Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant pareiškėjo A. G. atstovui Vytautui Šenavičiui, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovei A. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi pareiškėjas nėra kaltas dėl netinkamo žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškoje, pareiškėjui turėjo būti suteikta galimybė pakeisti paraiškos duomenis. Pareiškėjas paraišką pildė ne pats, bet su specialisto pagalba, kuris pildydamas paraišką kontroliniuose žemės sklypuose deklaravo juodąjį pūdymą (PDJ). Pareiškėjas, neturėdamas reikiamų žinių ir pasitikėdamas specialisto kompetencija, specialisto padarytos klaidos neidentifikavo. Ši deklaravimo klaida pareiškėjui tapo žinoma tik atlikus patikrą vietoje, kuomet nustatyti deklaravimo neatitikimai. Pareiškėjas neturėjo jokio finansinio suinteresuotumo kontrolinius žemės sklypus deklaruoti kaip juodąjį pūdymą, o ne žaliąjį pūdymą, nes išmokų dydis už žaliąjį pūdymą ir juodąjį pūdymą nesiskiria. Be to, tiek žaliojo, tiek juodojo pūdymo atveju, ūkininkas privalo atlikti atitinkamus veiksmus su dirbama žeme. Pareiškėjas, pateikęs paraišką, kontroliniuose žemės sklypuose atliko veiksmus reikalingus žaliajam pūdymui, t. y. pasodino dobilus, o 2016 m. rugpjūčio mėn. dobilai buvo įterpti į dirvą. Taigi pareiškėjas turėjo aiškią valią kontroliniuose žemės sklypuose atlikti žaliąjį pūdymą, o ne juodąjį pūdymą. NMA, neleisdama pareiškėjui pakeisti Paraiškos duomenų, neatsižvelgė į konkrečią pareiškėjo situaciją, o rėmėsi tik formaliu vertinimu. Pažymėjo, kad ginčijamas raštas taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų. Ginčijamas raštas yra neaiškus, nes rašte nurodomos teisės aktų nuostatos, tačiau nepasisakoma kaip konkrečiu atveju jos turėtų būti taikomos, taip pat atsakovė rašte nevertino ar specialisto suklydimas pildant paraišką gali būti laikytinas akivaizdžia klaida.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenims nustatyta, kad pareiškėjas 2016-06-09 NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 16-1012155955-A1-1, kurioje deklaravo ha žemės ūkio naudmenų plotą.

Agentūros Kontrolės departamento Vilniaus patikrų vietoje skyriaus vyr. specialistas D. T. 2016-12-06 – 2016-12-12 atliko pareiškėjo paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą vietoje, kurios metu nustatyti šie neatitikimai: Kontrolinio žemės sklypo (toliau – KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 yra neįdirbti. KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, neapsėtas juodasis pūdymas. KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 3 ir Nr. 4 rastas pasėlis kodu GPŽ, nors deklaruoti pasėlio kodu PDJ. KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 3, nešienauti. KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 ir Nr. 3 nustatytas ploto trūkumas.

NMA 2017-01-02 gautas pareiškėjo 2016-12-30 prašymas „Dėl paraiškos duomenų keitimo“ pakeisti pareiškėjo paraiškoje nurodytų kontrolinių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – KŽS) pasėlio kodą iš PDJ (juodasis pūdymas) į PDŽ (žaliasis pūdymas).

Trakų rajono savivaldybės Žemės ūkio administravimo skyriaus specialisto A. S. 2016-12-23 paaiškinime nurodyta, kad pildant paraišką buvo suklysta ir buvo parinkti klaidingi naudmenų kodai.

NMA 2017-01-30 raštu Nr. BR6-1366 „Dėl atsakymo į prašymą keisti pasėlio kodą“ atsakė į pareiškėjo 2016-12-30 prašymą, nurodydama, kad prašymas pakeisti pasėlio kodus negali būti tenkinamas, nes yra pateiktas pavėluotai.

NMA 2017-06-21 sprendimu Nr. BR6-2034944 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, pareiškėjui skirta 5 434,79 Eur dydžio galutinė paramos suma.

Byloje yra kilęs ginčas dėl NMA rašto bei sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo įpareigoti NMA patenkinti pareiškėjo prašymą dėl kontrolinių žemės sklypų pasėlio kodo pakeitimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-12-04 įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2016-12-03). Taip pat aktualios yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 2013-12-17 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos (toliau – ir Reglamentas 1306/2013), šio reglamento taikymo taisykles nustatančio Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 2014-07-17 (toliau – ir Reglamentas 809/2014, bei Reglamentą 1306/2013 papildančio Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014 2014-03-11 (toliau – ir Reglamentas 640/2014) nuostatos.

Pagal Taisyklių 74 p., pasikeitus deklaruotiems duomenims po paraiškos pateikimo: 1) pareiškėjas iki einamųjų metų liepos 1 d. gali seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojo padedamas pakeisti paraiškos duomenis PPIS užpildydamas prašymo pakeisti paraiškos duomenis elektroninę formą, arba, 2) pareiškėjas iki einamųjų metų liepos 1 d. gali pakeisti juos pats, prisijungęs prie PPIS. PPIS patvirtinus prašymą pakeisti paraiškos duomenis, prašymas pakeisti paraiškos duomenis laikomas pateiktu. Taigi matyti, kad net ir po paraiškos pateikimo, pareiškėjas turi teisę taisyti ir pakeisti paraiškos duomenis.

Iš pareiškėjo NMA pateikto 2016-12-30 skundo turinio matyti, kad pareiškėjas NMA prašė pakeisti jo Paraiškoje kontroliniuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotą neteisingą pasėlių kodą, nes per klaidą Trakų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio administravimo skyriaus specialistas A. S. neteisingai deklaravo pasėlio kodą, t. y. deklaruotas PDJ (juodasis pūdymas), nors iš tikrųjų turėjo būti deklaruotas PDŽ (žaliasis pūdymas). Pareiškėjas prie 2016-12-30 prašymo pridėjo Trakų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio administravimo skyriaus specialisto A. S. 2016-12-23 paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad specialistas A. S. dėl didelio darbo krūvio suklydo kontroliniuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) vietoj žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriaus PDŽ (žaliasis pūdymas) klaidingai pažymint PDJ (juodasis pūdymas). NMA 2017-01-30 raštu Nr. BR6-1366 atsisakė 2016-12-30 pareiškėjo prašymą tenkinti, motyvuodama tuo, jog prašymas pateiktas, praleidus Taisyklėse nustatytą deklaruotų duomenų keitimo terminą, o taip pat prašymas netenkintas, nes, pasak NMA, pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių force majeure aplinkybes, ar kad padaryta klaida galėtų būti pripažįstama akivaizdžia.

Teismas pažymi, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-184/2014, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje eAS-781-556/2015).

Kaip matyti iš aukščiau nurodytų faktinių bylos aplinkybių pareiškėjas ginčija NMA jam pateiktą 2017-01-30 atsakymą dėl paraiškos duomenų pakeitimo, taigi, atsakymas į prašymą, nėra individualus teisės aktas, nepriklausomai nuo to, kad jame įvardijamas atitinkamas teisinis reguliavimas. Net ir tai, kad ginčijamame NMA rašte nurodyta apskundimo tvarka, negali paneigti teismo pareigos vertinti ginčijamo rašto turinį. Pažymėtina, kad galutinis NMA sprendimas dėl sankcijų taikymo yra priimtas 2017-06-21, t. y. šiuo galutiniu sprendimu yra taikomos sankcijos pareiškėjo atžvilgiu, todėl tik šis sprendimas keičia pareiškėjo teisių ir pareigų apimtį. Tuo tarpu ginčijamas NMA 2017-01-30 raštas Nr. BR6-1366 „Dėl atsakymo į prašymą keisti pasėlio kodą“ yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuriuo išsprendžiami tarpiniai paraiškos vertinimo klausimai iki galutinio sprendimo dėl paramos pagal paraišką skyrimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ginčijamas NMA 2017-01-30 raštas Nr. BR6-1366 pareiškėjui teisinių padarinių nesukuria ir jo teisių ar pareigų apimties nekeičia. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia (nebesukelia) asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-08-09 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-635-492/2017). Todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti NMA 2017-01-30 raštą Nr. BR6-1366 „Dėl atsakymo į prašymą keisti pasėlio kodą“ atmestinas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NMA patenkinti pareiškėjo 2016-12-30 skundą „Dėl atliktos patikros rezultatų“, pagal anksčiau išdėstytas aplinkybes, yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl jis taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Todėl teismas toliau vertins aplinkybes, susijusias su NMA 2017-06-21 sprendimo Nr. BR6-2034944 teisėtumu bei pagrįstumu.

Vadovaujantis Taisyklių 96 p., teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas to įrodymo dokumentus.

Reglamento Nr. 1360/2013 59 str. 6 d. nustato, kad atvejais, kuriuos Komisija turi nustatyti remdamasi 62 straipsnio 2 dalies h punktu, paramos paraiškos ir mokėjimo prašymai arba kiti pranešimai, paraiškos ar prašymai po jų pateikimo gali būti taisomi ir tikslinami akivaizdžių klaidų, kurias pripažino kompetentinga valdžios institucija, atveju.

Reglamento 809/2014 4 str. įtvirtina, kad gavėjo pateiktas pagalbos paraiškas, paramos paraiškas ar mokėjimo prašymus ir visus patvirtinamuosius dokumentus galima taisyti ir koreguoti bet kuriuo metu po jų pateikimo, jeigu kompetentinga institucija, remdamasi bendru tam tikro atvejo vertinimu pripažįsta akivaizdžias klaidas ir jei gavėjas elgėsi sąžiningai. Kompetentinga institucija gali pripažinti akivaizdžias klaidas tik tuo atveju, jei jas galima nesunkiai nustatyti per pirmoje pastraipoje nurodytuose dokumentuose pateiktos informacijos redakcinio pobūdžio patikrą.

Pagal Reglamento Nr. 640/2014 4 str., jei pagalbos gavėjas nesilaiko tiesioginių išmokų skyrimo kriterijų ar nevykdo kitų atitinkamų pareigų dėl force majeure arba išimtinių aplinkybių, jis nepraranda su plotu ar gyvuliais, kurie susiklosčius force majeure ar išimtinėms aplinkybėms atitiko kriterijus, susijusių teisių į tokias išmokas. Pagalbos arba paramos gavėjas ar jo įgaliotas asmuo raštu praneša apie force majeure ir išimtines aplinkybes kompetentingai institucijai, kartu pateikdamas tai institucijai priimtinus atitinkamus įrodymus, per 15 darbo dienų nuo dienos, kurią pagalbos arba paramos gavėjas ar jo įgaliotas asmuo gali tai padaryti.

Įvertinus šias teisės aktų nuostatas, matyti, kad paraiškos duomenų keitimas pasibaigus duomenų keitimo terminui galimas toliau nurodytais dviem atvejais, t. y. pirma, esant aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure aplinkybės), antra, jei pateikiami dokumentai, įrodantys, jog paraiškoje padarytos klaidos gali būti pripažįstamos akivaizdžiomis.

Pagal Reglamento 1306/2013 2 str. 2 d. force majeure ir išimtinės aplinkybės gali visų pirma būti pripažįstamos tokiais atvejais kaip: 1) paramos gavėjo mirtis; 2) ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; 3) didelė gaivalinė nelaimė, turinti didelį poveikį valdai; 4) gyvuliams skirtų pastatų valdoje sugriuvimas dėl nelaimingo atsitikimo; 5) epizootinė arba augalų liga, kuria atitinkamai serga dalis paramos gavėjo gyvulių ar pasėlių arba visi jo gyvuliai ar pasėliai; 6) visos valdos arba didelės jos dalies ekspropriacija, jei ta ekspropriacija negalėjo būti numatyta paraiškos pateikimo dieną.

Teismo vertinimu, pagal aukščiau Reglamento 1306/2013 2 str. 2 d. nurodytą force majeure ir išimtinių aplinkybių sąrašą matyti, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės (klaida pildant paraišką) nėra laikytinos nenumatytomis ar išimtinėmis aplinkybėmis Reglamento 1306/2013 2 str. 2 d. prasme, nes jos nepatenka į nustatytą nenumatymų ar išimtinių aplinkybių sąrašą. Tačiau vertintina, ar įvykusi klaida gali būti laikoma akivaizdžia klaida Reglamento 809/2014 4 str. prasme. Pagal Taisyklių 108 p. bei 109 p., už paraiškos bei kitus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai, o už pareiškėjų informavimą paramos teikimo klausimais, paraiškos duomenų įvedimą ir patvirtinimą PPIS, kai paraiška pateikiama seniūnijos darbuotojui, yra atsakingos savivaldybės (seniūnijos). Pagal bylos duomenis nustatyta, kad Paraišką pildė ne pats pareiškėjas, o Trakų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio administravimo skyriaus specialistas A. S., kuris 2016-12-23 rašte patvirtino, kad jog dėl didelio darbo krūvio pasėlio kodą deklaravo neteisingai. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas dėl savo nesąžiningų veiksmų tyčia deklaravo neteisingą pasėlių kodą. Pažymėtina, kad pareiškėjas kreipdamasis pagalbos pildant paraišką į specialistą, pagrįstai galėjo tikėtis kad paraiškoje nurodyti pasėlio kodai bus įvesti teisingai. Matyti, kad pasėlių kodai PDJ ir PDŽ skiriasi tik viena raide, todėl atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje susidariusią faktinę situaciją ir įvertinus specialisto A. S. 2016-12-23 pateiktą paaiškinimą, teismas konstatuoja, kad tokio pobūdžio techninė klaida laikytina akivaizdžia klaida pildant paraišką Reglamento 809/2014 4 str. prasme dėl kurios pareiškėjo kaltės nenustatyta.

Reglamento 1306/2013 64 str. 2 d. a ir b punktai nustato, jog administracinė nuobauda neskiriama, jei reikalavimų nesilaikyta dėl force majeure arba reikalavimų nesilaikyta dėl akivaizdžių klaidų, kaip nurodyta 59 straipsnio 6 dalyje. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad esant akivaizdžiai deklaravimo klaidai vietoj pasėlių kodo PDŽ įrašant pasėlių kodą PDJ, atsakovė skiriant sankciją turėjo įvertinti šiuos kontrolinių žemės sklypų neatitikimus dėl deklaravimo klaidos ir, įvertinus šias aplinkybes, spręsti dėl pagrindo taikyti sankciją.

Teismo vertinimu, ginčijamame 2017-06-21 sprendime Nr. BR6-2034944 NMA nevertino pareiškėjo nurodytų teiginių, jog, pildant paraiškos formą dėl techninės klaidos, esant dideliam darbo krūviui, ginčo sklypuose neteisingai buvo deklaruoti naudmenų kodai paraiškos formoje. Byloje nėra duomenų, jog priimant ginčijamą 2017-06-21 sprendimą buvo atsižvelgta į A. S. 2016-12-23 raštą, adresuotą NMA ir patvirtinantį, jog pasėlio kodas deklaruotas neteisingai t. y. skundžiamoji institucija jokiais savo veiksmais neįrodė, kad pareiškėjo ginčo laukuose faktiškai buvo kitokia situacija, nei teigia pareiškėjas bei 2016-12-23 rašte nurodo specialistas A. S.. Pagal bylos duomenis matyti, kad pareiškėjo valdoje 2016-12-06 – 2016-12-12 buvo atlikta patikra vietoje, kurios metu buvo tikrinti visi deklaruoti pareiškėjo laukai ir nustatyta, kad kontroliniuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruoti naudmenų plotai neatitinka juodojo pūdymo (PDJ). Tačiau pažymėtina, kad atsakovė nevertino ar faktiškai pareiškėjo valdoje nustatytos aplinkybės atitiko pareiškėjo nurodomą realiai ketintą deklaruoti žaliąjį pūdymą. Taip pat iš ginčijamo sprendimo neaišku ar sankcija taikyta dėl to, kad kontroliniuose žemės sklypuose naudmenų plotai neatitinka juodojo pūdymo ar kitų konkrečių reikalavimų.

Iš skundžiamojo 2017-06-21 sprendimo matyti, kad atsakovė išsamiai neįvertinto pareiškėjo nurodytos aplinkybės, t. y., kad galimai sumaišyti pasėlių kodai (PDJ ir PDŽ) yra labai panašūs, kad pasėlių kodai sumaišyti ne dėl jo kaltės padarytos klaidos. Laikytina, kad toks situacijos vertinimas nesiderina su gero administravimo (atsakingo valdymo) principu, kuris savo ruožtu apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais bei teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (pvz., bylos Nr. A822-134/2011, A444-3076/2011) yra pasisakęs, kad NMA, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, privalo surinkti tokius duomenis, kurie aiškiai bei neprieštaringai patvirtintų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais. Priimdama skundžiamąjį sprendimą, NMA privalėjo ne tik formaliai įvertinti Paraiškoje rastą pažeidimą, bet ir nustatyti, ar yra pareiškėjo kaltė dėl neteisingo deklaravimo ir klaidingų duomenų pateikimo.

Pagal VAI 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAI 8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas VAI 8 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827-14). Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog priimant ginčijamą 2017-06-21 sprendimą atsakovė nevertino esminių aplinkybių, lemiančių sankcijos taikymo pagrįstumą, o tai yra pagrindas naikinti sprendimą kaip neatitinkantį Viešojo administravimo 8 str. reikalavimų.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440-14). Papildomai akcentuotina, kad ginčijamas sprendimas yra neaiškus ir neišsamus, nes 2017-06-21 sprendime nurodoma, kad siekiant gauti išsamų sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, pareiškėjas turi kreiptis į NMA ir pateikti prašymą. Akcentuotina, kad 2017-06-21 sprendimas dėl skirtos išmokos ir taikomų sankcijų yra galutinis sprendimas paraiškos vertinimo procedūroje, todėl jame turėtų atsispindėti visos aplinkybės, kurios yra esminės paramai skirti ar sankcijoms taikyti, šiame sprendime turėtų atsispindėti visi argumentai, kurių pagrindu skirta atitinkamo dydžio parama ar skirta atitinkamo dydžio sankcija. Tuo tarpu ginčijamame sprendime išaiškinus galimybę kreiptis dėl išsamaus sprendimo pateikimo, pažeidžiama asmens, kurio atžvilgiu yra priimamas individualus teisės aktas, teisė gauti aiškų, pakankamą su išdėstytais motyvais, faktais, argumentais ir įrodymais, individualų teisės aktą. Todėl konstatuotina, kad NMA 2017-06-21 sprendimas Nr. BR6-2034944 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas dar išvadą, kad ginčijamas NMA 2017-06-21 sprendimas Nr. BR6-2034944 priimtas netinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikintinas kaip nepagrįstas, o atsakovė įpareigojama iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016-06-09 pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje reg. Nr. 16-1012155955-1 deklaruotus duomenis, priimant Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus atitinkantį sprendimą bei atsižvelgiant į teismo sprendime nurodytas aplinkybes. Kadangi pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti NMA 2017-01-30 raštą Nr. BR6-1366 „Dėl atsakymo į prašymą keisti pasėlio kodą“ ir įpareigoti NMA patenkinti pareiškėjo 2016-12-30 skundą „Dėl atliktos patikros rezultatų“ atmesti kaip nepagrįsti, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 str. 1 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kadangi pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, išaiškintina pareiškėjo teisė pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo per 14 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 2 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017-06-21 sprendimą Nr. BR6-2034944.

Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą iš naujo įvertinti A. G. 2016-06-09 pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje reg. Nr. 16-1012155955-1 deklaruotus duomenis.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.