Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. (toliau – ir nuteistasis, ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):

- 180 straipsnio 1 dalį (dėl veikos A. U. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir S. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. birželio 7 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, S. V. uždrausta 5 metus naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirtas turto konfiskavimas, išieškant valstybės naudai iš S. V. konfiskuotino turto – automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 080 Eur.

Iš S. V. priteista: Z. Š. – 44 Eur turtinei žalai atlyginti, bei A. U. – 565 Eur turtinei ir 1 000 Eur – neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Bylos esmė

1. Skundžiamu nuosprendžiu S. V. nuteistas už tai, kad 2022 m. gegužės 16 d., apie 00 val. 17 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,58 promilių neblaivumas.

2. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2022 m. gegužės 30 d., apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Z. Š. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą – nustūmęs Z. Š. ant lovos, bandančią pabėgti jėga partempęs iš laiptinės atgal į butą ir atėmęs mobiliojo ryšio telefoną, grasindamas vėl tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą – Z. Š. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną Fonos M1, kurio kaina 204,25 Eur, SIM kortelę, kurios kaina 4 Eur, DVD grotuvą LG, kurio kaina 100 Eur, plaukų džiovintuvą TRISTAR, kurio kaina 30 Eur, plaukų tiesinimo žnyples ECG, kurių kaina 20 Eur, vėrinį, kurio kaina 30 Eur, auskarus, kurių kaina 10 Eur, iš viso pagrobė svetimą – Z. Š. priklausantį turtą už 398,25 Eur.

3. Be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 6 d., 23 val., iki 2022 m. birželio 7 d., 00 val. 00 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, S. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą nukentėjusiojo A. U. atžvilgiu – demonstruodamas peilį ir grasindamas papjauti, ne mažiau kaip 5 kartus smogdamas kumščiu A. U. į kairį skruostą, nosį, lūpas, galvą, parversdamas ant grindų ir gulinčiam spirdamas ne mažiau kaip 4-5 kartus į abejas rankas, kairę koją, reikalavo pinigų, jam atsakius, kad pinigų neturi ir išėjus į kiemą, vieną kartą spirdamas į kojas pagriovė jį ant žolės, padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, muštinę žaizdą apatinėje lūpos gleivinėje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. U. sveikata, jam atsistojus ir einant link namų, sekė iš paskos, kartu įėjęs į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), pagrobė virtuvėje ant skalbimo mašinos buvusius automobilio raktelius, kurių vertė 30 Eur, ir, jais pasinaudojęs, pagrobė kieme stovėjusį A. U. priklausantį automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1 200 Eur, iš viso pagrobė svetimą – A. U. priklausantį turtą už 1 230 eurų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis S. V. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ar šių veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam skirta laisvės atėmimo bausme ir prašo ją sušvelninti.

6. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

8. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės: areštas arba laisvės atėmimu iki 6 metų, o BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų.

9. Nagrinėjamu atveju apeliantui pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos mažesnės terminuoto laisvės atėmimo bausmės, nei minėtų straipsnių sankcijoje numatyti šios bausmės rūšies vidurkiai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas, parinkdamas S. V. bausmės rūšį už atskiras nusikalstamas veikas ir nustatydamas jos dydį, laikėsi BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei visiškai pagrįstai nustatė, jog apeliantas padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų ir du baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus. Priešingai, nei S. V. teigia savo apeliaciniame skunde, apylinkės teismas padarė išvadą, jog nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei pripažino šią aplinkybę lengvinančia S. V. atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas taip pat tinkamai įvertino tai, jog apelianto atžvilgiu dėl jo įvykdytų nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – šias veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skiriant bausmę, buvo teisingai pažymėta ir tai, jog S. V. yra teisiamas jau šešioliktą kartą, paskutinį kartą iš įkalinimo įstaigos jis paleistas 2022 m. kovo 15 d., tačiau vėl daro naujus nusikaltimus, kas reiškia, kad S. V. yra recidyvistas.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau paminėtos neigiamai apeliantą charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad jis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymų reikalavimų, o anksčiau S. V. skirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Akivaizdu, jog šiuo atveju vienai iš bausmės paskirčių– atimti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas) įgyvendinti švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės nebepakanka, nes apeliantas nusikalstamų veikų iš esmės nedaro tik būdamas laisvės atėmimo vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, už atskiras nusikalstamas veikas S. V. paskirtų bausmių dydžiai yra mažesni, nei minėtų straipsnių sankcijų vidurkiai, nors jo atžvilgiu egzistuoja ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į tai, kad apeliantas yra recidyvistas, šių bausmių vertinti kaip per griežtų nėra jokio pagrindo.

11. Skundžiamu nuosprendžiu galutinė subendrinta bausmė S. V. paskirta prie nuosprendžiu paskirtos griežčiausios už plėšimą A. U. atžvilgiu (apysunkį nusikaltimą) dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį – iš viso devynis mėnesius už kitus du nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, už kuriuos paskirtos atitinkamai dviejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Kadangi visi trys apelianto padaryti nusikaltimai nei labai skiriasi pagal savo pavojingumą, nei jie padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, už juos paskirtos bausmės negalėjo būti bendrinamos apėmimo būdu BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu, ir šiuo atveju pirmos instancijos teismas, turėdamas galimybę šias bausmes bendrinti tik BK 63 straipsnio 3 ar 4 dalyse nurodytais būdais, t. y. šias bausmes visiškai ar iš dalies sudėti, pasirinko įstatymo leidžiamą apeliantui palankiausią galimą dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis). Prie griežčiausios paskirtos bausmės pridėtų už kitus du nusikaltimus paskirtų bausmių dalies, kuri sudaro mažiau nei trečdalį šių bausmių sumos, laikyti per didele nėra jokio pagrindo, todėl daroma išvada, kad ir paskirtoji galutinė subendrinta bausmė yra teisinga.

12. Nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. V. bausmę, nurodė, kad vadovaujasi BK 56 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą skiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu nuo 2015 m. gegužės 24 d., minėta nuostata yra pašalinta iš baudžiamojo įstatymo ir šiuo metu galiojanti BK 56 straipsnio redakcija reglamentuoja bausmės skyrimą tik pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, kas reiškia, kad minėtas skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimo motyvas nėra tinkamas ir pagrįstas, tačiau, kolegijos vertinimu, ši nuosprendyje nurodyta aplinkybė, atsižvelgiant į S. V. asmenybę, negali būti priežastimi išvadai, kad S. V. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė savo rūšimi yra neteisinga.

13. Kitos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – kad jis augina keturis mažamečius vaikus, kad buvo susitaręs su darbdaviu dėl įsidarbinimo, o su savivaldybe dėl socialinio būsto jam suteikimo – aptariamu atveju negali būti laikomos reikšmingomis sprendžiant apie S. V. skiriamos bausmės rūšį ar dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde selektyviai dėstomos tik, apelianto nuomone, teigiamai jį apibūdinančios aplinkybės, bet nutylimi kiti svarbūs jo asmenybės aspektai – tai, kad praeityje S. V. teistas net penkiolika kartų už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, nuosavybei, teisingumui, transporto eismo saugumui, viešajai tvarkai, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai, finansų sistemai ir kitoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, kad jis ne kartą atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmes, nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas šioje byloje, jis padarė per mažiau nei mėnesį, o pirmą iš jų – po dviejų mėnesių po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, visus šiuos nusikaltimus iš esmės sąlygojo alkoholio vartojimas, kas rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jokios įtakos nuteistojo elgesio teigiamai korekcijai neturėjo, todėl visi S. V. apeliaciniame skunde dėstomi pažadai ateityje gyventi dorai, dirbti ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų, vertinant juos pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, laikytini išimtinai deklaratyviais, o tai, kad pakeitė savo vertybines nuostatas ir gyvenimo būdą, nuteistasis turės galimybę įrodyti atlikęs jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

14. Nors apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio ir nesumažino bausmės vienu trečdaliu, tačiau teisėjų kolegija ir šį argumentą vertina kaip aiškiai nepagrįstą.

15. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pagrindo taikyti minėto straipsnio nuostatas, nes byla išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taip pat byla nebuvo užbaigta ir teismo baudžiamuoju įsakymu. Pažymėtina, kad, priešingai nei mano nuteistasis, nė viena iš BK 64¹ straipsnyje numatytų procesinių formų ir negalėjo būti taikoma, nes 2022 m. rugsėjo 7 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu S. V. nepripažino esminių A. U. apiplėšimo aplinkybių, teigdamas, jog negrasino nukentėjusiajam peiliu. Ši aplinkybė iš esmės eliminuoja BK 64¹ straipsnio taikymo galimybę, kaip jau minėta, šio straipsnio būtina taikymo sąlyga yra asmens kaltės visiškas prisipažinimas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nesumažinę S. V. paskirtos bausmės vienu trečdaliu, teisės taikymo klaidos nepadarė.

17. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, tinkamai taikė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias tiek bausmių skyrimą, tiek jų bendrinimą. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai yra aiškūs, konkretūs ir išsamūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu S. V. paskirtos bausmės nei pagal jos rūšį, nei pagal dydį nėra pagrindo laikyti aiškiai per griežta, todėl nėra jokio pagrindo nuosprendį keisti apeliacinio skundo motyvais.

18. Nuteistasis atskiru prašymu taip pat pageidavo leisti atlikti jam paskirtą bausmę atvirtojoje kolonijoje, tačiau pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 30 straipsnio 2 dalį, konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023 m. vasario 13 d. pažymą Nr. APD-2023-02711, patvirtinančią išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo S. V. nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš kurios matyti, jog advokato V. G. apeliantui teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 110 Eur.

20. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), kad nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl šios išlaidos valstybei iš apelianto priteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš S. V. 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.