Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamajame posėdyje L. L. dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu (nuo 2011-06-11 23.50 val. iki 2011-06-12 1.50 val.) kartu su R. V., A. P., A. U., M. D., M. B., M. L. ir A. B. buvo prie „Elnio“ pastato, kuris yra netoli Talšos ežero. Pamatę ateinančius du jaunuolius, juos užpuolė. Nukentėjusiuosius užpuolė norėdami apiplėšti. Kas pasiūlė apiplėšti, tiksliai nepamena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Įvykių sekos, kas ir kam sudavė, kuris pirmas sudavė, nepamena. Nukentėjusiuosius mušė ne visi septyni, o tik keli kaltinamieji, tačiau negali pasakyti, kurie būtent. Jis spyrė abiem nukentėjusiesiems į veidą 2-3 kartus. Nukentėjusieji, kai juos pradėjo mušti, sakė duosiantys pinigų už tai, kad nuo jų atstotų ir nebemuštų, pasakė, jog turi automobilį. Už tai, kad jų nemuštų, automobilio nukentėjusieji nesiūlė. Automobilį jie paėmė patys, pasinaudoję rakteliais. Užvedimo rakteliai buvo numesti ant žemės, bet L. L. juos surado. Prie automobilio nuėjo keturiese: jis (L. L.), A. U., M. B. ir A. B.. Kiti draugai pasiliko įvykio vietoje. Automobilyje buvo rankinė, o joje – tai, kas nurodyta kaltinime, t. y. telefonas su pinigine, pinigai – apie 100 litų, dokumentai. Įsėdę į automobilį, nuvažiavo į Salduvę. Automobilį vairavo A. B.. Važiavo į Salduvę, nes buvo sugalvoję padegti automobilį, kad neliktų pirštų atspaudų. Automobilį Salduvės parkelyje L. L. sudegino kartu su A. B.: padėjo ant sėdynės skudurą ir jį padegė. Taip sudegė automobilis. Rankinę su visais joje buvusiais daiktais L. L. parsinešė į namus. Telefoną už 130 litų pardavė lombarde. Kitus daiktus laikė namuose. Banko mokėjimo kortelėmis pasinaudoti nemėgino. Apie tai, kad iš Ž. L. buvo atimta striukė, batai, nežino, to nematė, nes išvažiavo iš įvykio vietos nukentėjusiojo automobiliu. Su nukentėjusių pareikštais ieškiniais dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka. Jo nuomone, neturtinė žala abiems nukentėjusiesiems turėtų būti mažinama. Nusikaltimų padarymui turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio. Dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų.

R. V. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. birželio mėnesį kartu su L. L., A. P., A. U., M. D., M. B., M. L. ir A. B. buvo prie Talšos ežero. R. V. buvo išgėręs šiek tiek alkoholio, apsvaigęs nesijautė. Užpulti nukentėjusiuosius pasiūlė Aurelijus (B.). Šiam pasiūlymui visi pritarė. Pirmieji prie nukentėjusiųjų priėjo A. B. ir M. B., kiti tuo metu pasislėpė krūmuose. Įvykio eigos tiksliai neprisimena. Užpuolimas vyko gal 1 val. ar 2 val. nakties. Kas pirmasis sudavė smūgius nukentėjusiesiems, nematė. R. V. spyrė kelis kartus vienam iš nukentėjusiųjų į pilvą ir į nugarą. Kuriam iš nukentėjusiųjų spyrė, pasakyti negali. Gali būti, jog kažkuris iš kaltinamųjų reikalavo, kad nukentėjusieji atiduotų vertingus daiktus. Mušamas vienas iš nukentėjusiųjų pasakė, kad turi automobilį, bet nesiūlė automobilio už tai, kad jų nemuštų. L. L., A. U., M. B. ir A. B. atsiskyrė nuo kitų ir nuėjo prie automobilio, o R. V. ir kiti kaltinamieji pasiliko prie nukentėjusiųjų. Šiems buvo sumušti ir kruvini veidai. Po to, kai L. L., A. U., M. B. ir A. B. nuėjo prie automobilio, R. V. ir kiti prie nukentėjusiųjų pasilikę kaltinamieji Ž. L. ir D. A. paleido. Vėliau draugai, kurie nuėjo prie automobilio, atvažiavo į įvykio vietą ir klausė, kur yra nukentėjusieji. Išgirdę, kad nukentėjusiuosius paleido, jie sėdo į automobilį ir vėl nuvažiavo. Kaip Ž. L. buvo nuvilkta striukė ir nuauti batai, R. V. nematė. Jis pats jokių nukentėjusiesiems priklausančių daiktų neėmė. Kaip buvo rasti automobilio rakteliai, nematė. Įvykio vietoje L. L. padavė jam kuprinę. Ar joje buvo batai ir striukė, nežino, kuprinės neapžiūrėjo. Į namus kuprinės nesinešė, paslėpė ją „Elnio“ teritorijoje netoli sudegusio angaro, o kitą dieną atidavė L. L.. Su pareikštais ieškiniais dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka, o dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, mano, kad ieškiniai turėtų būti mažinami. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų. Apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kadangi buvo mažai išgėręs.

A. P. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu (nuo 2011-06-11 23.50 val. iki 2011-06-12 1.50 val.) kartu su R. V., L. L., A. U., M. D., M. B., M. L. ir A. B. buvo prie „Elnio“ pastato, gėrė alų. Aurelijus (B.) buvo užsiminęs, kad reikia kažką apvogti. Jie visi tam pritarė. Prie nukentėjusiųjų nuėjo M. B. ir Aurelijus (B.). A. P. kartu su kitais buvo pasislėpęs krūmuose. Pirmieji nukentėjusius pradėjo mušti Aurelijus (B.) ir Marius (B.). Po to pribėgo A. P. kartu su kitais ir ėmė mušti Ž. L. bei D. A.. A. P. Ž. L. sudavė maždaug 4 smūgius ranka. Prieš užpuolimą jis asmeniškai nieko iš nukentėjusiųjų nereikalavo. Ar M. B. su Aurelijumi (B.) ko nors reikalavo, nežino. Kas atėmė drabužius iš Ž. L., nepamena. Nukentėjusieji patys pasakė, kad turi automobilį. Automobilio raktelių jis (A. P.) nereikalavo. Girdėjo, kaip kažkas sakė, jog pametė raktelius, o kas jų ieškojo, nežino, nes tuo metu buvo nuėjęs atokiau. Kažkuris iš kaltinamųjų rado piniginę ir atidavė jam (A. P.). Paėmęs piniginę, ją apžiūrėjo. Piniginėje buvo pinigai, gal 30 -40 litų, iš kurių A. P. pasiėmė 10 litų. Kitus pinigus paėmė R. V. ir dar kažkas. Piniginėje dokumentų jau nebebuvo. Piniginę A. P. pasiliko sau. Tą naktį liko nakvoti pas R. V.. Šis parsinešė su savimi kuprinę, padėjo ją kieme. Su ieškiniais dėl turtinės žalos sutinka. Reikalaujama atlyginti neturtinė žala yra per didelė. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašo nukentėjusiųjų. Girtumas nusikaltimo padarymui įtakos turėjo, nes jeigu nebūtų buvęs apsvaigęs, nusikaltimo nebūtų įvykdęs.

A. U. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu (nuo 2011-06-11 23.50 val. iki 2011-06-12 1.50 val.) kartu su R. V., L. L., A. P., M. D., M. B., M. L. ir A. B. buvo „Elnio“ teritorijoje, ten girtavo. Visų įvykio aplinkybių dėl girtumo neprisimena. Prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (3 t., 78-79 b. l.). Pamatęs, kad jo draugai mušasi su nukentėjusiaisiais, priėjo ir taip pat sudavė 5 ar 6 smūgius vienam iš nukentėjusiųjų. Kuriam būtent sudavė, negali pasakyti, nes buvo tamsu. Nieko iš pagrobtų daiktų sau nepasiliko. Nesutinka atlyginti žalą dėl sudeginto automobilio, kadangi šiame nusikaltime nedalyvavo. Dėl kitos turtinės žalos atlyginimo sutinka. Reikalaujama atlyginti neturtinė žala yra per didelė. Automobilio pagrobti nekurstė. Pamena, jog kažkuris iš nukentėjusiųjų pasakė: „Imkite automobilį ir mus paleiskite“. Kas ieškojo automobilio raktelių, neprisimena. A. U. jų ieškoti nemėgino. Automobilyje važiavo L. L., A. B., jis (A. U.) ir M. B..

M. D. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-06-11 su M. L. ėjo pasivaikščioti prie ežero. Ten sutiko pažįstamus asmenis, kurie gėrė alkoholinius gėrimus. Prie jų prisijungė ir M. D. su M. L.. Išgertuvių metu pamatė ateinančius du jaunuolius. Su jais įvyko konfliktas. Kokia buvo konflikto priežastis, nežino. Kadangi buvo labai apsvaigę nuo alkoholio, todėl nukentėjusiuosius užpuolė. Kas iš kaltinamųjų slėpėsi krūmuose, o kas nuėjo prie nukentėjusiųjų, nežino. Galima sakyti, kad nukentėjusiuosius užpuolė visi kartu. M. D. sudavė abiem nukentėjusiesiems rankomis ir kojomis, bet kiek smūgių, negali pasakyti. Mušdamas jokių daiktų nereikalavo. Kad būtų reikalavę kiti, negirdėjo. Apie tai, kokie daiktai buvo paimti iš nukentėjusiųjų, sužinojo tik susipažinęs su kaltinamuoju aktu. Galėjo būti, kad jis paėmė 10 litų, nors pats asmeniškai to dėl girtumo neprisimena. Koks buvo užpuolimo tikslas, nežino. Kas nuvilko striukę ir nuavė batus, nematė. Girdėjo, kaip kažkas ieškojo automobilio raktelių. Suprato, kad rakteliai buvo surasti. Kas juos rado, nežino. Prie automobilio nuėjo A. U., M. B., A. B. ir L. L.. Kai jie nuėjo, M. D. pasakė nukentėjusiesiems, kad šie gali eiti sau. Kai paleido nukentėjusiuosius, sutiko atvažiuojantį automobilį, iš kurio išlipo L. L. ir M. B.. Jie paklausė, kur yra nukentėjusieji. Išgirdę, kad nukentėjusiuosius paleido, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Su pareikštais ieškiniais dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies, nes pats asmeniškai automobilio nedegino ir jokių daiktų neėmė. Ieškiniai dalyje dėl neturtinės žalos yra per dideli. Girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų.

M. B. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-06-11 girtavo, o vakare nuėjo prie ežero pasivaikščioti. Ten sutiko kelis pažįstamus. Nusikaltimo įvykdyti nesitarė, kalbėjo tik apie tai, kad gal reikėtų paieškoti kokių nors nuotykių, gal pasimušti. Su A. B. paėjo kiek atokiau pakalbėti dėl darbo Anglijoje. Eidamas išgirdo, o gal jam tik taip pasirodė, kaip du jaunuoliai pasakė, jog „praėjo du avinai“. Susižvalgė su A. B. ir nusprendė išsiaiškinti, ar tie žodžiai buvo pasakyti jiems. Priėjęs, stumtelėjo pečiu vieną iš nukentėjusiųjų. Ką tuo metu darė A. B., nematė. Netrukus atbėgo visi kiti, nes pagalvojo, jog kilo kažkokios problemos, ir puolė juos (M. B. su A. B.) ginti. Kas kokius veiksmus atliko, tiksliai negali pasakyti, nes viskas vyko labai greitai, be to, buvo tamsu. Negirdėjo, jog kas nors būtų reikalavęs atiduoti daiktus. Kažkuris iš nukentėjusiųjų pasiūlė pinigų už tai, kad juos paleistų. Visos įvykio eigos nematė ir visko negirdėjo, nes laikas nuo laiko pasitraukdavo iš įvykio vietos pasižiūrėti, ar neateina kokie nors pašaliniai asmenys. Pats stūmė nukentėjusįjį, pakišo jam koją, po ko šis nugriuvo. Tuomet įspyrė ir nubėgo pažiūrėti, ar neateina pašaliniai žmonės. Kuriam būtent nukentėjusiajam įspyrė, nežino. Kas nuvilko striukę ir nuavė batus, nematė. Kiek laiko užtruko muštynės, nežino, bet nemano, kad galėjo tęstis 2 valandas. Jo nuomone, muštynės vyko apie 40 minučių. Kad nukentėjusieji būtų siūlę paimti automobilį, negirdėjo. Apie automobilį sužinojo tada, kai jį pakvietė eiti į automobilių stovėjimo aikštelę. Prieš tai dar girdėjo, jog kažkas nukentėjusiųjų klausė, kaip jie čia atvyko. Kažkuris iš jų pasakė, kad atvyko automobiliu. Automobilio raktelius turėjo L. L.. Kaip buvo ieškomi rakteliai, M. B. nematė. Automobilį vairavo Aurelijus (B.). M. B. sėdėjo automobilio gale, o A. U. sėdėjo priekyje. Tuo metu, kai įlipo į automobilį, jokios rankinės nematė. Atidarė automobilio dėtuvę ir pasiėmė ten buvusius 40 litų bei kažkokius dokumentus, gali būti, jog tai buvo automobilio draudimo polisas. Po to automobiliu atvažiavo į įvykio vietą, tačiau nukentėjusių ten jau nebebuvo. Sužinoję, kad nukentėjusiuosius paleido, nuvažiavo link Salduvės pasivažinėti. Tikslo sudeginti automobilį nebuvo, norėjo iš automobilio išsiimti kai kurias detales. Bendrakeleiviai jį išlaipino prie degalinės. Važiuojant kalbos apie automobilio sudeginimą nebuvo, kalbėjo tik apie tai, jog reikia išimti kai kurias detales. Kai jį išlaipino, jis nuėjo į degalinę, nusipirko atsigerti ir ėjo į namus. Eidamas išgirdo sprogimą ir šviesas, suprato, jog susprogdino automobilį. Su ieškiniais dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies, nes automobiliu tik pasivažinėjo, jo nesudegino, pats asmeniškai pasiėmė tik 40 litų. Neturtinė žala yra aiškiai per didelė. Nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, atsiprašo nukentėjusiųjų.

M. L. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-06-11 apie 20.30 val. pas jį atėjo M. D.. Nuėjo su juo pasivaikščioti prie Talšos ežero. Bevaikščiodami sutiko A. U. ir Aurelijų (B.), kiek vėliau – ir kitus kaltinamuosius. Visi girtavo. Kažkuris užsiminė apie tai, kad reikia ką nors užpulti. Į tai M. L. nekreipė dėmesio, galvojo, kad tai girtų kalbos. Vėliau nuėjo prie upelio. M. B. su Aurelijumi (B.) nuėjo kiek atokiau. Pamatę, kad M. B. ir A. B. susikivirčijo su nukentėjusiaisiais ir su jais susistumdė, puolė padėti M. B. ir A. B.. Dėl ko kilo konfliktas, negirdėjo. M. L. spyrė stambaus kūno sudėjimo nukentėjusiajam porą kartų į šoną, o kito nukentėjusiojo nemušė. Kas nuavė batus ir nuvilko striukę, paėmė rankinę, nematė. Žino, kad „(duomenys neskelbtini)“ (M. D.) turėjo piniginę, ją apžiūrėjo. Piniginėje buvo smulkių pinigų ir įvairios kortelės. M. L. tuomet pasakė, kad dėl tokių smulkmenų piniginės neverta imti, geriau ją išmesti. Ar kartu su pinigine buvo išmesti ir pinigai, nežino. Neprisimena, kad būtų pasidaliję pinigus. Kuris iš jų tą piniginę buvo atėmęs iš nukentėjusiųjų, negali pasakyti. M. L. asmeniškai nieko iš daiktų nepaėmė. Kas rado raktus nuo automobilio, nežino. Kai buvo rasti raktai, L. L., A. B., M. B. ir A. U. nuėjo prie automobilio. Tuo metu M. L. ir likę kaltinamieji (M. D., R. V., A. P.) nukentėjusiuosius paleido. Netrukus automobiliu atvažiavo draugai ir paklausė, kur yra nukentėjusieji. Pasakė, kad juos paleido. Kaip jie reagavo tai išgirdę, nepamena. Kad už tai Aurelijus (B.) būtų jam sudavęs, neprisimena. Girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Su ieškiniais dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies, nes prie automobilio net nebuvo priėjęs. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, kadangi ji yra per didelė. Atlygino D. A. turtinę ir neturtinę žalą, sumokėdamas 1500 litų. Nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, atsiprašo nukentėjusiųjų.

Nukentėjusysis Ž. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-06-11 apie 23.45 val. su draugu D. A. vaikščiojo prie ežero. Bevaikščiojant D. A. pastebėjo du vaikinus, įbėgančius į krūmus, ir pasiūlė eiti atgal. Ž. L. nieko blogo neįtarė, todėl jie nuėjo toliau. Netrukus juos užpuolė. Ž. L. spėjo pastebėti, jog iš pradžių buvo du vaikinai, o po to iš krūmų išlindo daugiau vaikinų. Ž. L. mėgino priešintis, tačiau jam buvo suduoti smūgiai į galvą, po to pakišta koja ir jis nugriuvo ant žemės. Tada jam nuavė batus, nuvilko striukę. Mano, kad smūgius jam sudavė A. U. ir M. B.. Tokią išvadą daro pagal jam pirmuosius smūgius sudavusių užpuolikų kūno sudėjimą. Kas nuvilko striukę ir nuavė batus, nematė, bet galvoja, kad tai galėjo būti kažkuris iš tų dviejų vaikinų, kurie pirmieji sudavė smūgius. Iš viso jį mušė 4 – 5 vaikinai. Užpuolimo metu Ž. L. ir D. A. buvo klausinėjama, ar jie negyvena „Šimšės“ rajone, buvo kalbama, kad atkeršys už kažkokį nužudytą draugą. Ž. L. pradėjo siūlyti užpuolikams pinigus, kad juos paleistų ir nieko daugiau nebedarytų. Kažkuriam pasiūlė 10000 litų, pažadėjo tą sumą paimti iš sąskaitos, tačiau šis pasiūlymas kaltinamųjų nesudomino, jie sakė, kad pinigų jiems nereikia, jų tikslas – atkeršyti. Vėliau kaltinamieji ėmė reikalauti vertingų daiktų, klausinėjo Ž. L. ir D. A., ką šie turi, kur tai slepia. Automobilis priklausė Ž. L.. Kai jį ir D. A. pradėjo mušti, Ž. L. automobilio raktelius išsitraukė iš kišenės ir numetė ant žemės, kad paskui galėtų susirasti ir nuvykti į policiją ar ligoninę. D. A. ant žemės buvo išmetęs savo rankinę. Kaltinamieji automobilio raktelių ieškoti liepė Ž. L.. Iš pradžių jis ieškojo raktelių vienas, po to kaltinamieji nurodė prisidėti D. A.. Kas atrado automobilio raktelius, konkrečiai pasakyti negali, bet, kiek pamena, tai buvo A. U.. Po to, kai surado raktelius, trys kaltinamieji nubėgo prie automobilio, o 4 kaltinamieji liko saugoti jį su D. A.. Ž. L. ėmė prašyti, kad juos paleistų. Kaltinamieji iš pradžių jų paleisti nenorėjo, bet už kokių 15 – 20 minučių paleido. Byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl 12258,20 Lt turtinės ir 160000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palaiko ir prašo žalą priteisti iš visų kaltinamųjų. Iš jo buvo pagrobtas automobilis, kuris vėliau buvo sudegintas, atimta striukė, batai. Automobilio vertė – 9500 Lt, striukės vertė – 300 Lt, batų – 190 Lt. Automobilis buvo sudegintas, todėl nebenaudojamas. Metalo supirktuvėje už tai, kas liko iš automobilio, gavo apie 400 litų. Automobilio nugabenimas į supirktuvę kainavo 50 litų. Automobilyje buvo palikta rankinė, kuri jam grąžinta. Grąžintas ir vienas iš automobilyje buvusių telefonų (brangesnis, kurio vertė – 700 Lt). Antrasis telefonas „Nokia“ jam negrąžintas, šio telefono vertė – 100 litų. Telefono numerio atkūrimas kainavo 15 Lt. Iš automobilio buvo pagrobta piniginė, kurioje buvo 100 litų. Piniginės vertė – 50 litų. Automobilyje buvo odinės pirštinės, kurių vertė – 25 Lt. Odinių kortelių dėklo vertė – 10 Lt, akinių nuo saulės vertė – 50 Lt. Raktų pagaminimas jam kainavo 340 Lt. Taip pat buvo paimta AB „Swedbank“ banko kortelė. Šios kortelės pakeitimas jam kainavo 20 Lt. Automobilio daiktinėje pinigų nebuvo. Dėl patirtų sužalojimų apie 2 savaites buvo nedarbingas ir patyrė 1611,20 Lt žalą. Ją sudaro negautas darbo užmokestis per nedarbingumo laikotarpį.

Nukentėjusysis D. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-06-11 apie 23.00 val. su Ž. L. atvažiavo prie Talšos ežero. Automobilį pastatė netoli „Auksinio berniuko“. Pamatė priešais ateinančius du jaunuolius, su kuriais prasilenkė. Eidamas toliau pastebėjo, kaip iš vienos gatvės pusės į krūmus perbėgo grupelė žmonių. Kai praėjo krūmus, iš jų išlindo vienas jaunuolis, paskui jį – ir kiti. Prie jų prisidėjo ir tie du vaikinai, su kuriais Ž. L. ir D. A. prasilenkė. Užpuolikai ėmė jį su Ž. L. mušti. Pirmieji smūgiai kliuvo Židrūnui (L.). Tuomet, supratęs, kad nieko gero nebus, D. A. išmetė ant žemės savo rankinę ir telefoną. Po to kaltinamieji ėmė mušti jį (D. A.). Kuris iš kaltinamųjų jį mušė ir kiek sudavė smūgių, negali pasakyti, nes buvo prietema, be to, visus kaltinamuosius įvykio metu matė pirmą kartą. Kaltinamieji, mušdami jį su Ž. L., klausinėjo, iš kokio rajono jie yra, nuolatos kartojo frazę, kad jie (Ž. L. ir D. A.) nužudė jų draugus, todėl dabar už tai juos nužudys. Visi smūgiai D. A. buvo suduoti į galvos sritį. Nuo pirmo suduoto smūgio jis nenugriuvo, bet vėliau mušamas nugriuvo ant žemės. D. A. buvo suduota daug smūgių iš įvairių pusių, todėl jis suprato, kad jį muša ne vienas asmuo. Kai D. A. pargriuvo ant žemės, kaltinamieji rankomis jo nebemušė, o tik spardė kojomis. Ž. L. pasakė, kad turi automobilį. Sakė kaltinamiesiems pasiimti šį automobilį, o Ž. L. su D. A. palikti ramybėje. Tuomet kaltinamieji liepė jam ir Ž. L. ieškoti automobilio raktelių. Kai raktelius rado, dalis kaltinamųjų nuėjo prie automobilio, o kita dalis pasiliko su Ž. L. bei D. A. ir netrukus juos paleido. Kas iš kaltinamųjų paėmė D. A. ant žemės išmestą rankinę, jis nematė. Žino, kad Ž. L. nuvilko striukę ir nuavė batus. Pats D. A. to, kaip Ž. L. nuavė batus ir nuvilko striukę, nematė. Po to, kai juos paleido, Ž. L. nuvedė D. A. į artimiausią namą ir jie iškvietė policijos pareigūnus. Pareikštą byloje civilinį ieškinį dėl 1510,17 Lt turtinės ir 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo palaiko ir prašo žalą priteisti bendrai iš visų kaltinamųjų. Turtinę žalą sudaro pagrobtos rankinės vertė – 350 Lt, pagrobti pinigai – 40 litų, kurie buvo piniginėje. Ikiteisminio tyrimo metu piniginė jam buvo grąžinta. Pagrobtoje rankinėje, be banko kortelių ir dokumentų, buvo ir buto raktai. Po įvykio jis pakeitė visas buto durų spynas ir tai kainavo 170 litų. Buvo nepataisomai sugadinti (suplėšyti ir nebeišplaunami) rūbai, kuriais jis vilkėjo įvykio metu. Jam teko išmesti odinį švarką 250 litų vertės, kelnes ir megztinį, kurių kiekvieno vertė – 100 litų. Dvi savaites po įvykio buvo nedarbingas, nėjo į darbą ir prarado 517 litų pajamų (darbo užmokesčio). Iš Sodros gavo 120 litų ligos pašalpą už visą sirgtą laikotarpį. Negautas pajamas taip pat prašo priteisti. Neturtinę žalą vertina 50000 litų. Vakarais niekur nebevaikšto, nes jaučią baimę. Buvo šokėjas, tačiau dabar nebegali šokti, nes prarado pusiausvyrą. Dėl po įvykio atsiradusių stiprių galvos skausmų ne vieną kartą buvo darytas magnetinis rezonansas. Gydytojų nuomone, tai yra įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmė. Dėl galvos skausmų kreipėsi pas šeimos gydytoją, vartoja vaistus nuo skausmo. Šeimos gydytoja iš karto po įvykio pas neurologą jo nesiuntė, kadangi smegenų sukrėtimas jam nebuvo nustatytas.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Meškerių gatvėje, Šiauliuose, maždaug 300 metrų atstumu nuo automobilių stovėjimo aikštelės prie „Auksinio berniuko“ (1 t., 8-9) ir įvykio vieta Salduvės parke, maždaug 250 metrų atstumu nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., 16-20 b. l.).

Iš transporto priemonės aprašo matyti, kad po įvykio apžiūrėjus automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad automobilis yra visiškai sudegęs, išdegę salono, bagažinės ir variklio skyriai, automobilis be pagrindinių mazgų, netinkamas eksploatacijai (1 t., 21 b. l.).

Iš L. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad L. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė krūmus, iš kurių išbėgo ir užpuolė du vaikinus, vietą, kurioje mušė nukentėjusiuosius, automobilio „Mercedes Benz“, kurį pagrobė bei sudegino stovėjimo vietą, kelią, kuriuo važiavo pagrobtu automobiliu, bei vietą, kurioje sudegino automobilį (2 t., 75-86), taip pat L. L. parodė (duomenys neskelbtini), esantį namą ir vietą name, kur jis paslėpė iš nukentėjusiųjų pagrobtus daiktus (vyrišką rankinę, akinius, pirštines) bei asmens dokumentus ir banko korteles (2 t., 94-101 b. l.).

Iš R. V., A. P., A. U., M. D., M. L., M. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad R. V. (2 t., 193-197 b. l.), A. P. (3 t., 43-45 b. l.) ir M. D. (3 t., 130-133 b. l.) ikiteisminio tyrimo metu parodė krūmus, iš kurių išlindo ir užpuolė du jaunuolius, bei vietą, kurioje mušė nukentėjusiuosius; A. U. (3 t., 80-82 b. l.) ir M. B. (4 t., 8-11 b. l.) parodė vietą, kurioje stovėjo automobilis „Mercedes Benz“, vietą, kurioje slėpėsi prieš nukentėjusiųjų užpuolimą, o po to išlindo ir juos užpuolė, bei vietą, kur mušė nukentėjusiuosius; M. L. (4 t., 45-51 b. l.) parodė vietą, kurioje slėpėsi prieš nukentėjusiųjų užpuolimą, o po to išlindo ir juos užpuolė, vietą, kur mušė nukentėjusiuosius, bei vietą, kurioje buvo išmestos pagrobtoje rankinėje buvusios nuolaidų kortelės.

Iš nukentėjusiųjų Ž. L. ir D. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad Ž. L. (1 t., 41-44 b. l.) ir D. A. (1 t., 87-90 b. l.) parodė vietą, kurioje buvo užpulti bei sumušti, ir vietą, kurioje Ž. L. buvo pastatęs savo automobilį „Mercedes Benz“.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad Ž. L. atpažino A. U. kaip vieną iš asmenų, užpuolusių bei apiplėšusių jį ir D. A. (1 t., 51-55 b. l.).

Iš apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai bei dokumentai: D. A. priklausantys vyriška piniginė, raktų pakabukas, nuolaidų kortelės „Mega pramogos“, „Korporacija Vaivorykštė“ (1 t., 66-70 b. l.); Ž. L. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Huawei U8500“ (1 t., 193-195 b. l.); Ž. L. priklausantys vyriška rankinė bei juodos spalvos odinis ir sidabrinės spalvos kortelių dėklai, taksi firmos „1456“ ir „PZU Lietuva“ vizitinės kortelės, Hansabanko“, „Ūkio banko“, „DnB Nord“ bankų kodų kortelės, „Vaivorykštės“ ir „Saurida“ nuolaidų kortelės, „Omni ID“ sidabrinė kortelė, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota Ž. L. vardu, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Ž. L. vardu, „Hansabanko“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota Ž. L. vardu, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota D. A. vardu, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos studento pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti D. A. vardu, AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Danske banko“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos D. A. vardu, bei Ž. L. priklausančios odinės pirštinės ir akiniai nuo saulės (2 t., 102-114 b. l.).

Kaltinamųjų L. L., R. V., A. P., M. L., A. U., M. D. ir M. B. prisipažinimais, kitais byloje ištirtais bei kaltinamųjų prisipažinimą patvirtinančiais įrodymais, t. y. nukentėjusiųjų Ž. L. ir D. A. parodymais bei jų parodymų patikrinimo vietoje protokolais, L. L., R. V., A. P., M. L., A. U., M. D. ir M. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolais, įvykio vietos apžiūros ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš nukentėjusiųjų pagrobtų daiktų apžiūros protokolais, teismo medicinos specialisto išvadomis nustatyta, kad 2011 m. birželio 11 d., vakare, buvusios „Elnio“ gamyklos teritorijoje, netoli Talšos ežero, girtavo kaltinamieji L. L., R. V., A. P., M. D., A. U., M. L., M. B. ir dar vienas asmuo. Maždaug 23.50 val. pamatę Meškerių gatve ateinančius Ž. L. ir D. A., nusprendė juos užpulti ir apiplėšti. L. L., R. V., A. P., M. D., M. L. bei A. U. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme neneigė išankstinio susitarimo apiplėšti nukentėjusiuosius. Tik M. B. teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 5-7 b. l.), tvirtino, jog susitarimo ką nors apiplėšti nebuvo, buvo tik noras su kuo nors pasimušti, tačiau šie M. B. parodymai paneigiami kitų kaltinamųjų prisipažinimu apie susitarimą ir bendrą tikslą smurtu užvaldyti svetimą turtą. Susitarimas nebuvo pakankamai konkretus, t. y. kaltinamieji nebuvo pasiskirstę vaidmenimis ir nedetalizavo, kokius veiksmus ir prieš kurį iš nukentėjusiųjų kiekvienas iš jų atliks, tačiau buvo aiškus galutinis tikslas – bendrai veikiant sumušti Ž. L. ir D. A. bei pagrobti jų turtą. Toks bendras veikimas pasireiškė tuo, kad L. L., A. U., M. D., M. B., M. L., R. V., A. P. bei dar vienas asmuo, bendrai puldami Ž. L. ir D. A., juos bendrai mušė ir spardė bei užvaldė nukentėjusiųjų turtą. Įvykio metu kaltinamieji buvo neblaivūs, todėl visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisiminė, tačiau teisme visi prisipažino naudoję fizinį smurtą prieš Ž. L. bei D. A.. Teisme L. L. pripažino įspyręs 2-3 kartus abiem nukentėjusiesiems koja į veidą, M. L. nurodė du kartus įspyręs vienam iš nukentėjusiųjų, M. B. pripažino stūmęs, pakišęs koją bei įspyręs gulinčiam ant žemės vienam iš nukentėjusiųjų, A. P. nurodė sudavęs Ž. L. 4 smūgius ranka, M. D. pripažino sudavęs abiem nukentėjusiesiems rankomis ir kojomis, R. V. prisipažino sudavęs kelis smūgius vienam iš nukentėjusiųjų į pilvą ir nugarą, o A. U., pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t. 78-79 b. l.), patvirtino, kad sudavė rankomis 5-6 smūgius vienam iš nukentėjusiųjų. Dėl kaltinamųjų bendrai panaudoto smurto Ž. L. buvo padarytas nežymus, o D. A. – nesunkus sveikatos sužalojimai. Kaltinamųjų naudojamo smurto priežastis ir tikslas buvo svetimo turto užvaldymas. Byloje nustatyta, jog iš Ž. L. buvo pagrobta striukė, batai, automobilio užvedimo rakteliai bei automobilis su jame buvusiais daiktais – rankine, pinigine ir pinigais, dviem mobiliojo ryšio telefonais, akiniais nuo saulės ir pirštinėmis, o iš D. A. – rankinė ir piniginė su pinigais. Iš A. P., M. D., R. V., M. L. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, matyti, kad D. A. piniginę pasiėmė ir pasiliko sau A. P.. Piniginę, be A. P., apžiūrėjo R. V., M. D. ir M. L., piniginėje buvusius pinigus pasidalijo A. P., R. V. ir M. D.. A. P. teisme taip pat patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime (3 t., 30-32 b. l.), jog įvykio vietoje L. L. padavė R. V. kuprinę, vėliau A. U. ar A. B. padavė juodos spalvos batus, kuriuos R. V. įdėjo į kuprinę. To, jog buvo paėmęs iš L. L. kuprinę, teisme neneigė ir R. V., tačiau teigė, jog kuprinės neapžiūrėjo ir kas joje buvo, nežinojo. Ž. L. automobilio raktelius surado ir pasiėmė L. L., apie tai, kad buvo ieškoma automobilio raktelių, girdėjo visi kaltinamieji. Ta aplinkybė, jog nenustatyta, kuris iš kaltinamųjų paėmė ir vėliau užvaldė Ž. L. striukę ir batus bei D. A. rankinę, nereiškia, jog šie daiktai plėšimo metu užvaldyti nebuvo, nes nukentėjusieji Ž. L. ir D. A. apie šių daiktų pagrobimą nuosekliai tvirtino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tą patį nurodė ir teisme, todėl netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, jog striukė nuo Ž. L. buvo nuvilkta, batai nuauti užpuolimo pradžioje, po suduotų smūgių, D. A. rankinė bei piniginė su pinigais ir Ž. L. automobilio rakteliai buvo užvaldyti iš karto po visų kaltinamųjų bendrai panaudoto smurto, pasinaudojus tuo, kad nukentėjusiųjų pasipriešinimas jau palaužtas. Dėl bendros veikos atsiradę padariniai yra visiems bendrininkams bendri ir atskirai nedalijami, todėl pripažintina, kad Ž. L. striukės, batų ir automobilio raktelių bei D. A. rankinės ir piniginės su pinigais užvaldymas panaudojant smurtą pagrįstai inkriminuotas visiems kaltinamiesiems.

Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, jog po to, kai Ž. L., paveiktas prieš jį naudojamo fizinio smurto, pasakė kaltinamiesiems, kad šie pasiimtų jam priklausantį automobilį ir daugiau nebemuštų jo bei D. A., L. L., suradęs ir pasiėmęs Ž. L. automobilio raktelius, kartu su A. U., M. B. ir dar vienu asmeniu nuėjo prie automobilio, jį atrakino, visi (L. L., A. U., M. B. ir dar vienas asmuo) įsėdo į automobilį ir nuvažiavo iš stovėjimo aikštelės, taip neteisėtai užvaldydami Ž. L. automobilį. Automobilyje buvo palikta Ž. L. rankinė, kurioje buvo piniginė su pinigais, kitas turtas – du mobiliojo ryšio telefonai, akiniai nuo saulės, pirštinės. Visus šiuos automobilyje buvusius daiktus pasiėmė L. L.. Byloje nėra duomenų, jog M. B. ir A. U. būtų prieštaravę L. L. veiksmams (automobilyje buvusių daiktų užvaldymui), todėl daroma išvada, kad M. B. ir A. U. pagrįstai inkriminuotas ne tik automobilio, bet ir jame buvusių Ž. L. daiktų užvaldymas. Automobilis su jame buvusiais Ž. L. daiktais buvo užvaldytas bendrais L. L., A. U., M. B. ir dar vieno asmens veiksmais, iš karto po panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusįjį Ž. L., pasinaudojant tuo, kad nukentėjusiojo pasipriešinimas jau palaužtas ir nukentėjusysis dėl prieš jį panaudoto smurto jau pašalintas kaip kliūtis, trukdanti pagrobti turtą. Teismas pripažįsta, jog L. L., A. U. ir M. B. veiksmai dėl automobilio ir jame buvusių daiktų užvaldymo pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu įvertinti kaip L. L., A. U. ir M. B. veiksmų, prasidėjusių 2011-06-11 23.50 val. Meškerių gatvėje, tąsa, nes nuo pat įvykio pradžios (nukentėjusiųjų užpuolimo ir D. A. turto bei dalies Ž. L. turto užvaldymo) iki išvažiavimo pagrobtu automobiliu iš stovėjimo aikštelės L. L., A. U. ir M. B. veiksmus jungė vienas sumanymas ir tikslas – bendrais veiksmais, panaudojant fizinį smurtą, užvaldyti svetimą turtą.

Teisme nustatytos aplinkybės rodo kaltinamųjų veiksmų bendrumą, suderinamumą ir pritarimą vienas kito veiksmams, tyčios kryptingumą panaudojant smurtą užvaldyti svetimą turtą. Kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti bendram tikslui – svetimo turto užvaldymui, jie veikė sutartinai, kartu siekė bendro rezultato, todėl teismas pripažįsta L. L., R. V., A. P., M. D., A. U., M. L. ir M. B. plėšimo, kurio metu buvo užvaldytas D. A. turtas ir dalis Ž. L. turto (striukė, batai ir automobilio užvedimo rakteliai) bendravykdytojais, o L. L., A. U. ir M. B. – dar ir Ž. L. automobilio bei jame buvusių daiktų užvaldymo plėšimo būdu – bendravykdytojais.

Prokuroras, dėstydamas kaltinime dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos kaltinamiesiems inkriminuotos veikos aplinkybes, nurodė, jog R. V., A. P., M. D., M. L., M. B., A. U., L. L., panaudodami fizinį smurtą prieš D. A. ir Ž. L., suduodami tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tokiu būdu atėmė galimybę nukentėjusiesiems priešintis. Kaip matyti, prokuroras vieną plėšimo sudėties požymį – fizinio smurto panaudojimą – sutapatino su kitu plėšimo sudėties požymiu – atėmimu galimybės nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 13 punkte nurodyta, jog kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 straipsnyje, yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo (pvz., kaltininkas panaudoja apgaulę ar prievartą, paprastai nesusijusią su sveikatos sutrikdymu ar fizinio skausmo sukėlimu). Taigi, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimą, teismas laiko, jog kaltinamiesiems nepagrįstai inkriminuota aplinkybė, kad jie atėmė galimybę nukentėjusiesiems D. A. ir Ž. L. priešintis, dėl to minėta aplinkybė iš kaltinimo dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos pašalintina.

Šioje dalyje suformuluotame kaltinime taip pat nurodyta, jog R. V., A. P., M. D., M. L., M. B., A. U. ir L. L. plėšimą įvykdė bendrininkaudami su A. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. Pažymima, jog nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Kadangi A. B. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (4 t., 91 b. l.), todėl kaltinimas tikslintinas, nurodant jog R. V., A. P., M. D., M. L., M. B., A. U. ir L. L. veikė kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas.

Dėl Ž. L. turto sunaikinimo, neteisėto elektroninių mokėjimo priemonių įgijimo ir neteisėto Ž. L. bei D. A. dokumentų įgijimo ir

Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kvalifikuotą turto sunaikinimą ar sugadinimą. Vienas iš turto sunaikinimą ar sugadinimą kvalifikuojančių požymių yra turto sunaikinimas arba sugadinimas visuotinai pavojingu būdu.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Ž. L. turtas – automobilis, pagrobtas iš nukentėjusiojo plėšimo metu, ir automobilyje buvęs Ž. L. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas – buvo sunaikintas jį padegant. Tai patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., 16-20 b. l.), transporto priemonės aprašas (1 t., 21 b. l.), nukentėjusiojo Ž. L. parodymai, kaltinamojo L. L. prisipažinimas, jog kartu su A. B. padegė automobilio sėdynes ir sudegino automobilį, kad jame neliktų pirštų atspaudų. Automobilis buvo padegtas naktį, Salduvės parke, maždaug 250 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo. Tyčinis turto sunaikinimas padegant turtą yra visuotinai pavojingas būdas bet kuriam žmogui, o ne tik to turto savininkui. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, jog automobilis buvo padegtas palyginti netoli namo, naktį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad padegdamas svetimą turtą jį sunaikina visuotinai pavojingu būdu, numatė galimus padarinius ir jų norėjo. Teismas pripažįsta, kad L. L. veikoje yra visi jam inkriminuotos nusikaltimo sudėties, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

L. L. veiksmai dėl Ž. L. ir D. A. vardu išduotų dokumentų įgijimo ir laikymo atitinka BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nes jis be teisėto pagrindo įgijo jam nepriklausančius dokumentus – Ž. L. ir D. A. vardu išduotas asmens tapatybės korteles ir vairuotojų pažymėjimus bei D. A. vardu išduotą Lietuvos studento pažymėjimą, tai darydamas veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, jog neturėdamas teisinio pagrindo įgyja svetimus dokumentus ir norėjo taip elgtis.

Byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad D. A. vardu išduotas banko korteles ir D. A. vardu išduotus dokumentus iš D. A. rankinės įvykio vietoje Meškerių gatvėje pasiėmė L. L.. Tačiau banko kortelę, išduotą Ž. L., ir Ž. L. asmens dokumentus L. L. įgijo plėšimo metu, paimdamas iš automobilio Ž. L. rankinę, kurioje buvo banko kortelė ir Ž. L. dokumentai. Šią aplinkybę L. L. patvirtino teisiamajame posėdyje. Dėl to pripažintina, kad L. L. inkriminuoti nusikaltimai – neteisėtas elektroninių mokėjimo priemonių įgijimas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, neteisėtas dokumentų įgijimas ir laikymas pagal 302 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas plėšimas – sudaro idealiąją sutaptį. Ž. L. turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį yra realioji sutaptis BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų atžvilgiu. Nuo įvykdyto plėšimo ir banko kortelių bei asmens dokumentų įgijimo iki automobilio padegimo praėjo tam tikras laikas tarpas, šie nusikaltimai padaryti skirtingais veiksmais, atskira tyčia.

Pažymėtina, jog L. L. suformuluotame kaltinime dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nurodyta, kad Ž. L. vardu išduotus dokumentus – asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą – L. L. įgijo tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis. Minėta, jog teisme kaltinamasis pripažino, kad šie dokumentai buvo rankinėje, kurią jis pagrobė iš automobilio. Kita vertus, nors teisiamajame posėdyje ir paaiškėjo Ž. L. asmens dokumentų įgijimo aplinkybės, tačiau teismas savo iniciatyva kaltinimo šioje dalyje tikslinti negali, nes tai reikštų kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimą iš esmės skirtingomis.

Skirdamas bausmę M. B., teismas atsižvelgia į tai, jog M. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį savanaudišką smurtinio pobūdžio nusikaltimą, vykstant ikiteisminiam tyrimui ir nagrinėjant bylą teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atsiprašė nukentėjusiųjų, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. M. B. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje, buvo vienas iš šio nusikaltimo bendravykdytojų (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat tai, kad M. B. nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). M. B. nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas (4 t., 28 b. l.), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju (5 t., 25 b. l.), vedęs, augina mažametį vaiką. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas kaltinamajam M. B., kaip pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą teisiamam asmeniui (BK 55 straipsnis), skiria BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę. Bausmės dydis, atsižvelgus į M. B. vaidmenį bendrame nusikaltime (smurtavo prieš vieną iš nukentėjusiųjų, jį pastūmė, spyrė koja, užvaldė Ž. L. turto už 11215 Lt, o D. A. turto – už 490 litų), į jo atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nustatytinas didesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimo padarymą numatytos arešto bausmės vidurkis.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnį teismas gali atleisti nepilnametį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-85/2008).

Turtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalį yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Kaip matyti iš bylos duomenų, plėšimo metu iš Ž. L. buvo pagrobti ir jam negrąžinti daiktai: striukė 300 Lt vertės, batai 190 Lt vertės, piniginė 50 Lt vertės ir piniginėje buvę pinigai – 100 litų. Striukė ir batai buvo užvaldyti bendrais L. L., R. V., A. P., M. D., A. U., M. L. ir M. B. veiksmais, todėl 490 litų turtinė žala, atsiradusi dėl plėšimo metu pagrobtų Ž. L. striukės ir batų, priteistina solidariai iš L. L., R. V., A. P., M. D., A. U., M. L. ir M. B.. Piniginė su pinigais buvo užvaldyta bendrais L. L., A. U. ir M. B. veiksmais, todėl 150 Lt turtinė žala, atsiradusi dėl pagrobtos ir negrąžintos piniginės su pinigais, priteistina solidariai iš L. L., A. U. ir M. B..

Dėl įvykdyto nusikaltimo – automobilio padegimo buvo sunaikintas Ž. L. turtas: automobilis „Mercedes Benz“, kurio vertė – 9500 Lt, ir automobilyje buvęs mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5310“, kurio vertė – 100 Lt. 9600 Lt žala nukentėjusiajam buvo padaryta L. L. nusikalstama veika – automobilio padegimu, todėl už šią žalą yra atsakingas kaltinamasis L. L.. Po padegimo naudojimui nebetinkamą automobilį Ž. L. už 400 litų pardavė į metalo supirktuvę, todėl šia suma iš L. L. priteistina žala mažintina, pripažįstant, kad L. L. turi atlyginti Ž. L. 9200 litų turtinę žalą.