Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-08-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-346-569/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-08-20
Bylos Nr.
1-346-569/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Kaltinamasis
R. V., A. P., M. D., M. L., M. B., A. U., L. L.
Nukentėjusysis
D. A., Ž. L.
Advokatai
Stanislava Šulcaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-346-569/2012Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00225-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.4.5.1.; 1.1.7.2.6.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.11.5.; 1.1.11.7.; 1.1.11.11.; 1.2.14.3.1.; 1.2.14.10.; 1.2.18.2.; 1.2.29.3.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.6. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 20 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė,sekretoriaujant Ritai Levickytei,dalyvaujant prokurorui Viktorui Roščenkovui,kaltinamiesiems R. V., A. P., M. D., M. L., M. B., A. U., L. L.,

gynėjams – advokatams Stanislavai Šulcaitei, Algirdui Zakrasui, Alfonsui Daukantui, Adolfui Račkauskui, Sofijai Kručienei, Lionei Musteikienei, Vandai Laukevičienei,

nukentėjusiesiems D. A., Ž. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį,

A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį,

M. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009-02-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. areštu 20 parų, atliekamu poilsio dienomis; 2010-06-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi arešto atlikimo poilsio dienomis tvarka pakeista įprastine tvarka; 2) 2010-11-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos), 233 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m., bausmės vykdymas BK 75 str. pagrindu atidėtas 3 m.; 3) 2010-12-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. bauda 20 MGL (2600 Lt); BK 63 str. pagrindu bausmė subendrinta su 2010-11-09 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m. ir 20 MGL (2600 Lt) bauda; bausmės vykdymas pagal BK 75 str. atidėtas 3 m.; 2011-11-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi 20 MGL dydžio bauda pakeista 10 parų areštu; teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį,

M. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį,

M. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį,

A. U., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2007-02-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., 180 str. 1 d., 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn. 15 d.; vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2007-10-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas pasiunčiant atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę; 2009-02-23 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 6 mėn. 5 d. laisvės atėmimo bausmės; bausmę atlikęs 2009-08-31, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį,

L. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V., A. P., M. D., M. L., M. B., A. U. ir L. L. bendrais tyčiniais veiksmais, veikdami kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, laikotarpiu nuo 2011-06-11 23.50 val. iki 2011-06-12 1.50 val. Meškerių gatvėje, apie 300 metrų nuo automobilių stovėjimo aikštelės prie „Auksinio berniuko“, Šiauliuose, puldami iš krūmų vienu metu, panaudodami fizinį smurtą prieš D. A. ir Ž. L., suduodami tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam Ž. L. muštines žaizdas kairiajame antakyje ir pakaušyje, kraujosruvas veide ir krūtinės kairėje pusėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties dalies kramtomojo paviršiaus nutrupėjimą, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta Ž. L. sveikata, o nukentėjusiajam D. A. padarydami kraujosruvą galvos plaukuotoje dalyje, nubrozdinimą nosies srityje, nosies kaulų lūžį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta D. A. sveikata, pagrobė iš Ž. L. striukę 300 litų vertės, batus 190 litų vertės, automobilio „Mercedes Benz C200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius, be to, užpuolimo metu D. A. į krūmus išmetė rankinę 350 litų vertės, piniginę 100 litų vertės, kurioje buvo 40 litų, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, Lietuvos studento pažymėjimas, išduoti D. A. vardu, bevertės „Danske banko“ ir AB „Swedbank“ mokėjimo kortelės, buto raktai, taip padarė Ž. L. 490 litų turtinę žalą, D. A. – 490 litų turtinę žalą, po ko M. B., A. U. ir L. L., tęsdami nusikalstamus veiksmus, veikdami kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasinaudodami pagrobtais automobilio užvedimo rakteliais, pagrobė Ž. L. priklausantį automobilį „Mercedes Benz C200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 9500 litų vertės, iš automobilio pagrobė Ž. L. rankinę 200 litų vertės, piniginę 50 litų vertės, kurioje buvo 100 litų, bevertės AB „Swedbank“, UAB „Medicinos bankas“, AB „DnB Nord“ bankų mokėjimo kortelės, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, išduoti Ž. L. vardu, bevertės nuolaidų bei vizitinės kortelės, akiniai nuo saulės 50 litų vertės, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 5310“ 100 litų vertės, mobilaus ryšio telefonas „Huawei U8500“ 700 litų vertės, pirštinės 25 litų vertės, beverčiai buto raktai, taip padarė Ž. L. 10725 litų turtinę žalą.

L. L., tęsdamas nusikalstamą veiką bei veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent, nuo 2011-06-12 1.50 val. iki tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, Salduvės parke, apie 250 metrų nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padegė automobilio sėdynes ir sudegino iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Ežero gatvėje, prie „Auksinio berniuko“, Šiauliuose, pagrobtą Ž. L. priklausantį automobilį „Mercedes Benz C200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 9500 litų vertės, kuriame buvo Ž. L. mobilaus ryšio telefonas „Nokia 5310“ 100 litų vertės, beverčiai buto raktai, taip padarė Ž. L. 9600 litų turtinę žalą.

Be to, L. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones, o būtent, nuo 2011-06-11 23.50 val. iki tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, pasinaudojęs pagrobtais Ž. L. priklausančio automobilio rakteliais, įsibrovė į automobilį „Mercedes Benz C200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Ž. L., taip pat tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo elektronines mokėjimo priemones: AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Danske Bankas“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas D. A. vardu.

Be to, L. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, tai yra, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė asmens dokumentus, o būtent, nuo 2011-06-12 1.50 val. iki tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Auksinio berniuko“, Ežero gatvėje, Šiauliuose, tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir savo name, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė svetimus dokumentus: asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus Ž. L. vardu, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos studento pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus D. A. vardu.

Teisiamajame posėdyje L. L. dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu (nuo 2011-06-11 23.50 val. iki 2011-06-12 1.50 val.) kartu su R. V., A. P., A. U., M. D., M. B., M. L. ir A. B. buvo prie „Elnio“ pastato, kuris yra netoli Talšos ežero. Pamatę ateinančius du jaunuolius, juos užpuolė. Nukentėjusiuosius užpuolė norėdami apiplėšti. Kas pasiūlė apiplėšti, tiksliai nepamena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Įvykių sekos, kas ir kam sudavė, kuris pirmas sudavė, nepamena. Nukentėjusiuosius mušė ne visi septyni, o tik keli kaltinamieji, tačiau negali pasakyti, kurie būtent. Jis spyrė abiem nukentėjusiesiems į veidą 2-3 kartus. Nukentėjusieji, kai juos pradėjo mušti, sakė duosiantys pinigų už tai, kad nuo jų atstotų ir nebemuštų, pasakė, jog turi automobilį. Už tai, kad jų nemuštų, automobilio nukentėjusieji nesiūlė. Automobilį jie paėmė patys, pasinaudoję rakteliais. Užvedimo rakteliai buvo numesti ant žemės, bet L. L. juos surado. Prie automobilio nuėjo keturiese: jis (L. L.), A. U., M. B. ir A. B.. Kiti draugai pasiliko įvykio vietoje. Automobilyje buvo rankinė, o joje – tai, kas nurodyta kaltinime, t. y. telefonas su pinigine, pinigai – apie 100 litų, dokumentai. Įsėdę į automobilį, nuvažiavo į Salduvę. Automobilį vairavo A. B.. Važiavo į Salduvę, nes buvo sugalvoję padegti automobilį, kad neliktų pirštų atspaudų. Automobilį Salduvės parkelyje L. L. sudegino kartu su A. B.: padėjo ant sėdynės skudurą ir jį padegė. Taip sudegė automobilis. Rankinę su visais joje buvusiais daiktais L. L. parsinešė į namus. Telefoną už 130 litų pardavė lombarde. Kitus daiktus laikė namuose. Banko mokėjimo kortelėmis pasinaudoti nemėgino. Apie tai, kad iš Ž. L. buvo atimta striukė, batai, nežino, to nematė, nes išvažiavo iš įvykio vietos nukentėjusiojo automobiliu. Su nukentėjusių pareikštais ieškiniais dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka. Jo nuomone, neturtinė žala abiems nukentėjusiesiems turėtų būti mažinama. Nusikaltimų padarymui turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio. Dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų.

R. V. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. birželio mėnesį kartu su L. L., A. P., A. U., M. D., M. B., M. L. ir A. B. buvo prie Talšos ežero. R. V. buvo išgėręs šiek tiek alkoholio, apsvaigęs nesijautė. Užpulti nukentėjusiuosius pasiūlė Aurelijus (B.). Šiam pasiūlymui visi pritarė. Pirmieji prie nukentėjusiųjų priėjo A. B. ir M. B., kiti tuo metu pasislėpė krūmuose. Įvykio eigos tiksliai neprisimena. Užpuolimas vyko gal 1 val. ar 2 val. nakties. Kas pirmasis sudavė smūgius nukentėjusiesiems, nematė. R. V. spyrė kelis kartus vienam iš nukentėjusiųjų į pilvą ir į nugarą. Kuriam iš nukentėjusiųjų spyrė, pasakyti negali. Gali būti, jog kažkuris iš kaltinamųjų reikalavo, kad nukentėjusieji atiduotų vertingus daiktus. Mušamas vienas iš nukentėjusiųjų pasakė, kad turi automobilį, bet nesiūlė automobilio už tai, kad jų nemuštų. L. L., A. U., M. B. ir A. B. atsiskyrė nuo kitų ir nuėjo prie automobilio, o R. V. ir kiti kaltinamieji pasiliko prie nukentėjusiųjų. Šiems buvo sumušti ir kruvini veidai. Po to, kai L. L., A. U., M. B. ir A. B. nuėjo prie automobilio, R. V. ir kiti prie nukentėjusiųjų pasilikę kaltinamieji Ž. L. ir D. A. paleido. Vėliau draugai, kurie nuėjo prie automobilio, atvažiavo į įvykio vietą ir klausė, kur yra nukentėjusieji. Išgirdę, kad nukentėjusiuosius paleido, jie sėdo į automobilį ir vėl nuvažiavo. Kaip Ž. L. buvo nuvilkta striukė ir nuauti batai, R. V. nematė. Jis pats jokių nukentėjusiesiems priklausančių daiktų neėmė. Kaip buvo rasti automobilio rakteliai, nematė. Įvykio vietoje L. L. padavė jam kuprinę. Ar joje buvo batai ir striukė, nežino, kuprinės neapžiūrėjo. Į namus kuprinės nesinešė, paslėpė ją „Elnio“ teritorijoje netoli sudegusio angaro, o kitą dieną atidavė L. L.. Su pareikštais ieškiniais dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka, o dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, mano, kad ieškiniai turėtų būti mažinami. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų. Apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kadangi buvo mažai išgėręs.

A. P. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu (nuo 2011-06-11 23.50 val. iki 2011-06-12 1.50 val.) kartu su R. V., L. L., A. U., M. D., M. B., M. L. ir A. B. buvo prie „Elnio“ pastato, gėrė alų. Aurelijus (B.) buvo užsiminęs, kad reikia kažką apvogti. Jie visi tam pritarė. Prie nukentėjusiųjų nuėjo M. B. ir Aurelijus (B.). A. P. kartu su kitais buvo pasislėpęs krūmuose. Pirmieji nukentėjusius pradėjo mušti Aurelijus (B.) ir Marius (B.). Po to pribėgo A. P. kartu su kitais ir ėmė mušti Ž. L. bei D. A.. A. P. Ž. L. sudavė maždaug 4 smūgius ranka. Prieš užpuolimą jis asmeniškai nieko iš nukentėjusiųjų nereikalavo. Ar M. B. su Aurelijumi (B.) ko nors reikalavo, nežino. Kas atėmė drabužius iš Ž. L., nepamena. Nukentėjusieji patys pasakė, kad turi automobilį. Automobilio raktelių jis (A. P.) nereikalavo. Girdėjo, kaip kažkas sakė, jog pametė raktelius, o kas jų ieškojo, nežino, nes tuo metu buvo nuėjęs atokiau. Kažkuris iš kaltinamųjų rado piniginę ir atidavė jam (A. P.). Paėmęs piniginę, ją apžiūrėjo. Piniginėje buvo pinigai, gal 30 -40 litų, iš kurių A. P. pasiėmė 10 litų. Kitus pinigus paėmė R. V. ir dar kažkas. Piniginėje dokumentų jau nebebuvo. Piniginę A. P. pasiliko sau. Tą naktį liko nakvoti pas R. V.. Šis parsinešė su savimi kuprinę, padėjo ją kieme. Su ieškiniais dėl turtinės žalos sutinka. Reikalaujama atlyginti neturtinė žala yra per didelė. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašo nukentėjusiųjų. Girtumas nusikaltimo padarymui įtakos turėjo, nes jeigu nebūtų buvęs apsvaigęs, nusikaltimo nebūtų įvykdęs.

A. U. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu (nuo 2011-06-11 23.50 val. iki 2011-06-12 1.50 val.) kartu su R. V., L. L., A. P., M. D., M. B., M. L. ir A. B. buvo „Elnio“ teritorijoje, ten girtavo. Visų įvykio aplinkybių dėl girtumo neprisimena. Prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (3 t., 78-79 b. l.). Pamatęs, kad jo draugai mušasi su nukentėjusiaisiais, priėjo ir taip pat sudavė 5 ar 6 smūgius vienam iš nukentėjusiųjų. Kuriam būtent sudavė, negali pasakyti, nes buvo tamsu. Nieko iš pagrobtų daiktų sau nepasiliko. Nesutinka atlyginti žalą dėl sudeginto automobilio, kadangi šiame nusikaltime nedalyvavo. Dėl kitos turtinės žalos atlyginimo sutinka. Reikalaujama atlyginti neturtinė žala yra per didelė. Automobilio pagrobti nekurstė. Pamena, jog kažkuris iš nukentėjusiųjų pasakė: „Imkite automobilį ir mus paleiskite“. Kas ieškojo automobilio raktelių, neprisimena. A. U. jų ieškoti nemėgino. Automobilyje važiavo L. L., A. B., jis (A. U.) ir M. B..

M. D. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-06-11 su M. L. ėjo pasivaikščioti prie ežero. Ten sutiko pažįstamus asmenis, kurie gėrė alkoholinius gėrimus. Prie jų prisijungė ir M. D. su M. L.. Išgertuvių metu pamatė ateinančius du jaunuolius. Su jais įvyko konfliktas. Kokia buvo konflikto priežastis, nežino. Kadangi buvo labai apsvaigę nuo alkoholio, todėl nukentėjusiuosius užpuolė. Kas iš kaltinamųjų slėpėsi krūmuose, o kas nuėjo prie nukentėjusiųjų, nežino. Galima sakyti, kad nukentėjusiuosius užpuolė visi kartu. M. D. sudavė abiem nukentėjusiesiems rankomis ir kojomis, bet kiek smūgių, negali pasakyti. Mušdamas jokių daiktų nereikalavo. Kad būtų reikalavę kiti, negirdėjo. Apie tai, kokie daiktai buvo paimti iš nukentėjusiųjų, sužinojo tik susipažinęs su kaltinamuoju aktu. Galėjo būti, kad jis paėmė 10 litų, nors pats asmeniškai to dėl girtumo neprisimena. Koks buvo užpuolimo tikslas, nežino. Kas nuvilko striukę ir nuavė batus, nematė. Girdėjo, kaip kažkas ieškojo automobilio raktelių. Suprato, kad rakteliai buvo surasti. Kas juos rado, nežino. Prie automobilio nuėjo A. U., M. B., A. B. ir L. L.. Kai jie nuėjo, M. D. pasakė nukentėjusiesiems, kad šie gali eiti sau. Kai paleido nukentėjusiuosius, sutiko atvažiuojantį automobilį, iš kurio išlipo L. L. ir M. B.. Jie paklausė, kur yra nukentėjusieji. Išgirdę, kad nukentėjusiuosius paleido, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Su pareikštais ieškiniais dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies, nes pats asmeniškai automobilio nedegino ir jokių daiktų neėmė. Ieškiniai dalyje dėl neturtinės žalos yra per dideli. Girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų.

M. B. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-06-11 girtavo, o vakare nuėjo prie ežero pasivaikščioti. Ten sutiko kelis pažįstamus. Nusikaltimo įvykdyti nesitarė, kalbėjo tik apie tai, kad gal reikėtų paieškoti kokių nors nuotykių, gal pasimušti. Su A. B. paėjo kiek atokiau pakalbėti dėl darbo Anglijoje. Eidamas išgirdo, o gal jam tik taip pasirodė, kaip du jaunuoliai pasakė, jog „praėjo du avinai“. Susižvalgė su A. B. ir nusprendė išsiaiškinti, ar tie žodžiai buvo pasakyti jiems. Priėjęs, stumtelėjo pečiu vieną iš nukentėjusiųjų. Ką tuo metu darė A. B., nematė. Netrukus atbėgo visi kiti, nes pagalvojo, jog kilo kažkokios problemos, ir puolė juos (M. B. su A. B.) ginti. Kas kokius veiksmus atliko, tiksliai negali pasakyti, nes viskas vyko labai greitai, be to, buvo tamsu. Negirdėjo, jog kas nors būtų reikalavęs atiduoti daiktus. Kažkuris iš nukentėjusiųjų pasiūlė pinigų už tai, kad juos paleistų. Visos įvykio eigos nematė ir visko negirdėjo, nes laikas nuo laiko pasitraukdavo iš įvykio vietos pasižiūrėti, ar neateina kokie nors pašaliniai asmenys. Pats stūmė nukentėjusįjį, pakišo jam koją, po ko šis nugriuvo. Tuomet įspyrė ir nubėgo pažiūrėti, ar neateina pašaliniai žmonės. Kuriam būtent nukentėjusiajam įspyrė, nežino. Kas nuvilko striukę ir nuavė batus, nematė. Kiek laiko užtruko muštynės, nežino, bet nemano, kad galėjo tęstis 2 valandas. Jo nuomone, muštynės vyko apie 40 minučių. Kad nukentėjusieji būtų siūlę paimti automobilį, negirdėjo. Apie automobilį sužinojo tada, kai jį pakvietė eiti į automobilių stovėjimo aikštelę. Prieš tai dar girdėjo, jog kažkas nukentėjusiųjų klausė, kaip jie čia atvyko. Kažkuris iš jų pasakė, kad atvyko automobiliu. Automobilio raktelius turėjo L. L.. Kaip buvo ieškomi rakteliai, M. B. nematė. Automobilį vairavo Aurelijus (B.). M. B. sėdėjo automobilio gale, o A. U. sėdėjo priekyje. Tuo metu, kai įlipo į automobilį, jokios rankinės nematė. Atidarė automobilio dėtuvę ir pasiėmė ten buvusius 40 litų bei kažkokius dokumentus, gali būti, jog tai buvo automobilio draudimo polisas. Po to automobiliu atvažiavo į įvykio vietą, tačiau nukentėjusių ten jau nebebuvo. Sužinoję, kad nukentėjusiuosius paleido, nuvažiavo link Salduvės pasivažinėti. Tikslo sudeginti automobilį nebuvo, norėjo iš automobilio išsiimti kai kurias detales. Bendrakeleiviai jį išlaipino prie degalinės. Važiuojant kalbos apie automobilio sudeginimą nebuvo, kalbėjo tik apie tai, jog reikia išimti kai kurias detales. Kai jį išlaipino, jis nuėjo į degalinę, nusipirko atsigerti ir ėjo į namus. Eidamas išgirdo sprogimą ir šviesas, suprato, jog susprogdino automobilį. Su ieškiniais dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies, nes automobiliu tik pasivažinėjo, jo nesudegino, pats asmeniškai pasiėmė tik 40 litų. Neturtinė žala yra aiškiai per didelė. Nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, atsiprašo nukentėjusiųjų.

M. L. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-06-11 apie 20.30 val. pas jį atėjo M. D.. Nuėjo su juo pasivaikščioti prie Talšos ežero. Bevaikščiodami sutiko A. U. ir Aurelijų (B.), kiek vėliau – ir kitus kaltinamuosius. Visi girtavo. Kažkuris užsiminė apie tai, kad reikia ką nors užpulti. Į tai M. L. nekreipė dėmesio, galvojo, kad tai girtų kalbos. Vėliau nuėjo prie upelio. M. B. su Aurelijumi (B.) nuėjo kiek atokiau. Pamatę, kad M. B. ir A. B. susikivirčijo su nukentėjusiaisiais ir su jais susistumdė, puolė padėti M. B. ir A. B.. Dėl ko kilo konfliktas, negirdėjo. M. L. spyrė stambaus kūno sudėjimo nukentėjusiajam porą kartų į šoną, o kito nukentėjusiojo nemušė. Kas nuavė batus ir nuvilko striukę, paėmė rankinę, nematė. Žino, kad „(duomenys neskelbtini)“ (M. D.) turėjo piniginę, ją apžiūrėjo. Piniginėje buvo smulkių pinigų ir įvairios kortelės. M. L. tuomet pasakė, kad dėl tokių smulkmenų piniginės neverta imti, geriau ją išmesti. Ar kartu su pinigine buvo išmesti ir pinigai, nežino. Neprisimena, kad būtų pasidaliję pinigus. Kuris iš jų tą piniginę buvo atėmęs iš nukentėjusiųjų, negali pasakyti. M. L. asmeniškai nieko iš daiktų nepaėmė. Kas rado raktus nuo automobilio, nežino. Kai buvo rasti raktai, L. L., A. B., M. B. ir A. U. nuėjo prie automobilio. Tuo metu M. L. ir likę kaltinamieji (M. D., R. V., A. P.) nukentėjusiuosius paleido. Netrukus automobiliu atvažiavo draugai ir paklausė, kur yra nukentėjusieji. Pasakė, kad juos paleido. Kaip jie reagavo tai išgirdę, nepamena. Kad už tai Aurelijus (B.) būtų jam sudavęs, neprisimena. Girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Su ieškiniais dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies, nes prie automobilio net nebuvo priėjęs. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, kadangi ji yra per didelė. Atlygino D. A. turtinę ir neturtinę žalą, sumokėdamas 1500 litų. Nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, atsiprašo nukentėjusiųjų.

Nukentėjusysis Ž. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-06-11 apie 23.45 val. su draugu D. A. vaikščiojo prie ežero. Bevaikščiojant D. A. pastebėjo du vaikinus, įbėgančius į krūmus, ir pasiūlė eiti atgal. Ž. L. nieko blogo neįtarė, todėl jie nuėjo toliau. Netrukus juos užpuolė. Ž. L. spėjo pastebėti, jog iš pradžių buvo du vaikinai, o po to iš krūmų išlindo daugiau vaikinų. Ž. L. mėgino priešintis, tačiau jam buvo suduoti smūgiai į galvą, po to pakišta koja ir jis nugriuvo ant žemės. Tada jam nuavė batus, nuvilko striukę. Mano, kad smūgius jam sudavė A. U. ir M. B.. Tokią išvadą daro pagal jam pirmuosius smūgius sudavusių užpuolikų kūno sudėjimą. Kas nuvilko striukę ir nuavė batus, nematė, bet galvoja, kad tai galėjo būti kažkuris iš tų dviejų vaikinų, kurie pirmieji sudavė smūgius. Iš viso jį mušė 4 – 5 vaikinai. Užpuolimo metu Ž. L. ir D. A. buvo klausinėjama, ar jie negyvena „Šimšės“ rajone, buvo kalbama, kad atkeršys už kažkokį nužudytą draugą. Ž. L. pradėjo siūlyti užpuolikams pinigus, kad juos paleistų ir nieko daugiau nebedarytų. Kažkuriam pasiūlė 10000 litų, pažadėjo tą sumą paimti iš sąskaitos, tačiau šis pasiūlymas kaltinamųjų nesudomino, jie sakė, kad pinigų jiems nereikia, jų tikslas – atkeršyti. Vėliau kaltinamieji ėmė reikalauti vertingų daiktų, klausinėjo Ž. L. ir D. A., ką šie turi, kur tai slepia. Automobilis priklausė Ž. L.. Kai jį ir D. A. pradėjo mušti, Ž. L. automobilio raktelius išsitraukė iš kišenės ir numetė ant žemės, kad paskui galėtų susirasti ir nuvykti į policiją ar ligoninę. D. A. ant žemės buvo išmetęs savo rankinę. Kaltinamieji automobilio raktelių ieškoti liepė Ž. L.. Iš pradžių jis ieškojo raktelių vienas, po to kaltinamieji nurodė prisidėti D. A.. Kas atrado automobilio raktelius, konkrečiai pasakyti negali, bet, kiek pamena, tai buvo A. U.. Po to, kai surado raktelius, trys kaltinamieji nubėgo prie automobilio, o 4 kaltinamieji liko saugoti jį su D. A.. Ž. L. ėmė prašyti, kad juos paleistų. Kaltinamieji iš pradžių jų paleisti nenorėjo, bet už kokių 15 – 20 minučių paleido. Byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl 12258,20 Lt turtinės ir 160000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palaiko ir prašo žalą priteisti iš visų kaltinamųjų. Iš jo buvo pagrobtas automobilis, kuris vėliau buvo sudegintas, atimta striukė, batai. Automobilio vertė – 9500 Lt, striukės vertė – 300 Lt, batų – 190 Lt. Automobilis buvo sudegintas, todėl nebenaudojamas. Metalo supirktuvėje už tai, kas liko iš automobilio, gavo apie 400 litų. Automobilio nugabenimas į supirktuvę kainavo 50 litų. Automobilyje buvo palikta rankinė, kuri jam grąžinta. Grąžintas ir vienas iš automobilyje buvusių telefonų (brangesnis, kurio vertė – 700 Lt). Antrasis telefonas „Nokia“ jam negrąžintas, šio telefono vertė – 100 litų. Telefono numerio atkūrimas kainavo 15 Lt. Iš automobilio buvo pagrobta piniginė, kurioje buvo 100 litų. Piniginės vertė – 50 litų. Automobilyje buvo odinės pirštinės, kurių vertė – 25 Lt. Odinių kortelių dėklo vertė – 10 Lt, akinių nuo saulės vertė – 50 Lt. Raktų pagaminimas jam kainavo 340 Lt. Taip pat buvo paimta AB „Swedbank“ banko kortelė. Šios kortelės pakeitimas jam kainavo 20 Lt. Automobilio daiktinėje pinigų nebuvo. Dėl patirtų sužalojimų apie 2 savaites buvo nedarbingas ir patyrė 1611,20 Lt žalą. Ją sudaro negautas darbo užmokestis per nedarbingumo laikotarpį.

Nukentėjusysis D. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-06-11 apie 23.00 val. su Ž. L. atvažiavo prie Talšos ežero. Automobilį pastatė netoli „Auksinio berniuko“. Pamatė priešais ateinančius du jaunuolius, su kuriais prasilenkė. Eidamas toliau pastebėjo, kaip iš vienos gatvės pusės į krūmus perbėgo grupelė žmonių. Kai praėjo krūmus, iš jų išlindo vienas jaunuolis, paskui jį – ir kiti. Prie jų prisidėjo ir tie du vaikinai, su kuriais Ž. L. ir D. A. prasilenkė. Užpuolikai ėmė jį su Ž. L. mušti. Pirmieji smūgiai kliuvo Židrūnui (L.). Tuomet, supratęs, kad nieko gero nebus, D. A. išmetė ant žemės savo rankinę ir telefoną. Po to kaltinamieji ėmė mušti jį (D. A.). Kuris iš kaltinamųjų jį mušė ir kiek sudavė smūgių, negali pasakyti, nes buvo prietema, be to, visus kaltinamuosius įvykio metu matė pirmą kartą. Kaltinamieji, mušdami jį su Ž. L., klausinėjo, iš kokio rajono jie yra, nuolatos kartojo frazę, kad jie (Ž. L. ir D. A.) nužudė jų draugus, todėl dabar už tai juos nužudys. Visi smūgiai D. A. buvo suduoti į galvos sritį. Nuo pirmo suduoto smūgio jis nenugriuvo, bet vėliau mušamas nugriuvo ant žemės. D. A. buvo suduota daug smūgių iš įvairių pusių, todėl jis suprato, kad jį muša ne vienas asmuo. Kai D. A. pargriuvo ant žemės, kaltinamieji rankomis jo nebemušė, o tik spardė kojomis. Ž. L. pasakė, kad turi automobilį. Sakė kaltinamiesiems pasiimti šį automobilį, o Ž. L. su D. A. palikti ramybėje. Tuomet kaltinamieji liepė jam ir Ž. L. ieškoti automobilio raktelių. Kai raktelius rado, dalis kaltinamųjų nuėjo prie automobilio, o kita dalis pasiliko su Ž. L. bei D. A. ir netrukus juos paleido. Kas iš kaltinamųjų paėmė D. A. ant žemės išmestą rankinę, jis nematė. Žino, kad Ž. L. nuvilko striukę ir nuavė batus. Pats D. A. to, kaip Ž. L. nuavė batus ir nuvilko striukę, nematė. Po to, kai juos paleido, Ž. L. nuvedė D. A. į artimiausią namą ir jie iškvietė policijos pareigūnus. Pareikštą byloje civilinį ieškinį dėl 1510,17 Lt turtinės ir 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo palaiko ir prašo žalą priteisti bendrai iš visų kaltinamųjų. Turtinę žalą sudaro pagrobtos rankinės vertė – 350 Lt, pagrobti pinigai – 40 litų, kurie buvo piniginėje. Ikiteisminio tyrimo metu piniginė jam buvo grąžinta. Pagrobtoje rankinėje, be banko kortelių ir dokumentų, buvo ir buto raktai. Po įvykio jis pakeitė visas buto durų spynas ir tai kainavo 170 litų. Buvo nepataisomai sugadinti (suplėšyti ir nebeišplaunami) rūbai, kuriais jis vilkėjo įvykio metu. Jam teko išmesti odinį švarką 250 litų vertės, kelnes ir megztinį, kurių kiekvieno vertė – 100 litų. Dvi savaites po įvykio buvo nedarbingas, nėjo į darbą ir prarado 517 litų pajamų (darbo užmokesčio). Iš Sodros gavo 120 litų ligos pašalpą už visą sirgtą laikotarpį. Negautas pajamas taip pat prašo priteisti. Neturtinę žalą vertina 50000 litų. Vakarais niekur nebevaikšto, nes jaučią baimę. Buvo šokėjas, tačiau dabar nebegali šokti, nes prarado pusiausvyrą. Dėl po įvykio atsiradusių stiprių galvos skausmų ne vieną kartą buvo darytas magnetinis rezonansas. Gydytojų nuomone, tai yra įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmė. Dėl galvos skausmų kreipėsi pas šeimos gydytoją, vartoja vaistus nuo skausmo. Šeimos gydytoja iš karto po įvykio pas neurologą jo nesiuntė, kadangi smegenų sukrėtimas jam nebuvo nustatytas.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Meškerių gatvėje, Šiauliuose, maždaug 300 metrų atstumu nuo automobilių stovėjimo aikštelės prie „Auksinio berniuko“ (1 t., 8-9) ir įvykio vieta Salduvės parke, maždaug 250 metrų atstumu nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., 16-20 b. l.).

Iš transporto priemonės aprašo matyti, kad po įvykio apžiūrėjus automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad automobilis yra visiškai sudegęs, išdegę salono, bagažinės ir variklio skyriai, automobilis be pagrindinių mazgų, netinkamas eksploatacijai (1 t., 21 b. l.).

Iš L. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad L. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė krūmus, iš kurių išbėgo ir užpuolė du vaikinus, vietą, kurioje mušė nukentėjusiuosius, automobilio „Mercedes Benz“, kurį pagrobė bei sudegino stovėjimo vietą, kelią, kuriuo važiavo pagrobtu automobiliu, bei vietą, kurioje sudegino automobilį (2 t., 75-86), taip pat L. L. parodė (duomenys neskelbtini), esantį namą ir vietą name, kur jis paslėpė iš nukentėjusiųjų pagrobtus daiktus (vyrišką rankinę, akinius, pirštines) bei asmens dokumentus ir banko korteles (2 t., 94-101 b. l.).

Iš R. V., A. P., A. U., M. D., M. L., M. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad R. V. (2 t., 193-197 b. l.), A. P. (3 t., 43-45 b. l.) ir M. D. (3 t., 130-133 b. l.) ikiteisminio tyrimo metu parodė krūmus, iš kurių išlindo ir užpuolė du jaunuolius, bei vietą, kurioje mušė nukentėjusiuosius; A. U. (3 t., 80-82 b. l.) ir M. B. (4 t., 8-11 b. l.) parodė vietą, kurioje stovėjo automobilis „Mercedes Benz“, vietą, kurioje slėpėsi prieš nukentėjusiųjų užpuolimą, o po to išlindo ir juos užpuolė, bei vietą, kur mušė nukentėjusiuosius; M. L. (4 t., 45-51 b. l.) parodė vietą, kurioje slėpėsi prieš nukentėjusiųjų užpuolimą, o po to išlindo ir juos užpuolė, vietą, kur mušė nukentėjusiuosius, bei vietą, kurioje buvo išmestos pagrobtoje rankinėje buvusios nuolaidų kortelės.

Iš nukentėjusiųjų Ž. L. ir D. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad Ž. L. (1 t., 41-44 b. l.) ir D. A. (1 t., 87-90 b. l.) parodė vietą, kurioje buvo užpulti bei sumušti, ir vietą, kurioje Ž. L. buvo pastatęs savo automobilį „Mercedes Benz“.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad Ž. L. atpažino A. U. kaip vieną iš asmenų, užpuolusių bei apiplėšusių jį ir D. A. (1 t., 51-55 b. l.).

Iš apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai bei dokumentai: D. A. priklausantys vyriška piniginė, raktų pakabukas, nuolaidų kortelės „Mega pramogos“, „Korporacija Vaivorykštė“ (1 t., 66-70 b. l.); Ž. L. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Huawei U8500“ (1 t., 193-195 b. l.); Ž. L. priklausantys vyriška rankinė bei juodos spalvos odinis ir sidabrinės spalvos kortelių dėklai, taksi firmos „1456“ ir „PZU Lietuva“ vizitinės kortelės, Hansabanko“, „Ūkio banko“, „DnB Nord“ bankų kodų kortelės, „Vaivorykštės“ ir „Saurida“ nuolaidų kortelės, „Omni ID“ sidabrinė kortelė, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota Ž. L. vardu, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Ž. L. vardu, „Hansabanko“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota Ž. L. vardu, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota D. A. vardu, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos studento pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti D. A. vardu, AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Danske banko“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos D. A. vardu, bei Ž. L. priklausančios odinės pirštinės ir akiniai nuo saulės (2 t., 102-114 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1041/11(04) nurodyta, kad Ž. L. sužalojimai – muštinės žaizdos kairiame antakyje ir pakaušyje, kraujosruvos veide ir krūtinės kairėje pusėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties dalies kramtomojo paviršiaus nutrupėjimas – padaryti penkiais smūgiais bukais kietais daiktais. Sužalojimai atitinka įvykio laiką, sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai ir dėl šių sužalojimų Ž. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 37 b. l.).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 854/11 (04) nurodyta, kad D. A. padaryta kraujosruva galvos plaukuotoje dalyje, nubrozdinimas nosies srityje, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galėjo būti padaryti dviem ar daugiau trauminiais poveikiais įvykio laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimų visuma nebūdinga griuvimui ir vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 113 b. l.).

Dėl plėšimo iš Ž. L. ir D. A.

Kaltinamųjų L. L., R. V., A. P., M. L., A. U., M. D. ir M. B. prisipažinimais, kitais byloje ištirtais bei kaltinamųjų prisipažinimą patvirtinančiais įrodymais, t. y. nukentėjusiųjų Ž. L. ir D. A. parodymais bei jų parodymų patikrinimo vietoje protokolais, L. L., R. V., A. P., M. L., A. U., M. D. ir M. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolais, įvykio vietos apžiūros ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš nukentėjusiųjų pagrobtų daiktų apžiūros protokolais, teismo medicinos specialisto išvadomis nustatyta, kad 2011 m. birželio 11 d., vakare, buvusios „Elnio“ gamyklos teritorijoje, netoli Talšos ežero, girtavo kaltinamieji L. L., R. V., A. P., M. D., A. U., M. L., M. B. ir dar vienas asmuo. Maždaug 23.50 val. pamatę Meškerių gatve ateinančius Ž. L. ir D. A., nusprendė juos užpulti ir apiplėšti. L. L., R. V., A. P., M. D., M. L. bei A. U. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme neneigė išankstinio susitarimo apiplėšti nukentėjusiuosius. Tik M. B. teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 5-7 b. l.), tvirtino, jog susitarimo ką nors apiplėšti nebuvo, buvo tik noras su kuo nors pasimušti, tačiau šie M. B. parodymai paneigiami kitų kaltinamųjų prisipažinimu apie susitarimą ir bendrą tikslą smurtu užvaldyti svetimą turtą. Susitarimas nebuvo pakankamai konkretus, t. y. kaltinamieji nebuvo pasiskirstę vaidmenimis ir nedetalizavo, kokius veiksmus ir prieš kurį iš nukentėjusiųjų kiekvienas iš jų atliks, tačiau buvo aiškus galutinis tikslas – bendrai veikiant sumušti Ž. L. ir D. A. bei pagrobti jų turtą. Toks bendras veikimas pasireiškė tuo, kad L. L., A. U., M. D., M. B., M. L., R. V., A. P. bei dar vienas asmuo, bendrai puldami Ž. L. ir D. A., juos bendrai mušė ir spardė bei užvaldė nukentėjusiųjų turtą. Įvykio metu kaltinamieji buvo neblaivūs, todėl visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisiminė, tačiau teisme visi prisipažino naudoję fizinį smurtą prieš Ž. L. bei D. A.. Teisme L. L. pripažino įspyręs 2-3 kartus abiem nukentėjusiesiems koja į veidą, M. L. nurodė du kartus įspyręs vienam iš nukentėjusiųjų, M. B. pripažino stūmęs, pakišęs koją bei įspyręs gulinčiam ant žemės vienam iš nukentėjusiųjų, A. P. nurodė sudavęs Ž. L. 4 smūgius ranka, M. D. pripažino sudavęs abiem nukentėjusiesiems rankomis ir kojomis, R. V. prisipažino sudavęs kelis smūgius vienam iš nukentėjusiųjų į pilvą ir nugarą, o A. U., pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t. 78-79 b. l.), patvirtino, kad sudavė rankomis 5-6 smūgius vienam iš nukentėjusiųjų. Dėl kaltinamųjų bendrai panaudoto smurto Ž. L. buvo padarytas nežymus, o D. A. – nesunkus sveikatos sužalojimai. Kaltinamųjų naudojamo smurto priežastis ir tikslas buvo svetimo turto užvaldymas. Byloje nustatyta, jog iš Ž. L. buvo pagrobta striukė, batai, automobilio užvedimo rakteliai bei automobilis su jame buvusiais daiktais – rankine, pinigine ir pinigais, dviem mobiliojo ryšio telefonais, akiniais nuo saulės ir pirštinėmis, o iš D. A. – rankinė ir piniginė su pinigais. Iš A. P., M. D., R. V., M. L. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, matyti, kad D. A. piniginę pasiėmė ir pasiliko sau A. P.. Piniginę, be A. P., apžiūrėjo R. V., M. D. ir M. L., piniginėje buvusius pinigus pasidalijo A. P., R. V. ir M. D.. A. P. teisme taip pat patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime (3 t., 30-32 b. l.), jog įvykio vietoje L. L. padavė R. V. kuprinę, vėliau A. U. ar A. B. padavė juodos spalvos batus, kuriuos R. V. įdėjo į kuprinę. To, jog buvo paėmęs iš L. L. kuprinę, teisme neneigė ir R. V., tačiau teigė, jog kuprinės neapžiūrėjo ir kas joje buvo, nežinojo. Ž. L. automobilio raktelius surado ir pasiėmė L. L., apie tai, kad buvo ieškoma automobilio raktelių, girdėjo visi kaltinamieji. Ta aplinkybė, jog nenustatyta, kuris iš kaltinamųjų paėmė ir vėliau užvaldė Ž. L. striukę ir batus bei D. A. rankinę, nereiškia, jog šie daiktai plėšimo metu užvaldyti nebuvo, nes nukentėjusieji Ž. L. ir D. A. apie šių daiktų pagrobimą nuosekliai tvirtino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tą patį nurodė ir teisme, todėl netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, jog striukė nuo Ž. L. buvo nuvilkta, batai nuauti užpuolimo pradžioje, po suduotų smūgių, D. A. rankinė bei piniginė su pinigais ir Ž. L. automobilio rakteliai buvo užvaldyti iš karto po visų kaltinamųjų bendrai panaudoto smurto, pasinaudojus tuo, kad nukentėjusiųjų pasipriešinimas jau palaužtas. Dėl bendros veikos atsiradę padariniai yra visiems bendrininkams bendri ir atskirai nedalijami, todėl pripažintina, kad Ž. L. striukės, batų ir automobilio raktelių bei D. A. rankinės ir piniginės su pinigais užvaldymas panaudojant smurtą pagrįstai inkriminuotas visiems kaltinamiesiems.

Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, jog po to, kai Ž. L., paveiktas prieš jį naudojamo fizinio smurto, pasakė kaltinamiesiems, kad šie pasiimtų jam priklausantį automobilį ir daugiau nebemuštų jo bei D. A., L. L., suradęs ir pasiėmęs Ž. L. automobilio raktelius, kartu su A. U., M. B. ir dar vienu asmeniu nuėjo prie automobilio, jį atrakino, visi (L. L., A. U., M. B. ir dar vienas asmuo) įsėdo į automobilį ir nuvažiavo iš stovėjimo aikštelės, taip neteisėtai užvaldydami Ž. L. automobilį. Automobilyje buvo palikta Ž. L. rankinė, kurioje buvo piniginė su pinigais, kitas turtas – du mobiliojo ryšio telefonai, akiniai nuo saulės, pirštinės. Visus šiuos automobilyje buvusius daiktus pasiėmė L. L.. Byloje nėra duomenų, jog M. B. ir A. U. būtų prieštaravę L. L. veiksmams (automobilyje buvusių daiktų užvaldymui), todėl daroma išvada, kad M. B. ir A. U. pagrįstai inkriminuotas ne tik automobilio, bet ir jame buvusių Ž. L. daiktų užvaldymas. Automobilis su jame buvusiais Ž. L. daiktais buvo užvaldytas bendrais L. L., A. U., M. B. ir dar vieno asmens veiksmais, iš karto po panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusįjį Ž. L., pasinaudojant tuo, kad nukentėjusiojo pasipriešinimas jau palaužtas ir nukentėjusysis dėl prieš jį panaudoto smurto jau pašalintas kaip kliūtis, trukdanti pagrobti turtą. Teismas pripažįsta, jog L. L., A. U. ir M. B. veiksmai dėl automobilio ir jame buvusių daiktų užvaldymo pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu įvertinti kaip L. L., A. U. ir M. B. veiksmų, prasidėjusių 2011-06-11 23.50 val. Meškerių gatvėje, tąsa, nes nuo pat įvykio pradžios (nukentėjusiųjų užpuolimo ir D. A. turto bei dalies Ž. L. turto užvaldymo) iki išvažiavimo pagrobtu automobiliu iš stovėjimo aikštelės L. L., A. U. ir M. B. veiksmus jungė vienas sumanymas ir tikslas – bendrais veiksmais, panaudojant fizinį smurtą, užvaldyti svetimą turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyti kaltinamųjų L. L., M. D., A. U., M. B., M. L., R. V., A. P. veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto plėšimo nusikaltimo požymius, nes nukentėjusiųjų Ž. L. ir D. A. turtas buvo pagrobtas panaudojant fizinį smurtą, kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, jog svetimą turtą užvaldo naudodami fizinį smurtą ir kad šis smurtas yra priemonė užvaldyti svetimą turtą, numatė, kad dėl to nukentėjusiesiems bus padaryta žala ir to norėjo.

Teisme nustatytos aplinkybės rodo kaltinamųjų veiksmų bendrumą, suderinamumą ir pritarimą vienas kito veiksmams, tyčios kryptingumą panaudojant smurtą užvaldyti svetimą turtą. Kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti bendram tikslui – svetimo turto užvaldymui, jie veikė sutartinai, kartu siekė bendro rezultato, todėl teismas pripažįsta L. L., R. V., A. P., M. D., A. U., M. L. ir M. B. plėšimo, kurio metu buvo užvaldytas D. A. turtas ir dalis Ž. L. turto (striukė, batai ir automobilio užvedimo rakteliai) bendravykdytojais, o L. L., A. U. ir M. B. – dar ir Ž. L. automobilio bei jame buvusių daiktų užvaldymo plėšimo būdu – bendravykdytojais.

Prokuroras, dėstydamas kaltinime dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos kaltinamiesiems inkriminuotos veikos aplinkybes, nurodė, jog R. V., A. P., M. D., M. L., M. B., A. U., L. L., panaudodami fizinį smurtą prieš D. A. ir Ž. L., suduodami tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tokiu būdu atėmė galimybę nukentėjusiesiems priešintis. Kaip matyti, prokuroras vieną plėšimo sudėties požymį – fizinio smurto panaudojimą – sutapatino su kitu plėšimo sudėties požymiu – atėmimu galimybės nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 13 punkte nurodyta, jog kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 straipsnyje, yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo (pvz., kaltininkas panaudoja apgaulę ar prievartą, paprastai nesusijusią su sveikatos sutrikdymu ar fizinio skausmo sukėlimu). Taigi, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimą, teismas laiko, jog kaltinamiesiems nepagrįstai inkriminuota aplinkybė, kad jie atėmė galimybę nukentėjusiesiems D. A. ir Ž. L. priešintis, dėl to minėta aplinkybė iš kaltinimo dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos pašalintina.

Šioje dalyje suformuluotame kaltinime taip pat nurodyta, jog R. V., A. P., M. D., M. L., M. B., A. U. ir L. L. plėšimą įvykdė bendrininkaudami su A. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. Pažymima, jog nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Kadangi A. B. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (4 t., 91 b. l.), todėl kaltinimas tikslintinas, nurodant jog R. V., A. P., M. D., M. L., M. B., A. U. ir L. L. veikė kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas.

Dėl Ž. L. turto sunaikinimo, neteisėto elektroninių mokėjimo priemonių įgijimo ir neteisėto Ž. L. bei D. A. dokumentų įgijimo ir

laikymo

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kvalifikuotą turto sunaikinimą ar sugadinimą. Vienas iš turto sunaikinimą ar sugadinimą kvalifikuojančių požymių yra turto sunaikinimas arba sugadinimas visuotinai pavojingu būdu.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Ž. L. turtas – automobilis, pagrobtas iš nukentėjusiojo plėšimo metu, ir automobilyje buvęs Ž. L. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas – buvo sunaikintas jį padegant. Tai patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., 16-20 b. l.), transporto priemonės aprašas (1 t., 21 b. l.), nukentėjusiojo Ž. L. parodymai, kaltinamojo L. L. prisipažinimas, jog kartu su A. B. padegė automobilio sėdynes ir sudegino automobilį, kad jame neliktų pirštų atspaudų. Automobilis buvo padegtas naktį, Salduvės parke, maždaug 250 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo. Tyčinis turto sunaikinimas padegant turtą yra visuotinai pavojingas būdas bet kuriam žmogui, o ne tik to turto savininkui. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, jog automobilis buvo padegtas palyginti netoli namo, naktį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad padegdamas svetimą turtą jį sunaikina visuotinai pavojingu būdu, numatė galimus padarinius ir jų norėjo. Teismas pripažįsta, kad L. L. veikoje yra visi jam inkriminuotos nusikaltimo sudėties, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

Teismas šioje dalyje šalina iš L. L. suformuluoto kaltinimo A. B. įvardijimą kaip asmens, su kuriuo bendrininkaudamas L. L. įvykdė šią nusikalstamą veiką. Kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog L. L. svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu sunaikino veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, jog Ž. L. automobilyje, kuris L. L. ir kitų bendrininkų veiksmais buvo užvaldytas plėšimo būdu, buvo Ž. L. rankinė, kurioje, be kitų daiktų, buvo ir banko „Swedbank“ Ž. L. vardu išduota banko kortelė bei Ž. L. vardu išduoti dokumentai – asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas. Teisiamajame posėdyje L. L. pripažino, kad šią rankinę su banko kortele ir asmens dokumentais jis pasiėmė iš automobilio ir paslėpė namuose. Iš L. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei daiktų ir dokumentų apžiūros protokolo matyti, jog L. L. namuose (duomenys neskelbtini), buvo rasti, paimti ir apžiūrėti ne tik Ž. L. dokumentai (asmens tapatybės kortelė bei vairuotojo pažymėjimas) ir banko kortelė, bet ir D. A. vardu išduoti dokumentai – asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, Lietuvos studento pažymėjimas ir bankų „Swedbank“ bei „Danske bankas“ D. A. vardu išduotos banko kortelės.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad banko mokėjimo instrumentas nuosavybės teise priklauso mokėjimo instrumentą išdavusiai institucijai, kuri pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik šios priemonės turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam (kitam) asmeniui ji yra svetima BK 214 straipsnio prasme. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad banko kortelių, kurias įgijo L. L., turėtojais yra nukentėjusieji Ž. L. ir D. A., todėl kaltinamajam L. L. šie mokėjimo instrumentai buvo svetimi. Nukentėjusieji kaltinamajam L. L. leidimo disponuoti banko kortelėmis nedavė, banko kortelės buvo įgytos prieš nukentėjusiųjų valią ir neatitiko jų interesų. Dėl to pripažintina, jog L. L., įgydamas banko korteles, suvokė savo veikos neteisėtumą, t. y. suprato, kad neteisėtai įgyja svetimas, kitam asmeniui išduotas, elektronines mokėjimo priemones ir to norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia. L. L. veika šioje dalyje atitinka BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

L. L. veiksmai dėl Ž. L. ir D. A. vardu išduotų dokumentų įgijimo ir laikymo atitinka BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nes jis be teisėto pagrindo įgijo jam nepriklausančius dokumentus – Ž. L. ir D. A. vardu išduotas asmens tapatybės korteles ir vairuotojų pažymėjimus bei D. A. vardu išduotą Lietuvos studento pažymėjimą, tai darydamas veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, jog neturėdamas teisinio pagrindo įgyja svetimus dokumentus ir norėjo taip elgtis.

Byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad D. A. vardu išduotas banko korteles ir D. A. vardu išduotus dokumentus iš D. A. rankinės įvykio vietoje Meškerių gatvėje pasiėmė L. L.. Tačiau banko kortelę, išduotą Ž. L., ir Ž. L. asmens dokumentus L. L. įgijo plėšimo metu, paimdamas iš automobilio Ž. L. rankinę, kurioje buvo banko kortelė ir Ž. L. dokumentai. Šią aplinkybę L. L. patvirtino teisiamajame posėdyje. Dėl to pripažintina, kad L. L. inkriminuoti nusikaltimai – neteisėtas elektroninių mokėjimo priemonių įgijimas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, neteisėtas dokumentų įgijimas ir laikymas pagal 302 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas plėšimas – sudaro idealiąją sutaptį. Ž. L. turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį yra realioji sutaptis BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų atžvilgiu. Nuo įvykdyto plėšimo ir banko kortelių bei asmens dokumentų įgijimo iki automobilio padegimo praėjo tam tikras laikas tarpas, šie nusikaltimai padaryti skirtingais veiksmais, atskira tyčia.

Pažymėtina, jog L. L. suformuluotame kaltinime dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nurodyta, kad Ž. L. vardu išduotus dokumentus – asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą – L. L. įgijo tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis. Minėta, jog teisme kaltinamasis pripažino, kad šie dokumentai buvo rankinėje, kurią jis pagrobė iš automobilio. Kita vertus, nors teisiamajame posėdyje ir paaiškėjo Ž. L. asmens dokumentų įgijimo aplinkybės, tačiau teismas savo iniciatyva kaltinimo šioje dalyje tikslinti negali, nes tai reikštų kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimą iš esmės skirtingomis.

Dėl L. L., A. U., M. B., M. D. ir M. L. skiriamų bausmių

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems L. L., A. U., M. B., M. D. ir M. L., teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

L. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė keturis apysunkius nusikaltimus, vienu iš įvykdytų nusikaltimų (plėšimas iš Ž. L. ir D. A.) pasikėsinta į kito asmens nuosavybę ir į kito asmens sveikatą, padarant vienam iš nukentėjusiųjų nežymų, kitam – nesunkų sveikatos sutrikdymą. L. L. anksčiau neteistas (2 t., 157 b. l.), ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiųjų, todėl teismas pripažįsta, kad byloje dėl visų L. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų yra nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). L. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dalyje dėl Ž. L. ir D. A. turto užvaldymo plėšimo būdu teismas pripažįsta tai, kad šį nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje, buvo šio nusikaltimo vykdytojas, visiškai realizavęs BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors Ž. L. priklausantis automobilis buvo sudegintas ne vieno L. L. pastangomis, tačiau antrojo su L. L. veikusio asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas. Dėl to nagrinėdamas bylą teismas neturi galimybės patikrinti, ar tas antrasis asmuo visiškai atitinka baudžiamosios atsakomybės subjekto požymius. Todėl teismas nepripažįsta L. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl Ž. L. turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu to, jog ši nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. L. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl visų įvykdytų nusikalstamų veikų teismas pripažįsta tai, kad L. L. nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). L. L. yra jauno amžiaus, baustas administracine tvarka (2 t., 158 b. l., Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), nevedęs, nuo 2012 m. vasario mėnesio, jo paties teigimu, nedirba, tvirtina, jog yra registruotas darbo biržoje. L. L. teisiamas pirmą kartą, o pagal BK 55 straipsnį, asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Baudžiamasis įstatymas už L. L. įvykdytas nusikalstamas veikas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, be laisvės atėmimo, numato tik vieną alternatyvinę bausmės rūšį – areštą, o BK 214 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies sankcijose, be laisvės atėmimo, numatytos dvi alternatyvinės bausmių rūšys – bauda ir areštas. Dėl to L. L. už visas jo įvykdytas nusikalstamas veikas skiriama arešto bausmė. Bausmės dydis už plėšimą iš Ž. L. ir D. A., įvertinus L. L. veiksmus bendrame nusikaltime (smurtavo prieš abu nukentėjusiuosius, sudavė kiekvienam iš jų 2-3 smūgius koja į veidą ir užvaldė Ž. L. turto už 11215 Lt, o D. A. turto – už 490 litų), esant vienai kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir dviem sunkinančioms aplinkybėms, nustatytinas didesnis už BK 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimo padarymą numatytos arešto bausmės vidurkį. Bausmių dydžiai už kitus tris kaltinamojo įvykdytus nusikaltimus, atsižvelgus į tai, kad dėl šių nusikaltimų nustatyta viena L. L. atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, įvertinus padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą, nustatytini kaip artimi BK 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimo padarymą numatytos arešto bausmės vidurkiui. Už atskiras veikas paskirtos bausmės subendrintinos taikant BK 63 straipsnyje numatytus dalinį bausmių sudėjimo bei bausmių apėmimo principus dėl realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapties.

Spręsdamas A. U. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog A. U., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį savanaudišką smurtinio pobūdžio nusikaltimą, anksčiau teistas už plėšimą ir svetimo turto vagystes (3 t., 103-104 b. l.), nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). A. U. ir ikiteisminiame tyrime, ir bylos nagrinėjimo teisme metu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiųjų, todėl teismas pripažįsta, kad byloje yra nustatyta A. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. U. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje, buvo vienas iš šio nusikaltimo bendravykdytojų (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat tai, kad A. U. nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. U. nevedęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas (3 t., 106, 107 b. l.), baustas administracine tvarka (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas skiria A. U., kaip recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 straipsnis), griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės dydis, atsižvelgus į A. U. vaidmenį bendrame nusikaltime (sudavė 5-6 smūgius rankomis vienam iš nukentėjusiųjų ir užvaldė Ž. L. turto už 11215 Lt, o D. A. turto – už 490 litų), į jo atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, nustatytinas kaip artimas BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, tačiau didesnis nei vidurkis.

Skirdamas bausmę M. B., teismas atsižvelgia į tai, jog M. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį savanaudišką smurtinio pobūdžio nusikaltimą, vykstant ikiteisminiam tyrimui ir nagrinėjant bylą teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atsiprašė nukentėjusiųjų, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. M. B. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje, buvo vienas iš šio nusikaltimo bendravykdytojų (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat tai, kad M. B. nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). M. B. nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas (4 t., 28 b. l.), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju (5 t., 25 b. l.), vedęs, augina mažametį vaiką. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas kaltinamajam M. B., kaip pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą teisiamam asmeniui (BK 55 straipsnis), skiria BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę. Bausmės dydis, atsižvelgus į M. B. vaidmenį bendrame nusikaltime (smurtavo prieš vieną iš nukentėjusiųjų, jį pastūmė, spyrė koja, užvaldė Ž. L. turto už 11215 Lt, o D. A. turto – už 490 litų), į jo atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nustatytinas didesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimo padarymą numatytos arešto bausmės vidurkis.

Skirdamas bausmę M. D., teismas atsižvelgia į tai, kad M. D. padarė apysunkį tyčinį savanaudišką smurtinio pobūdžio nusikaltimą, veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, teisme atsiprašė nukentėjusiųjų, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, todėl teismas pripažįsta, kad byloje nustatyta kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. D. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje, buvo vienas iš šio nusikaltimo bendravykdytojų (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat tai, kad M. D. nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). M. D. anksčiau teistas tris kartus, tarp jų – du kartus už analogišką, BK 180 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikaltimą (3 t., 172-173 b. l.). Kaltinamasis naują tyčinį nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), nusikalto per bausmės vykdymo atidėjimo laiką, neatlikęs Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-12-03 nuosprendžiu paskirtos bausmės. M. D. teisiamas jau ketvirtą kartą, daug kartų baustas administracine tvarka (3 t., 177-182 b. l., Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (3 t., 183-184 b. l.). Šios aplinkybės rodo kaltinamojo polinkį daryti nusikalstamas veikas, todėl M. D., kaip recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 straipsnis), skiriama griežčiausia BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Bausmės dydis, atsižvelgus į M. D. vaidmenį bendrame nusikaltime (smurtavo prieš abu nukentėjusiuosius, suduodamas jiems smūgius rankomis ir kojomis, užvaldė Ž. L. turto už 490 litų ir tokios pačios vertės D. A. turtą), į jo atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, nustatytinas kaip artimas BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, tačiau mažesnis nei vidurkis. Kaltinamojo ankstesni teistumai (tarp jų – ir už analogiško pobūdžio nusikaltimą, t. y. plėšimą), padaryti administraciniai teisės pažeidimai, nusikalstamos veikos įvykdymas per bausmės vykdymo atidėjimo laiką rodo M. D. polinkį pažeidinėti įstatymus, neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę ir liudija, kad M. D. taisytis būdamas laisvėje yra nelinkęs. Dėl to pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimas M. D. netaikytinas. Teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam tik realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

Už nagrinėjamoje byloje pagal BK 180 straipsnio 1 dalį M. D. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrintina su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-12-03 nuosprendžiu paskirta bausme, nes M. D. veika padaryta per minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laiką. 2010-12-03 nuosprendžiu M. D. nuteistas subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir 20 MGL (2600 Lt) bauda, kuri Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-05 nutartimi pakeista 10 parų areštu.

Skirdamas bausmę M. L., teismas atsižvelgia į tai, jog M. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį savanaudišką smurtinio pobūdžio nusikaltimą, vykstant ikiteisminiam tyrimui ir nagrinėjant bylą teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atsiprašė nukentėjusiųjų, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. M. L. iki bylos išnagrinėjimo teisme savo noru atlygino nukentėjusiajam D. A. padarytą 1500 litų turtinę ir neturtinę žalą, kas pripažintina M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje, buvo vienas iš šio nusikaltimo bendravykdytojų (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). M. L. anksčiau neteistas (4 t., 62 b. l.), yra jauno amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini), šios mokymo įstaigos pedagogų charakterizuojamas teigiamai (5 t., 40 b. l.). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas kaltinamajam M. L., kaip pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą teisiamam asmeniui (BK 55 straipsnis), skiria BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę. Bausmės dydis, atsižvelgus į M. L. vaidmenį bendrame nusikaltime (du kartus spyrė vienam iš nukentėjusiųjų, užvaldė Ž. L. turto už 490 Lt ir D. A. turto už 490 litų), į dvi jo atsakomybę lengvinančias ir dvi sunkinančias aplinkybes, nustatytinas kaip artimas BK 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimo padarymą numatytos arešto bausmės vidurkiui, tačiau mažesnis nei vidurkis.

Dėl R. V. ir A. P. baudžiamosios atsakomybės

Pagal Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnį teismas gali atleisti nepilnametį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-85/2008).

Nagrinėjamoje byloje R. V. ir A. P. įvykdė apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikalto būdami nepilnamečiai – R. V. ir A. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo po 17 metų. Abu kaltinamieji ikiteisminiame tyrime ir vykstant bylos teisminiam nagrinėjimui prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, teisme atsiprašė nukentėjusiųjų ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, nusikalto pirmą kartą – anksčiau nei R. V. (3 t., 15 b. l.), nei A. P. (3 t., 60 b. l.) neteisti. Byloje nėra duomenų, jog R. V. ar A. P. po šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo būtų įvykdę kitų nusikalstamų veikų ir kad jų atžvilgiu būtų pradėta ikiteisminių tyrimų. Taigi, nagrinėjamoje byloje egzistuoja BK 93 straipsnyje nustatytos privalomos ir viena iš alternatyvių sąlygų, todėl R. V. ir A. P., vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą ir baudžiamoji byla jiems nutraukiama. Siekiant kaltinamuosius paveikti, kad jie laikytųsi įstatymų, R. V. ir A. P. skiriamos baudžiamajame įstatyme numatytos auklėjamojo poveikio priemonės – nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai (85 straipsnis) ir elgesio apribojimas (BK 87 straipsnis).

Dėl nukentėjusiųjų Ž. L. ir D. A. pareikštų civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis Ž. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 12258,20 Lt turtinės ir 160000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 62 b. l.), nukentėjusysis D. A. – dėl 1510,17 Lt turtinės ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 105 b. l.).

Turtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalį yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Nukentėjusiojo Ž. L. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos duomenų, plėšimo metu iš Ž. L. buvo pagrobti ir jam negrąžinti daiktai: striukė 300 Lt vertės, batai 190 Lt vertės, piniginė 50 Lt vertės ir piniginėje buvę pinigai – 100 litų. Striukė ir batai buvo užvaldyti bendrais L. L., R. V., A. P., M. D., A. U., M. L. ir M. B. veiksmais, todėl 490 litų turtinė žala, atsiradusi dėl plėšimo metu pagrobtų Ž. L. striukės ir batų, priteistina solidariai iš L. L., R. V., A. P., M. D., A. U., M. L. ir M. B.. Piniginė su pinigais buvo užvaldyta bendrais L. L., A. U. ir M. B. veiksmais, todėl 150 Lt turtinė žala, atsiradusi dėl pagrobtos ir negrąžintos piniginės su pinigais, priteistina solidariai iš L. L., A. U. ir M. B..

Dėl įvykdyto nusikaltimo – automobilio padegimo buvo sunaikintas Ž. L. turtas: automobilis „Mercedes Benz“, kurio vertė – 9500 Lt, ir automobilyje buvęs mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5310“, kurio vertė – 100 Lt. 9600 Lt žala nukentėjusiajam buvo padaryta L. L. nusikalstama veika – automobilio padegimu, todėl už šią žalą yra atsakingas kaltinamasis L. L.. Po padegimo naudojimui nebetinkamą automobilį Ž. L. už 400 litų pardavė į metalo supirktuvę, todėl šia suma iš L. L. priteistina žala mažintina, pripažįstant, kad L. L. turi atlyginti Ž. L. 9200 litų turtinę žalą.

Be tiesioginės turtinės žalos (plėšimo metu pagrobtų daiktų ir sunaikinto turto vertės), nukentėjusysis Ž. L. patyrė papildomų išlaidų, kurios tiesiogiai susijusios su padarytomis nusikalstamomis veikomis, bei negavo pajamų (prarado dalį darbo užmokesčio), kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad automobilio nugabenimas į metalo supirktuvę jam kainavo 50 Lt, telefono numerio atkūrimas – 15 Lt, už naujų raktų (vietoje beverčių, kurie sudegė automobilyje) pagaminimą Ž. L. nurodė sumokėjęs 340 Lt, o AB „Swedbank“ išduotos banko kortelės, kuri buvo pagrobta iš automobilio, atkūrimas, pasak nukentėjusiojo, kainavo 20 Lt. Teismas pažymi, kad reikalaudamas atlyginti jo patirtas papildomas išlaidas, nukentėjusysis nepateikė teismui jokių dokumentų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių nurodytą sumą. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiojo Ž. L. civilinis ieškinys šioje dalyje paliekamas nenagrinėtas, jam pripažįstant teisę į civilinio ieškinio šioje dalyje patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš byloje esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos apie Ž. L. negautą darbą užmokestį (1 t., 65 b. l.), bendra Ž. L. negauta birželio mėnesio darbo užmokesčio ir liepos mėnesio atlyginimo priedo suma sudaro 1611,20 Lt. Tačiau iš nukentėjusiojo Ž. L. parodymų ir bylos duomenų (1 t., 75 b. l.) matyti, kad Ž. L. dėl patirtų sužalojimų gydėsi ir buvo nedarbingas. Pagal CK 6.290 straipsnį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Byloje nesant duomenų apie nukentėjusiajam Sodros išmokėtas socialinio draudimo išmokas (ligos pašalpą), negalima tiksliai apskaičiuoti Ž. L. dėl nedarbingumo negautų pajamų dydžio. Dėl to nukentėjusiojo Ž. L. civilinis ieškinys šioje dalyje paliekamas nenagrinėtas, jam pripažįstant teisę į civilinio ieškinio šioje dalyje patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiojo D. A. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad plėšimo metu iš D. A. buvo pagrobti pinigai – 40 litų ir rankinė 350 Lt vertės. Be tiesioginės žalos, kurią sudaro plėšimo metu iš D. A. pagrobto turto vertė, nukentėjusysis turėjo ir papildomų išlaidų, kurios tiesiogiai susijusios su įvykdytu plėšimu. Užpuolimo metu D. A. išmetė buto raktus, kurie jam nebuvo grąžinti. Nukentėjusysis pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad buto durų spynų pakeitimas jam kainavo 170 Lt (1 t., 102 b. l.). Be to, teisiamajame posėdyje D. A. nurodė, kad dėl plėšimo metu nepataisomai sugadintų rūbų (odinio švarko, kelnių ir megztinio) jis patyrė 450 Lt žalą. Teismo vertinimu, D. A. prašoma atlyginti sugadintų rūbų vertė yra protinga, reali ir nėra aiškiai per didelė. Iš bylos aplinkybių matyti, kad D. A. plėšimo metu smūgiai buvo suduodami ne tik rankomis, bet ir kojomis, jam nugriuvus ant žemės, todėl teismas neturi pagrindo abejoti D. A. parodymais, kad rūbai, kuriais jis vilkėjo įvykio metu, iš tiesų buvo sugadinti ir nebetinkami dėvėti. Už D. A. padarytą 1010 Lt žalą, atsiradusią dėl plėšimo metu pagrobto turto ir tiesiogiai su įvykdytu plėšimu susijusių papildomų išlaidų, yra atsakingi visi kaltinamieji. Vienas iš jų – kaltinamasis M. L. (5 t., 42 b. l.) iki bylos išnagrinėjimo teisme atlygino D. A. 1500 Lt žalą. Ši suma buvo skirta ir turtinei, ir neturtinei žalai padengti. Nukentėjusysis D. A., M. L. atlyginus žalą, nurodė, kad pretenzijų M. L. nebeturi ir atsisakė teisės reikalauti iš M. L. žalos atlyginimo. Ši aplinkybė, remiantis CK 6.23 straipsniu, reiškia, jog civilinis ieškovas D. A. atsisakė reikalavimo teisės vienam iš solidariųjų skolininkų – M. L., todėl turtinės žalos atlyginimas D. A. priteistinas solidariai iš L. L., A. U., M. B., R. V., A. P. ir M. D.. Kadangi 1500 Lt, kuriuos D. A. atlygino M. L., buvo skirti ne tik neturtinės, bet ir turtinės žalos atlyginimui, todėl, įskaičius pusę M. L. sumokėtos sumos į priteistiną D. A. 1010 Lt žalą, pripažintina, kad L. L., A. U., M. B., R. V., A. P. ir M. D. turi atlyginti D. A. 260 Lt turtinę žalą (1010 Lt –750 Lt= 260 Lt).

Teisiamajame posėdyje D. A. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas ir prarado 517 litų pajamų (darbo užmokesčio). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos apie D. A. gaunamą darbo užmokestį, matyti, kad birželio mėn. D. A. dėl ligos nedirbo 9 dienas ir jam buvo išmokėta 683,12 Lt (1 t., 103, 104 b. l.). Nors nukentėjusysis nurodo, kad iš Sodros už visą nedarbingumo laiką gavo 120 litų dydžio ligos pašalpą, tačiau rašytinių dokumentų, patvirtinančių pašalpos dydį ir D. A. nedarbingumo laikotarpį, byloje nėra. Minėta, jog pagal CK 6.290 straipsnį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Byloje nesant duomenų apie nukentėjusiajam Sodros išmokėtas socialinio draudimo išmokas (ligos pašalpą), negalima tiksliai apskaičiuoti D. A. dėl nedarbingumo negautų pajamų dydžio. Dėl to nukentėjusiojo D. A. civilinis ieškinys dalyje dėl negautų pajamų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, D. A. pripažįstant teisę į civilinio ieškinio šioje dalyje patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos duomenimis, kaltinamieji L. L., R. V., A. P., M. D., A. U., M. L. ir M. B. apiplėšė nukentėjusiuosius Ž. L. ir D. A., padarydami Ž. L. nežymų sveikatos sužalojimą, o D. A. – nesunkų sveikatos sužalojimą ir pagrobdami iš D. A. turto už 490 Lt, iš Ž. L. – už 490 Lt, vėliau L. L., A. U. ir M. B. užvaldė Ž. L. turto dar už 10725 Lt. Teismo medicinos specialistų išvadomis nustatyta, kad D. A. (1 t., 113 b. l.) buvo padaryta kraujosruva galvos plaukuotoje dalyje, nubrozdinimas nosies srityje, nosies kaulų lūžis, Ž. L. (1 t., 37 b. l.) – muštinės žaizdos kairiame antakyje ir pakaušyje, kraujosruvos veide ir krūtinės kairėje pusėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties dalies kramtomojo paviršiaus nutrupėjimas. Kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe, padarė tyčinį, baigtą, savanaudišką ir kartu smurtinį nusikaltimą – plėšimą, taip vienu metu pažeisdami kelias įstatymo saugomas vertybes – nuosavybės teisę ir sveikatą. Nukentėjusieji, būdami užpulti ir mušami septynių kaltinamųjų, patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų – baimę, pažeminimą ir sukrėtimą, dėl jiems padarytų sužalojimų buvo nedarbingi, jautė fizinį skausmą. D. A. po įvykdyto nusikaltimo vakarais bijojo išeiti iš namų, baimę jaučia iki šiol. Po įvykio D. A. pradėjo kamuoti stiprūs galvos skausmai, jis vartoja vaistus nuo skausmo, nebegali, kaip anksčiau šokti (buvo šokėjas), nes sunku išlaikyti pusiausvyrą. Šios aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusieji D. A. ir Ž. L. dėl tyčinių kaltinamųjų veiksmų tikrai patyrė skausmą, nepatogumus bei neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl teisę į neturtinės žalos atlyginimą jie įgijo. Kita vertus, nukentėjusiųjų reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis, teismo nuomone, yra per didelis, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, mažintinas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Ž. L. fizinė sveikata dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo po įvykio buvo pilnai atstatyta ir byloje nėra duomenų apie kokių nors neigiamų liekamųjų reiškinių jo fizinei sveikatai buvimą, nukentėjusiajam Ž. L. padarytą neturtinę žalą įvertina 5000 litų. Už šią žalą yra atsakingi visi kaltinamieji, todėl 5000 litų, skirtų neturtinei žalai atlyginti, Ž. L. priteistina solidariai iš L. L., R. V., A. P., M. D., A. U., M. L. ir M. B.. Nukentėjusiojo D. A. fizinė sveikata po įvykio, kurio metu jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, kaip galima spręsti iš D. A. parodymų, nebuvo visiškai atstatyta, tačiau dokumentų ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų apie sunkių ar ilgai besitęsiančių liekamųjų reiškinių nukentėjusiojo D. A. sveikatai buvimą, byloje nėra. Dėl to teismas nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, atsižvelgęs į sužalojimų pobūdį, į D. A. patirtus neigiamus išgyvenimus, įvertina 7000 litų. Už šią žalą yra atsakingi visi kaltinamieji, tačiau D. A., M. L. atlyginus jam dalį žalos, atsisakė teisės reikalauti iš pastarojo žalos atlyginimo. Ši aplinkybė, remiantis CK 6.23 straipsniu, reiškia, jog civilinis ieškovas D. A. atsisakė reikalavimo teisės vienam iš solidariųjų skolininkų – M. L., todėl neturtinės žalos atlyginimas D. A. priteistinas solidariai iš L. L., A. U., M. B., R. V., A. P. ir M. D.. Įvertinus tai, kad dalį neturtinės žalos D. A. atlygino M. L., pripažintina, kad L. L., A. U., M. B., R. V., A. P. ir M. D. turi atlyginti D. A. 6250 litų neturtinę žalą (7000 Lt – 750 Lt=6250 Lt).

R. V. ir A. P. šiuo nuosprendžiu yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jiems nutraukiama, tačiau žalos atlyginimas, nustačius R. V. ir A. P. civilinės atsakomybės pagrindus, priteisiamas iš jų solidariai su kitais kaltinamaisiais (kasacinė nutartis Nr. 2K-296/2012). R. V. ir A. P. nusikalto būdami nepilnamečiai, tačiau nuosprendžio priėmimo metu yra sulaukę pilnametystės, todėl už padarytą žalą, remiantis CK 6.276 straipsnio 3 dalimi, atsako bendrais pagrindais.

Nuosprendžiui įsiteisėjus: vyriška piniginė, raktų pakabukas, nuolaidų kortelės „Mega pramogos“, „Korporacija Vaivorykštė“, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos studento pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Danske banko“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) – paliktini D. A.; mobiliojo ryšio telefonas „Huawei U8500“, vyriška rankinė, juodos spalvos odinis ir sidabrinės spalvos kortelių dėklai, taksi firmos „1456“ ir „PZU Lietuva“ vizitinės kortelės, Hansabanko“, „Ūkio banko“, „DnB Nord“ bankų kodų kortelės, „Vaivorykštės“ ir „Saurida“ nuolaidų kortelės, „Omni ID“ sidabrinė kortelė, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), „Hansabanko“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), odinės pirštinės ir akiniai nuo saulės – paliktini Ž. L.; paketas su kompaktinėmis plokštelėmis paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2, 4 dalimis,

nusprendė:

L. L. pripažinti kaltu ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – areštu 65 (šešiasdešimt penkioms) paroms;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį – areštu 57 (penkiasdešimt septynioms) paroms;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – areštu 52 (penkiasdešimt dviem) paroms;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį – areštu 52 (penkiasdešimt dviem) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, L. L. paskirtas bausmes už idealiąją sutaptį sudarančias veikas dėl plėšimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, neteisėto elektroninių mokėjimo priemonių įgijimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį bei neteisėto asmens dokumentų įgijimo ir laikymo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir subendrintą bausmę paskirti areštą 65 (šešiasdešimt penkioms) paroms; šią subendrintą bausmę ir bausmę, skiriamą pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti areštą 70 (septyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, L. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-06-23 iki 2011-07-07 išbūtą laiką prilyginti 15 (penkiolikai) arešto parų ir įskaityti į paskirtą bausmę.

Arešto bausmę L. L. paskirti atlikti areštinėje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti L. L. tas pačias kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. duomenys neskelbtini) paėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. L. sulaikymo vykdant teismo nuosprendį dienos.

A. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. U. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-08-02 iki 2012-08-20 išbūtą laiką.

Laisvės atėmimo bausmę A. U. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. U. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – suėmimą.

M. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį skiriamą bausmę subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-12-03 nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir 20 MGL (2600 Lt) bauda, kuri Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-05 nutartimi pakeista 10 parų areštu, prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-12-03 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant pagal BK 180 straipsnio 1 dalį skiriamos bausmės dalį, ir galutinę bausmę M. D. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-07-27 iki 2012-08-20 išbūtą laiką.

Laisvės atėmimo bausmę M. D. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. D. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – suėmimą.

M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti areštu 55 (penkiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, M. B. laikinajame sulaikyme nuo 2011-07-27 iki 2011-07-29 išbūtą laiką prilyginti 2 (dviem) arešto paroms ir įskaityti į paskirtos bausmės laiką.

Arešto bausmę M. B. paskirti atlikti areštinėje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti M. B. tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. B. sulaikymo vykdant teismo nuosprendį dienos.

M. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, M. L. laikinajame sulaikyme nuo 2011-08-01 14.30 val. iki 2011-08-02 16.30 val. išbūtą laiką prilyginti 2 (dviem) arešto paroms ir įskaityti į paskirtą bausmę.

Arešto bausmę M. L. paskirti atlikti areštinėje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti M. L. tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. L. sulaikymo vykdant teismo nuosprendį dienos.

R. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, skirti R. V. auklėjamojo poveikio priemones – nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus ir elgesio apribojimą.

R. V., remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 85 straipsniu, skirti 70 (septyniasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį. Įpareigoti R. V. šią auklėjamojo poveikio priemonę įvykdyti per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. V., remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, skirti elgesio apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą elgesio apribojimo terminą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis arba dirbti ar registruotis darbo biržoje ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti R. V. tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

A. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, skirti A. P. auklėjamojo poveikio priemones – nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus ir elgesio apribojimą.

A. P., remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 85 straipsniu, skirti 70 (septyniasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį. Įpareigoti A. P. šią auklėjamojo poveikio priemonę įvykdyti per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P., remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, skirti elgesio apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą elgesio apribojimo terminą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis arba dirbti ar registruotis darbo biržoje ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti A. P. tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti nukentėjusiajam Ž. L.: iš L. L. – 9200 Lt (devynis tūkstančius du šimtus litų) turtinei žalai atlyginti; solidariai iš L. L., A. U. ir M. B. – 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti; solidariai iš L. L., R. V., A. P., M. D., A. U., M. L. ir M. B. – 490 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt litų) turtinei ir 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo Ž. L. civilinį ieškinį dalyje dėl negautų pajamų ir papildomų išlaidų, kurias jis patyrė dėl nusikalstamų veikų, atlyginimo palikti nenagrinėtą. Pripažinti Ž. L. teisę į civilinio ieškinio šioje dalyje patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti nukentėjusiajam D. A. solidariai iš L. L., R. V., A. P., M. D., A. U. ir M. B. 260 Lt (du šimtus šešiasdešimt litų) turtinei ir 6250 Lt (šešis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. A. civilinį ieškinį dalyje dėl negautų pajamų atlyginimo palikti nenagrinėtą. Pripažinti D. A. teisę į civilinio ieškinio šioje dalyje patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendžiui įsiteisėjus vyrišką piniginę, raktų pakabuką, nuolaidų korteles „Mega pramogos“, „Korporacija Vaivorykštė“, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos studento pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Danske banko“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) palikti D. A.; mobiliojo ryšio telefoną „Huawei U8500“, vyrišką rankinę, juodos spalvos odinį ir sidabrinės spalvos kortelių dėklus, taksi firmos „1456“ ir „PZU Lietuva“ vizitines korteles, Hansabanko“, „Ūkio banko“, „DnB Nord“ bankų kodų korteles, „Vaivorykštės“ ir „Saurida“ nuolaidų korteles, „Omni ID“ sidabrinę kortelę, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), „Hansabanko“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), odines pirštines ir akinius nuo saulės palikti Ž. L.; paketą su kompaktinėmis plokštelėmis palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Muchtarovienė