Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-11-21 · Civilinė byla Nr. e2S-1609-777/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-21
Bylos Nr.
e2S-1609-777/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03499-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Formica Group“
Ieškovas
R. S.
Civilinė byla Nr. e2S-1609-777/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03499-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.6.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Formica Group“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Formica Group“ dėl delspinigių priteisimo, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Formica Group“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė.

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo prašė atnaujinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Formica Gruop“ praleistą terminą pateikti pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 10 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-6165-1067/2019 bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškinį atmesti.

2. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

2.1. Apie 2019 m. birželio 10 d. sprendimą už akių nežinojo, nes sprendimo už akių negavo. Kai pagal 2019 m. liepos 9 d. prašymą 2019 m. liepos 11 d. susipažino su civiline byla, pamatė, kad šis sprendimas atsakovei 2019 m. birželio 13 d. buvo išsiųstas per EPP, nors sutikimo (pageidavimo) gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis per EPP nebuvo ir iki šiol nėra. Mano, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9 dalies normos, tai rodo, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

2.2. 2019 m. birželio 10 d. sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi atsiliepimo pareiškėja nepateikė į bylą dėl apsirikimo, nes tai trečia ieškovės byla dėl delspinigių priteisimo iš tų pačių teisinių santykių, t. y. iš 2017 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje nutylėjo svarbias faktines aplinkybes, t. y. kad namo fasado sutvarkymo darbai buvo atlikti 2017 m. lapkričio 20 d., tačiau ieškovė šių darbų nepriėmė, nes dėl aplinkos temperatūros poveikio darbų atlikimo kokybei turėjo pretenzijų, todėl mano, kad dėl šių aplinkybių turi būti aiškinamasi teismo posėdžio metu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsakovės UAB „Formica Group“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 10 d. sprendimą už akių paliko galioti. Priteisė ieškovei R. S. 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB „Formica Group“.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Nurodė, kad atsakovė procesinius dokumentus gavo asmeniškai, todėl turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu, kreiptis į kvalifikuotą teisininką, teikti teismui savo paaiškinimus ir įrodymus. Teigia, jog atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovės prašymui, teismas 2019 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą už akių. Teigia, jog byloje aplinkybių, dėl kurių negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nenustatyta.

4.2. Nurodė, kad išanalizavus byloje esančius ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinus atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad atsakovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, o pareiškimą grindžia procesinio pobūdžio pagrindais bei subjektyvia nuomone.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad CPK 29 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui ieškinio bei kiti procesiniai dokumentai pateikiami per buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre. Teigia, jog bendrovės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), ir visuomet visus siunčiamus dokumentus paštu pareiškėja gauna bei priima tinkamai. Pažymėjo, jog apie 2019 m. birželio 10 d. teismo sprendimą už akių nežinojo, nes sprendimo už akių negavo. Nurodė, kad minėtas sprendimas atsakovui išsiųstas 2019 m. birželio 13 d. per EPP, nors sutikimo (pageidavimo) gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis per EPP nebuvo ir iki šiol nėra, todėl mano, kad yra pažeistos LR CPK 175¹ straipsnio 9 dalies normos ir terminas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleistas dėl svarbių priežasčių.

6.2. Teigia, jog R. S. ieškinio reikalavimai bei pateikti įrodymai buvo ir tebėra vienašališkai neobjektyvūs, klaidinantys teismą apie faktinę ginčo esmę. Iš tiesų atsakovas nevengė viską išspręsti taikiai – pradiniame ginčo etape tarp ieškovės ir atsakovo vyko dialogas, ieškovei yra puikiai žinoma, dėl kokių priežasčių jie iki šiol negali ginčo išspręsti taikiai. Mano, jog praradę galimybę aktyviai dalyvauti ginčo nagrinėjime teismo rūmuose, praranda galimybę nustatyti objektyvią tiesą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei priteisti ieškovei iš atsakovės papildomas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

8. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

8.1. Nurodė, kad argumentas, jog atsakovė negavo sprendimo už akių, neturi absoliučiai jokios reikšmės nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teigia, jog 2019 m. gegužės 15 d. atsakovės vadovas pasirašytinai priėmė teismo siųstus procesinius dokumentus – pranešimą apie pareigą per 15 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį bei ieškovės ieškinio nuorašą. Pažymėjo, kad atsiliepimas nebuvo pateiktas nei laiku, nei pavėluotai.

8.2. Teigia, jog atsakovės argumentai dėl to, kad 2019 m. birželio 10 d. sprendimas už akių jai buvo įteiktas per EPP, nors sutikimo naudotis EPP atsakovė neva nėra pateikusi, taip pat nepagrįstas. Nurodė, kad teismas neturi techninių galimybių išsiųsti procesinių dokumentų per EPP šaliai, kuri nėra aktyvavusi juridinio asmens paskyros. Mano, jog jei teismas siuntė atsakovei procesinius dokumentus per EPP, vadinasi, atsakovės vadovas buvo priregistravęs atsakovę paslaugų gavėja LITEKO VEP posistemyje. Teigia, jog registruojant bet kurį naują EPP vartotoją, asmuo (šiuo atveju atsakovės vadovas) privalo susipažinti su Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėmis ir privalo jų laikytis, o per EPP įteikti procesiniai dokumentai laikomi įteiktais tinkamai, net jei atsakovės vadovas sąmoningai neskaito gaunamų pareiškimų.

8.3. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Formica Group“ antrojoje byloje Nr. e2-1122-838/2019 pateikė apeliacinį skundą dėl 2019 m. liepos 10 d. sprendimo dalies – atsakovė ginčijo tik sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo, o kitą sprendimo dalį (dėl įpareigojimo užbaigti ginčo namo fasado darbus) prašė palikti nepakeistą (pridedama). Mano, jog tai akivaizdžiai įrodo, kad teikdama 2019 m. rugpjūčio 2 d. apeliacinį skundą atsakovė aiškiai pripažino, kad nėra baigusi ginčo gyvenamojo namo fasado darbų.

8.4. Nurodė, kad civilinėse bylose Nr. e2-268-1071/2019 ir e2-1122-838/2019 atsakovė visiškai neginčijo fakto, kad yra neatlikusi gyvenamojo fasado užbaigimo darbų, tačiau šiame atskirajame skunde jau nesąžiningai ir melagingai teigia apie neva ieškovės neobjektyvius reikalavimus.

8.5. Teigia, jog atsakovė niekuomet nerodė iniciatyvos spręsti ginčą taikiai. Teismo posėdžių (kitose bylose) metu, teismui iškėlus klausimą dėl taikos sutarties sudarymo galimybės, atsakovė siūlydavo ieškovei visiškai nepriimtinas sąlygas – neatlyginti delspinigių, reikalavo įtraukti sąlygą, kad ieškovė atsisakys bet kokių garantinio pobūdžio reikalavimų (tai apskritai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jo panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Sprendimo už akių institutas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, neįgyvendinus teisės paduoti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus.

12. CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pranešimas apie pareigą per 15 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį bei ieškovės ieškinio nuorašas ieškovės vadovui buvo įteiktas 2019 m. gegužės 15 d. pasirašytinai, tačiau atsakovas (pareiškėjas) nei per teismo nustatytą terminą nei vėliau atsiliepimo į ieškinį ar prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti nepateikė. Kadangi ieškovė ieškiniu prašė, nesant pateikto atsiliepimo į ieškinį priimti sprendimą už akių, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių teisės normų bei pagrįstai priėmė sprendimą už akių.

13. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad ginčijamas sprendimas už akių įsiteisėjo 2019 m. liepos 2 d. 2019 m. liepos 24 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo prašė atnaujinti terminą dėl pareiškimo už akių peržiūrėjimo paduoti, jis 2019 m. liepos 25 d. teisėjos rezoliucija buvo tenkintas, pareiškimas priimtas bei išsiųstas ieškovei.

14. Įstatymas numato, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

15. Šios nutarties 12 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas galėjo priimti sprendimą už akių, todėl šiuo atveju būtina nustatyti, ar pareiškėjo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir yra pateikti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia aplinkybėmis, kad gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties 7.3.2 punktu, atsakovė (pareiškėja) įsipareigojo iki 2017 m. lapkričio 30 d. visiškai sutvarkyti gyvenamojo namo, kuriame yra parduodamas butas, fasadą. Teigia, kad visi fasado sutvarkymo darbai nėra atlikti iki šiol, todėl prašo priteisti pirkimo–pardavimo sutarties 7.5 punkte nustatytus delspinigius. Atsakovė (pareiškėja) prašydama panaikinti priimtą sprendimą už akių nurodė, kad namo fasado sutvarkymo darbai buvo atlikti 2017 m. lapkričio 20 d., tačiau ieškovė šių darbų nepriėmė, nes dėl aplinkos temperatūros poveikio darbų atlikimo kokybei turėjo pretenzijų. Taip pat atsakovė (pareiškėja) kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino atnaujinimo į bylą pateikė jos teiginius patvirtinančius įrodymus, t. y. namo fasado fotonuotraukas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenagrinėja bylos iš esmės, todėl išsamaus įrodymų tyrimo neatlieka. Šiuo atveju konstatuotina, jog tarp šalių kilęs ginčas, šalys teikia argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Laikytina, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atitinka nurodytus įstatymo reikalavimus. Atsakovė pareiškime nurodė ne tik priežastis, dėl kurių buvo praleistas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminas, paaiškintos atsakovės pasyvumo byloje priežastys, bet ir išdėstė motyvus, dėl kurių, atsakovės vertinimu, teismo priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, t. y. nurodė aplinkybes bei pateikė argumentus, galinčius turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

17. Skirtingai nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019). Atsakovė (pareiškėja) aiškiai išreiškė pozicija dėl nesutikimo su ieškovės pareikštais reikalavimais, nurodė nesutikimo priežastis, pateikė argumentus, pagrindžiančius įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas negali būti svarbesnis nei teisingas bylos išnagrinėjimas iš esmės, išsamiai analizuodamas byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad yra pagrindas naikinti ginčijamą sprendimą už akių ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nustatytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Kadangi byla pirmosios instancijos teismui grąžinama nagrinėti iš esmės, todėl šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nenagrinėtini. Pažymėtina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims nuspręs bylą išnagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 10 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėja Jolanta Gailevičienė