- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-11
- Bylos Nr.
- 1A-242-245-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-2-00007-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Evaldas Gražys, Regina Cemnolonskienė
- Nukentėjusysis
- P. S.
- Nuteistasis
- J. K., G. S.
- Advokatai
- Georgijus Zavtrakovas, Marytė Vietaitė, Renas Bradūnas
Pranešėjas K. Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-242-245/2012;
Teisėja Ž. Janavičienė Proceso Nr.1-65-2-00007-2010-4;
2012 m. balandžio 11 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Gabartienei, nukentėjusiojo P. S. atstovui advokatui Renui Bradūnui, nuteistajai J. K., jos gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, nuteistojo G. S. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo P. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011-12-09 nuosprendžio, kuriuo
J. K. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 1 d. ir nuteista 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant apribojimą – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai yra nesusiję su darbu.
G. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 1 d. ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant apribojimą – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai yra nesusiję su darbu.
Nukentėjusiajam P. S. iš J. K. ir G. S. solidariai priteista 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti ir 1900 litų atstovavimo išlaidoms padengti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. nuteista pagal LR BK 154 str. 1 d. už tai, kad 2010-01-11 apie 16 val. (duomenys neskelbtini) savo gyvenamosios vietos namų kieme, viešoje vietoje ir kitų žmonių akivaizdoje nukentėjusįjį P. S. apšaukė iškrypėliu, savo mažamečio sūnaus tvirkintoju, tuo ji paskleidė apie P. S. tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinančią ir pažeminančią P. S., galinčią pakirsti pasitikėjimą juo.
G. S. nuteistas pagal LR BK 154 str. 1 d. už tai, kad 2010-01-11 apie 16 val. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamosios vietos namų kieme, viešoje vietoje ir kitų žmonių akivaizdoje nukentėjusįjį P. S. apšaukė iškrypėliu, savo mažamečio sūnaus tvirkintoju, paėmęs į rankas pliušinį meškiuką demonstratyviai šį trindamas į savo kelnių klyną, rodė kaip neva tai P. S. su juo tvirkino savo sūnų, tuo jis paskleidė apie P. S. tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinančią ir pažeminančią P. S., galinčią pakirsti pasitikėjimą juo.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis P. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-12-09 nuosprendį, priteisiant iš J. K. ir G. S. solidariai 100 000 litų neturtinei ir 8540,11 litų turtinei žalai atlyginti.
Skunde nurodyta, jog teismas nuosprendyje neteisingai įvertino LR CK 6.250 str. numatytus neturtinės žalos kriterijus. Formuodamas teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsinamasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodė, kad nuteistieji jo atžvilgiu įvykdė tyčinį, piktybinį bei iš anksto suplanuotą veiksmą, pažeminimo akciją, kuria buvo stengtasi jį paniekinti, pažeminti ir sutrypti pašalinių asmenų, tame tarpe antstolės bei jos padėjėjos akivaizdoje. Šiuos jų veiksmus inicijavo santuokos nutraukimo, turto padalijimo bei bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo byla, kurioje jis bylinėjasi su buvusia sutuoktine - J. K. dura K. S. Tiek šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, tiek ir jai baigiantis, jam buvo piktybiškai trukdoma bendrauti su savo vaikais. Nuteistųjų veiksmai rodo jų bendrą susitarimą veikti, t.y. abu jį apšaukė tais pačiais žodžiais bei įžeidimais, jų abiejų tikslas buvo vienas ir tas pats, t.y. pažeminti jį, todėl tai traktuotina kaip išankstinis susitarimas veikti pagal numatytą planą. Kadangi jis jokių veiksmų, kuriais buvo apkaltintas, neatliko, todėl nusikaltimo metu buvo pažemintas bei įžeistas, tokie veiksmai yra ypatingai jautrūs jo, kaip tėvo garbei bei orumui, dėl jo atžvilgiu paskleistų melagingų bei šlykščių prasimanymų galėjo būti abejojama jo pasaulėžiūra, santykių su vaikais tikrumu, taip pat galėjo kilti nepagrįstų abejonių dėl to, kad bendrauja su savo vaikais siekdamas patenkinti gyvuliškus instinktus, kurie negali būti suderinami su normalaus žmogaus, tėvo, moraliniais įsitikinimais. Dėl tokių veiksmų patyrė didžiulį šoką kadangi tokių veiksmų, kurie buvo įvardinti girdint pašaliniams asmenims-antstolei bei jo padėjėjai, niekada neatliko, jokių seksualinių fantazijų ar iškrypimų su vaikais netenkino, yra normalus žmogus, myli savo vaikus, rūpinasi jais ir jam kaip tėvui, ir kaip žmogui būtų žema atlikti tokius veiksmus, kuriuos įvardijo nuteistieji.
Skunde nurodyta, kad po jo kreipimosi į teismą, dėl nuteistųjų pasisakymų buvo iškelta baudžiamoji byla dėl jo tariamo vaikų seksualinio tvirkinimo, dėl ko buvo patrauktas įtariamuoju, jam paskirta kardomoji priemonė, atliekami veiksmai tiek su juo, tiek su visiškai niekuo dėtu vaiku. Tai taip pat jam buvo didžiulis šokas, stresas ir pergyvenimai. Ir tik kai jo atžvilgiu buvo priimtas teisingas sprendimas-nutrauktas tyrimas, galėjo nusiraminti. Šios bylos tyrimo eigoje, psichiatrinio-psichologinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad J. K. bandė paveikti jo nepilnametį sūnų, teigdama, kad jis yra negeras, jo nereikia mylėti ir pan., tai rodo, kad ji suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir bandė paveikti anūką priešiškam elgesiui jo atžvilgiu.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas neatsižvelgė į nuteistųjų veiksmus, jų išankstinį nusiteikimą bei susitarimą jo atžvilgiu, jam padarytą neturtinę žalą, todėl nepagrįstai ženkliai sumažino jo prašomą priteisti neturtinės žalos kompensaciją iki 10 000 Lt, jo nuomone, turėjo būti priteista 100 000 Lt. Toks žalos atlyginimo dydis visiškai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus (LR CK 1.5 str.).
Dėl padaryto nusikaltimo jis patyrė ir turtinę žalą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam pareikštas įtarimas, paskirta kardomoji priemonė – žymėjimasis policijos įstaigoje, iš pradžių du kartus per mėnesį, vėliau-vieną kartą. Vykdant kardomosios priemonės sąlygas, buvo priverstas skraidyti iš Anglijos, kur gyveno tiek tuo metu, tiek gyvena ir dabar, dėl to patyrė ženklių finansinių nuostolių. Teko pirkti bilietus autobusu iki oro uosto, taip pat bilietus lėktuvo skrydžiams į Lietuvą ir atgal į Angliją, kas sudarė 8540,11 Lt. Dėl šio reikalavimo teismas pasisakė, kad tai nėra nuteistųjų kaltė. Jo nuomone, šis sprendimas nėra pagrįstas, kaltės kilimui yra visos tam reikalingos sąlygos.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo atstovą, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, nuteistąją ir gynėjus, prašiusius nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiojo P. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį civilinio ieškinio dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).
Civilinio ieškinio dalyku gali būti dvi žalos: turtinė ir neturtinė žala. Turtinė žala yra materialinės sferos dalykų netektis, neturtinė žala yra fizinio ir moralinio pobūdžio nuostoliai. Žalos dydį civiliniame ieškinyje nurodo fizinis ar juridinis asmuo, kuriam padaryta žala, o galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Pradėjus bylą privataus kaltinimo tvarka, nukentėjusysis P. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 000 litų neturtinės ir 8540,11 litų turtinės žalos atlyginimo, žalą solidariai priteisiant iš J. K. ir G. S. (1 t., b.l. 61-63). Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs J. K. ir G. S. kaltais pagal LR BK 154 str. 1 d. bei nustatęs priežastinį ryšį tarp jų veikos ir nukentėjusiajam P. S. padarytos neturtinės žalos, nukentėjusiojo civilinį ieškinį šioje dalyje patenkino tik iš dalies, P. S. naudai priteisdamas 10 000 litų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendė nepažeisdamas LR BPK 109 str., 111 str. 1 d. ir 115 str. 1 d. reikalavimų ir, priešingai negu apeliantas nurodė savo skunde, teisingai vadovavosi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, priteistos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams.
LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Minėti principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų-nukentėjusiojo ir kaltininko-pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl J. K. ir G. S. nusikalstamų tyčinių veiksmų nukentėjusysis patyrė emocinį ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, pablogėjo jo reputacija, jis išgyveno dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, sumažėjo ne tik jo bendravimo galimybės, bet ir dėl kompromituojančios jo reputaciją informacijos, jam pasidarė sunkiau gyventi, turėjo nuolatos grįžti apklausoms iš užsienio kur dirbo, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atsakinėti į žeminančius jį klausimus, patyrė finansinių nepatogumų, nes reikėjo skraidyti ir mokėti už lėktuvo bilietus.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiojo prašytos priteisti neturtinės žalos dydį iki 10 000 litų, savo sprendimą motyvavo, nurodė priežastis, dėl kurių civilinis ieškinys šioje dalyje negali būti tenkinamas visa apimtimi (J. K. ir G. S. kaltė, nusikaltimo pobūdis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus ir galimus ateityje dvasinius išgyvenimus. Be to, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarinius ir teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose, priteistas 10 000 litų neturtinės žalos dydis atitinka teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus bei neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl pažeminimo, garbės ir orumo įžeidimo, pakirsto pasitikėjimo, dvasinio sukrėtimo jau buvo vertintos pirmosios instancijos teismo. Kitų objektyvių duomenų, kuriems esant būtų pagrindas priteistinos neturtinės žalos dydį padidinti iki apelianto prašomos sumos (100 000 litų), P. S. nepateikė. Konstatuotina, kad nustatant neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atskleidė taikytinų teisinių kriterijų turinį, pateikė argumentus dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo, kitų teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, pažeidimų nenustatyta, todėl skundžiamas nuosprendis civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos paliekamas nepakeistas.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos (8540,11 litų) priteisimo. Skunde nurodė, kad dėl galimo tvirkinimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam paskirta kardomoji priemonė – registravimasis policijos įstaigoje kartą per mėnesį, dėl ko jis buvo priverstas skraidyti iš Anglijos, pirko lėktuvo, autobuso bilietus, kas sudarė 8540,11 litų. Teisėjų kolegija pažymi, kad P. S. nurodytų išlaidų suma susidarė ne šioje baudžiamojoje byloje dėl šmeižimo, o kitame ikiteisminiame tyrime (Nr. 65-2-000214-10) dėl mažamečio asmens tvirkinimo ir fizinio skausmo sukėlimo, kuris Prienų rajono apylinkės prokuratūros 2010-11-30 nutarimu buvo nutrauktas (1 t., b.l. 32-36). Teismas, nagrinėdamas konkrečią baudžiamąją bylą, negali priimti sprendimo dėl turtinės žalos atlyginimo kitame ikiteisminiame tyrime. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos paliekamas nepakeistas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo P. S. atstovas advokatas R. Bradūnas prašė priteisti bylinėjimo išlaidas apelianto naudai ir pateikė 400 litų sąskaitą už teisines paslaugas, nagrinėjant apeliacinį skundą. Dėl LR BPK 106 str. 2 d. nuostatų taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priteisiant iš nuteistojo nukentėjusiojo išlaidas advokato darbui apmokėti apeliacinėje instancijoje, būtina atsižvelgti ir tai, pagal kieno apeliacinį skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (baudžiamoji byla Nr. 2K-410/2008). Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas šiuo atveju buvo nepagrįstas, advokato prašymas dėl proceso išlaidų (apeliacinėje instancijoje) pripažinimo ir priteisimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nukentėjusiojo P. S. apeliacinį skundą atmesti.