punktą buitinio vartotojo elektros įrenginių prijungimo atveju laikoma, jog elektros energija bus perkama asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (individualiam gyvenamajam namui, šio namo valdoje esančiam statiniui ar ūkiniam pastatui, daugiabučio gyvenamojo namo arba bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo butui, vasarnamiui, sodo sklypui, garažui ir kitiems gyvenamosios ar poilsio paskirties objektams, nenaudojamiems su verslu ar profesija susijusiems poreikiams tenkinti), kai vienas fizinis asmuo pageidauja prijungti jam nuosavybės teise priklausantį (priklausančius) arba kitu teisėtu pagrindu valdomą (valdomus) objektą (objektus), skirtus šiame punkte nurodytiems poreikiams tenkinti (įskaitant, kai kreipiamasi dėl vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų (namų) ir ūkininko sodybų), taip pat kai vienas fizinis asmuo kreipiasi dėl kelių atskirų keliems fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar kitu teisėtu pagrindu valdomų šiame punkte nurodytų objektų, veikdamas jungtinės veiklos ar kitu Civiliniame kodekse numatytu atstovavimo pagrindu.
21. Pagal aptartas Elektros energetikos įstatymo ir Aprašo nuostatas objektas, prie kurio gali būti prijungta elektros energija, gali būti bet koks įrenginys, taip pat sodo sklypas ar ūkininko sodyba. Aplinkybės, kad žemės sklypas, į kurį norima įsivesti elektros energiją, asmeniui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais bendrasavininkais, ar kad nėra nustatyta bendrasavininkų naudojimosi žemės sklypu tvarka, nėra pagrindas pripažinti savininko siekį įsivesti elektrą jam priklausančioje sklypo dalyje nepagrįstu bei pažeidžiančiu kitų bendrasavininkų interesus. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta, tačiau žemės sklype yra keli statiniai, priklausantys skirtingiems bendraturčiams (atsakovams), taip pat yra įvesti trys atskiriems vartotojams (atsakovams) priklausantys elektros energijos apskaitos prietaisai.
22. Pagal Aprašo 11 punktą duomenų (įskaitant ir asmens duomenų), kurie reikalingi elektros įrenginių prijungimui ir skirstomųjų tinklų įrengimui įvertinti, apimtį nustato operatorius. Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodė, kad privatiems klientams reikia pateikti: 1) pastato ir žemės sklypo bendrasavininkų laisvos formos sutikimą; 2) notaro patvirtintą įgaliojimą, jeigu paraišką vartotojas pildo ne kaip objekto savininkas; 3) situacijos planą su pažymėta pageidaujama elektros skaitiklio įrengimo vieta. Ieškovo paraišką AB „Energijos skirstymo operatorius“ anuliavo, nes ieškovas nepateikė visų bendrasavininkų sutikimo ar teismo sprendimo, kad ieškovas gali įsivesti elektrą be bendrasavininkų sutikimo. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti tik tai, ar atsakovų nesutikimas buvo protingai motyvuotas, pagrįstas.
23. Atsakovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad sutikimo neduoda, nes ieškovas žemės sklype vykdo neteisėtą statybą, tarp bendrasavininkų nėra nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, ieškovas nėra pateikęs žemės sklypo atidalinimo projekto. Kaip jau buvo minėta, elektros energija į bendrasavininkui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą gali būti įvesta ir neatidalinus žemės sklypo dalies bei nenustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkos.
24. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog ieškovo atliekama statyba būtų neteisėta. Atsakovė A. P. yra pateikusi skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl ieškovo pradėtų statybų žemės sklype. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsakovei nurodė, kad 2023 m. kovo 28 d. atliks faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2023 m. balandžio 14 d., atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai pateikė 2023 m. gegužės 4 d., tačiau duomenų, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija būtų priėmusi sprendimą dėl ieškovo vykdomų statybų neteisėtumo, atsakovai nepateikė. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad atsakovai būtų pareiškę ieškovui ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, atsidalinimo nuo žemės sklypo ar neteisėtos statybos padarinių pašalinimo.
Žemesnės instancijos teismas
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neteisėtos statybos padariniai pašalinami Statybos įstatymo 32, 33 straipsnių nustatyta tvarka, nebūtinai išardant statybos rezultatą, o ir kitais būdais, pvz., teisės aktų nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją, gavus statybą leidžiantį dokumentą. Nagrinėjamoje byloje yra pateikta ieškovo statomo pastato nuotrauka. Ieškovo statomas statinys yra be pamato, pakeltas ant polių, taigi gali būti perkeliamas.
26. Pagal Aprašo 8 punktą elektros tinklai projektuojami, statomi ir (ar) įrengiami Statybos įstatymo ir (ar) Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“. Nurodytų taisyklių 1 punkte nustatyta, kad šios taisyklės nustato elektros tinklų, visų tipų laidininkų, elektros aparatų parinkimo, elektros energijos apskaitos ir elektros dydžių matavimo, elektros įrenginių įžeminimo ir apsaugos nuo viršįtampių bei jų bandymų ir matavimų bendruosius, elektromobilių įkrovimo prieigų ir elektros tiekimo nuo kranto vandens transportui įrenginių įrengimo reikalavimus ir elektros energetikos objektų ir įrenginių, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu (toliau – Elektros energetikos įstatymas) laikomi kilnojamaisiais daiktais, projektavimo, įrengimo tvarką.
27. Pažymėtina, kad nagrinėjamu etapu yra sprendžiamas tik ieškovo teisės įsirengti jam priklausančiame žemės sklype elektros energiją su apskaitos prietaisu pagrįstumo klausimas. Tuo tarpu pati elektros energijos įvado ir elektros apskaitos prietaiso vieta žemės sklype nėra šios bylos nagrinėjimo objektas. Būtent skirstomųjų tinklų operatorius pagal Aprašo nuostatas spręs, ar ieškovui išduoti elektros įrenginių prisijungimo sąlygas, atsižvelgdamas į ieškovo pasirinktą vietą žemės sklype ir į įrenginius, prie kurių ieškovas ketina prijungti elektros energiją.
28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovai nepateikė pakankamai motyvuotų ir pagrįstų argumentų, dėl kurių ieškovas negalėtų įsivesti ir naudoti elektros energijos su jos apskaitos prietaisu žemės sklype. Vien tik aplinkybė, kad atsakovė A. P. nesutinka, jog šalia jai priklausančio statinio būtų statomas ieškovo statinys, nėra pakankamas argumentas nesuteikti teisės ieškovui turėti savo elektros energijos įvado. Pagal ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį (0,089 ha) jis turi teisę joje statyti statinį. Objektyvių argumentų, kodėl ieškovo pasirinkta statinio vieta turėtų būti pripažinta prieštaraujanti atsakovų interesams, atsakovai nenurodė. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas šio statinio statybų teisėtumo klausimas. Aplinkybė, kad tarp ieškovo ir atsakovės A. P. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, nėra pagrindas uždrausti ieškovui naudotis, t. y. ir turėti elektros energiją, jam teisėtai priklausančioje žemės sklypo dalyje.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, susijusias su ieškovo teise žemės sklype įsivesti elektrą, netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija tenkina apeliacinį skundą, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkina ir suteikia jam leidimą įsivesti elektros energiją be žemės sklypo bendrasavininkų, atsakovų, sutikimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
31. Nagrinėjamoje byloje ieškovas sumokėjo 141 Eur žyminio mokesčio. Todėl iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistina 141 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai iš atsakovų ieškovui priteistinas 143 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą.
32. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
tenkinti ieškovo E. P. apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo E. P. ieškinį tenkinti.
Leisti ieškovui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įvesti elektros tiekimo įvadą ir įrengti elektros energijos apskaitos prietaisą ieškovui priklausančioje 531/5945 dalyje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), be bendrasavininkų atsakovų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.
Priteisti ieškovui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 141 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 0 euro centų) žyminio mokesčio.
Priteisti ieškovui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 143 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 0 euro centų) žyminio mokesčio, sumokėto apeliaciniame procese.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.