Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

M. J. (M. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirba, registruotas darbo biržoje, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) teistas:

1) 2010-01-25 pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 m.;

2) 2010-02-23 pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. , 63 str. 1, 3 ir 4 d. – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. 2010-06-16 teismo nutartimi, 2010-06-22 paleistas lygtinai, neatlikus 4 mėn. 6 d. laisvės atėmimo bausmės,

kaltinamas pagal BK 294 str. 2 d.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. panaudodamas psichinę prievartą savavaldžiavo, o būtent:

jis, 2010 m. rugpjūčio 8 d., apie 22.50 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) būdamas

apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas su dviem ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo teisę išreikalauti iš N. P. ir A. Ž. 900 Lt už neteisėtai parduotą jam priklausantį, bet ne jo vardu registruotą automobilį ,,Mithubisi Colt“, panaudodamas psichinę prievartą, įbaugino N. P., pasipriešinimo atveju fiziškai su ja susidoroti, tuo atimant galimybę nekentėjusiesiems N. P. ir A. Ž. priešintis, iš N. P. kambario išnešė 200 Lt vertės televizorių ,,Sharp DV-6301 S“, 5 Lt vertės sieninį laikrodį ,,Kronos“, 100 Lt vertės lagaminą- diplomatą su darbo instrumentais, 50 Lt vertės dujinę viryklę, 130 Lt vertės 50 litrų dujų balioną, 150 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 1661-2“ ( IMEI (duomenys neskelbtini)) su 10 Lt vertės SIM kortele ,,Tele-2 Pildyk“, 40 Lt vertės rankinį laikrodį, viso turto už 685 Lt,

Kaltinamasis M. J. (toliau-kaltinamasis) dėl pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2007 m. pirko automobilį, teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, todėl vairuoti jį davė J. M.. J. M. pasodino ir jis automobilį paliko saugoti N. P. ir A. Ž.. Po to jį nuteisė ir taip pat pasodino. Kai šiais metais jį paleido, nuėjo pas A. Ž. ir pamatė, kad automobilio nėra, jie pasakė, kad pardavė, taip pat teigė, kad šis automobilis ne jo. Viską išsiaiškinus, pažadėjo jam atiduoti 900 Lt, kaip užstatą leido paimti kaltinamajame akte išvardintus daiktus. Psichinės prievartos nenaudojo. A. Ž. pats pasiūlė daiktus. Kai ką iš paimtų daiktų pasiliko sau, kai ką davė sūnui. Daiktus atidavė policijai. Automobilį pirko pagal žodinį susitarimą, jo neįregistravo, nežino kur automobilio techninis pasas. Su juo buvo dar du jaunuoliai, jie negrasino. Taip pat buvo sūnus ir žmona. Įvykio vakarą gėrė su sūnumi (t. 1, b.l. 122-123, 153-154, t. 2, b.l. 21-23, 70-72).

Savo parodymus M. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 132-143).

Nors kaltinamasis padaręs nusikalstamą veiką prisipažino tik iš dalies, jo kaltė grindžiama šiais įrodymais:

Nukentėjusiosios N. P. protokolu-pareiškimu (t. 1, b. l. 1) ir parodymais, kuri patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir paaiškino, kad pas juos į namus atvyko kaltinamasis su sūnumi M. J. ir sugyventine J.. Su jais dar buvo du vyrai, kurie laukė lauke. J. reikalavo pinigų. Išnešė televizorių, diplomatą su instrumentais, dujinę viryklę, dujų balioną, laikrodį, telefoną. Daiktus kaltinamasis ėmė su sūnumi. Jie jų imti neleido. Jie pardavė J. M. automobilį Mitsubishi Colt, nes jis nesakė, kad automobilis kažkam priklauso. Pinigus gautus už automobilį panaudojo vaiko operacijai. Jiems grąžinti ne visi daiktai, diplomatas grąžintas be daiktų, negrąžintas telefonas. Jai grasino kaltinamojo sūnus. Sugyventinį mušė, grasino išvežti į mišką (t. 2, b. l. 43, 46-47).

2011-02-18 apklausiant liudytoją J. M. patikslino savo parodymus ir paaiškino, kad automobilį M. paliko jai, parduoti neleido. Nežinojo, kad automobilis yra J.. Niekas nieko nemušė, tik grasino sugyventinį išvežti į mišką. Grasino kaltinamojo sūnus. Kaltinamajam pretenzijų neturi, jis negrasino, tik sakė kitiems dviems vyrams, kad galima išnešti viską, kas yra namuose (t. 1, b.l. 21-22, 24-25, t. 2, b. l. 62, 63)

Nukentėjusiojo A. Ž. parodymais, kuris patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir paaiškino, kad kaltinamasis pas juos atvyko su sūnumi. Norėjo paimti pinigus už parduotą automobilį „Mitsubishi“, pasakė, kad paims kaltinamajame akte išvardintus daiktus ir juos atiduos, kai jis jam duos 900 Lt. Automobilį jis pardavė, manė, jog jis priklausė M.. Pagal techninį pasą automobilio savininkė buvo moteris. Kaltinamasis smurto nenaudojo. Jis nesutiko, kad būtų išnešti daiktai, nes 900 Lt skolos nepripažino. Grasino žodžiais, baimės nejuto. Ne visi daiktai buvo grąžinti (t. 2, b. l. 44, 47).

2011-02-18 apklausiant liudytoją J. M. patikslino savo parodymus ir paaiškino, kad telefonu su M. nekalbėjo, leidimo parduoti automobilį negavo. M. automobilį paliko tik pasaugoti. Supranta, kad yra skolingas J.. Kaltinamasis negrasino, grasino kiti du vaikinai (t. 1, b.l. 26-28, t. 2, b. l. 62, 63).

Liudytojos J. N. parodymais, kuri paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis. Įvykio dieną nuvažiavo pas N. P., nes ten buvo jų automobilis. Būtų vairuotojo paprašę parvaryti. Pati teisės vairuoti transporto priemonių neturi. Važiavo su M. sūnumi M. J. ir R. K.. Sugyventinis gal truputį buvo išgėręs. Automobilis iš pradžių buvo M. draugo J., kuris vėliau automobilį atidavė M.. Namuose pas N. buvo N. ir A., kuris M. pasakė, kad automobilį pardavė ir pasiūlė paimti daiktus už automobilį. Ji nematė kokius daiktus krovė. Ji buvo išgėrusi, ne viską atsimena. Jos nebuvo, kai J. M. automobilį perdavė. Tai gali pasakyti iš vyro žodžių (t. 2, b. l. 45, 47-48).

Šios liudytojos parodymai vertintini kritiškai, tiek kiek neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams, nes būdama kaltinamojo sugyventine yra suinteresuota jam padėti išvengti atsakomybės. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad buvo neblaivi, todėl įvykio aplinkybių gerai neatsimena, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nurodžiusi aplinkybės, kad nukentėjusysis pats pasiūlė paimti daiktų, o paaiškino, kad į nukentėjusiųjų namus buvo užėjusi trumpam (paėmė alaus butelį ir išėjo), daiktus iš namų nešė jos sugyventinis, R. ir M. (t. 1, b. l. 64-66).

Liudytojo J. M. parodymais, kuris patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir paaiškino, kad nesakė Ž., kad gali parduoti automobilį. Sakė, kad J. turi atvažiuoti jo pasiimti. Automobilis nebuvo perregistruotas J. vardu (t. 1, b.l. 107, t. 2, b. l. 61, 62).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 11-20).

Daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji N. P. pateikė mobiliojo ryšio telefono „Nokia 1661“ vartotojo knygelę, kasos kvitą 125 Lt sumai (t. 1, b. l. 30-33).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo apžiūros ir atpažinimo protokolais, iš kurių matyti, kad iš R. K. paimtą mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 1661“, IMEI (duomenys neskelbtini), N. P. atpažino kaip savo ir jis jai grąžintas (t. 1, b. l. 32-38, 48-50, 63).

Įtariamojo M. J. parodymo patikrinimo vietoje ir daiktų parodymo atpažinti protokolais, kuriuose užfiksuota, kad parodymų patikrinimo vietoje metu, iš Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) esančio buto paimtus: dujų viryklę, dujų balioną, sieninį laikrodį „Kronas UARTZ“, televizorių „Sharp“ ir lagaminėlį su darbo įrankiais, N. P. atpažino kaip savo ir jie jai grąžinti (t. 1, b. l. 51-62, 63, 132-143).

Asmens parodymo atpažinti protokolu, kur nukentėjusioji N. P. atpažino M. J., kaip asmenį, kuris 2010-08-08 apie 23 val. su dviem vaikinais atvažiavo pas juos ir grasindamas jos vyrui išvežė iš jos namo jiems priklausančius daiktus (t. 1, b. l. 124-128).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l., 129-131).

Nors kaltinamasis neigia grasinęs ir paėmęs nukentėjusiųjų daiktus be jų sutikimo, - tai neginčytinai patvirtina surinktų įrodymų visuma. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusieji patvirtino, kad kaltinamasis atvykęs su sugyventine ir dar dviem vyrais, reikalavo už parduotą automobilį grąžinti 900 Lt sumą, o jiems to nepadarius, be jų sutikimo, išnešė kaltinime nurodytus daiktus, bandant prieštarauti, su kaltinamuoju atvykę asmenys pagrasino išvežti į mišką, sumušti, šiuos žodžius suprato kaip grasinimą. Tai, kad kaltinamasis atvažiavo dar su dviem vyrais, vėlų vakarą, nukentėjusiesiems jau miegant, turėjo bauginantį poveikį ir sudarė pagrindą tikėti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas.

Įvertinus kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, neginčytinai nustatyta, kad M. J., veikdamas tiesiogine tyčia, gindamas savo teisėtą reikalavimą – dėl žalos atlyginimo už parduotą, jam priklausantį automobilį, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė teisėtą, bet ginčijamą reikalavimą, suprato, kad naudojant psichinę prievartą ir paėmus nukentėjusiųjų daiktus, pastarųjų teisėms ir interesams bus padaryta žala ir to siekė. Tai, kad nukentėjusieji pardavė jam priklausantį automobilį, nėra pakankamas teisinis pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Lietuvos Konstitucijos 28 str. numatyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Nors nukentėjusieji teisme pakeitė parodymus ir nurodė, kad žinojo, kad automobilis paliktas pas juos tik pasaugoti, tiksliai nežinojo kas jo savininkas, bet jį parduoti leidimo neturėjo, tačiau tai esminių kaltinimo aplinkybių nekeičia, nes kaltinamasis, pažeisdamas įstatymų nustatytą teisių įgyvendinimo tvarką, t. y. nesikreipdamas į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo, nukentėjusiesiems nesutinkant, panaudodamas psichinę prievartą, pats paėmė jam nepriklausantį, nukentėjusiųjų turtą. Įrodymų visuma patvirtina kaltinamąjį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 str. 2 d.

Vertinant kaltinimo pagrįstumą, iš jo šalintinas kaltinimas M. J. veikus grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas ir įtarimai nepareikšti. Kaltinime paliktinas tik šių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veikos aprašymas, kas neprieštarauja jų nekaltumo prezumpcijai (Teismų praktika Nr. 31, l. 120-211).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o ją sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama apysunkiams nusikaltimams, į kaltinamojo motyvus, tikslus, kaltės formą – tiesioginę tyčią, tai, kad dalis paimto turto nukentėjusiesiems grąžinta, nukentėjusieji kaltinamajam pretenzijų neturi, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, registruotas darbo biržoje, nebaustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir tepraėjus dviem mėnesiams po lygtinio paleidimo, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, todėl yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.), todėl esant vienai jo atsakomybę sunkinančiai ir nesant lengvinančių aplinkybių, jam skirtina reali, mažesnė nei vidutinė sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, kuri bendrintina iš dalies sudedant su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (t. 1, b.l. 67, 167-195).

Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010-09-07 iki 2010-10-07 (t. 1, b.l. 73-74, 162-165).

Iš kaltinamojo 2010-09-06 asmens kratos metu paimti ir negrąžinti 717,75 Lt, saugomi Vilniaus rajono PK buhalterijoje (t. 1, b. 110, 113-114) – nuosprendžiui jam grąžintini.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (t. 1, b.l. 166).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-309, 313 str.

nusprendė:

M. J. (M. J.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d. subendrinti paskirtą bausmę iš dalies sudedant su 2010 m. vasario 23 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BPK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010-09-08 iki 2010-10-07.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, iš M. J. 2010-09-06 asmens kratos metu paimtus ir negrąžintus 717,75 Lt, saugomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK buhalterijoje (2010-10-04 kvitas A Nr. 012608) – grąžinti M. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.