Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. S., P. A. ir Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p. ir 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams ir, vadovaujantis BK 68 str., G. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metus.

Iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) priteista – J. S. 45 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. J. 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, E. S. 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o P. A. civilinis ieškinys netenkintas.

Iš G. D. J. S. priteista 2019,62 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2050 Lt proceso išlaidų už suteiktas advokato paslaugas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

G. D. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 25 d. apie 10.43 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – krovininį automobilį ,,SCANIA R12LB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 53, 68, 162, 164, 172, 174 punktų reikalavimus, patvirtintus LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950, tai yra būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – kraujyje rasta 0,55 promilės etilo alkoholio), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, neatsižvelgdamas į transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešprieša tiesiai atvažiuojančiu automobiliu ,,FORD GALAXY“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu F. S., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio ,,FORD GALAXY“ vairuotojas F. S. nuo širdiplėvės ir širdies plyšimo, išsivysčius kraujavimui į kairę pleuros ertmę, trauminiam šokui, mirė.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų J. S. ir P. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymo

Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atidėti G. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą labai mažai dėmesio skyrė BK 41 str. nustatytiems bausmės paskirties kriterijams. Iš nuosprendžio matyti, kad, neišdėstant jokių motyvų, buvo tik deklaratyviai nurodyta, jog bausmės tikslus pavyks pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kolegijos nuomone, būtent tai apeliantams sukėlė abejones dėl BK 75 str. taikymo pagrįstumo, kas akivaizdžiai atsispindi ir apeliaciniuose skunduose.

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kad padaryti tokią išvadą, būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgti į teigiamas ir neigiamas kaltininko savybes, nusikaltimo padarymo priežastis, sukeltus padarinius ir pan.

Visos paminėtos aplinkybės nepaneigia G. D. kaltės dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo ir kilusių padarinių, nes jis vairavo automobilį neblaivus, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų suvaldyti vairuojamą automobilį, neišvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, ir sukėlė autoįvykį, kurio metu žuvo žmogus. Tačiau iš to, kas aptarta ankščiau, galima daryti išvadą, jog G. D. nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jo kelių transporto eismo saugumui prieštaraujantis elgesys gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 str. 6 d. numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes (dirbo įmonėje profesionaliu vairuotoju; vairuotojo stažas nuo 1986 metų (t. 1, b. l. 134) turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi, G. D. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.).

Dėl to, kas paminėta, kolegija nemano, jog yra pagrindas pripažinti itin didelį G. D. abejingumą įstatymų reikalavimams ir kitiems eismo dalyviams. Tuo pačiu kolegija nesutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai pasižymėjo ypatingu šiurkštumu.

Pažymėtina, kad asmenims, padariusiems net BK 281 str. 6 d. numatytą nusikaltimą, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas teismų praktikoje taip pat taikomas. Tokiais atvejais, be jau aptartų bylos aplinkybių, susijusių su padarytais kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimais, labai svarbu visapusiškai įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d.

Vertinant nuteistojo asmenybę atsižvelgiama į jo elgesį tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos. Teisėjų kolegija pažymi, kad G. D. anksčiau nebuvo teistas už jokias nusikalstamas veikas – pirmą sykį padarė neatsargų nusikaltimą (t. 1, b. l. 142), iki įvykio per ilgą automobilių vairavimo stažą (nuo 1986 metų) buvo baustas administracine tvarka tik vieną kartą – 2005-11-22 pagal ATPK 128 str. 1 d. (t. 1, b. l. 144), nusikaltimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo ir, nors po nusikaltimo padarymo sykį buvo baustas administracine tvarka (ATPK 134 str. 1 d. – Naudojimosi saugos diržais taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas), tačiau šio pažeidimo negalima įvardinti ypatingai šiurkščiu. Tai, kas paminėta, nerodo nuteistojo polinkio nepaisyti įstatymų. Be to pažymėtina, kad G. D. iki nusikaltimo padarymo dirbo (t. 1, b. l. 200; t. 2, b. l. 1-2), charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 149; 156), yra vedęs, šeimoje auga du sūnūs (t. 1, b. l. 140), todėl svarstant baudžiamosios atsakomybės klausimą negalima nepaisyti to, kaip reali laisvės atėmimo bausmė 6 metams paveiks teigiamus kaltininko socialinius ryšius.

Aptartos aplinkybės duoda pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokį pagrindą suteikia tai, jog kaltininko veikoje nenustatyti ypatingai šiurkštūs kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimai, alkoholio koncentracija jo kraujyje nežymiai viršijo normą, nuo kurios vairuotojas laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, G. D. charakterizuojantys duomenys nerodo didesnio jo pavojingumo, o tai, kad G. D. kaltu neprisipažino, neatlygino nei dalies padarytos žalos nukentėjusiesiems, kas lėmė, jog nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta), kad padaryta nusikalstama veika sukėlė neatstatomus padarinius – teisėjų kolegijos nuomone, yra reikšminga nustatant nuteistajam skiriamos bausmės dydį, tačiau tai neatsveria aplinkybių, leidžiančių padaryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Įvertinusi aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes visumoje, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai atidėjo G. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl keisti nuosprendį, kaip apeliaciniu skundu prašo prokurorė, ir nukentėjusieji, nėra pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. S. nesutinka su jai apylinkės teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigdama, kad neturtinės žalos suma turėtų būti padidinta.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio negatyvus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 str. 2 d. nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal šią normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams, o žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 10.1, 10.3 punktai).

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų matyti, kad teismas, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pagrįstai akcentavo neturtinės žalos pasekmes – dėl G. D. kaltės eismo įvykio metu žuvus nukentėjusiosios J. S. vyrui, minėta nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, neteko moralinės ir turtinės paramos ateityje. Iš esmės tuos pačius negatyvius reiškinius nukentėjusioji J. S. įvardijo savo civiliniame ieškinyje (t. 1, b. l. 170-172). Apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgė į draudimo bendrovės nukentėjusiajai J. S. atlygintą neturtinę žalą (3452,80 Lt (t. 2, b. l. 174-175), į civilinio atsakovo (UAB (duomenys neskelbtini)) stabilią turtinę padėtį, bei vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Be abejonės, netikėta vyro žūtis neigiamai paveikė nukentėjusiosios J. S. psichinę, dvasinę, socialinę gerovę. Pati nukentėjusioji apeliaciniame skunde teigia, kad po vyro žūties ilgą laiką negalėjo atlikti savo darbinių pareigų (dirba vairavimo instruktore), susirgo depresija, kurią gydosi iki šiol, tačiau jokių tai pagrindžiančių medicininio pobūdžio dokumentų ar kitokių rašytinių įrodymų nepateikė. Šiuo atveju kolegija pažymi, kad neturtinės žalos vertinimo procese prioritetas teikiamas ne itin aukštu subjektyvumo laipsniu pasižymintiems nukentėjusiosios paaiškinimams, o objektyviai įrodomajai medžiagai.

Tokiu būdu teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priteisdamas J. S. 45000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai taikė tiek Baudžiamojo proceso kodekso, tiek Civilinio kodekso nuostatas.

Teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo srityje dar tik formuojasi, todėl ji ne visada vienoda. Kolegijos manymu, teismo nukentėjusiesiems dėl artimų žmonių mirties priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis esmingai nesiskiria nuo neturtinės žalos, priteisiamos kitose analogiškus padarinius sukėlusiose bylose. Nukentėjusioji teigia, kad priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža, tačiau realiai ši atlygintina žala sudaro 48452,80 Lt, jos dalį jau atlygino draudimo bendrovė, todėl kolegija laiko, kad ji atitinka teismų praktiką panašių kategorijų bylose, nes vidutinė nustatoma neturtinės žalos suma yra apie 60000 Lt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu P. A. (t. 1, b. l. 179; 187), jis ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) priteisti turtinės ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl F. S. žūties, kuris jį užaugino nuo 5 metų, rūpinosi kaip tikru sūnumi, rėmė materialiai ir moraliai (t. 1, b. l 184-186). BPK 44 str., reglamentuojantis asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, reglamentuoja, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Tokiu būdu nukentėjusysis P. A. teisėtai pasinaudojo teise pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, tačiau apylinkės teismas pastarojo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos netenkino, motyvuodamas vien tuo, kad žuvusysis F. S. nebuvo įsūnijęs P. A.. Apylinkės teismo sprendimas, kad neįsūnytas P. A. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą iš esmės atitinka formalų CK 6.284 str. 1 d. reglamentavimą, tačiau šio įstatymo nuostatos be pagrindo suprastos kaip ribojančios kitų asmenų teises į neturtinės žalos atlyginimą. CK 6.284 str. 1 d. yra išvardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Tai – šios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar šios normos kriterijus atitinkantis asmenys (buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę į tokį išlaikymą). Šioje normoje nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų išvardijimas neturi būti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ribojimas, nes joje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenurodytų šioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas. Neturtinės žalos reikalaujančio asmens santykių pobūdis su žuvusiuoju yra pagrindinis kriterijus, lemiantis teisę į neturtinės žalos atlyginimą (Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75)7 19 punktas). Nurodytą kriterijų atitinkantys santykiai turėtų pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu iki mirties (civilinė byla Nr. 3K-3-351/2007).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai traktavo CK 6.284 str. 1 d. nuostatą kaip ribojančią ieškovų teisę į neturtinės žalos atlyginimą, be pagrindo nesivadovavo konstituciniu žalos atlyginimo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d., kuriame imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Tai, kas išdėstyta, yra pagrindas apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, nes apylinkės teismas neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą (BPK 328 str. 4 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad F. S. nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka įsūnijęs P. A., tačiau CK 6.284 str. 1 d. numato, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi ne tik vaikai (įvaikiai), sutuoktiniai, tėvai, tačiau ir kiti faktiniai išlaikytiniai asmenys. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis P. A. yra nukentėjusiosios J. S. sūnus, kuri su žuvusiuoju F. S. susituokė 1993-04-10 (t. 1, b. l. 163). Nors P. A. gimė (duomenys neskelbtini) – tai yra iki J. S. ir F. S. santuokos, tačiau iki pastarojo žūties P. A. ilgą laiką (apie 15 metų) gyveno kartu su F. S. ir savo motina. Nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo P. A. ir jo motinos J. S. teiginiais, kad žuvusysis rūpinosi, teikė materialinę ir moralinę paramą nukentėjusiajam P. A., kaip tikram sūnui, nes augino jį nuo mažens. Pagal teismų praktiką asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi ir asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno, buvo mirusiojo išlaikomas. Taigi P. A. taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Kolegijai nekyla abejonių, kad netikėta F. S., kurį P. A. vadina tėvu, mirtis paveikė nukentėjusiojo P. A. psichinę, socialinę gerovę, jis patyrė negatyvius dvasinius išgyvenimus. Visa tai sudaro neturtinės žalos turinį, tačiau, atsižvelgus į ankščiau aptartas aplinkybes, kolegija mano, kad P. A. dvasinių kančių intensyvumas, tęstinumas ir poveikis tolimesniam gyvenimui nebus itin žymus ateityje. F. S. nebuvo P. A. biologinis tėvas, P. A. yra pilnametis, mokosi (duomenys neskelbtini) universitete, mokymosi rezultatai po F. S. žūties iš esmės nepakito (t. 3, b. l. 39-42), prieš įvykį ir po įvykio (iki 2008-09-24) dirbo UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju (t. 3, b. l. 69). Akivaizdu, kad objektyviai P. A. gyvenimas po F. S. mirties ypatingai nepakito. Aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad emocinės kančios, nepatogumai stipriai įtakos P. A. gyvenimą ateityje.

Tokiu būdu kolegija, vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgusi į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 str. 2 d., į žuvusiojo ir nukentėjusiojo P. A. bendravimo intensyvumą ir pobūdį, į žalą padariusio asmens kaltę, į dėl nusikaltimo padarymo kilusius neatstatomus padarinius, siekdama skirtingų interesų pusiausvyros (iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) taip pat priteista neturtinė žala J. S., A. J., E. S.) – daro išvadą, kad P. A. patirta neturtinė žala vertintina 7000 Lt, kuri priteistina iš didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonės) valdytojo UAB (duomenys neskelbtini) (CK 6.270 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamojo proceso įstatymas bei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (6.249 – 6.251, 6.263 str.) grindžiami visiško žalos (nuostolių) atlyginimo principu, ypatingai tuomet, kai žala (nuostoliai) padaryta nusikalstama veika.

Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad nukentėjusioji J. S. dėl apeliacinio bylos nagrinėjimo proceso turėjo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (t. 3, b. l. 113-114). Kolegijos nuomone 500 Lt suma advokato pagalbai apmokėti atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, yra pagrįsta, todėl priteistina iš kalto asmens – G. D..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria P. A. civilinis ieškinys netenkintas ir iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam P. A. priteisti 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš G. D. J. S. priteisti 500 Lt – išlaidas turėtas advokato paslaugoms apeliacinėje instancijoje apmokėti.