- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-14
- Bylos Nr.
- I-2030-244/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00141-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Linas Kontrimas
- Kategorijos
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui V. Ž., jo atstovui advokato padėjėjui Linui Kontrimui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Ž. skunde (b. l. 1–5) prašo: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 68-220; 2) jei teismas 2012-06-15 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) sprendimą Nr. AB2-11 laikys pareiškėjui įteiktų 2012-06-22, atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 68-220 2012 m. spalio 25 d. pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. birželio 15 d. sprendimo laikė nepaduotu ir grąžino jam. Sprendime nurodė, kad 2012-06-15 Inspekcijos sprendimas jam buvo išsiųstas registruotu laišku 2012-06-19 ir įteiktas 2012-06-22. VMI nuomone, jis praleido Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 152 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų sprendimo apskundimo terminą. Su 2012 m. gruodžio 4 d. priimtu sprendimu nesutinka, paaiškino, kad registruotas laiškas su Inspekcijos sprendimu buvo siunčiamas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau šiuo adresu jis faktiškai negyvena, todėl pašto siuntos negavo. Nuvykęs į paštą, buvo informuotas, kad jo įteikimo pažymoje pasirašė pašto darbuotojas, kuris turėjo įteikti korespondenciją. Tai reiškia, kad 2012-06-15 sprendimas jam nebuvo įteiktas, Inspekcija buvo klaidingai informuota, jog pašto korespondencija jam buvo įteikta 2012-06-22 ir ši data VMI 2012-12-04 sprendime buvo laikoma skundo padavimo termino pradžia. Mano, kad ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis neteisingais duomenimis ir dėl šių duomenų pateikimo nėra jo kaltės. Apie galimą jo atžvilgiu apskaičiuotą 94 818 Lt skolą sužinojo tik 2012-10-02 gavęs VMI 2012-09-28 kvietimą atvykti Nr. (23.22-08)-325-77. 2012-10-05 nuvyko į Klaipėdos apskrities VMI, kur jam buvo išaiškinta apie mokestinės nepriemokos susidarymą ir pasirašytinai įteikti 2012-04-13 patikrinimo aktas Nr. AB 16-10 bei Inspekcijos 2012-06-15 sprendimo kopija. Įteikdama sprendimą, Inspekcijos darbuotoja ranka įrašė, kad sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo išsiųstas registruotu laišku ir įteiktas 2012-06-22. Pareiškėjas, manydamas, kad apskundimo terminas skaičiuojamas nuo faktinės įteikimo dienos, ėmėsi veiksmų, kad 2012-06-15 sprendimas būtų panaikintas. Ranka įrašytas įrašas, kad 2012-06-15 sprendimas jam įteiktas 2012-06-22, siunčiant registruotu laišku, nesudarė pagrindo manyti, kad 2012-06-22 yra skundo padavimo termino pradžia, tuo labiau, kad registruoto laiško negavo. Neturėdamas galimybės susipažinti su 2012-06-15 sprendimu, negalėjo paduoti skundo. Skundą VMI padavė per 20 dienų nuo faktinio sprendimo įteikimo dienos. Nuo pat raginimo sumokėti skolą gavimo dienos ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas, kad ginčijamas sprendimas būtų panaikintas, tai yra pats nuvyko į Inspekciją, susipažino su visa mokestinio patikrinimo byla, pateikė skundą dėl priimto sprendimo, todėl jam turėjo būti sudaryta galimybė pasinaudoti teismine gynyba, garantuojama Konstitucijos. Atsižvelgiant į tai, kad 2012-06-22 pašto korespondencija faktiškai nebuvo įteikta jam dėl pašto darbuotojų neteisėtų veiksmų arba klaidos, 2012-06-15 sprendimas buvo įteiktas pasirašytinai 2012-10-05, todėl laikytina, kad 2012-06-15 sprendimas jam buvo įteiktas MAĮ 164 str. 2 d. nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 31-32) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad pareiškėjo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo VMI sprendimo teisėtumui, todėl yra vertinami tik kaip gynybinė pareiškėjo pozicija, t. y. nesudaro pagrindo naikinti sprendimo, kuris yra pagrįstas ir teisingas. Teismų jurisprudencijoje laikomasi nuomonės, jog teisinių santykių dalyviai savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, o siekdami įgyvendinti įstatymo jiems suteiktas procesines teises, būti aktyviais, rūpestingais ir atidžiais. MAĮ 164 str. 1 d. reglamentuoja dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdus, o atsižvelgiant į pasirinktą dokumentų įteikimo būdą, MAĮ 164 str. 2, 3, 4, 5 dalyse numatytos specialios taisyklės, pagal kurias nustatoma dokumentų įteikimo data, o kartu ir termino skundui paduoti eigos pradžia. Iš pateiktos mokestinio ginčo medžiagos turinio matyti, kad Inspekcijos 2012-06-15 sprendimas Nr. AB2-11 pareiškėjui registruotu laišku buvo išsiųstas 2012-06-19 ir įteiktas 2012-06-22. AB „Lietuvos paštas“ 2012-12-07 raštu Nr. 3-7700 informavo, jog pareiškėjui registruota pašto siunta įteikta 2012-06-21 (nurodyta, jog pareiškėjui adresuota pašto siunta įteikta jam asmeniškai). Byloje esantys dokumentai paneigia pareiškėjo skundo argumentus, jog jam pašto siunta įteikta nebuvo. Atsižvelgiant į MAĮ 164 str. 3 dalies nuostatas, konstatuotina, jog Inspekcijos 2012-06-15 sprendimas Nr. AB2-11 pareiškėjui buvo įteiktas 2012-06-26 (faktiškai sprendimas įteiktas dar ankščiau, t. y. 2012-06-22). Kadangi Inspekcijos 2012-06-15 sprendimas Nr. AB2-11 laikomas įteiktu pareiškėjui 2012-06-26, todėl pagal MAĮ 152 str. 1 d. nuostatas skundas dėl šio vietos mokesčių administratoriaus sprendimo VMI turėjo būti paduotas iki 2012-07-16. Pareiškėjas skundą dėl Inspekcijos 2012-06-15 sprendimo Nr. AB2-11 pateikė tik 2012-10-25, taip praleido MAĮ 152 str. 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą vietos mokesčių administratoriaus sprendimui apskųsti. Iš pareiškėjo 2012-10-25 skundo, adresuoto VMI, matyti, kad jis neprašė atnaujinti skundo dėl Inspekcijos 2012-06-15 sprendimo Nr. AB2-11 padavimo termino, todėl, vadovaudamasi MAĮ 152 str. 5 dalies nuostatomis, VMI 2012-12-04 sprendimu Nr. 68-220 pagrįstai ir teisingai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui. Nesant pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą centriniam mokesčių administratoriui nebuvo pagrindo svarstyti įstatymo nustatyto skundo padavimo termino praleidimo priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Ginčas byloje kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-12-04 sprendimo Nr. 68-220, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-06-15 sprendimo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, pagrįstumo ir teisėtumo.
Mokesčių mokėtojo skundo ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai pateikimo terminą numato Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, jog skundas Mokestinių ginčų komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos.
Bylai taip pat aktuali MAĮ 164 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti, jog registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2012-06-15 sprendimu Nr. AB2-11 ,,Dėl patikrinimo akto“ patvirtino 2012-04-13 patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti 94 818 Lt priskaičiuotų mokesčių (b. l. 37-44). Sprendimą pareiškėjui Inspekcija išsiuntė 2012-06-19 registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36).
Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. gruodžio 4 d. sprendime Nr. 68-220 konstatuota, kad pareiškėjas skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-06-15 sprendimo Nr. AB2-11 pateikė 2012 m. spalio 25 d. (b. l. 35).
Valstybinė mokesčių inspekcija 2012-12-04 sprendimu Nr. 68-220 pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjui, nes pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir jo neprašo atnaujinti. VMI remdamasi MAĮ 152 straipsnio 1 dalimi konstatavo, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. Inspekcijos 2012-06-15 sprendimas Nr. AB2-11 laikomas įteiktu pareiškėjui 2012-06-26, todėl skundas dėl šio vietos mokesčių administratoriaus sprendimo VMI turėjo būti paduotas iki 2012-07-16. Pareiškėjas skundą pateikė tik 2012-10-25, taigi praleido MAĮ 152 str. 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą Inspekcijos sprendimui apskųsti (b. l. 35).
Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-06-15 sprendimas Nr. AB2-11 jam buvo įteiktas 2012-10-05, o ne 2012-06-22, kaip nurodo VMI 2012-12-04 ginčijamame sprendime Nr. 68-220. Pareiškėjas pateikė teismui 2013-01-15 AB „Lietuvos paštas“ raštą Nr. 3-261, kuriame nurodyta, kad pristatant pašto siuntas laiškininkė nepastebėjo, jog registruotą pašto korespondencijos siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) pristatė į gavėjo, t. y. pareiškėjo, gaunamųjų laiškų dėžutę, kartu su paprastosiomis pašto korespondencijos siuntomis, paslauga buvo suteikta netinkamai, todėl pareiškėjui gražintinas už prašymą sumokėtas mokestis (b. l. 23).
Byloje nustatyta, kad Inspekcijos 2012-06-15 sprendimas Nr. AB2-11 pareiškėjui buvo išsiųstas 2012-06-19 adresu: Lazdynų g. 6-36, Kretinga, registruota siunta (b. l. 45, 46). Atsakovė teigia, kad Inspekcijos sprendimo įteikimo diena yra 2012-06-26, todėl terminas skundui paduoti baigėsi 2012-07-16. Taigi, VMI nuomone, terminas pareiškėjo skundui dėl 2012-06-15 sprendimo paduoti baigėsi 2012-07-16, o pareiškėjo skundas Inspekcijoje buvo gautas 2012-10-25, t. y. praleidus skundo padavimo terminą.
LVAT yra nurodęs, jog pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui. Kitaip tariant, MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Atkreiptinas dėmesys, jog tokia praktika užtikrina, kad, byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tai yra bus užtikrinta mokesčių mokėtojo interesų apsauga, o tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (LVAT 2011 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-367/11; žr. taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimą (II dalis); „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 22, 36 punktas).
Taigi matyti, jog MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodyta taisyklė nėra absoliuti. Priešingai – šią įstatymo numatytą prezumpciją galima paneigti, jei yra duomenų apie faktinį įteikimą. Nagrinėjamu atveju matyti, jog faktiškai ginčytiną Inspekcijos 2012 m. birželio 15 d. sprendimą pareiškėjas gavo 2012 m. spalio 5 d., kai nuvyko į Inspekciją, gavęs jos kvietimą atvykti ir raginimą sumokėti 94 818 Lt skolą. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog ankstesnis mokesčių administratoriaus bandymas registruotu paštu pristatyti ginčijamą sprendimą pareiškėjui nebuvo sėkmingas, nes pareiškėjui jis įteiktas nebuvo, tai patvirtina 2013-01-15 AB „Lietuvos paštas“ raštas Nr. 3-261 (b. l. 23). Atsižvelgiant į tai, būtent faktinio įteikimo momentas, bet ne bendrasis penkių darbo dienų, einančių po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos, pasibaigimas turėtų būti laikomas atskaitos tašku, nuo kurio pagal MAĮ 152 straipsnio 2 dalį turėtų būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti.
Teismas kritiškai vertina atsakovės pateiktą 2012-12-07 AB „Lietuvos paštas“ pažymą Nr. 7700 (b. l. 49), kad pašto siunta pareiškėjui buvo įteikta asmeniškai, kadangi 2013-01-15 AB „Lietuvos paštas“ raštas Nr. 3-261 (b. l. 23) patvirtina, jog dokumentai pareiškėjui įteikti nebuvo, AB „Lietuvos paštas“ pripažino, kad paslauga buvo suteikta netinkamai.
Įvertinus tai, kad pareiškėjas 2012-06-15 Inspekcijos sprendimą Nr. AB2-11 gavo 2012 m. spalio 5 d., o skundą pateikė 2012 m. spalio 25 d., darytina išvada, kad pareiškėjas nepraleido MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino skundui paduoti.
Pagal ABTĮ 39 str. nuostatas administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisan, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis. Byloje pateiktas 2013-01-11 mokėjimo nurodymas (b. l. 18 ) patvirtina, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 144 Lt žyminį mokestį. Kadangi pareiškėjas sumokėjo daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą, jam grąžintina 44 Lt sumokėto žyminio mokesčio dalis (ABTĮ 42 str.1 d. 1 p.).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas patenkintas, pareiškėjui iš atsakovės priteistinas sumokėtas žyminis mokestis (100 Lt) už skundo padavimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjas V. Ž. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 68-220.
Grąžinti pareiškėjui V. Ž. 2013-01-11 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėtą 44 Lt (keturiasdešimt keturių litų) žyminio mokesčio dalį.
Priteisti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 100 Lt (vieną šimtą litų) V. Ž. naudai teismo išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.