Utenos apylinkės teismo sprendimas

2013-06-17 · Civilinė byla Nr. 2-207-913/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-17
Bylos Nr.
2-207-913/2013
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00099-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Ieškovas
Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
G. L., S. T.
Išvadą teikia
Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Trečiasis asmuo
Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių
Advokatai
Darius Karvelis, Nijolė Gaižutienė
Kategorijos
  • 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 82.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-207-913/2013Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00099-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 77.6; 82.2.2;113.8.(S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 17 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkė teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Erikai Misiūnaitei,

dalyvaujant ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Rūtai Miškinytei, Astai Palaimienei,

atsakovei G. L. (P.), jos atstovui advokatui Dariui Karveliui,atsakovui S. T., jo atstovei advokatei Nijolei Gaižutienei,

institucijos, teikiančios išvadą byloje Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Broniui Varnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. L. (P.) ir S. T. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, nuolatinės globos nustatymo, trečiasis asmuo Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniu prašė neterminuotai apriboti motinos G. L. (P), a.k. (duomenys neskelbtini) valdžią jos nepilnametės dukters K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) valdžią jo nepilnametės dukters K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; priteisti iš G. L. (P) išlaikymą K. L. periodinėmis išmokomis po 1 BSI (130 Lt) kas mėnesį vaiko išlaikymui nuo laikinosios globos vaikui nustatymo dienos (2012-04-13) iki jos pilnametystės, atsižvelgiant į infliaciją, minėtą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti nuolatinę globą K. L., jos nuolatiniu globėju paskirti Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namus, juose nustatyti vaiko gyvenamąją vietą; paskirti Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namus paprastuoju K. L. turto administratoriumi; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pagrindas neterminuotai apriboti motinos G. P. valdžią – motinos vengimas atlikti savo konstitucinę pareigą auklėti, prižiūrėti, išlaikyti ir rūpintis savo vaiku. G. P. augo kartu su motina V. B., kuri dažnai būdavo neblaivi, nes girtaudavo su sugyventiniu, todėl negalėjo užtikrinti tinkamos dukters priežiūros, suvaldyti jos neigiamų polinkių – nesimokyti, bėgti iš namų ir leisti laiką motinai nežinomose vietose su nežinomų draugų kompanijomis. Motinos auklėjimo klaidos lėmė ir tai, kad G. būdama nepilnamete pastojo. Besilaukdama kūdikio dažnai dingdavo iš namų, buvo randama įvairiose rajono vietose, keitė draugus ir partnerius. Tokiu gyvenimo būdu kėlė rimtą pavojų negimusiam kūdikiui. Dėl šių priežasčių nuo 2011 m. kovo 18 d. iki 2011 m. balandžio 13 d. G. P. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo nustatyta laikinoji globa Aulelių vaikų globos namuose. 2011 m. balandžio 6 d. gimus K. L. nepilnametė G. kartu su dukra buvo apgyvendintos Vaiko ir motinos globos namuose ,, (duomenys neskelbtini)“. Nuo 2011 m. balandžio 13 d. iki 2012 m. rugpjūčio 13 d. K. L. ir G. P. gyveno ir gavo visą reikalingą pagalbą minėtoje įstaigoje. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius iš Anykščių rajono biudžeto lėšų K. L. ir G. P. išlaikymui 2011 m. skyrė – 20 635,35 Lt, o 2012 m. – 18 927,70 Lt. G. P. ir K. L. buvo užtikrintas socializacijos ir socialinės globos paslaugų teikimas, sudarant tinkamas sąlygas jų harmoningam vystymuisi bei sukuriant aplinką, kurioje nepilnametė mama įgytų motinystės įgūdžius ir motyvaciją savarankiškam gyvenimui. Vaiko ir motinos globos namai ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad G. P. dalyvavo motinystės įgūdžių ugdymo programoje, t. y. individualiuose informaciniuose pokalbiuose, pamokėlėse, grupiniuose užsiėmimuose, konkrečių praktinių situacijų aptarime, filmų peržiūrose ir aptarimuose. G. buvo teikiamos globos namų psichologės konsultacijos, Naujosios Vilnios poliklinikos psichiatro paslaugos, socialinio informavimo ir konsultavimo paslaugos. Nuo 2011 m. balandžio 13 d. iki 2012 m. rugpjūčio 13 d. G. P. be globos namų žinios dingo keletą kartų dėl ko buvo pradėti šeši ikiteisminiai tyrimai. Taip pat ne kartą buvo dingusi tik nakčiai. Apklausose G. P. teigdavo, kad pabėgusi iš vaikų globos namų laiką leisdavo vyriškose kompanijose, kur vartojo alkoholį ir rūkalus. G. P. globos namų sprendimu buvo įrašyta į Vilniaus ,,(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos sąrašus. Jos mokymosi motyvacija buvo žema, pamokų lankomumas prastas, turėjo daug mokymosi sunkumų, tačiau padedant globos namų darbuotojams ir mokyklos mokytojams G. P. baigė 10 klasių ir įgijo pagrindinį išsilavinimą. G. P. yra charakterizuojama, kaip draugiška ir mandagi, nekonfliktiška. Tačiau G. P. Vaiko ir motinos globos namų ,,(duomenys neskelbtini)“ vertinimu neadekvačiai vertina save ir aplinką, neturi savisaugos įgūdžių. Nuolat ieško pažinčių su vaikinais, nes stipriai išreikštas seksualinis poreikis. Pasižymi neadekvačiu socialiniu suvokimu, bendravimo įgūdžiai primityvūs. Neskiria esminės informacijos nuo antraeilės, visiškai nesuvokia abstrakčios informacijos. Elgesys nenuspėjamas: svyruoja nuo atsiribojimo ir užsiskleidimo iki arogancijos, iššaukiančio elgesio. Taip pat pastebėjo, kad pas G. P. nepasireiškia lytinės sveikatos, higienos, tvarkingumo įgūdžiai. Jai reikalinga pastovi kontrolė, priežiūra ir paskatinimai, nes savarankiškai nesugeba pasirūpinti savo seksualine sveikata ir saugumu, nesiprausia, nesugeba užtikrinti dukros K. higienos. Specialistų teigimu, G. P. nesuvokia, kodėl yra svarbu pastoviai rūpintis vaiku, kodėl reikia planuotis savo gyvenimą. Ji neturi atsakomybės ir pareigos jausmo, nenori planuotis ateities. Nemoka planuotis asmeninių finansų, taip pat negali atsirinkti svarbiausių poreikių. Turimą pinigų sumą gali išleisti tą pačią dieną menkavertėms prekėms. Nors G. P. myli savo dukrą K., tačiau negali užtikrinti vaiko saugumo, pamiršta apie fiziologinius vaiko poreikius, adekvačiai nesugeba įvertinti vaikui pavojingų aplinkybių ir situacijų. Vaiko ir motinos globos namų ,, (duomenys neskelbtini)“ teigimu, G. P. savarankiškai rūpintis vaiku gali tik tuomet, kai yra pastovi aplinkinių kontrolė ir priminimai. Nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d. K. L. nustatyta laikinoji globa Panevėžio A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose, atsižvelgus į mergaitės sveikatos būklę. G. P. sulaukusi 18 metų amžiaus grįžo gyventi pas savo motiną V. B., nors turėjo galimybę iki 21 metų amžiaus kartu su dukra gyventi Vaiko ir motinos globos namuose ,,(duomenys neskelbtini)“. Parengiamojo teismo posėdžio metu G. P. teigė, kad jog ji nežino apie savo dukros sveikatos būklę, neteikia vaikui išlaikymo. Teigė, kad dukrą lanko. Nors vaikų globos namuose nėra ribojimas apsilankymo laikas, tačiau G. juose praleidžia labai mažai laiko. Nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d. iki 2013 m. balandžio 22 d., t.y. per 8 mėn. su vaiku bendravo apie 80 min. per keturis apsilankymo kartus. Išsiskyrimo metu mergaitė nerodo jokių emocijų, o tai byloja, kad nėra tarp mamos ir dukters emocinio ryšio ir prieraišos mechanizmo. G. P. teigė, kad dukra jos apsilankymo metu ją vadina mama. Tačiau vaikų globos namų rašte teigiama, kad mergaitė taria vos kelis žodžius, todėl sąmoningai tėvų ,,tėčiu ir mama“ nepavadina. G. P. yra ištekėjusi už M. P.. M. P. kartu su buvusia žmona D. P. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-09-26 d. įsakymu Nr. AĮ-877 yra įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių įgūdžių stokos, gaunamos valstybės paramos panaudojimą ne šeimos interesams. G. P. teigia, kad kartu su vyru M. P. gyvena pas savo motiną V. B.. Tačiau šioje šeimoje lankantis socialiniams darbuotojams gaunama informacija, kad G. kartu su vyru gyvena (duomenys neskelbtini) apsilankius socialiniams darbuotojams gaunama informacija, kad G. kartu su vyru gyvena (duomenys neskelbtini). Tai parodo, kad G. sąmoningai ignoruoja jai teikiamą pagalbą, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, kurie objektyviai galėtų įvertinti jos buities ir gyvenimo sąlygas, suteikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. G. P. motina V. B. nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo ir vaiko nepriežiūros. Išrašyta iš socialinės rizikos šeimų apskaitos tik todėl, kad G. P. tapo pilnametė, o ne todėl, kad išnyko įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą priežastys. Šiuo metu G. P. niekur nedirba. Laukiasi antro vaikelio. Įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl to, kad K. L. nustatyta laikinoji globa. Kartu su vyru yra registruoti teritorinėje darbo biržoje. Gyvena tik iš gaunamos valstybės paramos. G. P. yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, kai nėra elgesio pakitimų ar jie yra minimalūs. Nuo 2011 m. sausio 24 d. iki 2012 m. rugpjūčio 10 d. G. P. buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Tačiau nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. iki šių dienų G. P. dėl savo nerūpestingumo ir neapdairumo pakartotinai dėl neįgalumo pratęsimo nesikreipė ir negavo netekto darbingumo pensijos. Šie surinkti įrodymai byloja, kad G. P. turėtų būti neterminuotai apribota motinos valdžia dukters atžvilgiu ir priteistas išlaikymas.

Pagrindas neterminuotai apriboti tėvo S. T. valdžią – tėvo nesirūpinimas vaiku, vengimas gera valia pripažinti tėvystę, priteisto išlaikymo neteikimas. 2010 m. gruodžio 31 d. Anykščių rajono apylinkės prokuratūros iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas S. T. atžvilgiu dėl lytinės aistros tenkinimo, pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą. 2012 m. sausio 13 d. Anykščių rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje pripažino S. T. kaltu pagal LR BK 151¹ str. 1 d. Šioje byloje nustatyta, kad S. T. kelis kartus lytiškai santykiavo su nepilnamete G. P., t. y. tenkino savo lytinę aistrą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad S. T. yra biologinis K. L. tėvas, tačiau nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. žinodamas specialisto rezultatus S. T. nesiėmė veiksmų pripažinti tėvystę gera valia. Todėl 2012 m. vasario 17 d. Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas mažametės K. L. interesus, kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo. 2012 m. gegužės 25 d. Anykščių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą ir nustatė, kad S. T. yra biologinis K. L. tėvas bei atsižvelgdamas į S. T. galimybes priteisė 70 Lt dydžio išlaikymą iki vaiko pilnametystės. S. T. priimto sprendimo pagrindu nemoka išlaikymo K. L., nors parengiamojo posėdžio metu teigė, kad išlaikymas jam yra išskaičiuojamas. Antstolės Dalios Kaniauskienės 2013 m. gegužės 1 d. duomenimis išlaikymo skola yra 1036 Lt., t.y. S. T. išlaikymo neteikia nuo pat teismo sprendimo priėmimo dienos. S. T. yra našlaitis, augęs pas globėjus, Utenos specialiojo ugdymo ir užimtumo centre, o nuo 2006 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. gruodžio 19 d. Aknystos socialinės globos namuose. Tik šiais metais S. T. pradėjo savarankišką gyvenimą. Aknystos socialinės globos namų teigimu, dėl ilgalaikio, nuolatinio gyvenimo institucijoje S. T. stokoja socialinių, buities tvarkymo, bendravimo įgūdžių. Charakterizuojamas kaip ūmaus būdo, greitai įsikarščiuojantis, kartais agresyvus, linkęs įsivelti į konfliktus su kitais asmenimis, linkęs į smulkius teisės pažeidimus, linkęs vartoti alkoholį. Baustas administracine tvarka, teistas. S. T. nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, t. y. ryškus elgesio pakitimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo. Aknystos socialinės globos namų teigimu, S. T. yra veiksnus, darbštus ir fiziškai sveikas, gali suvokti ir valdyti savo veiksmus, pats apsitarnauti, apsipirkti, tarkytis buitį. S. T. dažnai kalba apie ketinimus auginti savarankiškai dukrą, tačiau realių rezultatų nepasiekia. Tarpininkaujant institucijoms gavo socialinį vieno kambario bendrabučio tipo būstą. Tačiau gyvena iš gaunamos neįgalumo pašalpos, kuri sudaro 540 Lt per mėnesį. Parengiamojo posėdžio metu teigė, kad 200 Lt per mėnesį išleidžia komunaliniams patarnavimams sumokėti, dalį pinigų drabužiams, maistui ir telefono sąskaitai apmokėti. Taip pat kelionėms pas dukrą. Teigė, kad dirba nelegaliai pas žmones ir dar užsidirba pragyvenimui. S. T. vertinimu tam, kad pats galėtų auginti dukrą jo pajamos turėtų siekti apie 1000 Lt per mėnesį. Panevėžio A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų teigimu, nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d. iki 2013 m. gegužės 21 d. S. T. dukrą lankė 5 kartus per 8 mėnesių laikotarpį. Parengiamojo posėdžio metu S. T. teigė, kad su K. bendrauja apie 2-3 valandas. Tačiau Panevėžio A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų teigimu, bendravimas truko nuo 20 min. iki 1 val. laiko. Išsiskyrimo metu vaikas emocijų nerodo, o tai byloja, kad nėra stipraus emocinio ryšio ir prieraišos mechanizmo. Parengiamojo teismo posėdžio metu, S. T. teigė, kad apie vaiko sveikatos būklę nežino, nes nesidomi. 2012 m. rugpjūčio mėnesį K. L. dėl turimų sveikatos problemų buvo reikalinga nuolatinė endokrinologo, nefrologo, oftalmologo, LOR ir neurologo priežiūra. Dėka intensyvios specialistų priežiūros ir suteiktų nuolatinių paslaugų K. L. sveikatos būklė yra pagerėjusi. Panevėžio A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų pateiktuose dokumentuose matyti, kad K. L. šiuo metu yra diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas. Mergaitė pati nevalgo šaukštu, sunkiai geria iš puodelio. Kalba sunkiai, kartoja keletą žodžių. Norimo daikto ar maisto reikalauja rėkimu. Suaugusiojo prašymus suvokia. Tai byloja, kad mergaitei reikalinga speciali kompetetingų specialistų priežiūra ir pagalba, kad jos sveikatos būklė nepablogėtų. Vadovaujantis išdėstytu ir K. L. interesais, mano, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys yra pagrįstas ir turėtų būti tenkintinas pilna apimtimi.

Atsiliepimas

Atsakovė G. L. (P.) su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad ji galėtų pasirūpinti savo dukra ir ją prižiūrėtų, auklėtų ir išlaikytų. Nurodė, kad šiuo metu ji gyvena su savo mama V. B., jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sąlygos gyventi yra tinkamos. Šiuo metu atsakovė yra sudariusi santuoką su M. P., jis gyvena kartu su ja. Abu yra nedirbantys, registruoti darbo biržoje. Alkoholiu nepiktnaudžiauja. Atsakovė pripažino, kad jai yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas be elgesio sutrikimų (F70.0), tačiau ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas apriboti jos kaip motinos valdžią neterminuotai. Nurodė, kad jų šeimos pajamos per mėnesį sudaro 630 Lt (socialinė pašalpa), iš šių pajamų atsakovė dalį galėtų skirti savo vaikui išlaikyti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovė G. L. (P.) paaiškino, kad nenori, kad jos dukra gyventų atskirai. Paaiškino, kad dabar nebelaksto, nebegeria, nebevartoja alkoholio. Dabar, kol nesusilaukė antro vaikelio, gyvena pas mamą. Mama alkoholio nebevartoja beveik metai laiko, ji alkoholio nebevartoja nuo pastojimo. Prašo ieškinį atmesti ir neapriboti jos kaip motinos valdžios.

Atsiliepimas

Atsakovas S. T. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis savo dukrą K. myli ir nori ją pats auginti. Jis pats buvo atimtas iš tėvų, užaugo vaikų namuose, todėl jam dukros gaila. Dukrą lankė Vilniuje, vaiko ir motinos globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, dabar dukrą lanko Panevėžio A.Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose. 2012 m. gruodžio mėn. jis gavo socialinį būstą bendrabutyje (duomenys neskelbtini) – 1 kambarį su bendra virtuve ir kitomis bendromis patalpomis. Socialinio būsto baldams (sofai-lovai, komodai, staliukui, 2 foteliams) įsigyti jis panaudojo dalį vienkartinės išmokos būstui įsigyti arba įsikurti. Spintą ir patalynę gavo per savivaldybę. Kita dalis lėšų liko nepanaudota. Už tuos pinigus galėtų įsigyti būtinus baldus ir reikmenis dukros reikmėms. Bute tvarkosi pats, bendrabučio bendroje virtuvėje jis turi savo puodus, lėkštes, moka gaminti valgį. Jį vieną kartą per savaitę aplanko socialinis darbuotojas, kuris pataria kaip gyventi, pamoko gaminti maistą, daryti tvarką. Jis gauna šalpos pensiją 540 Lt per paštą, kartais pavyksta pas žmones užsidirbti pinigų. Pastoviai alkoholio nevartoja, tik per šventes, rūko nedaug. Gyvena vienas, draugės neturi. Atsakovas yra pasiruošęs suteikti savo dukrai K. geras gyvenimo sąlygas.

Teismo posėdžio metu atsakovas S. T. paaiškino, kad nori auginti savo dukrą, nes pats augęs vaikų namuose, ragavęs to skonio. Nori, kad vaikas augtų šeimoje, turėtų tėvą. Paaiškino, kad vaiką augins, mylės, prižiūrės, žino, kad vaiką reikia mokėti auklėti, nemušti, mokėti uždrausti daryti tai, kas negalima. Paaiškino, kad auginti vaiką reikia per mėnesį maždaug 1200 Lt, jo pajamos yra 540 Lt, iš šių pinigų jam reikia išlaikyti būstą ir pragyventi pačiam. Kartais jis užsidirba papildomai pas žmones, kapoja malkas. Kiek tiksliai išleidžia mokesčiams, maistui pasakyti negali. Sprendimu priteisto išlaikymo dukrai neteikia, nors žino, kad turi pareigą mokėti išlaikymą. Moka mokesčius už butą, teikti priteistą išlaikymą pamiršta. Dukros išlaikymui pinigų iš turimų pinigų nelieka. Paaiškino, kad jis turi įgimtą protinę negalią, jam nustatytas neįgalumas, nustatytas 30 procentų darbingumas.

Trečiasis asmuo Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Trečiajam asmeniui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Utenos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikta išvada byloje siūlo taikyti atskyrimą S. T. jo dukros K. L. atžvilgiu, nustatyti nuolatinę globą K. L. ir nuolatiniais globėjais paskirti Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namus (90 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Sutinkamai su CK 3.180 str. 2 d. ir LAT praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-995/2003) laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Ieškovo atstovių, atsakovų ir jų atstovų, liudytojų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnametė K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovės G. L. (P) ir atsakovo S. T. dukra (9 b.l.). Atsakovai kartu negyveno ir negyvena, atsakovė šiuo metu yra ištekėjusi už M. P., laukiasi kūdikio.

Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. AĮ-240 „Dėl laikinosios globos nustatymo K. L.“, likusiai be tėvų globos K. L. nustatyta vaiko laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirti vaiko ir motinos namai „(duomenys neskelbtini)“ (51 b.l.). Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. AĮ-239 „Dėl Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-18 įsakymo Nr. AĮ-165 „Dėl laikinosios rūpybos nustatymo G. L.“ pakeitimo“, G. L. laikinuoju rūpintoju nuo 2011-04-13 paskirti Vaiko ir motinos globos namai „(duomenys neskelbtini)“ (52 b.l.). Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-08-22 teikimu Nr. SD-548, nesant galimybių K. L. patikėti motinos priežiūrai ir ugdymui, mergaitė apgyvendinta Panevėžio A.Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose, o G. L. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą (39, 40 b.l.). Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. AĮ-459 „Dėl Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. AĮ-240 pakeitimo“ K. L. laikinuoju globėju paskirti Panevėžio A.Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai (41 b.l.).

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 str. 6 d. nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Kadangi nepilnamečių vaikų teises įgyvendina jų tėvai (CK 3.163 str. 1 d.), todėl tėvų valdžia turi būti orientuota ir į vaiko teisių įgyvendinimą. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, juos išlaikyti, rūpintis jų sveikata, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visa tai sudaro tėvų valdžios turinį, numatytą CK 3.155 str. 2 d., tačiau būtent tokių gyvenimo sąlygų atsakovai savo dukrai nesuteikė. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl tėvų valdžios neįgyvendinimas ir dėl aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytini kaltais veiksmais.

Iš ieškovo atstovės paaiškinimų, atsakovų ir jų atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų ir byloje esančios atsakovus charakterizuojančios medžiagos matyti (22, 35-36, 37, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 53, 55, 56, 57 b.l.), kad abu atsakovai vengia atlikti savo, kaip motinos ir tėvo pareigą rūpintis savo mažamete dukra ir stengtis, kad ji augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje. Abu tėvai dukros visiškai neišlaiko, nesudaro jai sąlygų normaliai augti ir vystytis kaip pilnavertei asmenybei, veda socialiai neatsakingą gyvenimo būdą, atsakovas daro administracinius teisės pažeidimus bei nusikaltimus. Nei vienas iš tėvų neturi savo gyvenamojo ploto, G. L. (P.) gyvena savo motinos bute, kuriame nėra mažametei dukrai tinkamų gyvenimo sąlygų. S. T. nuo 2012 metų gruodžio mėnesio gyvena savarankiškai socialiniame būste su bendrais patogumais. Abu tėvai su mažamete dukra bendrauja minimaliai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais tinkamai nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios apribojimą. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas, siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas, esant tėvų kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002, 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt). Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos pilnavertiškai rūpintis vaikais. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad, esant dabartiniam atsakovų gyvenimo būdui ir laukiant, iki kada jie susivoks ir ims tinkamai bendrauti, rūpintis bei auklėti savo dukrą, mergaitės vystymuisi būtų padaryta ypač didelė žala, todėl, atsakovams visiškai nevykdant tėviškų pareigų ir nesant duomenų dėl atsakovų požiūrio į vaiko auklėjimą pasikeitimą, ieškovo reikalavimas tenkintinas - neterminuotai apribotina atsakovų motinos G. L. (P.) ir tėvo S. T. valdžia į dukrą K. L. (CK 3.180 str.).

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 str. 3 d.).

Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas.

Apribojus atsakovų valdžią, CK 3.183 str. 4 d., 3.251 str., pagrindu K. L. skirtina nuolatinė globa. Atsižvelgiant į CK 3.256 str., mergaitės globėju skirtini Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai, juose nustatytina mergaitės gyvenamoji vieta.

CK 3.192 str. 1 d. nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Apribojus atsakovės G. L. (P.) motinos valdžią, jai išlieka pareiga teikti vaikui išlaikymą (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakovė šios pareigos nevykdo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 130 Lt. Ieškovė yra jauna, darbinga, sveikatos problemų neturi, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės G. L. (P) priteistinas išlaikymas jos dukrai K. L., atstovaujamai Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų, periodinėmis išmokomis po 130 litų kas mėnesį nuo laikinosios globos vaikams nustatymo dienos (2012-04-13) iki jos pilnametystės. Nepilnametei K. L. priteistas išlaikymas, todėl K. L. globėjas Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai skirtini paprastuoju K. L. turto administratoriumi (CK 3.275 str., 4.239 str.).

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus bei siekiant užtikrinti jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimą bei gynimą, vaiko priežiūrą, auklėjimą bei išlaikymą, sprendimas dalyje dėl nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 283 str. 1 d. 5 p.).

Iš atsakovo S. T. išlaikymas jo dukrai K. L. yra priteistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-05-25 sprendimu (45 b.l.).

Atsakovams šioje civilinėje byloje yra suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, jie 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (71, 98 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 376, 406, 407, 504 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos G. L. (P.), a.k. (duomenys neskelbtini) valdžią jos nepilnametės dukters K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) valdžią jo nepilnametės dukters K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš G. L. (P.) išlaikymą K. L. periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui nuo laikinosios globos vaikui nustatymo dienos (2012-04-13) iki jos pilnametystės, atsižvelgiant į infliaciją, minėtą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti nuolatinę globą K. L., jos nuolatiniu globėju paskirti Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namus, juose nustatyti K. L. gyvenamąją vietą.

Paskirti Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namus paprastuoju K. L. turto administratoriumi.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubai, sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė