Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. C. ir V. S. kasacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. C. ir V. S. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, bausmės vykdymas jiems atidėtas vieneriems metams septyniems mėnesiams, įpareigojant juos per vieną mėnesį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. nutartimi nustatyta, kad 2006 m. sausio 26 d. nuosprendyje nuteistiesiems skirtas vieno mėnesio terminas žalai atlyginti pradedamas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria nuteistųjų V. S. ir V. C. apeliaciniai skundai atmesti.

Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteisti N. N. ir R. J., tačiau dėl jų nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo siūlymą apsvarstyti, ar V. C. ir V. S. kasaciniai skundai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus ir ar yra BPK 369 straipsnyje nustatyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, prokuroro, siūliusio kasacinius skundus palikti nenagrinėtus ir teismo procesą nutraukti, nuteistųjų ir jų gynėjo, prašiusių kasacinius skundus nagrinėti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. C. ir V. S. nuteisti už tai, kad 2004 m. lapkričio 16 d., nuo 5.27 iki 6.05 val., Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini), V. S., dirbdamas Radviliškio lokomotyvų depo šilumvežio (duomenys neskelbtini) mašinistu, o V. C. – mašinisto padėjėju, iš anksto susitarę su Radviliškio lokomotyvų depo šilumvežių parangos mašinistu R. J. bei tyrimo metu nenustatytais dviem asmenimis, bendrininkaujant padėjėjui – Radviliškio lokomotyvų depo naftos produktų degalinės operatoriui N. N., iš važiuojančio šilumvežio (duomenys neskelbtini) sekcijų A ir B kuro sistemų išleido 491 litrą dyzelino, supildami jį į 14 plastikinių talpyklų, kurias išmėtė iš šilumvežio į lauką, taip pagrobė svetimą turtą – 491 litrą dyzelino, kurio 1 litro vertė 2,35 Lt, iš viso svetimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Radviliškio lokomotyvų depui priklausančio turto už 1153,85 Lt.

Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: V. C. ir V. S. 2004 m. lapkričio 15, 16 d. darbo pamainos metu susitarė su R. J., kad į šilumvežio (duomenys neskelbtini) sekcijų A ir B kuro bakus būtų pripilta 400 litrų dyzelino daugiau virš nustatytos normos, N. N. 2004 m. lapkričio 16 d., nuo 3.00 iki 3.50 val., Radviliškio lokomotyvų depo naftos produktų užpylimo degalinėje Radviliškyje, (duomenys neskelbtini), į šilumvežio (duomenys neskelbtini) sekcijų A ir B kuro bakus R. J. prašymu pripylė 400 litrų dyzelino daugiau virš nustatytos normos. Tyrimo metu nenustatyti du asmenys 2004 m. lapkričio 16 d. naktį, tyrimo metu nenustatytu laiku, į važiuojantį šilumvežį (duomenys neskelbtini) metalinio lanko bei virvės pagalba perdavė 14 tuščių plastikinių talpyklų ir tą pačią naktį po 6.05 val. geležinkelio tarpstotės (duomenys neskelbtini) ruože turėjo paimti iš šilumvežio (duomenys neskelbtini) pagrobtą bei išmestą dyzeliną. V. C. ir V. S. iš važiuojančio šilumvežio (duomenys neskelbtini) sekcijų A ir B kuro sistemų išleidę ir supylę į 14 plastikinių talpų pagrobė 491 litrą dyzelino.

Nuteistieji V. C. ir V. S. kasaciniais skundais, kuriuose nurodyti analogiški argumentai, prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 26 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 20 d. nutartį ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu baudžiamąją bylą jiems nutraukti. Kasatoriai nurodo, kad apylinkės teismas padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, kurių Šiaulių apygardos teismas neištaisė. V. C. ir V. S. teigia, kad inkriminuotos veikos jie nepadarė, apylinkės teismas nuosprendį pagrindė abejotinais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų V. C. ir V. S. kasaciniai skundai paliktini nenagrinėti ir teismo procesas nutrauktinas.

Nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir (ar) nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). BPK 368 straipsnio 2 dalis įpareigoja kasaciniame skunde nurodyti nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindus, kurie numatyti BPK 369 straipsnyje, bei motyvus. Kasaciniame skunde nepakanka paminėti kokią nors BK ar BPK nuostatą, kuri, kasatoriaus manymu, buvo pažeista. Be konkretaus nurodymo, kokie įstatymo reikalavimai buvo pažeisti, turi būti pateikiami ir argumentai, pagrindžiantys kasatoriaus teiginius dėl kasacinio pagrindo ar pagrindų buvimo. Nagrinėjamoje byloje gauti kasatorių skundai šių reikalavimų kasacinio skundo turiniui neatitinka.

Abu kasatoriai, kategoriškai neigdami dalyvavę jiems inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje ir kasaciniuose skunduose teigdami, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, kurių apeliacinės instancijos teismas neištaisė, nurodo vienintelį argumentą, jog apylinkės teismas rėmėsi abejotinais įrodymais. Kasaciniuose skunduose konkrečiai nenurodoma, kokios BPK nustatytos įrodinėjimo taisyklės proceso metu buvo pažeistos.

Kasatoriai kartu su kitu nuteistuoju R. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė apeliacine tvarka dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių. Apeliaciniuose skunduose buvo ginčijami pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti įrodymai, kuriais nustatytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybės, ir prašoma baudžiamąją bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs teisminį tyrimą, ištyręs naujus duomenis – apklausęs kaip liudytoją A. J., apeliacinėje nutartyje išdėstė pakankamai motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Kasatoriai netvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas jų apeliacinį skundą išnagrinėjo neišsamiai, neišdėstęs motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų.

Kasatorių argumentas dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto (baudžiamojo proceso nutraukimas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių) taikymo yra susijęs su byloje esančių duomenų ištyrimu ir nauju įrodymų vertinimu. Kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir jų nevertina, o tik patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tirdami ir vertindami įrodymus, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu surinktų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės vertinti.

Kadangi kasaciniuose skunduose neišdėstyti motyvai, kuriais kasatoriai pagrįstų nurodytą kasacinio apskundimo pagrindą, numatytą BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina, kad nuteistųjų skundai neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, keliamų kasacinio skundo turiniui, todėl jie paliktini nenagrinėti, o teismo procesas nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų V. C. ir V. S. kasacinius skundus palikti nenagrinėtus ir teismo procesą nutraukti.