Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski ir Loretos Lipnickienės teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus teritorinės darbo biržos ieškinį atsakovui S. M. dėl išmokėtų subsidijos lėšų išieškojimo.

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-5) dėl 35 490,45 Lt suteiktos subsidijos savarankiškam užimtumui remti lėšų priteisimo. Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas Vilniaus teritorinė darbo birža ir atsakovas S. M. sudarė Savarankiško užimtumo rėmimo sutartį Nr. SUR-6/08 (toliau-Sutartis), pagal kurią buvo mokomos valstybės lėšos darbo vietos sau steigimo subsidijavimui. Subsidijos gavėjas S. M. pagal pasirašytos Sutarties 1.1. punktą įsipareigojo iki 2008 m. gruodžio 10 d. įsteigti sau darbo vietą. 2008 m. rugpjūčio 14 d. Darbo birža pervedė subsidijos gavėjui 35 490,45 Lt avansinį mokėjimą (75 proc. visos subsidijos dydžio). Atsakovas per 2009 m. balandžio mėnesį iš specialiosios sąskaitos nuėmė 16770 Lt grynųjų pinigų ir nepateikė ieškovui dokumentų, pateisinančių šių lėšų panaudojimą darbo vietos steigimui pagal patvirtintą sąmatą. Atsakovas iki sutarto laiko darbo vietos sau neįsteigė, dokumentų, pagrindžiančių visų lėšų panaudojimą, nepateikė, todėl Savarankiško užimtumo rėmimo sutartis Nr. SUR-6/08 buvo nutraukta (b.l. 1-5).

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog turi vidutinį neįgalumo lygį ir ieškovas apie tai buvo informuotas, nes kartu su paraiška buvo pateiktas neįgaliojo pažymėjimas, išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų bei darbingumo lygio pažyma. Darbingumo lygio pažymoje nurodytas atsakovo turimos ligos kodas, iš kurio galima nustatyti, jog atsakovas serga paranoidine šizofrenija. Atsakovas paaiškino, kad ligos paūmėjimas truko nuo 2009-03-24 iki 2009-07-03, todėl nežino, kur ir kaip buvo panaudota 16948,52 Lt suma (b.l.98-101).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 35490,45 Lt skolos, į valstybės biudžetą priteisė 1064,71 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sutarties esminė sąlyga yra įsteigti darbo vietą (Sutarties 1.1, 1.12., 1.13 punktai). Ieškovas sutartį vienašališkai nutraukė, atsakovui nevykdant esminių įsipareigojimų (b.l.88,89). Teismas konstatavo, kad ginčo dėl sutarties nutraukimo tarp šalių nėra. Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį. Nurodė, kad nors psichiatrijos akto Nr. 78TPK-301/2011 išvadoje nurodoma, kad atsakovas pinigų paėmimo laikotarpiu negalėjo suprasti savo veiksmų, tačiau buvusi asmens būsena neatleidžia jo nuo atsakomybės už sutartinių prievolių nevykdymą. Atsakovas, remdamasis šia aplinkybe, gali nuginčyti sudarytus sandorius, reikalauti grąžinti išleistus pinigus, siekdamas pašalinti padarinius, kuriuos sukūrė būdamas neveiksnus, t.y. nesuvokdamas savo veiksmų reikšmės ir jų nevaldydamas (CK 1.89 straipsnis). Sutarties 4 punktu atsakovas įsipareigojo grąžinti panaudotas ne pagal paskirtį subsidijos lėšas. Bylos medžiaga patvirtina, kad 16948,52 Lt suma panaudota ne pagal sutartį. Sutarties 1.8 punktu atsakovas įsipareigojo atlyginti darbo biržai žalą dėl sutarties netinkamo vykdymo ar nutraukimo prieš terminą. Teismas padarė išvadą, kad nustačius, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškovo ieškiniui tenkinti, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 35490,45 Lt skolos (CK 6.38 straipsnis, 6.189, 6.205 straipsniai, 6.222 straipsnio 1 dalis).

Apeliaciniu skundu atsakovas S. M. (b.l. 187-190) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantas nesutinka, konstatavo, kad teismas nevertino ir netyrė jo atsiliepimo į ieškinį argumentų ir paaiškinimų, kad jis gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės bei teismas nepasisakė dėl civilinės atsakomybės, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, kaip tai numatyta LR CK 6.64 str. 1 d. 1 p., 6.206 str., 6.248 str. 4 d., 6.259 str. Nurodo, kad jis, paramos gavėjas, tinkamai panaudojo 18541,93 Lt lėšų darbo vietai sau sukurti ir šiuo metu turi visas įsigytas prekes nurodytai sumai. Apelianto manymu, nepriklausomai nuo to, pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai nurodo, jog šis atsakovo argumentas atmestinas, kadangi Sutarties 1.13 punktu atsakovas įsipareigojo grąžinti visą subsidiją, net ir tuo atveju, jeigu darbo vieta buvo įsteigta, tačiau ji panaikinama per pirmųjų 12 mėnesių laikotarpį nuo jos įsteigimo. Teigia, kad tarp šalių pasirašytos Sutarties 1.13.1 p. nurodoma, jog subsidijos gavėjas, panaikinus įsteigtą darbo vietą, privalo grąžinti subsidiją tai darbo vietai įsteigti, kai darbo vieta panaikinama per pirmųjų 12 mėnesių laikotarpį nuo jos įsteigimo. Apeliantas mano, kad šia Sutarties nuostata reglamentuojamas subsidijos grąžinimas susijęs tik su darbo vietos panaikinimu, kai ji buvo įsteigta. Tačiau tiek iš ieškinio, tiek iš ieškovo 2009-09-10 dienos Vilniaus darbo biržos rašto Nr. S-4280-18.9 '"Dėl savarankiško užimtumo rėmimo sutarties nutraukimo", Sutarties nutraukimo priežastimi ir buvo aplinkybė, jog atsakovas neįsteigė darbo vietos. Apeliantas mano, kad tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas subsidijos dalinį ar visišką grąžinimą, nepagrįstai remiasi Sutarties nuostata, kuri skirta specialiam tikslui - darbo vietos neįsteigimui ir sankcijai už tai. Teismas nevertino ir netyrė tiek posėdžio metu, tiek atsiliepime į ieškinį jo nurodytos aplinkybės, jog ieškovas savo reikalavimus reiškia dėl subsidijos grąžinimo, bet ne dėl Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Sutarties 3 p. nurodyta, jog "Sutarties šalys už šioje Sutartyje nurodytų - Įsipareigojimų nevykdymą atsako Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka". Tokiu būdu, už Sutarties nuostatų pažeidimus, jam atsakovui gali būti taikoma atsakomybė pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą tvarką, tačiau ieškovas neprašo jų taikyti. Ieškovo reikalaujamas subsidijos grąžinimas, pagal tarp šalių sudarytą Sutartį, turėtų būti grindžiamas Sutarties 4 d., kurioje nurodyta, jog „Darbo biržai nustačius, kad lėšos, skirtos darbo vietai steigti, naudojamos ne pagal paskirtį, subsidijos gavėjas privalo šias lėšas grąžinti darbo biržai per jos nustatytą terminą". Teigia, kad jam, apeliantui (atsakovui), skirtą subsidiją galima padalinti į dvi dalis,- (i) lėšos panaudotos darbo vietai sukurti (18541,93 Lt) ir (ii) lėšos, kurių panaudojimo jis negali pagrįsti (16948,52 Lt). Mano, kad dėl tos subsidijos dalies 18541,93 Lt, kuri yra tinkamai panaudota ir patvirtinta dokumentais, negali būti reiškiamas reikalavimas ją grąžinti. Nurodo, kad tai konstatuota Sutarties 4 punkte, kur nurodyta, jog subsidijos gavėjas privalo darbo biržai gražinti tas lėšas, kurios panaudotos ne pagal paskirtį. Apelianto manymu, tik šioje dalyje ieškovas ir galėjo reikšti ieškinį. Ieškovas nemotyvuoja, kodėl ieškinyje prašo priteisti visą subsidijos sumą, o ne jos dalį, kuri panaudota ne pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas remdamasis Sutarties 1.13.1 p., prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kadangi pripažįsta, jog atsakovas įsteigė darbo vietą, kada pats ieškovas tai neigia ir iš to kildina savo reikalavimus. Apeliantas nurodo, kad teismo psichiatrijos tarnyba atlikusi ekspertizę priėmė ekspertizės aktą Nr. 78TPK-30I/2011, kuriuo, konstatavo, jog jis serga paranoidine šizofrenija, kurios pobūdis ir eiga nulemia, jog jam pastoviai pasireiškia mastymo, emocijų ir valios patologija, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti nuo 2009-03-24 iki 2009-07-03 dienos. LR CK 6.268 str. I d. nurodyta, jog „Veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Tačiau jis neatleidžiamas nuo atsakomybės, jei tokios būklės tapo vartodamas alkoholinius gėrimus, narkotines ar psichotropines medžiagas ar kitokiu būdu"'. Teigia, kad teismo posėdžio metu prašė teismo atmesti ieškinį remiantis LR CK 6.268 str., nepriklausomai nuo to, pirmosios instancijos teismas dėl to visiškai nepasisakė, nenurodė motyvų, kodėl netaikė nurodytos teisės normos, nors cituodamas psichiatrijos aktą akcentavo, jog asmuo serga psichine liga. Nesuprantamas teismo argumentas dėl LR CK 1.89 str. taikymo. Ginčo objektas- atsakovo išleisti pinigai, ligos paūmėjimo metu, apie kurių panaudojimo būdus, formas ir paskirtį atsakovas neturi jokios informacijos ir nieko nežino. Todėl formalus LR CK 1.89 str. nurodymas, kurio paskirtis sandorių negaliojimo pripažinimas, kai asmuo nieko nežino apie lėšų panaudojimą, vertintinas kaip nepagrįstas. Juolab, net ir esant galimybei taikyti LR CK 1.89 str., pirmosios instancijos teismas privalėjo pasisakyti dėl LR 6.268 str. taikymo. Sprendime tai apskritai nėra aptarta, todėl apeliantas mano, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad reikšdamas atsiliepimą į ieškinį, atsakovas prašė ieškinį tenkinant, taikyti Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. ir išdėstyti sprendimo vykdymą, nepriklausomai nuo to, pirmosios instancijos teismas dėl šio prašymo nepasisakė ir tokios savo pozicijos nemotyvavo. Apeliantui nėra aišku, iš ko sudarytos priteistos 1064,71 Lt bylinėjimosi išlaidos. Prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimu į apelianto S. M. apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus teritorinė darbo birža prašo netenkinti apelianto prašymo - panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmetant (b.l. 201-203). Vilniaus teritorinė darbo birža prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Vilniaus teritorinė darbo birža apelianto apeliaciniame skunde pateiktais teiginiais ir reikalavimais nesutinka. Teigia, kad Vilniaus teritorinės darbo biržos specialistai, gavę darbo biržoje įregistruoto bedarbio S. M. paraišką savarankiškam užimtumui remti, atliko visus veiksmus, numatytus galiojančiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbo vietų steigimo subsidijavimą neįgaliesiems, steigiantiems sau darbo vietą (Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme bei Darbo vietų steigimo subsidijavimo sąlygų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A1-222 (toliau - Aprašas)). Darbo biržos specialistai išnagrinėjo pateiktą paraišką savarankiškam užimtumui remti, t.y. jos atitikimą Aprašo 2 priede nustatytiems reikalavimams minėtoms paraiškoms bei Aprašo 6 priede nustatytiems reikalavimams planuojamos veiklos aprašymui. Vertinant S. M. gebėjimus atlikti darbo funkcijas numatomoje įsteigti darbo vietoje, buvo atsižvelgta į tai, kad S. M. 1972 m. tuometiniame Vilniaus politechnikume yra baigęs radijo aparatūros gamybos su radijo aparatūros gamybos specializacija specialybės kursą, suteikiant jam radiotechniko kvalifikaciją (diplomas Nr. 545520), o 1976 m. tuometiniame Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute baigė fizikos specialybės kursą (diplomas Nr. 227628). Be to, pagal paties S. M. pateiktą informaciją bei SODROS duomenis, jis turėjo ilgametę darbo patirtį garso ir specialios radijo-elektroninės aparatūros projektavimo ir konstravimo darbų srityje (pvz., aštuoniolika metų dirbo AB „Vilniaus garsas"). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, S. M. gebėjimai atlikti darbo funkcijas numatomoje steigti sau darbo vietoje, užsiimant elektronikos produktų projektavimo - konstravimo darbais, buvo įvertinti teigiamai. Pažymėjo, kad S. M., kaip neįgalusis darbo biržoje įregistruotas asmuo, savo neįgalumui patvirtinti darbo biržai pateikė šiuos dokumentus: neįgaliojo pažymėjimą (Neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. 0347265) bei Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (2008 m. birželio 5 d., Nr. DPS-1355). Atkreipė dėmesį, kad šiuose dokumentuose apelianto ligos kodas nebuvo nurodytas. Išnagrinėjus nurodytus dokumentus, pagal juose pateiktą išvadą, apribojimų darbui, pagal negalios pobūdį trukdančių S. M. dirbti ketinamoje įsteigti darbo vietoje, nebuvo užfiksuota. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus teritorinė darbo birža neturėjo jokio teisėto pagrindo aiškintis apelianto ligos pavadinimo, jos kodo, ar priimti kokių nors išskirtinių veiksmų apelianto atžvilgiu dėl jo turimo neįgalumo. Medikų pateiktoje išvadoje apeliantas nebuvo pripažintas nedarbingu, o minėtoje išvadoje nurodyti apribojimai darbui netrukdė jam užsiimti planuojama veikla. Atkreipė dėmesį, kad galimybę gauti valstybės subsidiją darbo vietai įsteigti įstatymų leidėjas suteikė būtent tik neįgalumą turintiems darbo biržoje įregistruotiems asmenims, nes minėtus asmenis sunkiau integruoti į darbo rinką, o valstybės lėšų skyrimas jiems įsteigiant darbo vietas sau padeda užtikrinti jų užimtumą. Mano, kad kritiškai vertintini apelianto teiginiai, esą ieškovas neleistinai nesiaiškinęs apelianto ligos kodo, pažeisdamas gero administravimo principą leido projekte dalyvauti psichine liga sergančiam asmeniui, neįsitikinęs jo projekto realumu ir įgyvendinimu. Pažymėjo, kad apelianto pateiktas notariškai patvirtintas 2008 m. rugpjūčio 7 d. Verslo liudijimas Nr. V 0730324 projektiniams-konstruktoriniams darbams buvo priimtas kaip tinkamas dokumentas, įrodantis savo verslo įregistravimą (verslo liudijimą pardavimo veiklai vykdyti apeliantas galėjo įsigyti ir vėliau, pradėjus savo įsteigtoje darbo vietoje vykdyti pardavimus), todėl vadovaujantis Aprašo 17.2 punkto nuostatomis, su S. M. 2008 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta Savarankiško užimtumo rėmimo sutartis Nr. SUR-6/08. Subsidijos gavėjas S. M. pagal pasirašytos Sutarties 1.1. punktą įsipareigojo iki 2008 m. gruodžio 10 d. įsteigti sau darbo vietą. 2008 m. gruodžio 9 d. Susitarimu Nr. SUR-6.1/08, darbo vietos steigimo terminas buvo pakeistas, pratęsiant jį iki 2009 m. gegužės 29 d. Nurodė, kad apeliantas savo sutartinius įsipareigojimus pažeidė, vienašališkai atsisakydamas vykdyti prievolę. Numatyta įsteigti darbo vieta sau nebuvo įsteigta, pagal Sutartį gautos darbo vietos steigimui lėšos - 35490,45 Lt, neįsteigus šios darbo vietos, Ieškovui reikalaujant, geranoriškai grąžintos nebuvo. Kritiškai vertina atsakovo teiginius, esą jis darbo vietą įsteigė, nes dalį gautų subsidijos lėšų panaudojo pagal paraiškoje nurodytą sąmatą, todėl neprivalo jų grąžinti. Pažymėjo, kad darbo vieta sau yra laikoma įsteigta tik tuo atveju, kai iki Sutartyje nustatyto termino yra įsigyti visi įrengimai, medžiagos bei kitos būtinos darbo priemonės, nurodytos paraiškoje savarankiškam užimtumui remti, kuri yra neatskiriama Sutarties dalis. Tinkamu sutarties sąlygų vykdymu negali būti laikomas tik dalies įrenginių ar kitų darbo priemonių įsigijimas, pagal sutartį steigiant sau darbo vietą. Taip pat pažymėjo, kad pareiga apeliantui grąžinti visas gautas subsidijos lėšas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą atsirastų ir tuo atveju, jei įsteigta darbo vietą būtų panaikinta per 12 mėnesių laikotarpį nuo jos įsteigimo (Sutarties 1.13 p.). Mano, kad apeliantui pažeidus esmines pasirašytos Sutarties sąlygas, nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, jam atsirado prievolė grąžinti pagal Sutartį išmokėtas subsidijos savarankiškam užimtumui remti lėšas - 35490,45 Lt. Mano, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisinas teisingai įvertino bylos aplinkybes, visus byloje esančius dokumentus bei duomenis ir 2011 m. gruodžio 21 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7482-803/2011, kuriuo Vilniaus teritorinės darbo biržos ieškinys S. M. dėl išmokėtų 35490,45 Lt subsidijos lėšų priteisimo buvo visiškai tenkintas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas netenkina apelianto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes kolegija nenustatė, kad žodinis nagrinėjimas šiai bylai būtinas, o šis apelianto prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).

Ieškovui atsakovas pateikė kelias paraiškas savarankiškam užimtumui remti: 2008-06-27 paraišką (b.l.46-52), kartu su planuojamos veiklos aprašymu (b.l.53-62), 2008-07-24 paraišką Nr.2 (b.l.23-29), kartu su planuojamos veiklos aprašymu (b.l.30-42) ir remonto darbų sąmata (b.l.43,44). Taip pat ieškovui buvo pateikti išsilavinimą patvirtinantys dokumentai (b.l.64), neįgaliojo pažymėjimo kopija (b.l.66), išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b.l.68), verslo liudijimas (b.l.69). Pagal 2008 m. rugpjūčio 8 d. sudarytą Savarankiško užimtumo rėmimo sutartį Nr. SUR-6/08 atsakovas įsipareigojo iki 2008-12-10 įsteigti darbo vietą (b.l. 19). 2008-11-03 atsakovas pateikė ieškovui prašymą pratęsti darbo vietos steigimo terminą (b.l.71). 2008-12-01 buvo pateiktas pakartotinis prašymas, nurodant darbo vietos įsteigimo termino pratęsimą iki 2009-06-08 (b.l.72). Tarp šalių 2008-12-09 buvo sudarytas Susitarimas Nr. SUR – 6.1/08, kuriuo buvo pakeistas Sutartimi numatytas darbo vietos įsteigimo terminas ir nustatytas naujas – iki 2009-05-29 (b.l.73). Ieškovas 2009-03-24 raštu Nr. S-1585-(8.9.), 2009-04-24 raštu Nr. S-2123-(8.9.) ir 2009-05-06 raštu Nr. S-2267-(8.9.) pareikalavo iš atsakovo pateikti finansines ataskaitas bei informaciją apie vykdomus viešuosius pirkimus steigiant sau darbo vietą (b.l.74-78). 2009-05-11 buvo atliktas darbo vietos steigimo patikrinimas, atsakovas įpareigotas pateikti galutinę finansinę ataskaitą su ją pagrindžiančiais dokumentais (b.l.80,81). Nepateikus reikalaujamų duomenų, ieškovas 2009-05-25 raštu Nr. S-2506-(8.9.) atsakovą įspėjo apie sutarties nutraukimą ir pareikalavo pristatyti dokumentus, įrodančius sutartinių santykių vykdymą (b.l.79). Atsakovas 2009-05-28 raštu informavo ieškovą, kad negali įvykdyti sutarties dėl ligos (b.l.82,85,86). Ieškovas 2009-09-10 raštu Nr. S-4280-(8.9.) pranešė apie Sutarties nutraukimą ir pareikalavo grąžinti pervestą subsidijos avansą (b.l.88,89). Atsakovas nesutiko grąžinti avanso (b.l.90). Šalims nepavyko išspręsti ginčo taikiai (b.l.92,93,94). Ginčo dėl sutarties nutraukimo tarp šalių nėra.

Apeliantas teigia, kad ieškovui kartu su paraiška buvo pateikti ir jo nedarbingumą pagrindžiantys dokumentai – neįgaliojo pažymėjimas Nr. 0347265, Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. 1355 bei Darbingumo lygio pažyma Nr. 336319, kurioje buvo nurodytas ir ligos kodas-F20.0, kuris pagal Ligų kodų ir ligų aprašymą TLK-10 diagnozių klasifikatorių apibūdinamas kaip paranoidinė šizofrenija. Ši ligos kodų paieškos sistema yra viešai prieinama ir naudojama, ieškovas turėjo žinoti apie paraišką teikiančio asmens ligą, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas įsitikinti atsakovo gebėjimu tinkamai dalyvauti programoje, papildomai patikrinti jo paraiškos ir verslo vystymo plano įgyvendinimo realumą. Mano, kad dėl netinkamai atliktų administravimo veiksmų, nuostolių atsiradimą įtakojo ir ieškovo veiksmai. Ši atsakovo pozicija buvo išreikšta tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teikiant paaiškinimus teismo posėdžio metu, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl minėtų atsikirtimų nepasisakė, jų nevertino ir netyrė, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra apelianto nurodomo kartu su paraiška pateikto dokumento - Darbingumo lygio pažymos Nr. 336319, kurioje buvo nurodytas ir ligos kodas-F20.0, kuris pagal Ligų kodų ir ligų aprašymą TLK-10 diagnozių klasifikatorių apibūdinamas kaip paranoidinė šizofrenija. Ieškovui toks dokumentas pateiktas nebuvo. Vienintelis dokumentas, kuriame yra nurodytas apelianto ligos kodas - Medicininė pažyma, išduota 2009-03-24 Nr.839. Ieškovui ši pažyma buvo pateikta po Sutarties pasirašymo, t.y. po 2008-08-08 (b.l. 86). Ieškovo atstovė 2011-05-30 parengiamojo teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovui nebuvo jokių galimybių suabejoti jo sveikata, darbo birža negali vertinti ligos, tai nėra jos kompetencija, ieškovas remiasi medikų išvadomis-ar asmuo yra darbingas (b.l. 114). Visi asmenys, kurie pretenduoja gauti subsidijas yra neįgalūs ir ne vienas iš jų turi diagnozę, darbo birža teikia pagalbą jiems integruotis. 2011-12-13 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad buvo tikrinama, ar atsakovas yra neįgalus asmuo, ar nėra medikų apribojimų, kas neleistų jam užsiimti konkrečia veikla (b.l. 180), paprastai yra tikrinama, ar asmuo turi išsilavinimą, ar išsilavinimas yra tinkamas užsiimti veikla, kuria ketinama užsiimti. 2011-12-13 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas sakė, kad dėl subjekto dalyvavimo projekte-yra labai teisinga, kad nedraudžiama tokiems asmenims dalyvauti tokiuose projektuose, tačiau jeigu yra tokio pobūdžio liga, reikėjo tikrinti atidžiau. Nagrinėjamu atveju atsakovas Sutarties pasirašymo metu nebuvo teismo pripažintas neveiksniu asmeniu, ieškovui pateikė dokumentus, tame tarpe Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. 1355 (b.l. 68), kurioje nurodyta, kad jis negali dirbti su jonizuojančia spinduliuote, negali dirbti naktinį darbą, požeminių darbų. Daugiau jokių apribojimų dėl darbo šioje Išvadoje atsakovui nenurodyta, o nurodyti apribojimai darbui netrukdė atsakovui užsiimti planuojama veikla, kitų duomenų apie atsakovo ligą ar ligos kodą dokumentuose nebuvo nurodyta, todėl sutiktina su ieškovo atstovės teiginiu, jog ieškovui nebuvo jokių galimybių suabejoti atsakovo sveikata. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad dėl netinkamai atliktų administravimo veiksmų, nuostolių atsiradimą įtakojo ir ieškovo veiksmai. Todėl šiuo atveju netaikytina CK 6.64 str. 1 d. 1 p., 6.206 str., 6.248 str. 4 d., 6.259 str., kuriuose numatyta, jog dėl kreditoriaus kaltės atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis Sutarties 1.13.1 p., prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kadangi pripažįsta, jog atsakovas įsteigė darbo vietą, kada pats ieškovas tai neigia ir iš to kildina savo reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas (atsakovas) 2011-12-13 teismo posėdžio metu (b.l. 181) teigė, kad atsakovas įsteigė darbo vietą, sąlygos dirbti buvo sukurtos, įsigyti įrankiai, padarytas remontas, 2008-08-07 atsakovas įsigijo verslo liudijimą, t.y. įsteigė darbo vietą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog atsakovas mano, kad įsteigė darbo vietą, tinkamai panaudojo 18541,93 Lt, todėl neprivalo jų grąžinti. CPK 177 str. 1 d. numatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 186 str. 4 d. numato, kad šalių paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertindamas atsakovo argumentus, pagrįstai konstatavo, kad „šis atsakovo argumentas atmestinas, kadangi Sutarties 1.13.1 punktu atsakovas įsipareigojo grąžinti visą subsidiją, net ir tuo atveju, jeigu darbo vieta buvo įsteigta, tačiau ji panaikinama per pirmųjų 12 mėnesių laikotarpį nuo jos įsteigimo". Pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentams paneigti nurodė Sutarties 1.13.1. punkto sąlygą, o ne pripažino, jog atsakovas įsteigė darbo vietą. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta minėtą argumentą kaip nepagrįstą.

Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino ir netyrė tiek posėdžio metu, tiek atsiliepime į ieškinį atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovas savo reikalavimus reiškia dėl subsidijos grąžinimo, bet ne dėl Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Apeliantas mano, kad ieškovo reikalaujamas subsidijos grąžinimas, pagal tarp šalių sudarytą Sutartį, turėtų būti grindžiamas Sutarties 4 d., kurioje nurodyta, jog „Darbo biržai nustačius, kad lėšos, skirtos darbo vietai steigti, naudojamos ne pagal paskirtį, subsidijos gavėjas privalo šias lėšas grąžinti darbo biržai per jos nustatytą terminą". Teigia, kad dėl tos subsidijos dalies 18541,93 Lt, kuri yra tinkamai panaudota ir patvirtinta dokumentais, negali būti reiškiamas reikalavimas ją grąžinti, nes Sutarties 4 punkte numatyta, jog subsidijos gavėjas privalo darbo biržai gražinti tas lėšas, kurios panaudotos ne pagal paskirtį.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, esminė Sutarties sąlyga yra įsteigti darbo vietą (Sutarties 1.1, 1.12, 1.13 punktai), ieškovas sutartį vienašališkai nutraukė, atsakovui nevykdant esminių įsipareigojimų (b.l. 88, 89). Ginčo dėl sutarties nutraukimo tarp šalių nėra. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, atsakovui nevykdant esminių sutarties įsipareigojimų, jis atsako už visas pasekmes, susijusias su tuo, kad nebeįmanoma įvykdyti prievolės po to, kai jis prievolę pažeidė (CK 6.63 str. 4 d.). Subsidijos grąžinimas yra susijęs su Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu, jis yra prievolės pažeidimo padarinys. Todėl pirmosios instancijos tinkamai įvertino šias aplinkybes ir pagrįstai nurodė, kad pagal CK 6.222 str. 1 d., kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį. Todėl atmestini apelianto argumentai, jog teismas nevertino ir netyrė tiek posėdžio metu, tiek atsiliepime į ieškinį atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovas savo reikalavimus reiškia dėl subsidijos grąžinimo, bet ne dėl Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo.

Apeliantas teigia, kad Teismo psichiatrijos tarnyba, atlikusi psichiatrijos ekspertizę, konstatavo, kad atsakovas serga paranoidine šizofrenija, kurios pobūdis ir eiga nulemia, jog jam pastoviai pasireiškia mastymo, emocijų ir valios patologija, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti nuo 2009-03-24 iki 2009-07-03 dienos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo prašymą atmesti ieškinį CK 6.268 str. pagrindu, dėl to visiškai nepasisakė, nenurodė motyvų, kodėl netaikė nurodytos teisės normos. Apeliantui nesuprantamas pirmosios instancijos teismo argumentas dėl CK 1.89 str. taikymo.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad atsakomybė apeliantui (atsakovui) kilo dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Tai, kad apeliantas serga paranoidine šizofrenija nėra ta aplinkybė, kuri patvirtina, kad asmuo yra neveiksnus. Jis nėra izoliuotas nuo visuomenės, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis neteisėtai pasirašė Sutartį. Kadangi apeliantui atsakomybė kyla už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą atmesti ieškinį CK 6.268 str. pagrindu. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, nors psichiatrijos akto Nr. 78TPK-301/2011 išvadoje nurodoma, kad atsakovas pinigų paėmimo laikotarpiu negalėjo suprasti savo veiksmų, tačiau buvusi asmens būsena neatleidžia jo nuo atsakomybės už sutartinių prievolių nevykdymą. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime ir nepasisakė dėl atsakovo prašymo atmesti ieškinį CK 6.268 str. pagrindu, tačiau iš esmės tinkamai motyvavo, kad atsakovas neatleidžiamas nuo atsakomybės už sutartinių prievolių nevykdymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir pagrįstai nustatė, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškovo ieškiniui tenkinti – CK 6.38 str., 6.189 str., 6.205 str. 6.222 str. 1 d . Kadangi nagrinėjamoje byloje buvo atlikta psichiatrijos ekspertizė, kurioje nurodyta, kad S. M. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pinigų paėmimo laikotarpiu, todėl pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl CK 1.89 str. taikymo.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir priteistų bylinėjimosi išlaidų valstybei

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neišsprendė jo prašymo byloje taikyti CPK 284 str. 1 d. ir išdėstyti sprendimo vykdymą. Pažymėtina, kad apeliantas išreikšdamas teismui tokį prašymą procesiniame dokumente jo tinkamai neišreiškė, nenurodė kokiomis dalimis, kokiam laikotarpiui išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Kolegija nurodo, jog atsakovas ir po teismo sprendimo priėmimo turi teisę kreiptis į bylą nagrinėjusį teismą su prašymu, konkrečiai nurodant, kokiu būdu jis prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

Apeliantas teigia, kad jam nėra aišku, iš ko susideda priteistos bylinėjimosi išlaidos – 1064, 71 Lt. Apeliantui paaiškintina, kad CPK 80 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose priklauso nuo ieškinio sumos- 3 procentai, jeigu ieškinio suma yra iki vieno šimto tūkstančių litų. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl 35 490,45 Lt sumos, todėl 3 procentai nuo ieškinio sumos yra 1064,71 Lt (žyminis mokestis). Pagal CPK 83 str. 1 d. 10 p. Vilniaus teritorinė darbo birža, valstybinė įstaiga, nuo žyminio mokesčio yra atleidžiama, todėl šios lėšos yra priteistos į valstybės biudžetą iš atsakovo.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus įvertino pagal CPK 185 str. reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas neteisingai aiškino ar taikė materialinės teisės normas, taigi, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą (CPK 329, 330 str.). Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.