Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

J. V., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini) baigęs 8 klases, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kurioje

J. V., kaltinamas tuo, kad 2015-04-03 apie 20:00 val. veikdamas su E. G., gim. 2000-07-29, Vilkaviškio rajone, (duomenys neskelbtini), J. O. gyvenamajame name, nukentėjusiajam J. O. gulinčiam lovoje ne mažiau 5 kartus spyrė j šoną, E. G. vieną kartą spyrus koja į šoną, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam J. O. klubakaulio sparno lūžimą, kraujosruvą kairio klubo srityje, t.y. sužalojimą vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Byla perduotina prokurorui, nes surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą (BPK 234 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnis reglamentuoja, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis).

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas, t. y. veikos kvalifikavimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai teisme, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai, vadovaujantis įstatymų reikalavimais. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek ir jų teisiniam įvertinimui.

BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

BPK 23 straipsnis reglamentuoja, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis šią veiką. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis dokumentas, nuo kurio surašymo priklauso tolimesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašomas itin kruopščiai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, siekiant išvengti esminių trūkumų.

Kaltinamojo akto turinį nustato BPK 219 straipsnis, kuriame, be kitų nurodytų reikalavimų, turi būti nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai, kitos svarbios aplinkybės, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Nusikalstama veika, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas svarbias aplinkybes kaltinamajame akte turi būti aprašoma tiek, kiek šios aplinkybės yra nustatytos bylos medžiaga, tačiau bet kokiu atveju šis aprašymas (kaltinimo formuluotė) turi atitikti Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies normos, pagal kurią ši veika ir yra kvalifikuojama, dispoziciją. Kaltinamajame akte privalo būti detaliai atskleistas kiekvienas asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyvusis ir subjektyvusis požymis.

Motyvuojamoji dalis

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas), kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas), ir kt. Iš kaltinamojo akto turinio turi būti aišku ir tai, kokiais faktiniais duomenimis grindžiamas kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties ir ją kvalifikuojantis požymis. Jei tokie faktiniai duomenys kaltinamajame akte nenurodyti, tai vertintina kaip esminis kaltinamojo akto trūkumas ir pagrindas baudžiamąją bylą perduoti prokurorui. Kaltinamajame akte ypatingai aiškiai turi būti nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Teismui neturėtų kilti jokių dvejonių ir neaiškumų dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos, būdo ir kitų svarbių aplinkybių. Vadovaujantis teismų praktika, byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (kasacinė nutartis Nr. 2K-139/2006).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, taip pat yra atkreipęs teismų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes, nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir procesinę galimybę pagal tas aplinkybes tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Nesant tokios procesinės galimybės, kaltinamasis aktas nesudaro prielaidų vykdyti teisingumą, t. y. trukdo nagrinėti bylą.

Šioje baudžiamojoje byloje J. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 138 str. 1 d. veikdamas bendrai su E. G.. Nurodoma, kad bendrais veiksmais buvo padarytas nukentėjusiajam J. O. klubakaulio sparno lūžimą, kraujosruva kairio klubo srityje.

Nors kaltinime nurodoma, kad nusikalstama veika padaryta bendras veiksmais su E. G., tačiau pastarojo procesinė padėtis byloje – liudytojas. Byloje nėra jokio procesinio dokumento, kuris lestų susieti šį asmenį ir faktiškai jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra materialiosios sudėties – šios veikos inkriminavimui svarbu kilusios pasekmės, nes būtent jos apsprendžia veikos kvalifikavimą. Šiuo atveju kaltinimas neindividualizuotas, neišskirtas kiekvieno asmens atžvilgiu, neišdėstyti kiekvieno kaltę pagrindžiantys konkretūs individualizuoti veiksmai, nenurodyta, kokiais byloje surinktais konkrečiais įrodymais ji yra grindžiama, byloje apklaustų asmenų parodymai yra prieštaringi ir kaltinime nurodytų aplinkybių nepagrindžia, o objektyvių duomenų byloje nėra surinkta.

Tiek J. V. tiek ir E. G. kategoriškai neigia, kad E. G. atliko kokius nors nusikalstamus veiksmus. Jų parodymus patvirtina ir liudytoja E. G..

Atliekant ikiteisminį tyrimą nesiimta jokių procesinių veiksmų tam, kad pašalinti esančius prieštaravimus byloje.

Iš kaltinimo taip ir nėra aišku, kurio asmens suduotas smūgis turėjo lemiamą reikšmę kilusioms pasekmėms – nukentėjusiajam padarytam nesunkiam sveikatos sutrikdymui.

Tokie prieštaringi byloje surinkti duomenys apsunkina kaltinamojo J. V. veikos vertinimą – t.y. kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes kaltinime nėra aiškiai ir visiškai atskleistos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, nusikalstamos veikos sudėtis ir jei bus konstatuota, bendrininkavimo apimtis.

Byloje nesiimta visų būtinų procesinių veiksmų, kuriais būtų pašalinti prieštaravimai tarp nukentėjusiojo, liudytojų ir kaltinamojo parodymų, pilnai neatskleistos kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo aplinkybės, neindividualizuotas kaltinimas.

Šie trūkumai trukdo teismui spręsti kaltinamųjų kaltės klausimą, išnagrinėti bylą iš esmės. Teisės požiūriu prieštaringa formuluotė įvardijant kaltinamajam inkriminuojamo nesunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybes nesiderina su įstatymo garantuojama kaltinamojo teise žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti galimybių pasirengti gynybai (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis). Šis pažeidimas yra esminis, nes jis kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

BPK 219 straipsnyje nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui kartu yra ir įpareigojimas prokurorui šiuos reikalavimus vykdyti. Pagal Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą, būtent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-02-05 nutarimas), priešingu atveju, teisme taisant prokuroro padarytas klaidas, teismui yra užkraunamos jam nebūdingos ikiteisminio tyrimo funkcijos bei, pažeidžiant proceso greitumo principą, vilkinamas bylų nagrinėjimas, tuo sukeliant visuomenei pagrįstą pasipiktinimą pernelyg ilgu bylų nagrinėjimu teisme. Taigi, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, teisėtumo principai reikalauja, kad prokuroro šioje byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro.

Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje numatytos kaltinamojo teisės.

Teismas nustatė, kad šioje byloje padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nes įvardintos kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes, nesiderina su įstatymo garantuojama kaltinamojo teise žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti galimybių pasirengti gynybai, tai trukdo nagrinėti bylą, todėl baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Nurodytų kaltinamojo akto trūkumų pašalinimas užtikrintų teismui galimybę greitai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią bylą ir nepažeistų kaltinamųjų teisės žinoti, kuo jie yra kaltinami.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, baudžiamoji byla Nr. 1-163-549/2015 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19971-15) perduodama prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 439 straipsniu, 440 straipsniu,

nutarė:

Baudžiamąją bylą Nr. 1-163-549/2015 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19971-15) perduoti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti.

Nustatyti 3 (trijų) mėnesių laikotarpį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos nurodytų pažeidimų pašalinimui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.