Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-4954-535/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03080-2019-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 32; 41; 55.1.3

2019 m. spalio 24 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės, Violetos Petkevičienės viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Rietavo savivaldybės administracijos skundą atsakovei Viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Šilutės automobilių keliai“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja - Rietavo savivaldybės administracija – pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: panaikinti VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 2019-07-29 sprendimą Nr.IT01 arba iki minimumo sumažinti netinkamų finansuoti išlaidų sumą. Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su atsakovo sprendimu, nes skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas todėl šį sprendimą prašo panaikinti. Teismui nustačius sprendimo teisėtumą prašo sumažinti netinkamų finansuoti išlaidų sumą (proc.). Pareiškėja įgyvendina projektą „Rietavo miesto Pamiškės gatvės techninių parametrų gerinimas“, projekto Nr. 06.2.l-TID-R-511-81-0003 (toliau - Projektas), kuris iš dalies yra finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis. Pagal Finansavimo sutartį Projekto tinkamų finansuoti išlaidų finansavimo šaltiniai yra trys, t. y. ES fondų lėšos (241 243,00 Eur), Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos (50 693,53 Eur) ir Rietavo savivaldybės lėšos (383 977,21 Eur) iš viso 675 913,74 Eur.

Pareiškėja įgyvendindama projektą atliko supaprastintą pirkimą (atviro konkurso būdu) „Rietavo miesto Pamiškės gatvės rekonstravimo darbų pirkimas“ Nr. 399245, pirkimas paskelbtas 2018 m. rugsėjo 11d. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, įvertinus tiekėjų pateiktų dokumentų kvalifikacinius ir Pirkimo sąlygų reikalavimus, išrenkant ekonomiškai naudingą pasiūlymą (kainos santykis), sudaryta pasiūlymų eilė - UAB „Šilutės automobilių keliai“ - 703 947,69 Eur su PVM; UAB „Žilinskis ir Co“ - 749 797,02 Eur su PVM; UAB „Plungės lagūna“ - 763 776,50 Eur su PVM; UAB „VVARFF“ - 803 576,67 Eur su PVM; Ūkio subjektų grupė - UAB „Gensera“, St. Pakarklio įm., ir UAB „Apastata“ - 887 293,00 Eur su PVM. Laimėtoju buvo pripažinta UAB „Šilutės automobilių keliai“ (toliau - Rangovas). 2018 m. spalio 31d. pareiškėja su Rangovu sudarė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), kurios kaina 703 947,69 Eur su PVM. Vykdant projektą pareiškėja 2019 m. kovo 29 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis pateikė Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. Įtarimą sukėlusios aplinkybės: Pirkimo sąlygų II skyriuje „Pirkimo objektas“ 8 punkte nurodyta, kad „Pirkimo objektas - Rietavo miesto Pamiškės gatvės rekonstravimo darbai ir projektavimo paslaugos. Darbai vykdomi pagal parengtą Rietavo miesto Pamiškės gatvės rekonstravimo techninį projektą (4 priedas). Teikėjas pagal pateiktą techninę specifikaciją (5 priedas) parengia techninio projekto dalies „Elektrotechnika“ korektūrą (šviestuvus su natrio lempomis keisti į LED tipo) <...>“. <...> „Rengiant gatvės apšvietimo darbo projektą vietoje šviestuvų su natrio lempomis numatyti LED tipo šviestuvus, užtikrinančius ne prastesnį gatvės apšviestumą <...>“. Pirkimo sąlygų 5 priede „Techninio projekto „Rietavo miesto Pamiškės gatvės rekonstravimo darbai“ dalies „elektrotechnika“ korektūros techninė specifikacija“ nurodyta, kad „Rangovas savo lėšomis parengia techninio projekto dalies „Elektrotechnika“ korektūrą (šviestuvus su natrio lempomis keisti į LED tipo), darbo projektą, atlieka projekte numatytus darbus, parengia išpildomąją dokumentaciją ir inventorinę bylą“. Skelbime apie Pirkimą objekto ir pirkimo aprašymuose taip pat yra pažymėta, kad numatoma šviestuvus su natrio lempomis keisti į LED tipo. Pareiškėja, vertindama tiekėjų pasiūlymus, 2018 m. spalio 15 d. UAB „Šilutės automobilių keliai“ pateikė paklausimą, ar šis Tiekėjas savo pasiūlymo kainoje įsivertino LED tipo šviestuvus. 2018 m. spalio 15 d. atsakyme Tiekėjas nurodė, kad „Pasiūlymo kainoje LED šviestuvai nebuvo įvertinti”. 2018 m. spalio 18 d. UAB „Šilutės automobilių keliai“ pateikė užklausimą „Prašome patvirtinti, kad pasirašius sutartį ir atlikus projekto dalies „Elektrotechnika“ korektūrą (šviestuvus su natrio lempomis keisti į LED tipo) bus galima įsivertinti papildomus darbus dėl LED šviestuvų įrengimo.“ Pareiškėja 2018 m. spalio 18 d. pateikė atsakymą „Ne. Žiūrėti konkurso sąlygų II skyrių“. Po sutarties pasirašymo paaiškėjo, kad Rangovo darbuotojas netinkamai suformulavo lokalinę sąmatą, kuri pridėta prie pasiūlymo. Lokalinėje sąmatoje įvertino gatvės šviestuvus su LED šviestuvų įrengimo kainomis ir medžiagomis, tačiau lokalinėje sąmatoje darbų ir išlaidų aprašyme darbą įvardijo kaip šviestuvus su „natrio“ lempa. Pagal rinkos kainą šiai dienai šviestuvo LED kaina yra analogiška šviestuvo įrengimui su natrio lempa. Pareiškėja mano, kad tai techninė klaida, o ne alternatyvus pasiūlymas. CPVA 2019 m. balandžio 25 d. pareiškėjos el. paštu paprašė paaiškinti, kodėl tiekėjo UAB „Šilutės automobilių keliai” pasiūlymas nebuvo atmestas ir jis pripažintas laimėtoju. Pareiškėja 2019 m. balandžio 29 d. el. paštu pateikė paaiškinimą, kad Rietavo savivaldybės administracija papildomų lėšų neskirs, kadangi rangovas, teikdamas pasiūlymą, patvirtino, kad į siūlomą kainą įskaičiuotos visos sutarties vykdymo išlaidos ir visi mokesčiai ir, kad prisiima riziką už visas išlaidas, kurias, teikdami pasiūlymą ir laikydamiesi pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, privalėjo įskaičiuoti į pasiūlymo kainą. Rietavo savivaldybės administracija 2018-10- 31 su rangovu UAB „Šilutės automobilių keliai” sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Rietavo miesto Pamiškės gatvės rekonstravimo darbų pirkimo. Bendra darbų kaina su PVM - 703 947,69 Eur. Pagal šią Sutartį Rangovas įsipareigojo per Sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti, užbaigti ir perduoti visus Sutartyje nurodytus darbus. Kadangi Rangovas prisiima riziką už visas išlaidas, pateiktas pasiūlymas buvo ekonomiškai naudingas, kainų skirtumas tarp Rangovo pasiūlymo ir antros vietos pasiūlymo 45 849,33 Eur skirtumas. Be to pareiškėja, atsižvelgdama į finansavimo šaltinius ir Sutartį prie projekto įgyvendinimo iš Savivaldybės biudžeto turi prisidėti 383 977, 21 Eur, papildomai kitoms išlaidoms 28 033,69 Eur ir jeigu būtų pritaikyta atsakovo išskaičiuota korekcija 10 proc., tai papildomai sudarytų 67 591,37 Eur, išviso 479 602,27 Eur, o tai labai didelė finansinė našta Rietavo savivaldybei, o lėšų trūkumas įtakos kitų projektų įgyvendinimą.

Pagal Teisingumo Teismo praktiką aiškinant 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132) 53 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas. Direktyvos 2004/18 53 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą perkančioji organizacija nustato remdamasi įvairiais kriterijais, susijusiais su atitinkamos sutarties dalyku, pavyzdžiui, kokybe, kaina, techniniais privalumais, estetinėmis ir funkcinėmis charakteristikomis, aplinkosaugos charakteristikomis, eksploatacinėmis sąnaudomis, ekonomiškumu, garantiniu aptarnavimu ir technine pagalba, pristatymo data, pristatymo laikotarpiu arba užbaigimo laikotarpiu. Pagal Teisingumo Teismo praktiką šis sąrašas, kaip matyti iš žodžio „pavyzdžiui“ vartojimo, nėra išsamus (žr. sprendimo Komisija / Nyderlandai, C-368/10, EU:C:2012:284, 84 punktą). Taigi, perkančioji organizacija turi teisę nustatyti kitus sutarties sudarymo kriterijus, jeigu jie susiję su sutarties dalyku ir nepažeidžia Direktyvos 2004/18 2 straipsnyje nustatytų principų. Perkančioji organizacija juo labiau turi turėti tokią laisvę, nes ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas „perkančiajai organizacijai išsirenkant“ (žr. Teisingumo Teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą eVigilo, C-538/13, ECLI:EU:C:2015:166). Pareiškėja, įvertinusi pirkimo objekto svarbą, sudarė vienodas galimybes pirkime dalyvauti visiems tiekėjams. Atsakovo pritaikyta 10 proc. netinkamų finansuoti išlaidų suma yra neproporcinga tariamai padarytiems pažeidimams, kadangi pareiškėja, vykdydama pirkimą, vadovavosi LR VPĮ reikalavimais, rekomendacijomis, savo nuožiūra nustatė būtinus ir pirkimo objekto svarbą atitinkančius reikalavimus Projekto kokybei ir tiekėjams, nepagrįstai neapribojo konkurencijos (gavo penkis pasiūlymus), taikė vienodas sąlygas, jų nediskriminuoja ir veikia skaidriai. Sėkmingai įvykdo projektą, taip visas projektui skirtas lėšas naudodama pagal paskirtį.

Remiantis Finansinių pataisų dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo taikymo metodikos, patvirtintos VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 2017/8-164 „Dėl finansinių pataisų dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Metodika) 11.2 papunkčiu, fiksuotos normos finansinės pataisos gali būti supaprastintų viešųjų pirkimų atveju - 2, 5, 10, 25, 50 ir 100 procentų. Metodikoje numatyta - finansinės pataisos dydis nustatomas vadovaujantis proporcingumo principu ir atsižvelgiant į atitinkamo pažeidimo pobūdį, sunkumą ir finansinį poveikį. Visais atvejais nustatant finansinių pataisų dydį pirmenybė teikiama tikslios netinkamai išleistos sumos nustatymui. Nustatant finansinės pataisos dydį atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, jo finansinį poveikį biudžetui. Taip pat Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo, 2.2. lentelės 16 punktas, kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai yra skaidrumo ir (arba) vienodo požiūrio stoka vertinimo etape, atitinkamos finansinių pataisų normos - 25 % pataisa gali būti sumažinta iki 10 arba 5 %, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

Atsakovė - CPVA- nesutinka su pareiškėjos pateiktu skundu, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą „Rietavo miesto Pamiškės gatvės techninių parametrų gerinimas“, projekto Nr. 06.2.l-TID-R-511-81-0003 (toliau Projektas), atliko supaprastintą pirkimą (atviro konkurso būdu) „Rietavo miesto Pamiškės gatvės rekonstravimo darbų pirkimas“ (Pirkimo Nr. 399245). Pirkimas paskelbtas 2018 rugsėjo 11 d. Pirkimui, atsižvelgus į jo paskelbimo datą, taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2018 sausio 1 d. iki 2018 gruodžio 31 d. nuostatos. Įvykdžius Pirkimą, laimėtoju buvo pripažinta UAB „Šilutės automobilių keliai“ ir 2018 spalio 31 d. pareiškėja sudarė Rangos sutartį Nr. R S-253 .

Pareiškėja 2019 kovo 29 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau - CVP IS) priemonėmis pateikė CPVA Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. Pirkimo dokumentuose nurodyta: Pirkimo sąlygų II skyriuje „Pirkimo objektas“ 8 punkte nurodyta, kad „Pirkimo objektas Rietavo miesto Pamiškės gatvės rekonstravimo darbai ir projektavimo paslaugos. Darbai vykdomi pagal parengtų Rietavo miesto Pamiškės gatvės rekonstravimo techninį projektą (4 priedas). Teikėjas pagal patelktą techninę specifikacijų (5 priedas) parengia techninio projekto dalies ..Elektrotechnika“ korektūrą (šviestuvus su natrio lempomis keisti į LED tipo). „ Rengiant gatvės apšvietimo darbo projektų vietoje šviestuvų su natrio lempomis numatyti LED tipo šviestuvus. užtikrinančius ne prastesnį gatvės apšviestumą Pirkimo sąlygų 5 priede „Techninio projekto „Rietavo miesto Pamiškės gatvės rekonstravimo darbai“ dalies „elektrotechnika“ korektūros techninė specifikacija“ nurodyta, kad „Rangovas savo lėšomis parengia techninio projekto dalies Elektrotechnika “ korektūrą (šviestuvus su mitria lempomis keisti į LED tipo), darbo projektą, atlieka projekte numatytus darbus, parengia išpildomąją dokumentaciją ir inventorinę bylą“:

Skelbime apie Pirkimą Pirkimo objekto aprašymuose taip pat yra pažymėta, kad numatoma šviestuvus su natrio lempomis keisti į LED tipo. Laimėtojo pasiūlyme ir kartu pateiktuose dokumentuose nebuvo pažymėta, kad jis įsivertino ir numatė natrio šviestuvų pakeitimą LED tipo šviestuvais. Pareiškėjas vertindama tiekėjų pateiktus pasiūlymus, 2018 spalio 10 d. pateikė Tiekėjui paklausimą, ar jis savo pasiūlymo kainoje įsivertino LED tipo šviestuvus. 2018m. spalio 15 d. atsakyme Tiekėjas nurodė, kad „Pasiūlymo kainoje LED šviestuvai nebuvo įvertinti.

Pareiškėja, vadovaudamasi tuo, kad Tiekėjas teikdamas pasiūlymą „patvirtino, kad j siūlomą kainą ¡skaičiuotos visos sutarties vykdymo išlaidos ir visi mokesčiai ir, kad prisiima riziką už visas išlaidas, kurias, teikdami pasiūlymą ir laikydamiesi pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, privalėjo įskaičiuoti į pasiūlymo kainą", pripažino Tiekėją Pirkimo laimėtoju. Projekte 2019 gegužės 6 d. buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. 1T01 ir pradėtas pažeidimo tyrimas. CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą ir įvertinusi visus Pirkimo dokumentus, paklausimus, atsakymus ir susirašinėjimus, priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėja nustatė Pirkimo laimėtoją pažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą. CPVA neginčija to, kad perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, išsirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą iš visų pateikusių, tačiau pažymi, kad pasiūlymas turi atitikti visus pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus (VPĮ 45 straipsnio 1 dalis). Priešingu atveju perkančioji organizacija neužtikrina sąžiningos ir lygiavertės konkurencijos bei vienodų galimybių visiems tiekėjams konkuruoti vienodomis viešai paskelbtomis sąlygomis, tokiais veiksmais pažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. CPVA taip pat neginčija fakto, kad pareiškėjas skelbdama Pirkimą, sudarė vienodas galimybes Pirkime dalyvauti visiems tiekėjams, tačiau pažymi tai, kad minėtas VPĮ normas pažeidė jau pasiūlymų vertinimo etape sudarydama vienam iš visų tiekėjų išskirtines sąlygas. Vienodos galimybės ir reikalavimai visiems tiekėjams turi būti užtikrinami visuose pirkimo etapuose. Perkančiajai organizacijai nustatyta pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkinio procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Išvardytų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir bus išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje. Pažeidus viešųjų pirkimų principus, kurių tikslas yra užtikrinti tinkamą konkurenciją viešajame pirkime, negalima teigti, kad sudaryta pirkimo sutartis leidžia perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų paslaugų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas ir taip pasiekti viešųjų pirkimų tikslą. CPVA pažymi, kad finansinės korekcijos dydį nustatė vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 spalio 8 d. įsakymu Nr. IK-316, 311 punktu bei šių taisyklių 7 priedo 6 ir 10 punktų nuostatomis dėl netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo, Europos Komisijos 2013 gruodžio 19 d. sprendimu Nr. CY(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą (toliau Gairės), o taip pat atsižvelgdama į visas aplinkybes, galinčias įtakoti finansinės korekcijos dydį, tokias kaip: konkurso tipas, kitų tiekėjų, kurių pasiūlymai galėjo būti pripažinti laimėjusiais, skaičių, pažeistas VPĮ normas, pareiškėjos veiksmus.

Atsakovė nurodo, kad Gairių 1.3 punkte nurodoma, kad jose nustatytos 5, 10, 25 ir 100 proc. pataisų normos, taikomos sutarties išlaidoms. Jomis atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą. Šios pataisų normos taikomos, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Pažeidimo, susijusio su viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymu, sunkumas ir susijęs finansinis poveikis Europos Sąjungos biudžetui vertinamas atsižvelgiant į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį, skaidrumą ir vienodą požiūrį. Kai taisyklių nesilaikymas atgraso galimus konkurso dalyvius arba kai nesilaikant taisyklių sutartis sudaroma ne su tuo konkurso dalyviu, su kuriuo ji turėjo būti sudaryta - tai ženklas, kad pažeidimas yra sunkus. Be to Gairių ir „1.1, Gairių tikslas ir taikymo sritis“ dalyje pažymima, kad „Valstybių narių kompetentingoms institucijoms rekomenduojama taikyti tuos pačius kriterijus ir normas, taisant savo tarnybų nustatytus pažeidimus, nebent jos taiko griežtesnius standartus“. CPVA nenaudojo griežtesnių standartų, o priešingai - nenustatė didžiausio galimo taikyti procento, bet atsižvelgusi į su pažeidimu susijusias aplinkybes bei vadovaudamasi proporcingumo principu, pritaikė iš galimų pasirinkti mažesnių. Pareiškėja savo veiksmais (pripažindama pasiūlymą, neatitinkantį Pirkimo sąlygų, laimėjusiu) apribojo sąžiningą tiekėjų konkurenciją, nes sudarė išskirtines galimybes/sąlygas vienam tiekėjui. Gairių 2.2 lentelės 16 punkte nurodoma, kad už pareiškėjos padarytą pažeidimą galima taikyti finansinės korekcijos dydį, kuris gali sudaryti 5, 10 arba 25 proc. Atsižvelgiant į nustatytas pažeidimo aplinkybes (apribota tiekėjų konkurencija; pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principai; nepasiektas viešųjų pirkimų tikslas, sudarytos išskirtinės galimybės vienam tiekėjui), kurios nurodytos Sprendime, buvo priimtas sprendimas taikyti 10 proc. finansinę korekciją, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui. Be to, įvertinus LVAT pateiktą aiškinimą, daroma išvada, kad finansinės korekcijos sumažinimas turėtų būti taikomas išimtiniais atvejais, kai tai yra pagrįsta nustatytomis aplinkybėmis. CPVA, atlikdama pažeidimo tyrimą, lengvinančių aplinkybių, kurios leistų taikyti dar mažesnę finansinę korekciją, nenustatė.

Nurodo, kad pareiškėja nei pažeidimo tyrimo metu, nei skunde nepateikė įrodymų ir argumentų, kurie leistų sumažinti finansinę korekciją, daro išvadą, kad finansinės korekcijos dydis yra parinktas tinkamai ir yra proporcingas padarytiems pažeidimams. Pažymi, kad pareiškėjos skunde nurodyta Finansinių pataisų dėl viešojo pirkinio taisyklių nesilaikymo taikymo metodika, patvirtinta VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra “ direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 2017/8-164 „Dėl finansinių pataisų dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau Metodika)“ yra taikoma 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programos, 20.1.4 2020 m. Vidaus saugumo fondo projektų bei Europos infrastruktūros tinklų priemonės transporto ir telekomunikacijų sektorių projektų ¡gyvenimo metu nustatytų pažeidimų, susijusių su viešųjų pirkimų reikalavimų nesilaikymu, tyrimui ir jokios įtakos CPVA Sprendimui neturi. CPVA pažymėjo, kad Projekto finansavimą sudaro Perkančiosios organizacijos ir Europos sąjungos fondų lėšos, todėl net jei yra nustatomas pažeidimas ir tam tikras procentas lėšų yra pripažįstamas netinkamu finansuoti, pareiškėjai būtų neišmokamas nustatyto procento dydis tik nuo Europos sąjungos fondų lėšomis finansuojamos dalies, tuo tarpu pareiškėja turėtų prisidėti savo lėšomis neatsižvelgiant į tai, pažeidimas nustatytas, ar ne. Pareiškėja Skunde neteisingai nurodo sumą, kuria padidėja jos pačios finansavimo dydis. Nagrinėjamu atveju Sprendimu netinkamomis finansuoti lėšomis yra pripažinta 10 proc. Sutarties vertės, t. y. 67.591,37 Eur, tačiau tik mažesnė sumos dalis yra finansuojama Europos sąjungos fondų lėšomis, todėl suma, kuri Sprendimo pripažinimo teisingu atveju nebus išmokėta iš šių fondų yra 24.124,30 Eur. Pareiškėjas bet kokiu atveju Projektą didžiąja dalimi finansuoja savo lėšomis, o Sprendimo pripažinimo atveju jo finansinė našta padidėtų tik 24.124,30 Eur. Pareiškėja savo veiksmais pažeidė ne tik VPĮ straipsnių nuostatas, bet ir VPĮ įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu, todėl tai, kad nustatant pažeidimą pareiškėjai padidėja finansinė našta, CPVA nuomone, nėra pagrindas mažinti finansinę korekciją. Finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas, proporcingas, ir negali būti mažinamas tik dėl pareiškėjos galiniai padidėsiančios finansinės naštos .

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šilutės automobilių keliai“ atsiliepime į skundą nurodė, kad teikdamas viešojo pirkimo konkurso pasiūlymą, įsivertino visas išlaidas, nurodytas perkančiosios organizacijos skelbto konkurso techniniuose dokumentuose, o taip pat ir pirkimo sąlygų paaiškinimuose.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2019-07-23 sprendimo dėl pažeidimo Nr.IT01 pagrįstumo ir teisėtumo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą Nr. 06.2.1-TID-R-511-81-0003 „Rietavo miesto Pamiškės gatvės techninių parametrų gerinimas“ atliko supaprastintą pirkimą (atviro konkurso būdu) „Rietavo miesto Pamiškės gatvės rekonstravimo darbų pirkimas“ (pirkimo Nr.399245). Pirkimas paskelbtas 2018-09-11. Pasiūlymus pateikė UAB „Šilutės automobilių keliai“, UAB „Žilinskas ir Co“, UAB „Plungės lagūna“, UAB „VVARFF“, Ūkio subjektų grupė – UAB „Gensera“, St.Pakarklio įm., UAB „Apastata“.

Įvykdžius Pirkimą, laimėtoju buvo pripažinta UAB „ilutės automobilių keliai“. Su šia bendrove 2018 m. spalio 31 d. sudarė Rangos sutartį Nr. RS-253.

Pareiškėja 2019-03-29 CVP IS priemonėmis pateikė Agentūrai Pirkimo dokumentus paskesniai patikrai.Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą ir įvertinusi Perkančiosios organizacijos pateiktus pirkimo dokumentus, ginčijamame Sprendime nustatė, kad pareiškėja nustatė Pirkimo laimėtoją, pažeisdama VPĮ 17str.1d. įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus bei 45str.1d.1p.

Sprendime dėl pažeidimo yra nurodyta, kad Tiekėjo pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, t.y. pasiūlytas ne visos apimties pirkimo objektas; Teikėjo pateiktą pasiūlymą traktuojant kaip alternatyvų, jis turėtų būti atmestas, nes Konkurso sąlygose nustatyta, jog alternatyvūs pasiūlymai nepriimami; Tiekėjas pateikdamas paaiškinimą, iš esmės nesutiko su Konkurso sąlygų 17p., teikdamas, kad dalies darbų neįsivertino. Agentūra padarė išvadą, kad pareiškėja pažeidę VPĮ 17str.1d., nes sudarė ne vienodas sąlygas visiems Konkurso dalyviams; VPĮ 45str.1d.1p., nes laimėjusius paskelbė pasiūlymą, kuris neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų. Agentūra , atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus ir vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, (toliau – Taisyklės) 311 punktu bei šių Taisyklių 7 priedo 6 ir 10 punktų nuostatomis dėl netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo, Gairių 2.2 lentelės 16 punktu, kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai pasiūlymų vertinimo metu buvo pažeisti skaidrumo ir (arba) vienodo požiūrio stoka vertinimo etape, taikė 10 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės tenkančios projektui ( nuo 675.913,74 Eur), preliminari netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 67.591,37 Eur.

Taigi, iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad Agentūra Perkančiajai organizacijai (pareiškėjai) pritaikė 10 proc. finansinę korekciją, nustačiusi VPĮ 17 str. 1d., 45str.1d.1p. pažeidimus, nes sudarė ne vienodas sąlygas visiems Konkurso dalyviams, laimėjusiu paskelbė pasiūlymą, kuris neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų.

Pareiškėja mano, kad nepažeidė VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų principų, tinkamai įgyvendino VPĮ nuostatas, įvertinęs pirkimo objekto svarbą sudarė vienodas galimybes pirkime dalyvauti visiems pirkėjams. Atsakovės pritaikyta 10 proc., netinkamų finansuoti išlaidų suma yra neproporcinga tariamai padarytiems pažeidimams, todėl yra pagrindas panaikinti atsakovės Sprendimą arba iki minimumo sumažinti netinkamų finansuoti išlaidų sumą. o pažeidimai, susiję su netinkamu dalyvių informavimu, yra formalūs.

Pagal VPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31) 17 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, išsirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą iš visų pateiktų, tačiau pasiūlymas turi atitikti visus pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus (VPĮ 45str.1d.). Priešingu atveju perkančioji organizacija neužtikrina sąžiningos ir lygiavertės konkurencijos bei vienodų galimybių visiems tiekėjams konkuruoti vienodomis viešai paskelbtomis sąlygomis, tokiais veiksmais pažeisdama VPĮ 17str.1d. įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Pareiškėja, skelbdama Pirkimą, sudarė galimybes Pirkime dalyvauti visiems tiekėjams, tačiau pasiūlymų vertinimo etape sudarė vienam iš tiekėjų (UAB Šilutės automobilių keliai“) išskirtines sąlygas, nors vienodos galimybės ir reikalavimai visiems teikėjams turi būti užtikrinami visuose pirkimo etapuose. Perkančioji organizacija turi aiškiai nurodyti savo poreikius atitinkančių prekių, paslaugų ar darbų savybes viešai, visiems suinteresuotiems subjektams prieinamu būdu , paskelbtose pirkimo sąlygose. Šio Pirkimo dokumentuose buvo aiškiai nurodyta, kad tiekėjas, laimėjęs konkursą, įsipareigoja esamus šviestuvus su natrio lempomis pakeisti į LED šviestuvus. Ši sąlyga buvo konkreti bei privaloma visiems Konkurso dalyviams. Pareiškėja, gavusi Tiekėjo atsakymą, kad savo pasiūlyme LED šviestuvų neįsivertino, turėjo tokį pasiūlymą atmesti kaip neatitinkantį aiškių ir visiems iš anksto paskelbtų Pirkimo sąlygų. Taigi, Tiekėjas LED šviestuvų neįsivertino, nes jis pats patvirtino, kad reikalaujamų, Konkurso sąlygose nurodytų LED šviestuvų Rangovas neįsivertino ir taip išreiškė valią jų nenaudoti. Pareiškėjos Pirkimo sąlygų 56.3p. nurodyta, kad „komisija atmeta pasiūlymą, jeigu pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų arba tiekėjas per nustatytą terminą nepatikslino, nepapildė, nepaaiškino ar nepateikė pirkimo dokumentuose nurodytų kartu su pasiūlymu teikiamų dokumentų“. Tokiu būdu pareiškėja , priimdama Pasiūlymą, neatitinkantį Pirkimo sąlygų, pažeidė pačios parengtas privalomas Konkurso sąlyga, kurios nenumato galimybės teikėjams teikti alternatyvius pasiūlymus (24p.). Tokiu būdu atsakovė Sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 45str.1d.1p., nes laimėjusius paskelbė pasiūlymą, kuris neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų. Pareiškėja, priimdama Tiekėjo pasiūlymą kaip tinkamą, nors jis neatitiko Pirkimo sąlygų, sudarė galimybę vienam Tiekėjui dalyvauti Konkurse išskirtinėmis sąlygomis negu kiti tiekėjai ir taip pažeidė VPĮ 17str. įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo, proporcingumo principus, nes visų dalyvių pateiktų pasiūlymų atitiktis pirkimo sąlygoms turi būti vertinama vienodai ir tiksliai pagal iš anksto paskelbtas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad lygiateisiškumo principas yra viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo pagrindas: perkančiosios organizacijos apibrėžti sutarties skyrimo kriterijai turi nepažeisti būtent pagrindinių vienodo požiūrio, nediskriminacijos ir skaidrumo principų. Pareiga laikytis vienodo požiūrio principo atitinka Direktyvų viešųjų pirkimų srityje esmę, pasiūlymus pateikę asmenys turi būti vertinami vienodai tiek jiems rengiant savo pasiūlymus, tiek juos vertinant.

Atsakovė finansinės korekcijos dydį nustatė, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų LR finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr.1K-316, 311p. bei šių taisyklių 7 priedo 6 ir 10p.p. nuostatomis dėl netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo, Europos Komisijos 2013-12-19 sprendimu Nr. C(2013)9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, o taip pat atsižvelgė į konkurso tipą ( buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, nereikšmingas ES vidaus rinkai), buvo kitų dalyvių, kurių pasiūlymai galėjo būti pripažinti laimėjusiais , į pažeistas VPĮ normas bei pareiškėjos veiksmus. Gairėse yra užtikrintas sankcijų (finansinių korekcijų) taikymo proporcingumo principas. Gairių 23p. nurodyta sankcijos taikymo formuluotė „10 proc. Sutarties sumos. Ši suma gali būti sumažinta iki 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą“. Tokiu būdu šios korekcijos dydžio sumažinimas (iki 5 proc.) yra galimas, tačiau jis turėtų būti taikomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant išimtinai tik į padaryto pažeidimo sunkumą. Gairių 1.3p. nurodyta, kad jose nustatytos 5,10,25 ir 100 proc. pataisų normos, taikomos sutarties išlaidoms. Jomis atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą. Agentūra nenaudojo griežtesnių standartų, priešingai – nenustatė didžiausio galimo taisyti procento, atsižvelgė į su pažeidimu susijusias aplinkybes ir vadovaudamasi proporcingumo principu pritaikė pareiškėjai 10 proc. dydžio finansinę korekciją. Pareiškėja savo veiksmais – pripažindama pasiūlymą, neatitinkantį Pirkimo sąlygų, laimėjusiu, apribojo sąžiningą tiekėjų konkurenciją, nes sudarė išskirtines galimybes/sąlygas vienam tiekėjui. Gairių 2.2 lentelės 16p. nurodyta, kad už pareiškėjos padarytą pažeidimą galima taikyti finansinės korekcijos dydį, kuris gali sudaryti 5,10 arba 25proc.Kadangi ginčo atveju buvo apribota tiekėjų konkurencija, pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principai, nepasiektas viešųjų pirkimų tikslas, sudarytos išskirtinės galimybės viena tiekėjui, atsakovė pagrįstai ir teisėtai taikė pareiškėjos atžvilgiu 10 proc. finansinę korekciją, proporcingą padarytam pažeidimui. Kadangi Projekto finansavimą sudaro Perkančiosios organizacijos ir Europos Sąjungos fondų lėšos, todėl , nustačius pažeidimą, kaip tam tikras procentas lėšų yra pripažįstamas netinkamu finansuoti, pareiškėjai neišmokamas nustatyto procento dydis tik nuo ES fondų lėšomis finansuojamos dalies, pareiškėja turėtų prisidėti savo lėšomis neatsižvelgiant į tai, ar pažeidimas nustatytas , ar ne. Ginčo atveju Sprendimu netinkamomis finansuoti lėšomis yra pripažinta 10 proc. Sutarties vertės, t.y. 67591,37 Eur, tačiau tik mažesnė sumos dalis yra finansuojama ES fondų lėšomis ir nebus mokama pareiškėjui iš šių fondų sudaro 24 124,30Eur. Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad Agentūros Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais argumentais ir motyvais nėra teisinio pagrindo. Sprendime nustatytas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas, proporcingas ir negali būti mažinamas .Teismas, įvertinęs ginčijamą sprendimą VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principų reikalavimų kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai sprendimo pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Sprendime aiškiai, detaliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokiais veiksmais ir kokias VPĮ nuostatas pareiškėja pažeidė, taip pat paaiškinta, kodėl atsakovė taikė finansinę korekciją. Teismas nenustatė ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl teismo išlaidų atlyginimas jai nepriklauso.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Rietavo savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.