- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-06-08
- Bylos Nr.
- 1-1108-287/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09995-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Kaltinamasis
- N. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
N. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, pagrindinio išsilavinimo, teistas 2014-05-27 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 135 str. 1 d. - 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės terminą ieškoti darbo arba dirbti pagal darbo sutartį, bei per 3 mėn. neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgalias, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį.
M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), teistas 2015-08-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. - 4 MGL(150,64 eurų) bauda; 2015-12-10 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. - 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant jį per visą bausmės laiką dirbti arba ieškoti darbo per darbo biržą. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3, 9 dalimi, 65 str. 2 d. paskirta bausmė subendrinta su 2015-12-10 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė - 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant jį per visą bausmės laiką dirbti arba ieškoti darbo per darbo biržą ir 4 MGL(150,64 eurų) bauda, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. G. panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent: 2018 m. kovo 1 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamosios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjams V. A. ir D. K. bandant jį sulaikyti ir nuvesti į tarnybinį automobilį už nepaklusimą pareigūnų reikalavimams nutraukti neteisėtus veiksmus, aktyviais veiksmais priešinosi, jį bandžiusiam sulaikyti tyrėjui D. K. nevykdydamas jo reikalavimų nusiraminti ir vengdamas sulaikymo - bandydamas pabėgti, stangrindamas rankas ir neleisdamas uždėti antrankių, po to bandydamas suduoti du smūgius jam į veidą, tačiau pareigūnas D. K. smūgių išvengė, suėmęs jam už dešinės rankos nykščio jį užlenkdamas ir spausdamas, vėliau ranka apsikabinęs policijos pareigūno V. A. kaklą, rankos dilbiu jį smaugė, tokiais savo veiksmais sukeldamas jiems fizinį skausmą ir tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo tarnybines pareigas ėjusiems pareigūnams.
M. G. panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent: 2018 m. kovo 1 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamosios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjams V. A. ir D. K. bandant jį sulaikyti ir nuvesti į tarnybinį automobilį už nepaklusimą pareigūnų reikalavimams nutraukti neteisėtus veiksmus, aktyviais veiksmais priešinosi jį bandžiusiam sulaikyti tyrėjui V. A. nevykdydamas jo reikalavimų nusiraminti ir vengdamas sulaikymo - stangrindamas rankas, jį ne mažiau penkių kartų stumdydamas ir paskutinį kartą pastumdamas į pastato sieną į kurią V. A. trenkėsi nugara, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo tarnybines pareigas ėjusiems pareigūnams.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų N. G. ir M. G. kaltė, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
N. G., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad jam pareikštas įtarimas yra aiškus ir suprantamas, su juo sutinka ir savo kaltę pripažįsta pilnai. Psichinėmis ligomis nėra sirgęs ir neserga, pas psichiatrą registruotas nėra ir nesilanko, savo veiksmus supranta ir juos paaiškinti gali, rimtų galvos traumų neturėjo. 2018-03-01, vakare, kiek buvo valandų tiksliai pasakyti negali, jis nuėjo pas Lygumuose gyvenantį savo brolį M. G. į namus. Pas jį ėjo jau būdamas gerokai išgėręs, nes namuose susipyko su savo sugyventine S. J.. Konflikto su sugyventine metu ji jam su batu trenkė per viršugalvį ir dėl to jis labai įsižeidė. Iš tikrųjų jam net neskaudėjo ir nebuvo sukeltas fizinis skausmas, todėl dabar jis sugyventinei dėl tokio jos veiksmo jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės, netgi labiau supyko ne dėl to, kad ji jam trenkė batu per galvą, o dėl to, kad išpylė alų. Jis sugyventinei pasakė, kad iškvies policiją ir pasiėmęs alų, kurį buvo spėjęs iš jos atimti, išėjo pas brolį. Pas brolį lauko virtuvėje jie pradėjo gerti jo atsineštąjį alų - gėrė jis, M, brolis M. G.. Kartu su jais buvo ir ketvirtas brolis A. G., bet jis tik buvo kartu su jais, negėrė. Kiek pamena, tik pradėjus gerti, jis nusprendė, kad reikia paskambinti į policiją ir pranešti, kad namuose prieš jį smurtavo sugyventinė. Taip ir padarė - savo mobiliuoju telefonu paskambino telefonu 112 ir pasakė, kad sugyventinė "daužosi" ir išvarė iš namų. Po jo skambučio, gana greitai, į brolio kiemą įvažiavo paženklintas policijos automobilis - autobusiukas. Pamatęs pareigūnus jis išėjo į kiemą. Ką jis kalbėjo su pareigūnais pasakyti negali, nes neprisimena. Prisimena, kad nuo policijos pareigūnų bėgo ir bandė pasislėpti už namo kampo, tačiau kodėl jis nuo pareigūnų bėgo, net neįsivaizduoja ir dabar to paaiškinti negali. Taip pat atsimena, kad kieme tikrai matė brolį M, kuris gulėjo ant žemės sniege ir prie jo buvo vienas pareigūnas. Tikrai pamena, kad vienas pareigūnas, kuris buvo jaunesnis, vienu metu spyrė į šoną ir į akis pripurškė dujų, tuo metu jis kaip tik ir buvo už namo kampo. Taip pat atsimena, kad vieną kartą bandė pabėgti iš policijos automobilio, kai į jį jau buvau įsodintas. Viską atsimena tik tarpais, nes buvo tikrai daug išgėręs. Kad būtų jaunesniam pareigūnui bandęs suduoti smūgius, jis nepamena, bet neneigia, kad taip tikrai galėjo būti, nes su pareigūnu buvo pargriuvę į sniegą ir jame voliojosi. Kuriuo metu brolis M. galėjo stumdytis su kitu, vyresniu pareigūnų, jis net nematė, todėl apie tai nieko negali pasakyti. Tikrai gali būti, kad kažkuriam pareigūnui suko pirštą ir jam turėjo skaudėti, nes kai jį antrą kartą bandė įsodinti į automobilį, abu pareigūnai buvo prie jo, todėl kuriam galėjo taip daryti net nebežiūrėjo. Pirštą jis kažkuriam tikrai suko. Prisipažįsta, kad visą laiką, kol pareigūnai bandė jam uždėti antrankius ir įsodinti į automobilį, juos keikė necenzūriniais žodžiais, bet kokiais dabar nepasakys, nes jam gėda. Jis prisipažįsta, kad visais būdais stengėsi išvengti sulaikymo ir priešinosi policijos pareigūnams, tikrai galėjo savo veiksmais jiems sukelti fizinį skausmą, todėl savo kaltę pripažįsta pilnai. Viskas įvyko dėl to, kad buvo girtas, nes jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų atsitikę (106-107 b. l.).
N. G. papildomos apklausos metu parodė, kad jis savo kaltę pripažįsta pilnai, kad priešinosi jį sulaikyti bandžiusiam policijos pareigūnui ir galėjo jam sukelti fizinį skausmą, nes tikrai sugriebęs už rankos piršto pareigūnui jį tyčia laužė. Kai jam bandė uždėti antrankius, tikrai nesileido to daryti ir tyčia nedavė rankų. Taip pat prisipažįsta, kad galėjo bandyti suduoti smūgius pareigūnui į veidą, tačiau tiksliai dėl girtumo to neprisimena, to neprisiminė ir pirmos apklausos metu. Tą vakarą buvo labai girtas, todėl nei iš karto po įvykio, nei dabar visų aplinkybių tiksliai nepamena. Kad būtų pareigūną A., kurį šiaip iš matymo pažįsta, smaugęs, dabar nepamena, bet jeigu pareigūnas sako, kad taip buvo, tai mano jam nėra jokio tikslo meluoti. Pamena, kad jį pareigūnams sodinant į policijos automobilį, prie automobilio visi buvo susigrūdę, nes jis nenorėjo į jį lipti, todėl kas ką kam darė net nespėjo įsidėmėti. Būdamas išgėręs yra bjauraus charakterio, ypač, jeigu jį kas užkabina ir sunervina, todėl šį kartą ant pareigūnų išsiliejo. Savo kaltę jis pripažįsta pilnai ir dabar tikrai nuoširdžiai gailisi, nes supranta, kad pareigūnai tik dirbo savo darbą (111-112 b. l.).
M. G., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad jam pareikštas įtarimas yra aiškus ir suprantamas, su juo sutinka ir savo kaltę pripažįsta. Psichinėmis ligomis nėra sirgęs, psichiškai jaučiasi sveikas, pas psichiatrą ar narkologą registruotas nėra ir nesilanko, rimtų galvos traumų nėra turėjęs, psichiškai jaučiasi sveikas. 2018-03-01, kažkur apie 21 val., pas jį į namus atėjo brolis N. G., kuris taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), per keletą namų nuo jo. Ateidamas brolis atsinešė du plastikinius butelius 6 procento stiprumo alaus. Matė, kad pas jį brolis jau atėjo būdamas išgėręs, o jis taip jau buvo vartojęs alkoholio, nes dieną buvo gėręs alaus. Atėjęs brolis N. pasakė, kad namuose susipyko su savo sugyventine, todėl išėjo iš namų ir atėjo pas jį. Jie su broliu pradėjo gerti jo atsineštą alų, kartu su jais gėrė ir dar vienas jų brolis M. G., kuris gyvena kartu su juo. Kartu su juo buvo ir brolis A. G., bet jis kartu su jais negėrė. Alkoholį gėrė ne namuose, o lauko viralinėje. Begeriant su broliais, N. pradėjo sakyti, kad dėl prieš tai namuose įvykusio konflikto su sugyventine jis kvies policiją. Kas namuose tarp jų vyko, jis per daug neklausinėjo, tik suprato, kad N. lygtai nuo sugyventinės "gavo į galvą", tai yra ji jam sudavė smūgius, nors kaip viskas buvo iš tikrųjų nežino ir negali pasakyti. Vienu metu jis buvo išėjęs į lauką, taip ir pagalvojo, kad lauke jis skambins būtent policijai, todėl buvo išėjęs jam iš paskos ir bandė iš jo paimti telefoną, bet jis jo nedavė, todėl nusprendė nebesikišti. Gal po pusvalandžio laiko po to, kai N. buvo išėjęs į lauką, į kiemą atvažiavo policijos pareigūnų automobilis "mikriukas". Pirmiausiai į viralinę atėjo du vyrai pareigūnai, kurių nepažino, negali nurodyti nei jų vardų, nei pavardžių. Pirmiausiai pareigūnai išeiti į kiemą pasikvietė N., jis iš viralinės išėjo. Jis pasiliko viduje. Kas vyko lauke iš pradžių jis net nesidomėjo, bet kai po kelių minučių išėjės į kiemą pamatė, kad kieme vyksta grumtynės - sniege gulėjo N., kuris grūmėsi su pareigūnais. Nors ir buvo išgėręs, suprato, kad pareigūnai N. bando uždėti antrankius, pareigūnai buvo brolį užgulę, todėl ėjo prie jų. Iš pradžių liepė ramintis, tikrai sakė žodį "asilas", bet taip sakė ne pareigūnams, o broliui N., tik matyt pareigūnai ne taip jį suprato ir pagalvojo, kad jis eina gelbėti brolio, todėl vienas pareigūnas, kuris buvo žemesnis ir tvirtesnio kūno sudėjimo, pasitraukė nuo N. ir atsistojo prieš jį. Ar jis kažką jam sakė, net nebepamena ir dabar to pasakyti negali, bet jis ėjo prie brolio. Tikrai buvo susinervinęs, todėl gali būti, kad eidamas pareigūną pastūmė, to neneigia, bet kažkaip to net neužakcentavo ir neįsiminė. Jie buvo prie pat gyvenamojo namo sienos, nes ten stovėjo policijos pareigūnų automobilis. Priešais jį buvęs pareigūnas jį pargriovė ant žemės ir bandė uždėti antrankius Jis jam priešinosi ir to padaryti neleido nes nesuprato, už ką jam dedami antrankiai ir nesijautė dėl nieko kaltas, todėl antrankį jis pirmiausiai uždėjo ant vienos rankos. Po to prie jų atėjo ir kitas pareigūnas, kuris buvo jaunesnis ir aukštesnis, jis jam besimuistančiam dar papurškė į akis dujų, tada pareigūnai baigė dėti antrankius. Pareigūnų jis necenzūriniais žodžiais nekoliojo, bet girdėjo, kad juos visaip vadino brolis N., tikrai vadino juos "žąsinais". Kaip daugiau juos vadino tegul jis pasisako pats. Kai jam jau buvo uždėti antrankiai, tas vyresnis pareigūnas jį nuvedė prie automobilio ir į jį pasodino gale, kur yra įrengtos dvi kėdės. Pasodinęs pareigūnas uždarė automobilio duris, todėl kas vyko lauke jis nebematė. Gal po 10-15 minučių vėl atsidarė automobilio durys ir pamatė, kad abu pareigūnai atvedė brolį N., kuris buvo visas išvoliotas sniege. Pareigūnai į automobilį prie jo, tik kitoje pusėje, pasodino ir jį. Kad bandant pasodinti į automobilį N. pareigūnams dar bandė sukti pirštus ar smaugti jis tikrai nematė, todėl apie tai nieko negali pasakyti. Kai abu buvo įsodinti į automobilį, pareigūnai juos atvežė į areštinę. Joje jam buvo nustatytas 1,91 promilių girtumas. Jis prisipažįsta, kad stūmė pareigūną ir galėjo jam sukelti fizinį skausmą, taip pat jam priešinosi ir nesileido, kad būtų uždėti antrankiai, todėl savo kaltę pripažįsta pilnai. Jeigu būtų buvęs blaivus, jokiu būdu nebūtų taip pasielgęs, net nebūtų ėjęs iš viralinės į kiemą. Dabar papasakojo viską, kiek prisiminė nes kai kurių aplinkybių dėl girtumo gali ir neprisiminti (153-154 b. l.).
M. G. apklaustas papildomai parodė, kad jam įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas, savo kaltę pripažįsta visiškai. Pirminėje apklausoje duotus parodymus prašo laikyti teisingais, tik nori papildyti, kad dėl pareigūno pastūmimo kiekio, tai yra penkių kartų, nepamena, gal dėl neblaivumo to momento neatsimena, gal ir galėjo tiek kartų pareigūną pastumti, bet tiksliai to nepamena, tačiau savo kaltę pripažįsta visiškai, sutinka su pareigūno parodymais, nuoširdžiai gailisi pasipriešinęs policijos pareigūnams ir sužalojęs pareigūną. Patirtą žalą jam atlygins (160 b. l.).
Nukentėjusysis V. A. parodė, kad 2018-03-01 dirbo ekipaže „5055“ kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju D. K., apie 22:00 val., dirbo pagal įvykį registruotą ROIK 0118000100660 nuvyko adresu, (duomenys neskelbtini), nes tuo adresu galimai yra minėto įvykio pranešėjas N. G. gim. (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje, apie 22 val., N. G. buvo rastas girtaujantis ūkinio pastato pagalbinėse patalpose su dar keliais asmeninis. Tada jis paprašė N. G. išeiti iš ūkinio pastato į lauką ir pasakoti apie įvykio aplinkybes, jis tai daryti kategoriškai atsisakė, bet po kelių akimirkų sutiko išeiti į lauką. N. G. nuėjo už ūkinio pastato ir pradėjo bėgti per lauką. D. K. jį nusivijo ir už kelių dešimčių metrų jį sustabdė. V. A. einant prie tarnybinio automobilio, iš ūkinio pastato išėjo keturi nepažįstami asmenys, iš kurių vienas buvo agresyviai nusiteikęs, keikėsi, trukdė kalbėti su N. G.. Pirmiausiai į kiemą išėjusiam M. G. jis žodžiu liepė nusiraminti ir nebesikeikti, nes jie atvažiavo išsiaiškinti įvykio aplinkybių, tačiau į jo pastabas jis nereagavo. Tyrėjas D. K. ir N. G. buvo toliau nuo jų, bet M. G. nenurimo, jis ir toliau keikėsi, vadino jį ir tyrėją D. K. "debilais". Po tokių jo žodžių jis supyko ir M. G. pasakė, kad jis bus sulaikytas dėl policijos pareigūnų įžeidinėjimų. Labai greitai apsisukęs jis bandė eiti tolyn nuo tarnybinio automobilio, tačiau jis spėjo jį paimti už rankos. Suėmęs M. G. už rankos bandė jį atvesti prie tarnybinio automobilio, bet jis spyriojosi ir sukdamasis bandė išsilaisvinti. Nuo tos vietos, kur suėmė M. G. už rankos, iki tarnybinio automobilio jiems reikėjo nueiti visai netoli, ne daugiau kaip tris metrus, todėl jau priėjus prie automobilio galo M. G., ištraukęs savo ranką, jį abiem rankomis stumtelėjo į krūtinę. Jo pastūmimai nebuvo labai stiprūs, nes vyras buvo neblaivus, bet iš viso pastumdamas abiem rankomis jam į krūtinę, jis galėjo jį pastumti ne mažiau kaip penkis kartus. Po kiekvieno pastūmimo jis juto fizinį skausmą, bet jis trukdavo labai trumpai. Viskas vyko labai greitai - vyko tikros grumtynės. M. G. jį stumdant, jis bandė jį sugriebti ir sulaikyti už rankų, bet jis to padaryti neleido. Pats paskutinis M. G. pastūmimas buvo pats stipriausias ir po jo jis nugara trenkėsi į gyvenamojo namo sieną. Tiek M. G. jį pastumiant, tiek atsitrenkęs į pastato sieną , jis juto fizinį skausmą, pirmiausią jį juto krūtinės srityje, kur jis jį lietė pastumdamas, o po to nugaroje, kuria atsitrenkė į sieną. Nugarą jam skaudėjo dar gana ilgai, netgi jau šio įvykio praėjus keletui valandų. M. G. ir toliau priešinosi, neleido suimti jam už rankų, rėkė, keikėsi. Jam kažkaip pavyko jį pargriauti ant sniego ir jis ketino jam uždėti antrankius. Viskas vyko šalia automobilio galo. Kai M. G. jau gulėjo ant sniego veidu žemyn, prie jų atbėgo tyrėjas D. K., kuris, matydamas, kad niekaip negali M. G. uždėti antrankių, norėjo jam pagelbėti ir besipriešinančiam vyrui į veidą papurškė dujų. Po to M. G. kiek nurimo, matyt nesitikėjo, kad jam bus papurkšta dujų, atleido rankas, todėl antrankius jis jam uždėjo. Vyrą jis pakėlė nuo žemės, atvedė prie automobilio galo ir pasodino į sėdynę, skirtą vežti sulaikytiems asmenims. Vyras jau nebesipriešino, sėdynėje jį prisegė saugos diržu. Apsidairęs pamatė, kad sodybos kieme nebėra tyrėjo D. K. ir N. G., jie abu buvo nubėgę tolėliau, už gyvenamojo namo kampo. Užrakinęs M. G. tarnybiniame automobilyje, jis ėjo prie jų ir matė, kad N. G. taip pat guli ant sniego, o tyrėjas D. K. bandė jam uždėti antrankius, bet vyras irgi neleido to padaryti neištiesdamas rankų. Priėjus prie jų abu su kolega nusprendė, kad antrankiu vyrui netgi nebedės, pirmiausiai vesis jį prie tarnybinio automobilio ir antrankius uždės prie jo. N. G. nesikėlė nuo žemės, todėl jie abu, suėmę per pažastis, jį pakėlė nuo sniego ir atnešė prie tarnybinio automobilio galo. Atidarius galines duris matė, kad M. G. automobilyje sėdi ramus, jis nesimuistė ir nebesikoliojo. Į kitą priešais sėdintį M. G. esančią sėdynę, taip pat skirtą vežti sulaikytiems asmenims, jie bandė pasodinti N. G., bet jis į automobilį sėstis nenorėjo ir į jį nelipo. Abiem kartu su D. K. jiems pavyko N. G. įkelti į automobilį, bet staiga atsisukęs jis užsimojo trenkti rankos kumščiu arčiau jo buvusiam tyrėjui D. K.. Jis spėjo tai pamatyti, tai pamatė ir pats D. K., todėl jis spėjo sugriebti jo kumštį, bet kita ranka N. G. sugriebė kitą D. K. ranką. D. K. pradėjo šaukti, kad jam skauda, todėl jis įlindo į tarpą tarp jų abiejų ir bandė N. G. atitraukti nuo D. K.. Tiesiog pasilenkė į automobilio vidų į jį neįlipdamas. Visi buvo susispaudę prie automobilio galo, vienas arti šalia kito, todėl vietos buvo nedaug. Viskas vyko labai greitai, tai buvo keleto sekundžių reikalas, todėl dabar net negali paaiškinti kaip N. G. spėjo užkišti savo rankos dilbį jam kaklo priekyje ir jį spausdamas jam prie kaklo pradėti smaugti. Jis tiesiog spausdamas dilbį jam prie kaklo lenkė prie savęs. Smaugimas truko labai trumpai, gal dvi sekundes laiko, bet jo metu jis juto fizinį skausmą, uždusinti jo vyras nespėjo. Jis staigiu judesiu išsisuko ir išsilaisvino. N. G. jie tarnybiniame automobilyje netgi nebeprisegė ir antrankių nebeuždėjo, tiesiog uždarė automobilio dureles palikdami abu vyrus sėdėti sėdynėse ir automobilį užrakino. Labai greitai į kiemą įvažiavo kitas pareigūnų automobilis, todėl jau tada atsidarę dureles N. G. išlaipino iš automobilio, uždėjo jam antrankius ir vėl įsodino į automobilį. Vyras jau buvo nurimęs, fiziškai nebesipriešino, nors žodžiais plūdo visą kelią iki Šiaulių areštinės. Jam jokių išorinių smurto žymių nėra išlikę, į medikus nesikreipė .Civilinį ieškinį suma dėl patirto fizinio skausmo yra 1000 eurų. 500 eurų iš N. G. ir 500 eurų iš M. G. iš viso 1000 eurų (26-27, 31-32 b. l.).
Iš 2018-04-19 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. A. parodė, kur (duomenys neskelbtini), gyvenamosios sodybos kieme, stovėjo tarnybinis automobilis, iš kurio ūkinio pastato išėjo N. G. ir M. G., kur V. A. buvo stumdomas ir kur atsitrenkė į namo sieną (b. l. 41-47).
Nukentėjusysis D. K. parodė, kad 2018-03-01 nuo 21 val. jis dirbo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje, ekipaže "5055". Kartu su juo dirbo to paties skyriaus tyrėjas V. A.. Tik pradėjus tarnybą, kažkur po 15 min., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad turi nuvykti į (duomenys neskelbtini), iš kur yra gautas B kategorijos įvykis - pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Tarnybiniu automobiliu VW Transporter, jie nuvažiavo nurodytu adresu, t.y. į (duomenys neskelbtini). Pagal informacinėje sistemoje buvusius įrašus jau buvo spėję išsiaiškinti, kad apie galimą smurtą artimoje aplinkoje pranešė N. G.. Nuvažiavus nurodytu adresu paties N. G. namuose nebuvo, o namuose rasta kaip vėliau paaiškėjo jo sugyventinė S. J. jiems žodžiu paaiškino, kad su sugyventiniu N. G. buvo kilęs žodinis konfliktas, nes jis namuose buvo neblaivus. Konfliktas vyko lauke, o po konflikto N. G. iš namų išėjo. Kadangi su pranešėju jiems vis tiek reikėjo pasikalbėti, moters paklausė, kur galėtų rasti jos sugyventinį. Ji nurodė, kad jis gali būti tame pačiame (duomenys neskelbtini) pas savo motiną, adresu (duomenys neskelbtini). Tarnybiniu automobiliu jie nuvažiavo nurodytu adresu, tarnybinį automobilį įvarė į sodybos kiemą. Tarnybinį automobilį sodyboje jie buvo pastatę priekiu į sodybos kiemą, o grumtynės su abiem vyrais vėliau vyko prie automobilio galo. Matėsi, kad viename ūkiniame pastate dega šviesos, todėl pirmiausiai ten ir nuėjo. Įėjus į patalpą pamatė, kad viduje buvo trys vyrai ir lygtai viena moteris. Matėsi, kad vyko išgertuvės, nes buvo padėti buteliai su alumi. Kadangi N. G. jis iš anksčiau nepažinojo, žmonių paklausė, ar jų tarpe yra N. G.. Ar vienas vyras pats pasisakė, kad jis yra N. G., ar jam tai pasakė kažkuris kitas žmogus jis dabar taip pat nebeprisimena ir to pasakyti negali. Vyriškio, kuris, kaip išsiaiškino, buvo N. G., jis paprašė išeiti į lauką pasikalbėti. Vyras iš pradžių išeiti į lauką nesutiko, toliau sėdėjo, bet vėliau į lauką išėjo. Matė, kad vyras yra akivaizdžiai neblaivus - jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl vyro paprašė eiti prie jų tarnybinio automobilio, kur reikės nustatyti jo girtumą. Kaip suprato, vyras išsigando, todėl beeinant link automobilio jis pradėjo prašyti leisti jam nusišlapinti. Jis jam leido nueiti už pastato kampo, matė, kad vyras nusisukęs veidu nuo jo lyg bandė atsisegti kelnes, tačiau netrukus pradėjo bėgti tolyn. Jis pradėjo jį vytis ir pagavo gal už 20 metrų. Bandant jį pagauti jis buvo nugriuvęs ant žemės, todėl jį pakėlė ir abu su pareigūnu V. A. atsivedė vyrą prie tarnybinio automobilio. Ar atsivedę vyrą prie automobilio jie jį įsodino į vidų ar ne, jis dabar irgi nebeprisimena. Tikrai prisimena tai, kad prie automobilio vyrui nustatė girtumą. Jam rankose dar laikant alkotesterį, prie automobilio atėjo kitas vyras, kuris jį ir tyrėją V. A. pradėjo vadinti "debilais", todėl V. A. atsisukęs pradėjo bendrauti su juo. Girdėjo, kaip jis vyrui liepė nusiraminti, nes už policijos pareigūnų įžeidinėjimą gali susilaukti baudos, tačiau vyras jo neklausė ir jie žodžiu konfliktavo toliau. Jis toliau bendravo su N. G.. Kiek pamena, jis tuo metu jau buvo įsodintas į tarnybinį automobilį, tačiau vis bandė iš jo išlipti, todėl jis jam to padaryti neleido. Vienu metu atsisukęs pamatė, kad pareigūnas V. A. ant žemės, visai šalia automobilio galo, yra paguldęs kitą vyrą, su kuriuo prieš tai bendravo, ir bando jam uždėti antrankius, tačiau vyras to padaryti neleidžia. Palikęs N. G. prie automobilio, jis nubėgo prie kolegos V. A.. Kadangi vyras, kuriam jis bandė uždėti antrankius, priešinosi ir muistėsi, jis panaudojau spec. priemonę - dujas, papurškė jų vyrui į veidą, po to jis šiek tiek aprimo, nors žodžiais juos koliojo ir toliau, vadino "debilais", "gaidžiais", keikėsi rusiškais keiksmažodžiais. Momento, kuomet vyras galėjo stumti V. A. į pastato sieną, jis nematė ir to neužfiksavo, bet galvoja, kad tai galėjo įvykti tuo metu, kai jie abu grūmėsi šalia gyvenamojo namo. Kolegą V. A. jis paliko prie vyriškio, o pats sugrįžo prie N. G., kuris ėjo artyn link jo. Matė, kad jis buvo įtūžęs ir kumščiu užsimojo jam trenkti, tačiau jis pasisuko ir jo smūgio išvengė. Nieko nelaukdamas jis panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir vyrą pargriovė ant žemės veidu į sniegą bei bandė už nugaros jam antrankiais surakinti rankas, tačiau jis to padaryti neleido, nes laikė įtemptas rankas ir muistėsi, vis stengėsi rankas patraukti. Antrankių jam taip ir neuždėjo, bet jam pavyko vyrą nuraminti, todėl jį pakėlė nuo žemės ir nuvedė bei įsodino jį į tarnybinį automobilį. Prie automobilio kitą vyrą, surakintą antrankiais, kaip vėliau išsiaiškino, tai buvo N. G. brolis M. G., buvo atvedęs ir V. A., todėl abu vyrus įsodino į automobilio galą, į kėdes, skirtas sulaikomiems asmenims. Abu vyrai vis tiek muistėsi ir šaukė, todėl M. G. bandė prisegti saugos diržu. Kol bandė jį prisegti, N. G. iš automobilio išlipo ir pradėjo bėgti tolyn nuo automobilio. Jis pradėjo jį vytis, vyras nubėgo už namo kampo, jis bėgo jam iš paskos. Jis galėjo nubėgti ne daugiau kaip 20 metrų, priklaupė prie namo sienos, o jis pribėgęs prie jo paguldė jį veidu į sniegą. Bandė jį surakinti antrankiais, bet jis ir vėl priešinosi, šaukė, kad bus blogai, keikėsi, muistėsi, neleido sulenkti rankų. Matydamas, kad į jo prašymus nusiraminti jis nereaguoja, jis nusprendė panaudoti spec. priemonę - dujas, todėl jų papurškė N. G. į veidą. Po to jis dar labiau susierzino, vėl keikėsi, dar labiau muistėsi ir antrankių jam uždėti vis tiek nepavyko. Prie jų atbėgo kolega V. A., antrankių N. G. net nebedėjo, o kadangi vyras nuo žemės nesikėlė, tiesiog suėmę jį per pažastis nutempė prie tarnybinio automobilio. Atsidarę galines automobilio dureles, į sulaikytiems asmenims skirtą antrą kėdę bandė įsodinti ir N. G., bet jis to padaryti neleido. Jis suėmė jam už rankos ir ją užlaužė, tuomet vyras kiek nurimo ir pusiau atsisėdo į sėdynę, bet labai greitai atsisukęs užsimojo kumščiu jam trenkti. Jis spėjo sureaguoti ir sugriebė jo kumštį, bet kita ranka jis sugriebė man už dešinės rankos ir ją spausdamas pradėjo jam laužti nykštį. Jam labai skaudėjo, todėl jis net sušuko "skauda". Tuo metu tarp jų buvo kolega V. A., ir vienu metu N. G., apglėbęs rankomis jo kaklą, pradėjo jį smaugti. Viskas vyko labai greitai, todėl kaip V. A. išsilaisvino jis net negali paaiškinti. Palikę N. G. sėdėti kėdėje, jie uždarė automobilio dureles. Pareigūnas V. A. jau buvo spėjęs iškviesti pajėgų pastiprinimą, todėl ne ilgiau kaip penkias minutes laukė, kol atvažiuos kiti pareigūnai. Girdėjo, kad būdami automobilyje abu vyrai rėkavo, bet M. G. jau buvo kiek aprimęs. Atvažiavus kitam pareigūnų ekipažui, N. G. jie išlaipino iš savo automobilio, uždėjo jam antrankius, vėl įsodino šalia brolio M. G. ir abu išvežė į Šiaulių areštinę. Dedant antrankius N. G. dar kažkiek muistėsi, bet jau buvo apsiraminęs, o gal nurimo pamatęs daugiau policijos pareigūnų. Bevažiuojant į Šiaulius vyrai automobilyje nerimo - keikėsi, grasino, kad bus blogai, bet ką konkrečiai jie padarys nesakė. Vienas iš jų, kaip suprato N. G., galva daužė automobilio pertvarą, bet jos neišdaužė ir nesugadino. Bandant N. G. įsodinti į automobilį jo jam užlaužtą dešinės rankos nykštį skaudėjo keletą valandų, iki darbo pamainos pabaigos. Pirštas nebuvo nei sužalotas, nei pamėlęs, jokių sužalojimo žymių ant jo neliko, bet skausmą juto dar ilgai. Dėl užlaužto piršto jis į medikus nesikreipė, nes nebuvo jokio būtinumo į juos kreiptis. Tai pat nesikreipė į teismo med. ekspertus. Dar dviejų N. G. bandytų suduoti smūgių kumščiu jam pavyko išvengti. Kadangi šio įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat jis buvau pažemintas ir įžeistas kaip pareigūnas, laiko save nukentėjusiuoju ir dėl jam padarytos fizinės bei moralinės žalos ikiteisminio tyrimo medžiagoje reiškia bendrą 500 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (52-54 b. l.).
Kaltinamųjų N. G. ir M. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį, nes jie, panaudodami fizinį smurtą, pasipriešino savo tarnybines pareigas ėjusiems policijos pareigūnams.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 286 straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, įtariamiesiems pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamiesiems sutikus, apie tai buvo surašyti pranešimai (167-169, 174-176 b. l.), kuriuose nurodyta, jog įtariamieji N. G. ir M. G. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jiems suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Kaltinamojo N. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė tūrėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, kaltinamąjį N. G. siūlė nubausti viešaisiais darbais 9 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.
Skirdamas bausmę kaltinamajam N. G., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis N. G. teistas, teistumas neišnykęs (67-68, 69-76 b. l.), bausmę atlikęs, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, administracine tvarka metų laikotarpiu baustas (77-80 b. l.), psichiatro ir priklausomybės įskaitose neįrašytas (87 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu yra gavusi (83 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti viešųjų darbų bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) N. G. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, prokurorės prašomą bausmę – 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 str.).
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis N. G. kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam N. G. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 1 d. 22.20 val. iki 2018 m. kovo 2 d. 12.55 val. (91, 102 b. l.), tai yra viena para, kas prilyginama 6 viešųjų darbų valandoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunktis).
N. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (113-114 b. l.) paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė tūrėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, kaltinamąjį M. G. siūlė nubausti viešaisiais darbais 9 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. G., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis M. G. teistas, teistumas neišnykęs (116-118, 119-127 b. l.), bausmę atlikęs, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, administracine tvarka metų laikotarpiu baustas (128-131 b. l.), psichiatro ir priklausomybės įskaitose neįrašytas (134 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu yra gavusi (132 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti viešųjų darbų bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) M. G. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, prokurorės prašomą bausmę – 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 str.).
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. G. kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 str.).
Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam M. G. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 1 d. 22.20 val. iki 2018 m. kovo 2 d. 11.50 val. (144, 149 b. l.), tai yra viena para, kas prilyginama 6 viešųjų darbų valandoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunktis).
M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (163-164 b. l.) paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
N. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Į bausmės laiką N. G. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 1 d. 22.20 val. iki 2018 m. kovo 2 d. 12.55 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.
N. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
M. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Į bausmės laiką M. G. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 1 d. 22.20 val. iki 2018 m. kovo 2 d. 11.50 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.
M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Kaltinamiesiems išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Kaltinamieji, nesutikdami su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamieji per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.