Kauno apylinkės teismo nutartis

2015-07-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-156-982/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-10
Bylos Nr.
II-156-982/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03620-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Urbonas
Kategorijos
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-156-982/2015Proceso Nr. 4-69-3-03620-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 52.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei ir Agnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. G. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui dėl 2015 m. balandžio 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 20N-28952897-15 A. G. buvo paskirta galutinė 86 Eur bauda už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 11 d. 20.20 val., 2014 m. gruodžio 3 d. 20.16 val. ir 2015 m. vasario 20 d. 19.55 val. vairuodamas transporto priemonę, (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko ją stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdė įvažiuoti ir išvažiuoti į kiemą kitoms transporto priemonėms, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.10 p. reikalavimus ir padarydamas pažeidimus, numatytus LR ATPK 124¹ str. 4 d.

Skundą padavęs asmuo A. G. prašė institucijos priimtą nutarimą panaikinti arba, jei teismas pripažintų, kad pažeidimas buvo padarytas, paskirti nuobaudą, atsižvelgiant į tai, kad per metus pakartotinai tos pačios rūšies pažeidimo nepadarė, pripažįstant tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skunde nurodoma, kad visi jo pažeidimai buvo užfiksuoti fotografuojant jo automobilį iš galo tamsiu paros metu. Jos neįrodo, kad automobilyje vairuotojo nebuvo ar, kad jo nebuvo šalia. Jei automobilis būtų kam trukdęs, tuomet galėjo būti nedelsiant patrauktas. Taip pat teigiama, kad pažeidimai užfiksuoti (duomenys neskelbtini) namo kieme, kuriame gyvena jo žmonos tėvai, dažnai prižiūrintys jų mažamečius vaikus. Jam atvykus pasiimti vaikų, iki pastarieji nusileidžia iš penkto aukšto prie automobilio, dėl kiemo ankštos automobilių stovėjimo aikštelės, trumpas sustojimas užstatant kitus kieme esančius automobilius, neišvengiamas. Kitu atveju mažamečius vaikus tamsiu paros metu tektų įsodinti į automobilį judriose (duomenys neskelbtini) gatvėse. Galiausiai tvirtina, kad automobilis niekada nebuvo statomas ant vejos, netvarkingai, sukeliant nepatogumų ar pavojų aplinkiniams. (duomenys neskelbtini) namo kieme tokia automobilių stovėjimo tvarka nusistovėjusi jau 20 metų ir per šį laikotarpį nebuvo kilę konfliktų dėl KET pažeidimų.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu A. G. palaikė skunde išdėstytus reikalavimus. Patikslindamas skunde išdėstytus argumentus ir aplinkybes, nurodė, kad savo automobilio atvykęs pasiimti vaikų nepalieka be priežiūros, t.y. būna automobilyje laukdamas vaikų, arba, jei reikia, greitai nueina iki žmonos tėvų jų pasiimti. Ar nuotraukose užfiksuotu laiku buvo automobilyje, nurodyti negalėjo, mano, kad tuo metu automobilyje buvo arba šalia jo. Pripažino, kad automobiliu Toyota naudojasi ir jo žmona, tačiau ar ji buvo sulaukusi iš jos tėvų kaimynų priekaištų dėl užstatomų automobilių, nežino.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime nurodė, kad su A. G. skundu nesutinka, mano, kad pažeidimas įrodytas G. R. pranešimais ir nuotraukomis, o nuobauda paskirta atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, tiksliai laikantis įstatymų.

Liudytojas A. R. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta, jam nėra su juo tekę bendrauti. Nuotraukas, kuriose užfiksuotas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis Toyota, padarė kartu su žmona. Administracinio teisės pažeidimo byloje nurodytomis dienomis, kartu su žmona pastebėjo automobilį Toyota, kuriuo buvo užstatytas jų automobilis dėl kurio jie negalėjo išvažiuoti. Nuėję į namus, pasiėmė fotoaparatą ir automobilį nufotografavo. Tuo metu kai fotografavo, vairuotojo automobilyje nebuvo. Į policiją neskambino, o pasinaudojo policijos teikiama galimybe apie pažeidimus pranešti elektroniniu būdu per e-policija. Žinojo, kad Toyota vairuoja asmenys, kurių artimi giminaičiai gyvena (duomenys neskelbtini) name, su kuriais ne kartą bendravo, taip pat ir su automobilį Toyota vairuojančia moterimi, prašydami neužstatyti jų automobilio. Tvirtino, kad yra užfiksavęs ir pateikęs informaciją policijai ne tik apie A. G. automobilį, bet ir kitus automobilius. Po to, kai apie pažeidimus buvo pranešta policijai, atvejai, kuomet automobiliu Toyota buvo užstatomas jų automobilis, liovėsi. Ne kartą yra matęs, kai su mažais vaikais atvykę gyventojai ir neradę vietos kiemo aikštelėje, išvažiuodavo ir automobilius stovėti palikdavo (duomenys neskelbtini) g.

Liudytoja G. R. parodė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nurodytu laiku matė kieme stovėjusius automobilius, taip pat ir jų automobilį, užstačiusį automobilį Toyota, kurį užfiksavo nuotraukose. Fotografuojant automobilį vairuotojo jame nebuvo. Jų buto langai nėra nukreipti į kiemo pusę, todėl neretai, išeidami ir rasdami užstatytą automobilį, patiria nepatogumų. Nenorėdami trukdyti kitų laiko, apie pažeidimus pranešė elektoriniu būdu per e-policija. Tvirtino, kad ne kartą ėjo su vyru, prašydami patraukti automobilį, taip pat neužstatyti išvažiavimo, tačiau jų prašymo nebuvo paisoma. Jų automobilį ne kartą buvo užstatę ir kiti, tačiau daugiau rūpesčių kelia būtent A. G. vairuojamas automobilis.

Liudytoja A. L. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name, o jo kiemas yra mažas. Iki atsikraustė gyventi jauna šeima, konfliktų dėl automobilių stovėjimo nebuvo kilę. Kaimynai, žinodami vieni kitų telefonų numerius, skambindavo, jei kam reikėdavo, kad kas patrauktų automobilį. Patvirtino, kad neretai prižiūri dukros vaikus, kuriuos atvažiavus pasiimti, trumpam užstatomi kaimynų automobiliai.

Liudytoja J. Ž. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name. Kiemas ankštas, todėl neretai būna užstatyti automobiliai. Kaimynai skambina vieni kitiems ir, jei reikia, automobilius patraukia. Kuri tai buvo diena, ji nepamenanti, tačiau matė, kaip kaimynai A. ir G. R. fotografavo A. G. automobilį Toyotą, kuris buvo užstatęs jų automobilį. Jai pasakius, kad ji galinti pakviesti savininkus patraukti automobilį, šie paprašė jos nesikišti.

Liudytoja V. P. parodė, kad dirba Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialiste. Yra tyrusi A. G. padarytus pažeidimus, dėl kurių surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus, taip pat išnagrinėjusi bylą paskyrė administracines nuobaudas. Jos manymu vėlesnieji stovėjimo taisyklių pažeidimai buvo pakartotiniai ir šią aplinkybę pripažino atsakomybę sunkinančia.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 124¹ str. 4 d. nurodoma, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Akivaizdu, kad ši norma yra blanketinė, todėl norint pripažinti asmenį padarius šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, kokių su automobilio sustojimu ar stovėjimu susijusių Kelių eismo taisyklių reikalavimų buvo nesilaikyta.

LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 150.10 punkte įtvirtintas draudimas sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Remiantis surinktais ir ištirtais įrodymais, teismui nekyla jokių abejonių, kad A. G. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, t.y. 2014 m. lapkričio 11 d. 20.20 val., 2014 m. gruodžio 3 d. 20.16 val. ir 2015 m. vasario 20 d. 19.55 val. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko stovėti savo automobilį ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdė išvažiuoti iš kiemo kitoms transporto priemonėms, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.10 p. reikalavimus ir padarydamas ATPK 124¹ str. 4 d. numatytą pažeidimą. Tokią išvadą teismas daro remdamasis liudytojų A. R., G. R. parodymais, kurie yra nuoseklūs, logiški, išsamūs bei neprieštaringi ir kuriuos teismas pripažįsta patikimais, taip pat administracinių teisės pažeidimų protokolais (b. l. 2, 3, 8, 12), pranešimais (b. l. 4, 9, 14), nuotraukomis (b. l. 5, 6, 10, 11, 15). A. G. padarytus pažeidimus iš dalies patvirtino ir jo nurodyti liudytojai A. L. ir J. Ž..

A. G. iš esmės ir pats neneigė padarytų pažeidimų, tik tvirtino, kad jei ir palikdavęs savo automobilį, tai tik trumpam laikui, iki paims savo mažamečius vaikus iš (duomenys neskelbtini) name gyvenančių ir juos prižiūrinčių žmonos tėvų, taip pat teigdamas, kad tokios tvarkos, kai dėl ankšto kiemo užstatomi tame name gyvenančiųjų automobiliai, to namo gyventojai paiso jau 20 metų ir konfliktų dėl to nebuvo kilę. Konstatuotina, kad net ir tuo atveju, jei tarp kai kurių (duomenys neskelbtini) namo gyventojų ir egzistuotų vienas kito automobilius užstatyti leidžiantis susitarimas, tačiau tai nereiškia, kad tokio susitarimo turėtų būti saistomi jam nepritariantys namo gyventojai, juo labiau, kad teisės aktai tokių išimčių nenustato. Tokiu būdu, ankštas kiemas ar kitos stovėjimą netrukdant kitiems eismo dalyviams apsunkinančios sąlygos, negali būti dingstimi nepaisyti Kelių eismo taisyklių imperatyvų.

A. G. skunde nurodė, kad skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į tai, kad jo pažeidimai nebuvo pakartotiniai tos pačios rūšies pažeidimai, ir šia aplinkybę nuobaudą paskyręs pareigūnas turėjo pripažinti atsakomybę lengvinančia.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnė, išnagrinėjusi A. G. bylą, už 2014 m. lapkričio 11 d. padarytą pažeidimą paskyrė 30 Eur baudą, už 2014 m. gruodžio 3 d. padarytą pažeidimą – 57 Eur baudą, o už 2015 m. vasario 20 d. padarytą pažeidimą – 86 Eur baudą. Pritaikius ATPK 33 str. nuostatas ir konstatuojant, jog atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstant tai, kad pakartotinai per vienerius metus padarytas tos pačios tūšies pažeidimas, galutinė nuobauda paskirta – 86 Eur bauda.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad padarius administracinį teisės pažeidimą, jis padarytu pakartotinai pripažįstamas tik tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už ankstesnį pažeidimą buvo paskirta administracinė nuobauda ir kompetentingos institucijos priimtas nutarimas yra įsiteisėjęs. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad A. G., 2014 m. lapkričio 11 d. pažeidimo padarymo metu, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Taip pat, jo 2015 m. vasario 20 d. pažeidimas negalėjo būti laikomas padarytu pakartotinai, nes už ankstesnius pažeidimus nuobaudos buvo paskirtos tuo pačiu nutarimu. Tokiu būdu, bylą išnagrinėjusi pareigūnė nepagrįstai šią aplinkybę pripažino atsakomybę sunkinančia ir paskyrė maksimalią ATPK 124¹ str. 4 d. numatytą administracinę nuobaudą. Kita vertus, šios aplinkybės, t.y., kad jis nepadarė pakartotinio teisės pažeidimo, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip to prašo skundą padavęs asmuo, nėra pagrindo, nes tokios aplinkybės, kaip atsakomybę lengvinančios, nenumato teisės aktai. Be to, jis praeityje yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

ATPK pakankamai imperatyviai nustato administracinės nuobaudos skyrimo taisykles. ATPK 30 str. 2 d. nurodoma, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurias nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Be to, kodekso 30² str. 1 d. tvirtinama, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Taigi, skirdamas nuobaudą, pareigūnas turi įvertinti teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir nesant nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, paskirti sankcijoje už tą pažeidimą numatytos baudos vidurkį.

Konstatuotina, kad A. G. nuobauda paskirta remiantis minėtomis ATPK nuostatomis tik iš dalies. Pažymėtina, kad nutarime teisės pažeidimo pobūdis ar pažeidėjo asmenybė nėra aptarti, tik nutarimo dalyje, kurioje paskiriama galutinė nuobauda, nurodoma, kad nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t.y. kad pakartotinai per vienerius metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas.

Teismo įsitikinimu, skiriant nuobaudą turėjo būti atsižvelgta į tai, kad A. G. padaryti pažeidimai savo pobūdžiu nebuvo šiurkštūs, pastarajam nepagrįstai tikintis, kad jo daromi pažeidimai, kuriais, nors ir trumpą laiką, trukdoma automobiliams išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, bus toleruojami. Kita vertus, iš išrašo apie padarytus administracinius teisės pažeidimus matyti, kad A. G. praeityje net keliolika kartų baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei rodo, kad neretai jis teise vairuoti transporto priemones naudojosi neatsakingai. Todėl nesant nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jam turėjo būti paskirtas ATPK 124¹ str. 4 d. sankcijoje numatytas baudos vidurkis.

Už 2014 m. lapkričio 11 d. padarytą pažeidimą institucija paskyrė beveik minimalią – 30 Eur baudą. Šios nutarimo dalies teismas nekeičia, nes skiriant už šį pažeidimą baudos vidurkį, t.y. 57 Eur baudą, būtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis ir pažeistas reformatio in peus draudimo principas. Už 2014 m. gruodžio 3 d. padarytą pažeidimą A. G. paskirtas sankcijoje numatytas baudos vidurkis – 57 Eur bauda, kuri atitinka pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir ATPK 30² str. numatytas baudos skyrimo taisykles nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Tuo tarpu už 2015 m. vasario 20 d. padarytą pažeidimą paskirta nuobauda, taip pat ir galutinė administracinė nuobauda, nepagrįstai pripažįstant pakartotinumą kaip administracinę atsakomybę sunkinančią, yra per griežta, todėl keistina, mažinant paskirtą baudą iki sankcijoje už ATPK 124¹ str. 4 d. pažeidimą numatyto baudos vidurkio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 124¹ str. 4 d., 302 str. 1 d. 5 p. teismas

nutarė:

A. G. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 20N-28952897-15.

Už 2015 m. vasario 20 d. padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 4 d. skirti 57 (penkiasdešimt septynių) Eur baudą ir vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 57 (penkiasdešimt septynių) eurų baudą.

Kitas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. 20N-28952897-15 dalis palikti nepakeistas.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Urbonas