- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-10
- Bylos Nr.
- I-1763-406/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 000 000 Lt (vieną trilijoną litų) neturtinės žalos atlyginimui dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas skunde (b.l. 5, 6), taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad per bausmės atlikimo 10-ties metų laikotarpį ji buvo 5 kartus baustas, perkeliant į drausmės grupės laikymo sąlygas, 5 kartus talpintas į kamerų tipo patalpas ir 1,5 metų bausmę atliko baudos izoliatoriuje, t. y. buvo pilnai izoliuotas 6,5 metų. Nurodė, kad tokiu būdu jis nebuvo perauklėtas, be to, jam buvo atimta teisė gauti pasimatymus, telefoninius pokalbius, susirašinėjimą paštu, apsipirkimą parduotuvėje, apribota galimybė įgyti profesiją, todėl buvo pažeistos jo teisės, padaryta moralinė žala. Prašo priteisti 1 000 000 000 000 Lt neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 12-15) nurodė, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę už pažeidimus buvo baustas 72 kartus, 5 kartus perkeliant į drausmės grupės laikymo sąlygas, 5 kartus talpintas į kamerų tipo patalpas ir 23 kartus bausmę atliekant baudos izoliatoriuje. Pažymėjo, kad nepaisant to, pareiškėjui nuo 2011 metų sausio mėnesio yra suteikta 12 ilgalaikių pasimatymų, 6 trumpalaikiai pasimatymai, gauti 29 perduodami siuntiniai ar smulkieji paketai su spauda, 49 kartus naudojosi teise paskambinti telefonu, nuo 2011 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas 128 kartus apsipirko parduotuvėje. Teigė, jog dėl specialybės įgijimo pareiškėjas noro nėra pareiškęs. Nurodė, kad pareiškėjas bausmę Marijampolės pataisos namuose atlieka nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. ir jam paskirtos nuobaudos nebuvo panaikintos, todėl jos yra pagrįstos ir teisėtos. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą bei skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Pareiškėjas V. K. prašo priteisti iš atsakovo Marijampolės pataisos namų 1 000 000 000 000 Lt neturtinę žalą už jo laikymo drausmės grupėje, kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje laiką, dėl ko jam buvo atimta teisė gauti pasimatymus, telefoninius pokalbius, susirašinėjimą paštu, apsipirkimą parduotuvėje, apribota galimybė įgyti profesiją (b. l. 5, 6).
Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, jog sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pareiškėjas į teismą gindamas savo pažeistas teises dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2014 m. lapkričio 4 d. paštu (b. l. 11). Atsakovas prašė taikyti senatį. Pareiškėjas senaties termino atnaujinti neprašė, todėl pareiškėjo reikalavimui taikytina senatis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašomas neturtinės žalos atlyginimas galimas tik nuo 2011 m. lapkričio 4 d.
Pareiškėjas skunde nurodo savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą – priteisti jam padarytą neturtinę žalą.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, spręsdami bylas dėl neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis Civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).
Sprendžiant pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, jis gali būti tenkinamas tik nustačius Marijampolės pataisos namų administracijos priimtų aktų, kuriais pareiškėjui paskirtos nuobaudos perkeliant jį į drausmės grupę, kamerų tipo patalpas ar baudos izoliatorių, neteisėtumą, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepriklausomai nuo to, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas. Be to, pagal CK nuostatas (6.250 str. 2 d.) yra nustatyta sąlyga, kad neturtinės žalos atlyginimą numatytų įstatymas. Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 27 straipsnis nustato, kad žalą, kurią eidamas tarnybines pareigas pareigūnas padaro neteisėtais veiksmais ar neveikimu, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas teigia, jog tuo metu, kada jis buvo laikomas drausmės grupėje, kamerų tipo patalpose bei baudos izoliatoriuje, jam buvo atimta teisė gauti pasimatymus, telefoninius pokalbius, susirašinėjimą paštu, apsipirkimą parduotuvėje, apribota galimybė įgyti profesiją. Šiuo atveju ABTĮ 57 str. normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos vyriausiojo teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui, nežiūrint į tai, kad laikotarpyje nuo 2011 m. lapkričio 4 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d. jis buvo baustas už padarytus pažeidimus 3 kartus (viso 40 parų) atliekant bausmę baudos izoliatoriuje, 1 kartą vieniems metams perkeliant į drausmės grupę, taip pat 5 kartus baustas atimant teisę apsipirkti parduotuvėje bei 3 kartus yra gavęs papeikimą už tvarkos pažeidimą (b. l. 20), buvo suteikta 10 pasimatymų (iš jų 5 trumpalaikiai, 10 ilgalaikių) (b. l. 23, 24), teisė paskambinti telefonu 17 kartų (b. l. 25-28), iš siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda apskaitos matyti, kad aktualiu laikotarpiu pareiškėjas gavo 20 perduodamų siuntinių ar paketų (b. l. 21, 23), iš nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio akivaizdu, kad nuo 2011 m. lapkričio 4 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d., pareiškėjas parduotuvėje lankėsi 122 kartus ir įsigijo prekių už 15 146, 93 Lt (b. l. 30-36). Pareiškėjo argumentas, kad buvo apribota galimybė įgyti profesiją, tik deklaratyvus ir nepagrįstas, kadangi į bylą duomenų, jog jis kreipėsi į Marijampolės profesinio rengimo centro pataisos namų skyrių, kuris vykdo nuteistųjų profesinį mokymą, nepateikė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jam paskirtos nuobaudos būtų buvę panaikintos ir, kad jis nepagrįstai buvo laikomas baudos izoliatoriuje ar drausmės grupėje, ko pasėkoje jam kilo aukščiau paminėti nepatogumai. Pareiškėjas teismui pateikė Marijampolės pataisos namų 2014 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 20/07-991 bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 2S-5515, kuriais buvo palikta galioti pareiškėjui paskirta nuobauda perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 1 metams ir kuriuose buvo įvertinti pareigūnų veiksmai, pripažįstant juos teisėtais. Minėtų aktų pareiškėjas teismui neskundė, kaip neskundė, arba paskirtos ankstesnės nuobaudos nebuvo panaikintos, todėl pareiškėjui paskirtų nuobaudų (40 parų baudos izoliatoriuje, perkeliant metams į drausmės grupę, 5 kartus uždrausta parduotuvė, 3 papeikimai) pagrįstumas ir teisėtumas nekelia abejonių. Teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, negali savarankiškai vertinti nurodytų aktų, kurie nėra ginčo objektai, teisėtumo, tuo tarpu esminė neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti. Pagal jau minėtą teisinį reglamentavimą neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų. Nenustačius, kad aktai, kuriais buvo įvertinti pareigūnų veiksmai ir kuriuos priėmus buvo tariamai suvaržytos pareiškėjo teisės, yra neteisėti, neturtinės žalos atlyginimas negalimas.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę. Be to, nuteistiesiems laikomiems drausmės grupėje, baudos izoliatoriuje ar kamerų tipo patalpose kyla dar didesni apribojimai, t. y. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo teisės aktai tokiems nuteistiesiems nenumato teisės gauti pasimatymų. Pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 146 str. 1 d. baudos izoliatoriuje laikomi nuteistieji neturi teisės gauti ne tik pasimatymų, bet ir smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškus, skambinti telefonu, neleidžiama naudotis stalo žaidimais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais, garso grotuvais, kompiuteriniais žaidimais, bei kitais Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.
Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjui kilusius išgyvenimus ir t. t., kurie suteiktų pakankamą pagrindą neturtinės žalos priteisimui. Pareiškėjas skunde išdėstė nekonkrečius, tik labai abstrakčius ir deklaratyvius teiginius apie tariamai pažeistas jo teises, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtinojo (tiesioginio) priežastinio ryšio. Teismas dar kartą akcentuoja, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kurią teismas galėtų įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. teisėjas
nusprendžia:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.