- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-15
- Bylos Nr.
- 2-118-204/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01883-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Bagdonienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- A. P.
- Advokatai
- Vytautas Kelpšas, Antanas Butautas
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bagdonienė, sekretoriaujant Marijai Razgauskienei, dalyvaujant ieškovei D. K., jo atstovui advokatui Vytautui Kelpšui, atsakovui A. P., jos atstovui advokatui Antanui Butautui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui A. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. K. prašo priteisti iš atsakovo A. P. 6000Lt neturtinės žalos ir 429,93Lt turtinės žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2011 m. gegužės 7 d. apie 23 val. Šilutėje, netoli savo namų, t.y. Turgaus gatvėje ji su pavadėliu vedžiojo savo šuniuką. Vaikščiodama pamatė didelį juodą šunį, iš išvaizdos panašų į kovinės veislės šunį. Šis šuo pribėgo prie jos ir pauostė jos vedžiojamą šuniuką. Tada ji pradėjo eiti link savo namų. Prie jų pribėgęs minėtas šuo sekė iš paskos. Prie namo (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, laiptinės ji savo šuniuką atitraukė nuo paskui juos atėjusio šuns ir norėjo jį paėmusi ant rankų įsinešti į laiptinę. Jai pasilenkus, atsekęs didelis šuo puolė. Bijodama, kad šuo jai nesužalotų veido, užsidengė veidą kaire ranka, tačiau šuo jai vis tiek įkando į kairės pusės paakį, taip pat dantimis kliudė pasmakrę. Po to šuo puolė antrą kartą ir įkando į kairės rankos plaštaką ties nykščiu. Po to ji suspėjo įbėgti į laiptinę su šuniuku ir užsidaryti duris. Ją užpuolęs šuo liko lauke. Parėjusi į namus, ieškovė nurodo paskambinusi giminaitei, kuri iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai ją užpuolusį šunį pagavo ir išsivežė į policijos komisariatą. Tą patį vakarą dėl patirtų sužalojimų ji kreipėsi į Šilutės rajono ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo susiūtos žaizdos kairės pusės paakyje, taip pat žaizda kairės plaštakos delniniame paviršiuje. Dėl padarytų sužalojimų ieškovė kreipėsi į teismo medicinos ekspertą, kuris 2011-05-16 specialisto išvadoje Nr. G 682/11 (03) nurodė, kad jai padarytos kąstinės žaizdelės ir odos nubrozdinimai kairiame delne, kąstinė žaizdelė kairiame skruoste su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose. Dėl šių sužalojimų jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų 2011-05-10 ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariatą, kuris, atlikęs tyrimą, nustatė, kad ją sužalojusio šuns savininkas yra atsakovas A. P.. Taip pat ieškovė nurodo, kad jos žiniomis atsakovas buvo baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. už gyvūnų įsigijimo, laikymo taisyklių pažeidimą.
Ieškovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybės tvirtina gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse savivaldybės teritorijoje taisykles ir prižiūri, kaip jos įgyvendinamos. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2006-04-27 sprendimu Nr. T1-1090 patvirtintų Šilutės rajono gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių 36 punktas numato, kad savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Taisyklių 52 punktas numato, kad savininkai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas. Taisyklių 63 punktas numato, kad draudžiama gyvūnus išleisti vienus į laiptines, bendrojo naudojimo balkonus, kiemus, nepriklausomai nuo to, ar šunys su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų. Atsakovas A. P. pažeidė nurodytuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t.y. didelį agresyvų šunį paliko be priežiūros bendrojo naudojimo viešoje vietoje, be antsnukio, neužtikrino, kad šuo neatitrūktų, jeigu jis buvo pririštas. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovei buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.
Ieškovė nurodo, kad atsakovui priklausantis didelis šuo ją užpuolė tamsiu paros metu, sužalojo jai veidą ir ranką. Dėl to ji patyrė didelį išgąstį. Veide ir rankoje žaizdos buvo susiūtos ir užklijuotos. Kadangi puolęs šuo buvo didelis ir jis puolė su didele jėga, todėl nuo smūgio paakyje buvo ne tik žaizda, bet ir didelė mėlynė. Ieškovė yra studentė, mokosi (duomenys neskelbtini). Po sužalojimo turėjo toliau mokytis, lankė paskaitas. Tai buvo priversta daryti su didele mėlyne paakyje, užklijuota žaizda veide, taip pat ir subintuota ranka. Taip atrodydama viešose vietose, patyrė nepatogumus, nes aplinkiniai ją apžiūrinėjo nustebusiais žvilgsniais. Tai jai, kaip jaunai merginai, buvo nemalonu, sukėlė dvasinius išgyvenimus. Kadangi nebuvo duomenų ar ją sužalojęs atsakovo šuo buvo paskiepytas, ji turėjo skiepytis nuo pasiutligės, vaistai buvo leidžiami penkis kartus. Vykimas pas gydytojus skiepytis taip pat sukėlė nepatogumus, nes reikėjo gaišti laiką, skausmą, nes skiepų procedūros buvo nemalonios, taip pat jautė baimę, kad šuo nesirgtų pasiutlige ir neapkrėstų jos. Dėl didelio išgąsčio pablogėjo sveikata, pradėjo skaudėti širdies srityje. Dėl to kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri išdavė siuntimą pas kardiologą. Šeimos gydytoja nurodė, kad sveikatos pablogėjimo priežastis buvo patirtas stresas. Nurodo, kad jai padarytą neturtinę žalą įvertina 6000Lt.
Taip pat ieškovė nurodo patyrusi ir turtinę žalą. Už specialisto išvadą dėl jai padaryto sužalojimo sunkumo laipsnio sumokėjo 46Lt, kardiologo konsultacija kainavo 190Lt. Dėl patirto streso šeimos gydytoja išrašė vitaminų, gerinančių širdies darbą, stiprinančių organizmą. Taip pat pirko tepalą, kuris mažina randus, kadangi iškilo rizika, kad paakyje, įkandimo vietoje liko randas. Vitaminai, vaistai kainavo 166,43Lt. Kelionės iš (duomenys neskelbtini) į Šilutę skiepytis nuo pasiutligės 27,50Lt. Iš viso jai padaryta 429,93Lt turtinė žala, kurią prašo priteisti iš atsakovo.
Ieškovės atstovas advokatas Vytautas Kelpšas prašo tenkinti ieškinį, paaiškino, kad padaryta žala ieškovei yra įrodyta. Atsakovas A. P., kuris, atlikus tyrimą, nubaustas ir to neskundė, turi atlyginti žalą. Pareigūnui Š. buvo žinoma, kas šuns valdytojas, t.y. atsakovas. Jo brolis V. P. pasiėmė šunį ir atgal pririšo prie atsakovo voljero. Atsakovas pripažino, kad šunį šėrė. Jį reikia šerti reguliariai, juo reikia rūpintis kasdien. Šuo buvo stambus, įmitęs. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad šunimi rūpinosi ir jį prižiūrėjo atsakovas. Jis prie jo užrašė „Piktas šuo“. Prisiėmęs atsakomybę, turi ir atsakyti už jį. Taip pat ieškovės atstovas advokatas paaiškino, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą ir ją pagrįstai įvertino 6000Lt, nes ją puolė didelis šuo, perkando veidą, ranką, ji turėjo važinėti skiepytis bei vaikščioti su pamėlynavusiu paakiu. Patyrė nervinį stresą, atsirado širdies problemų. Turtinė žala pagrįsta įrodymais.
Atsakovas A. P. su ieškiniu nesutinka, paaiškino, kad kitą dieną po įvykio jam paskambino policijos pareigūnas ir prašė atvykti pasiimti savo šunį. Jis pasakęs, kad kieno šuo, tegul tas ir pasiima. Buvo surašytas protokolas, kurio jis nepasirašė, ir jam skirta nuobauda. Minimą šunį buvo prisirišęs brolis R. gal prieš penkis metus. Jis buvo pririštas prie garažo su užrašu „Piktas šuo“. Visi ten dirbo ir prižiūrėjo šunį. Brolis, pardavęs garažą, paliko šunį prižiūrėti K. G.. Atsakovas jį irgi šėręs. Jo brolis nepripažįsta, kad šis šuo yra jo. 2011-01-30 nutarime užrašyti ne jo žodžiai. Šunį šerdavo nurodyti asmenys, jo sugyventinė, uošvė, jis pats.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas Antanas Butautas prašo atmesti ieškinį, nes netinkamas atsakovas, paaiškino, kad liudytojai B. ir Š. teigė girdėję, kad šunį prie niekam nepriklausančio garažo pririšo R. P.. Jis neneigė, kad šunį pašerdavo, nes netoli buvo ir jo garažas. Byloje nėra įrodymų, kad šuo, kurį šėrė visi, priklausė atsakovui. Šuo buvo atiduotas V. P., atsakovas jokio kontakto su juo neturėjo. Surašius nutarimą administracinėje byloje, atsakovas atsisakė pasirašyti ir parašė, kad šuo ne jo. Užrašą „Piktas šuo“ padarė R. P..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė D. K. 2011-05-10 kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariatą dėl to, kad ją 2011-05-07 apie 23 val. užpuolė didelis šuo, kuris sužalojo jai veidą ir rankos plaštaką. Šios institucijos 2011-05-31 nutarime nustatyta, kad iš surinktos medžiagos matyti, nors A. P. neigia, kad šuo priklauso jam, tačiau patvirtina, kad tai, kad šunį prižiūrėjo, juo rūpinosi. Todėl A. P. neužtikrino šuns laikymą, t.y. kad jis nepasileistų bei nepakenktų žmogaus sveikatai, tuo pažeidė Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2006-04-27 sprendimu Nr. T1-1090 patvirtintus Šilutės rajono gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių“ 36, 49, 52 punkto reikalavimus bei Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2011-11-25 sprendimu Nr. T1-1576 patvirtintų Šilutės rajono naminių gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių pakeitimų 104 punkto reikalavimus, todėl A. P. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 5 d., požymių (b.l. 6). 2011-05-31 A. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011-05-07 23 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme laikė nepririštą savo šunį, kuris įkando D. K. į kairį skruostą ir kairįjį delną, padarydamas žalą jos sveikatai, taip pažeisdamas Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2006-04-27 sprendimu Nr. T1-1090 patvirtintų Šilutės rajono gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių 36, 49, 52 punktų reikalavimus bei Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2011-11-25 sprendimu Nr. T1-1576 patvirtintų Šilutės rajono naminių gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių pakeitimų 104 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 5 d. A. P. pasirašė protokolą (b.l. 37-38). 2011-06-07 nutarimu A. P. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 5 d., ir nubaustas 750Lt bauda. Nagrinėjant bylą A. P. dalyvavo, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenumatyta. Jis atsisakė pasirašyti nutarimą (b.l. 39-40).
Nors atsakovas neigia tai, kad šuo, įkandęs ieškovei ir ją sužalojęs, priklauso jam, tačiau įvertinus aukščiau paminėto Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato 2011-05-31 nutarime ištirtas ir nustatytas aplinkybes, į liudytojų D. A., R. Š., T. P., A. V., D. M., R. P., E. Š. ir R. B. parodymus, į tai, kad atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 110 str. 5 d., kaip šuns savininkas, pakankamai didele bauda, šio nutarimo neskundė, vadinasi jį vertino kaip teisingą ir pagrįstą, teismas konstatuoja, kad atsakovas A. P. yra šuns savininkas. Aplinkybė, kad šunį, pririštą garažų komplekse prie niekam nepriklausančio garažo šėrė ne tik jame dirbantys ar atvykstantys pas juos vyrai, o ir atsakovo šeimos nariai – sugyventinė ir jos mama, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas labiau už kitus laikė save šuns savininku.
Lietuvos Respublikos CK 6.267 str. nustato, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą.
Atsakovo šuo lakstė po miestą vienas, buvo be šeimininko, atsakovas paliko šunį be priežiūros, be antsnukio, neužtikrino, kad šuo neatitrūktų, jeigu jis buvo pririštas.
Iš Specialisto išvados matyti, kad ieškovei D. K. buvo padarytos kąstinės žaizdelės ir odos nubrozdinimai kairiame delne, kąstinė žaizdelė kairiame skruoste su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kurie galėjo gautis paveikus galimai ir šuns dantimis. Dėl šių sužalojimų jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 5).
CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už tai atsakingas asmuo (šiuo atveju atsakovas) privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 429,93Lt turtinės žalos, kurią sudaro: 46Lt už specialisto išvadą dėl jai padaryto sužalojimo sunkumo laipsnio (b.l. 9), 190Lt už kardiologo konsultaciją, 166,43Lt už vitaminus, gerinančius širdies darbą, stiprinančius organizmą, tepalą randams mažinti, vaistus, 27,50Lt kelionėms iš (duomenys neskelbtini) į Šilutę skiepytis nuo pasiutligės.
Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes dėl patirtos turtinės žalos dydžio, jos pateiktus įrodymus (b.l. 9, 10-11, 12, 15), iš atsakovo priteistina ieškovei 429,93Lt turtinė žala.
Taip pat ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 6000Lt neturtinės žalos.
CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžiui nustatyti ir siekiant teisingai ją atlyginti yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl yra itin saugoma. Į pažeistą vertybę būtina atsižvelgti priteisiant neturtinės žalos atlyginimą. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra pasekmės.
Įvertinus ieškovės nurodomus patirtus išgyvenimus, išgąstį, nemalonias skiepų procedūras (b.l. 7-8), nepatogumus bei įvertinus įvykio pasekmes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovo priteistina ieškovei 2000Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 1.5 str., 6.267 str., 6.283 str. 1 d., 2 d., 6.247 str.).
Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 73Lt žyminio mokesčio ir 10,73Lt pašto išlaidų, t.y. iš viso 83,73Lt valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d., 96 str.).
Kadangi ieškovė tokio pobūdžio byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl jai grąžintinas jos 2011-09-22 mokėjimo kvitu sumokėtas 100Lt žyminis mokestis. Žyminis mokestis buvo sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriai pavestina grąžinti žyminio mokesčio dalį.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 429,93Lt turtinės žalos ir 2000Lt neturtinės žalos ieškovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei 83,73Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Grąžinti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos 2011-09-22 mokėjimo kvitu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtą žyminį mokestį dalį, t.y. 100Lt (vieną šimtą litų), pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti žyminį mokestį
Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.