Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (dėl R. m. k. c. turto vagystės) laisvės atėmimu 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (dėl R. B. turto vagystės) laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 3 d., prie Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės – laisvės atėmimo 3 metams, iš dalies pridėta nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, ir galutinė subendrinta bausmė E. D. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (dėl R. m. k. c. turto vagystės) laisvės atėmimu 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. (dėl nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo) areštu 10 parų;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (dėl R. B. turto vagystės) laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl R. m. k. c. turto vagystės) ir 187 str. 3 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl R. B. turto vagystės) paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., Š. A. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą, 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (dėl R. m. k. c. turto vagystės) laisvės atėmimu 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. (dėl nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo) areštu 10 parų;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (dėl R. B. turto vagystės) laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl R. m. k. c. turto vagystės) ir 187 str. 3 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl R. B. turto vagystės) paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., M. G. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą, 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, mokytis.

Š. A. bei M. G. atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. , Š. A. ir M. G. nuteisti už tai, kad 2007 m. balandžio 3 d., apie 0 val. 30 min., veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Radviliškyje, (duomenys neskelbtini), įsibrovė į R. m. k. r., iš kur pagrobė R. m. k. c. turto už 1595 Lt, bei R. k. c. d. G. V. turto už 510 Lt.

Be to, Š. A. ir M. G. nuteisti už tai, kad tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia sugadino nedidelės 350 Lt bendros vertės R. k. c. turtą.

Be to, E. D. , Š. A. ir M. G. nuteisti už tai, kad 2007 m. balandžio 2 d., apie 23 val. 30 min., veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įsibrovė į R. B. neužrakintą automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį Radviliškyje, (duomenys neskelbtini) esančio R. k. c. kieme, iš kur pagrobė R. B. turto už 156 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. D. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę.

Apeliantas nurodo, jog teismas, skirdamas jam tokią griežtą bausmę, neatsižvelgė į jo jauną amžių, nes nusikaltimų padarymo metu jis buvo nepilnametis.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą bei priimdamas nuosprendį, padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, buvo šališkas, tai sukliudė išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą, ir šių pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (LR BPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Pirmosios instancijos teismas, surašydamas nuosprendį, padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, nes teismo nuosprendis surašytas nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, grubiai pažeistos E. D. teisės į gynybą, bei padaryti kiti pažeidimai. LR BPK 305 str. 1 d. nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalo būti išdėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės), įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, bausmės skyrimo motyvai. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą), nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, o pagrįstas, kai jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas pirmiausiai turėtų išdėstyti įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Įrodymai pradedami dėstyti nuo kaltinamojo parodymų, kurie išdėstomi glaustai ir konkrečiai apie visas bylos išsprendimui reikalingas aplinkybes ir dėl visų padarytų nusikalstamų veikų. Išdėstant nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, būtina aprašyti tą jų dalį, kuri patvirtina arba paneigia vieną ar kelias nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytas ar kitas svarbias aplinkybes. Įrodymų tyrimas yra pagrindinė bylos nagrinėjimo teisme dalis, kurios metu teismas, dalyvaujant bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, patikrina ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, dalyvių pristatytus ir teismo išreikalautus įrodymus. Tik teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais teismas gali grįsti nuosprendį (LR BPK 301 str. 1 d.). Bet kokie bylos duomenys gali būti teismo pripažįstami įrodymais, tik teismui juos patikrinus teisiamajame posėdyje. Taip pat pažymėtina, kad tais atvejais, kai tuo pačiu nuosprendžiu kaltinamasis dėl vienų veikų padarymo pripažįstamas kaltu, o dėl kitų – ne, aprašomosios dalies pradžioje aprašomos veikos, dėl kurių padarymo kaltinamasis pripažįstamas kaltu, o po to – dėl kurių jis išteisinamas. Aprašant veikas, dėl kurių padarymo kaltinamasis išteisinamas, būtina laikytis visų išteisinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, išdėstytų LR BPK 305 str. 3 d., nurodyti, kuo asmuo kaltinamas, teismo nustatytas bylos aplinkybes, motyvuotas išvadas, pagrindžiančias išteisinimą, motyvus, kodėl teismas atmeta duomenis, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas. Kaltinamojo, kitų asmenų parodymai bei kiti įrodymai apie veikas, dėl kurių jis išteisinamas, surašomi atskirai, paprastai prieš bausmės skyrimo motyvus. Be to, teismas turi pagrįsti kiekvienos nusikalstamos veikos kvalifikavimą dėl kiekvieno kaltinamojo, surašydamas išsamius motyvus.

Iš ikiteisminio tyrimo institucijos surašyto kaltinamojo akto (b.l. 243-244) matyti, jog E. D. kaltinimai pareikšti dėl trijų nusikalstamų veikų pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. bei 178 str. 2 d., tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje teismas aprašė veikas, dėl kurių E. D. pripažįstamas kaltu, nurodytos tik dvi veikos pagal LR BK 178 str. 2 d., o veika, numatyta LR BK 187 str. 3 d., E. D. atžvilgiu visiškai neaprašyta. Tik nuosprendžio aprašomosios dalies pabaigoje teismas nurodo, jog „iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamųjų Š. A. , M. G. parodymų teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad tyčia jie dviese sugadino nedidelės vertės Radviliškio kultūros centro turtą, E. D. šiame epizode nedalyvavo, prokuroras kaltinimo šiame epizode E. D. atžvilgiu atsisakė. Todėl iš kaltinimo išjungtinas E. D. sugadinimas nedidelės vertės Radviliškio kultūros centro turto.“ Tačiau šiuo atveju teismas negalėjo „išjungti iš kaltinimo“ pagal LR BK 187 str. 3 d. E. D. inkriminuoto atskiro nusikaltimo – E. D. pagal LR BK 187 str. 3 d., neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, galėjo būti tik išteisintas, išsamiai aprašant veiką, dėl kurios jis išteisinamas, laikantis visų išteisinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, nurodant, kuo jis buvo kaltinamas, teismo nustatytas bylos aplinkybes, motyvuotas išvadas, pagrindžiančias išteisinimą, motyvus, kodėl teismas atmeta duomenis, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, atskirai surašant kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymus bei kitus įrodymus apie veiką, dėl kurios E. D. išteisinamas, ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį veiką, kurios padarymu kaltinamasis buvo kaltintas, sprendimą jį išteisinti bei išteisinimo pagrindą. Tarp nuosprendyje surašytų įrodymų, kurių pagrindu apylinkės teismas padarė išvadas, nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų ar paneigtų E. D. kaltę dėl LR BK 187 str. 3 d. numatytos veikos įvykdymo. Tokiu būdu iš paminėtų aplinkybių matyti, jog E. D. pagal LR BK 187 str. 3 d. inkriminuota nusikalstama veika išvis nebuvo tiriama, teismas nuosprendyje dėl šios veikos nepriėmė jokio sprendimo, ši veika tiesiog dingo iš kaltinimo, o aprašomojoje nuosprendžio dalyje apylinkės teismas padarė išvadą, jog E. D. šiame epizode nedalyvavo neaptaręs bei neįvertinęs duomenų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, ir tai rodo teismo šališkumą. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje kaltinamųjų E. D. , Š. A. , M. G. bei nukentėjusiojo R. B. parodymai iš viso neišdėstyti, tačiau padaryta išvada, kad be pačių kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais. Visiškai nuosprendyje neišdėstyti ir kiti bylos duomenys, kuriuos teismas pripažino įrodymais, patvirtinančiais tam tikras aplinkybes, t.y., nusikaltimo padarymo vieta, laikas, pagrobto turto kiekis, vertė, sugadintas turtas bei to turto vertė. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog vienas iš pagrindinių procesinių dokumentų yra teisiamojo posėdžio protokolas, nes jame užfiksuojama visa teisiamojo posėdžio eiga, teismo ir kitų proceso dalyvių veiksmai, apklausiamų asmenų parodymai, kitų įrodymų tyrimas, teismo priimti sprendimai, pareikšti prašymai ir t.t. Iš teisiamojo posėdžio protokolo sprendžiama, ar buvo padaryti proceso pažeidimai bylos nagrinėjimo metu, jis yra įrodymų šaltinis nagrinėjant bylą aukštesnėse teisminėse instancijose. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje negali patikrinti bylos proceso teisėtumo, susipažinti su visa teisiamojo posėdžio eiga, perskaityti apklaustų asmenų parodymų, nes teisiamojo posėdžio protokolai yra neįskaitomi. Tokiu būdu, esant minėtoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog bylos duomenys, kurie apylinkės teismo buvo pripažinti įrodymais, neištirti ir nepatikrinti teisiamajame posėdyje, pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos nuosprendyje išdėstytais įrodymais, kas rodo teismo šališkumą, tuo grubiai pažeista E. D. teisė į gynybą bei Baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio nuostatos.

Pažeisdamas LR BPK 305 str. 1 d. 3 p. reikalavimus, apylinkės teismas visiškai nepasisakė dėl kaltinamųjų veikų kvalifikavimo, nors turėjo pagrįsti kiekvienos nusikalstamos veikos kvalifikavimą dėl kiekvieno kaltinamojo, surašydamas išsamius motyvus. Tokiu būdu buvo neteisingai kvalifikuota E. D. veika pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl R. B. turto vagystės), ir tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą.

Nutartyje išanalizuoti faktai akivaizdžiai rodo bylą išnagrinėjusio teismo šališkumą, ištaisyti daugumos minėtų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas negali, nes byla nagrinėjama tik pagal nuteistojo E. D. skundą. Dėl to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p. numatytu pagrindu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog E. D. atiduotas teismui (b.l. 255) tik pagal dvi nusikalstamas veikas – LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., nors ikiteisminio tyrimo institucija kaltinimą jam pareiškė dėl trijų nusikalstamų veikų. Iš to seka, jog kaltinamasis buvo perduotas teismui tik pagal dvi nusikalstamas veikas – vagystę ir nedidelės vertės svetimo turto sugadinimą, o nuteistas už dvi svetimo turto vagystes, dėl ko jis negalėjo tinkamai gintis, kas vertintina kaip E. D. teisės į gynybą pažeidimas. Be to, nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusi nauja LR BPK 233 straipsnio redakcija numato, jog teisėjas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, be kitų šiame straipsnyje nurodytų dalykų, nurodo ir veiką, kurios padarymu kaltinamasis kaltinamas, bei tą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, t.y., detaliai surašomos visos nusikalstamos veikos, už kurias kaltinamasis perduodamas teismui. Todėl ši baudžiamoji byla nagrinėti iš naujo perduotina nuo bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje stadijos.

Nuosprendis naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir kitų nuteistųjų – Š. A. bei M. G. – atžvilgiu, nes nusikalstamos veikos įvykdytos bendrininkų grupėje, todėl baudžiamosios bylos dėl kiekvieno iš kaltinamųjų atskirai nagrinėti negalima.

Apeliacinės instancijos teismas negali daryti jokių išvadų dėl E. D. apeliacinio skundo argumentų, nes vien dėl nurodytų baudžiamojo proceso pažeidimų nuosprendis yra neteisėtas ir negali būti ištaisytas apeliacine tvarka. Todėl šioje nutartyje teismas E. D. apeliacinio skundo argumentų neanalizuoja.

Kadangi pirmosios instancijos teismas E. D. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, paliko iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendis yra naikinamas, tai turi būti sprendžiamas kardomosios priemonės E. D. paskyrimo klausimas.

E. D. kaltinamas dviejų apysunkių ir vieno nesunkaus nusikaltimų, už kuriuos numatyta griežtesnė nei vieneri metai laisvės atėmimo bausmė, padarymu. E. D. anksčiau teistas keturis kartus, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nusikaltimai, kuriais kaltinamas, įvykdyti esant neišnykusiam teistumui, todėl yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis E. D. , būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, nurodytus LR BPK 122 str. 4 d. Kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų, E. D. pratęstinas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismui.

E. D. suėmimo terminą pratęsti 2 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2007 m. spalio 5 d.

Nutartis dalyje dėl suėmimo paskyrimo per 20 dienų kaltinamojo ar jo gynėjo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.