Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-91-783/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-22
Bylos Nr.
1-91-783/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57993-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Kaltinamasis
A. D.
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-91-783/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57993-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.2.4.6.2.; (S)
KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 22 d.Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant:prokurorei Marinai Jelizarovai,kaltinamajam A. D.,kaltinamojo gynėjui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, pagrindinio profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2017 m. rugsėjo 13 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsniu, 4 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (LITEKO duomenys), bausmę atlieka nuo 2017 m. spalio 30 d., bausmės pabaiga numatyta 2018 m. vasario 28 d.,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. D. 2016 metais, laikotarpiu nuo gruodžio 1 d. iki gruodžio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną ir laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, naudojo fizinį smurtą prieš mažametį E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. sudavė diržu ne mažiau kaip šešis kartus į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimus kairėje klubinėje srityje, tokiu būdu mažamečiui nukentėjusiajam E. Ž. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis A. D. dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltės nepripažino. Parodė, jog su B. N. ir jos vaikais gyveno kartu B. N. namuose kažkur nuo 2016 m. liepos mėnesio iki 2016 m. spalio 1 d. Nuo spalio 1 d. persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) esantį butą, tačiau su B. N. palaikė ryšius iki pat 2016 m. gruodžio 12 d., kada iš B. N. buvo paimti vaikai dėl neva prieš juos naudoto smurto. Pats jis jokio smurto nei prieš E. Ž., nei prieš E. N. nenaudojo, kodėl yra apkalbamas vaikų, nežino, konfliktų tarp vaikų ir jo, kol bendravo su vaikų motina B. N., nebuvo. Mano, jog vaikai galėjo susižaloti ir patys, nes pati B. N. yra jam sakiusi, jog vaikai žaisdami užsivertė dviaukštę lovą ant savęs.

Motyvuojamoji dalis

A. D. kaltė įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant psichologui N. O., apklaustas E. Ž. (1 t. 46-47, 48 b. l.) parodė, jog mamos draugas A. diržu metaline sagtimi jį mušė ne vieną kartą, mušdavo per kojas, per rankas (skirtingu metu). Teigė, jog jį mušė, kai jam buvo 6 metai, dabar jam yra 7 metai. Dėl ko mušė, jis nežino. Kai mušdavo, jam skaudėjo, kojose buvo „mėlynės“ (parodo vietas ant piešinio ir kartus, kiek buvo suduota). Nurodė, jog mama matė, kaip jis buvo mušamas, bet nieko nedarė. Teigė, jog pati mama jo nemušdavo. Be jo, A. mušdavo ir kitą jo brolį, seseris, išskyrus D.. Nurodė, jog mušdavo dėl to, nes jie buvo negeri. Apie tai, kad A. muša, mokykloje pasakė V. ir jos draugei R., po to papasakojo ir socialinei darbuotojai. Apklausos pabaigoje nurodė, jog A. mušė kiekvieną dieną, taip pat nurodė, jog buvo mušamas perlenktu diržu ir tada, kai jo akyse buvo mėlynė. Prie apklausos pridėti du lapai (1 t. 49-50 b. l.), viename yra pavaizduotas berniukas, lapų apačioje raudonos spalvos flomasteriu parašytas vardas „E.“, taip pat taškais pažymėtos vietos ant kojų (ant dešinės – 5, ant kairės – 7), dešinės pusės ranka, taškas dešinės pusės krūtinės pusėje, taškas – kairėje rankoje; kitame lape pavaizduoti veidukai su įvairiomis veido išraiškomis, raudonos spalvos flomasteriu yra pažymėtas susirūpinęs veidukas su po apačia esančiu įrašu „Undecided“.

Ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant N. O., apklaustas E. N. (1 t. 72-73, 74 b. l.) parodė, jog A. muša diržu jį, E., D., A., A. nemuša. Netrukus parodo, jog E. tikrai muša, kitų nemuša. Teigia, jog mama jį patį muša, kai neklauso. A. taip pat mušė tada, kai jo neklausė, tačiau jo nemušė. Apklausos pabaigoje nurodė, jog A. pyksta ant E., tačiau jo, E., nemušė, mama taip pat jo nemušė. Prie apklausos pridėti du lapai (1 t. 76-77 b. l.), viename yra nupaišytas namas su rūkstančiu kaminu, 10 veidukų su prie jų parašytais vardais ar šeimos nariais, prie „Mama“ ir „A.“ pavaizduoti žaibai, prie „L.“ ir „T.“ - gėlytės, prie „A.“, „A.“, „D.“, „E.“ parašyta, kad nemuša, rodyklės nubrėžtos nuo asmens, įvardinto „A.“, prie „E.“ parašyta muša, rodyklė taip pat atvesta nuo asmens, įvardintu A..

Ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant psichologui N. O., apklausta A. N. (1 t. 93-95, 111 b. l.) parodė, jog kai A. supyksta ant E., muša ranka per ranką (parodo vietą). Teigė, jog A. jos nemuša, bet muša E., E., A. (parodė, jog muša per rankas). Teigė, jog muša su diržu, iškart po to teigia – jog su diržu nemuša. Vaikas teigia, jog A. D. muša, jos nemuša, E. muša, nurodo paveiksliuke, per kurias vietas muša. Parodo, jog A. muša ir A., nurodo vietas, per kurias muša. E. muša už tai, kad šis neklauso. Parodė, jog kaip ir mama supyksta, ji nemuša, liepia klūpėti, po to iškart teigia, jog mama muša, jos nemuša, E., E., A., D. nemuša, po to vėl teigia, kad mama muša E., E., A. ir iškart pasako, kad nemuša A. Prie apklausos pridėti trys lapai (1 t. 97-99 b. l.), juose yra nupiešti vaikai, prie vieno yra užrašas E., raudonos spalvos flomasteriu pažymėtas kaklas, abi plaštakos, pėdos, viršugalvis, nugara; prie paveiksliuko, įvardintu A., mėlynos spalvos flomasteriu pažymėtas kaklas, plaštakos, pėdos, tarpkojis, pilvo sritis; du paveiksliukai neįvardinti, bet juose pažymėti kaklo sritis, pėdos, plaštakos išorinės sritys.

Ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant psichologui N. O., apklausta A. N. (1 t. 106-108 b. l., 111 b. l.) parodė, jog A. mušė ją, brolius E., E., sesę A., nemušė tik D.. Juos A. mušdavo diržu, kuri nusijuosdavo nuo kelnių (apklausos metu piešinukuose parodo vietas, per kurias vaikai buvo mušami). Apklausinėjama mergaitė teigė, jog nematė, kaip A. muša A., E., taip pat parodė, jog mėlynę E. paakyje padarė L. didelis E.. Be to, A. yra liepęs jiems visiems, išskyrus D., klūpėti. Mama tada tai matė, sakė A. eiti namo, tačiau šis nėjo. Parodė, jog mama jų nemušdavo, tik, kai supykdavo, liepdavo eiti miegoti. Prie apklausos pridėtas vienas lapas (1 t. 109 b. l.), jame yra nupiešti vaikai, prie kiekvieno iš jų užrašytas vardas, raudonu flomasteriu sudėti taškai prie A. (ties klubus ir dešine koja), E. (dešinės kojos ir kairiu klubu), E. (dešiniu paakiu), šalia vaikų nupieštas kvadratas, jame yra užrašas – A..

Nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą B. N. parodė, jog apie tai, kad A. D. smurtautų prieš jos vaikus, ji nieko nežinanti. Su A. D. kartu gyveno nuo 2016 metais rugsėjo mėnesio, kai jį iš namų išvarė jo paties brolis su sugyventine, o nuo spalio 1 d. A. D. išsinuomojo butą ir jame apsigyveno. Tačiau ir gyvendamas kitame bute jis dažnai ateidavo, bendraudavo ir su vaikais, ji ir pati nueidavo pas A. D. į namus. Paskutinį kartą iki paimant vaikus iš jos šeimos su A. D. matėsi 2016 m. gruodžio 11 d., kai ji su vaikais buvo nuėjusi pas A. D. į namus nusimaudyti. Maudydama vaikus nematė ant jų kūnų mėlynių, iš kur šios atsirado 2016 m. gruodžio 12 d., prieš paimant vaikus iš jos šeimos, ji taip pat nežinanti. Neneigia, jog 2016 m. lapkričio 20 d. E. buvo sužalotas, tačiau tai buvo nelaimingas atsitikimas lovoje, kai vaikas žaisdamas apsivertė.

Liudytojas Ž. N. parodė, jog apie kaltinamojo smurtavimą prieš vaikus jam nieko nėra žinoma, apie tai, kad vaikai sakė, jog juos muša A. D., sužinojo tik po to, kai kartu su vaikais važiavo į apklausas Panevėžyje. Jam 2016 m. gruodžio 11 d. skambino B. N. sesuo M. Š., sakė, kad yra sumuštas E., tačiau ar sakė, kas sumušė, neprisimena. Po to, kai trys vaikai 2016 m. gruodžio 12 d. buvo atvežti pas jį, jis matė pas E. kraujosruvas ant kūno, tačiau šis sakė, kad jį mušė mama.

Liudytoja L. S. parodė, jog vaikus paėmus iš B. N. šeimos ir nustačius laikiną globa su ja, jai teko pas E. matyti kraujosruvas kūne. Pats E. sakė, kad jį mušė jo mamos sugyventinis A., tačiau detalių ji neklausinėjo. Kol vaikai gyveno pas ją, juos lankydavo B. N., vaikai noriai su ja bendraudavo. Ji yra girdėjusi, kai vaikai klausdavo B. N., ar A. gyvens su jais, girdėjo, kaip A. sakė, jog jeigu negyvens, tai ir nebemuš.

Liudytoja S. D., B. N. sesuo, parodė, jog pati smurto prieš vaikus ji nematė. Jai tuo metu, kai sesuo B. N. bendravo su A. D., paskambinęs jos brolis V. D. sakė, kad A. D. muša sesers vaikus. Nuėjusi pas B. N. į namus matė vaikus, tačiau kad šie būtų sumušti, nesimatė. Tą dieną su V. D. grįžo pas ją į namus, brolis jai pasakojo, kad matė, kaip E. darė namų darbus ir kažko paklausė savo mamos, po ko A. D. paėmė vaiką už ausies ir nuvedė toliau. V. D. sakė, kad vaikas verkė. Daugiau apie kokį A. D. smurtą prieš vaikus brolis nepasakojo. Ji pati kartą, kai lankėsi sesers namuose, matė, kaip A. D. su rankose turėtu diržu nuėjo į vaikų kambarį, tačiau ką jis ten darė, ji nematė, detalių dėl praėjusio ilgo laikotarpio nebeprisimena. Teigė, jog anksčiau yra mačiusi kraujosruvas pas E., jas nufotografavusi, tačiau tai buvo anksčiau, kada sesuo B. N. sakė, kad vaikas susižalojo iškritęs iš lovytės.

Liudytoja M. Š., B. N. sesuo, parodė, jog jai vieną vakarą paskambinusi sesuo S. D. pasakė, kad pas kitos jos sesers B. N. vaiką E. yra randai, mėlynės, sakė, kad turi nuotraukas. Ji paprašė S. D. nuotraukas atsiųsti, ji atsiuntė. Tada ji iškart paskambino savo motinos socialinei darbuotojai A. G., o ši kitą dieną pasakė B. N. socialinei darbuotojai. Ji ir pati skambino į Vaiko teisių apsaugos skyrių, klausė, ar buvo atėjusios seserys B. N. su S. D.. Po kurio laiko jai paskambinusi sesuo B. N. priekaištavo, kodėl ji kviečianti Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistes, jeigu vaikas pats buvo iškritęs iš lovytės ir susižalojęs. Apie tai, kokie santykiai buvo tarp B. N. ir A. D. ir ar jie kartu gyveno, ji nežino, nesidomėjo. Jai pačiai po tų įvykių teko telefonu bendrauti su A. D., tačiau šis ją tik keikė ir gąsdino.

Liudytoja nepilnametė V. S., (duomenys neskelbtini) mokyklos mokinė, parodė, jog jai einant iš mokyklos valgyklos prie jos priėjo jos sesers draugės brolis E., kuris jai pasiskundė, jog nenori grįžti namo, nes jį muša A., rodė sužalotą nagą. Ji berniuką nuvedė pas socialinę pedagogę ir pasakė apie tai, ką jai sakė E.

Liudytoja G. J., (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja, parodė, jog 2016 m. gruodžio 12 d. pas ją atėjusi 7 klasės mokinė V. S. su E. Ž. pasakė, kad jai berniukas kalbėjo apie tai, kad prieš jį naudoja smurtą mamos draugas A. Pats E. Ž. rodė sužalotą nagą, sakė, A. mušė su diržu ir užgavo jo nagą. E. Ž. minėjo, jog A. smurtauja ir prieš kitus vaikus. Po pokalbio su E. Ž. su vaiku buvo nuėjusi ir pas slaugytoją, ši apžiūrėjo E. Ž., matė ant šlaunies mėlynę. Su slaugytoja pagalvojo, kad vaikas galėjo ir užsigauti. Tačiau pats jis sakė, kad buvo mušamas diržu. Kiek suprato iš vaiko, buvo mušamas savaitgalį, nes minėjo, kad tą dieną nereikėjo eiti į mokyklą. Pati ji buvo vaiko šeimoje lankėsi ir anksčiau, o vizito 2016 m. lapkričio 9 d. namuose matė ir A. D., jis sakė, kad yra vaikų mamos draugas.

Liudytoja R. B., (duomenys neskelbtini) visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, parodė, jog 2016 m. gruodžio 12 d. į jos kabinetą mokyklos socialinė darbuotoja G. J. atsivedė E. Ž., matė jo kūne sužalojimus. Į klausimą, ar kas jį mušė, vaikas linktelėjo galva. Tačiau kas jį mušė ir kokiomis aplinkybėmis, ji neklausinėjo.

Liudytoja D. Š., (duomenys neskelbtini) psichologė, parodė, jog 2016 m. gruodžio mėnesį teikė psichologo konsultacijas progimnazijos mokiniui E. Ž., kuris teigė, jog prieš jį smurtauja artimas šeimai žmogus, kurį jis vadino A., konkrečiai minėjo vieną kartą, kad A. sudavė 4 kartus diržu per kojas. E. Ž. jai atvedė socialinė pedagogė G. J., sakė, jog galimai prieš vaiką yra smurtaujama. Bendraujant su vaiku, kaip smurto priežastį vaikas įvardino neklausymą. Į jos klausimus, ar prieš jį smurtavo ir mama, vaikas atsakydavo neigiamai, kartais ir neverčiamas sakydavo, kad jo mama nemuša.

Liudytoja A. S., socialinė darbuotoja, parodė, jog 2016 m. gruodžio mėnesį buvo pranešta apie smurtą prieš vaiką jos tuo metu prižiūrimoje B. N. šeimoje, ji buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini), kur vaikas mokėsi. Ten medicinos punkte nustatyta, kad pas B. N. sūnų E. Ž. matomi sužalojimai. Pats vaikas sakė, kad jį muša ir bara mamos sugyventinis A. D.. Ji tuo laikotarpiu lankydavosi B. N. šeimoje, teko kelis kartus bendrauti ir su pačiu A. D., tačiau šis tuo metu teigė, kad su B. N. kartu negyvena, yra išsinuomojęs butą. Pamena, jog kažkurio apsilankymo šeimoje metu 2016 m. lapkričio mėnesio pabaigoje pas E. matė paakyje kraujosruvą, vaiko mama sakė, kad jis nukritęs nuo lovytės susižalojo. Po to, kai pamatė sužalojimą akyje, skambino ir vaiko gydytojai, ši patvirtinto, kad sužalojimas galėjo atsirasti ir nukritus nuo lovytės, todėl toliau dėl šio sužalojimo nesiaiškino.

Liudytoja A. G., socialinė darbuotoja, parodė, jog ji pagal poreikį patikrindavo M. D., B. N. motinos, gyvenamąją vietą, kai B. N. vaikai atvykdavo pas ją vasaroti, teko bendrauti ir su pačia B. N., tačiau apie kažkokį smurtą prieš B. N. vaikus jai nėra žinoma. Pripažįsta, jog M. D. ir B. N. kartais konfliktuoja, tačiau kokių tai pažeidimų jų santykiuose nenustatė. Parodė, jog vyresnioji M. D. dukra kartais jai paskambina, galėjo skambinti ir dėl B. N. kurio nors vaiko, tačiau ji šiuo metu neprisimena. Jeigu pranešimas būtų buvęs svarbus, ji būtų informavusi B. N. šeimą prižiūrinčią socialinę darbuotoją.

Iš (duomenys neskelbtini) rašto (1 t. 12 b. l.) matyti, jog progimnazija 2016-12-12 kreipėsi raštu į Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių bei informavo, jog 2016-12-12 į socialinę pedagogę kreipėsi (duomenys neskelbtini) klasės mokinės ir 1a klasės mokinys E. Ž., mokinės teigė, kad vaikas yra mušamas, pats vaikas sakė, kad jį muša mamos draugas A., tai daro nebe pirmą kartą, be to, sakė, kad A. muša ir kitus vaikus, rodė užgautą nagą.

Iš pažymų (1 t. 34, 53 b. l.) matyti, jog E. Ž. yra gimęs (duomenys neskelbtini), E. N. – 2011 m. liepos 22 d.

Iš tarnybinio pranešimo (1 t. 182 b. l.), pridėtų fotonuotraukų (1 t. 184-188 b. l.) matyti, jog vyresniajai tyrėjai Z. R. M. Š. per socialinio tinklo „Facebook“ programėlę „Messenger“ atsiuntė vaiko nuotraukas, kuriose už kairės ausies matoma dėmė, panaši į kraujosruvą.

Iš reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo (1 t. 190-192 b. l.), daiktų apžiūros protokolo (1 t. 193-196 b. l.) matyti, jog B. N. pateikė medžiaginį diržą su metaline sagtimi, kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei perduotas saugojimui į Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK daiktinių įrodymų saugyklą (paketo Nr. 155751) (1 t. 197-198 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. G1321/2016 (05) (2 t. 8 b. l.) matyti, jog apžiūrint E. Ž. 2016-12-15 jam nustatytos poodinės kraujosruvos kairiajame žaste, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimas kairėje klubinėje srityje, šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant ranka diržu ar panašiai, jie susiformavo 7 ar daugiau trauminiais poveikiais, ne mažiau 8 paros iki apžiūros, išskyrus poodinę kraujosruvą kairiajame žaste, kuri padaryta 5-7 paros iki apžiūros; dėl nustatytų sužalojimų E. Ž. sveikata sutrikdyta nežymiai. Iš papildomos specialisto išvados Nr. pG49/2017 ( 5) (2 t. 18 b. l.) matyti, jog tikimybė, kad 2016-12-15 apžiūros metu nustatytus sužalojimus E. Ž. galėjo patirti 2016-11-20 iškrisdamas iš vaikiškos lovytės antro aukšto atmestina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis, jų lokalizacija ir objektyvūs medicininiai duomenys.

Iš akistatos (2 t. 156-158 b. l.) matyti, jog akistatos tarp A. D. ir B. N. metu A. D. teigė, jog yra matęs, kaip B. N. mušdavo savo vaikus, išskyrus D., B. N. tai neigė, pati netvirtino, kad A. D. skriaudė jos vaikus, abu akistatos metu pripažino, kad jų santykiai, kaip sugyventinių, truko nuo 2016 m. liepos mėnesio pabaigos iki 2016 m. gruodžio mėnesio vidurio, kada iš B. N. buvo paimti vaikai.

Iš Kupiškio socialinių paslaugų centre vedamo darbo su B. N. žurnalo kopijos (3 t. 92-99 b. l.) matyti, jog 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu socialinė darbuotoja B. N. šeimoje lankėsi 13 kartų, vieno iš apsilankymo metu, 2016 m. spalio 12 d., namuose buvo vyras, kurio duomenų B. N. socialinei darbuotojai neatskleidė, nurodė, jog tai yra jos draugas; kito apsilankymo, 2016 m. lapkričio 18 d., metu, namuose rastas B. N. brolis V. D., prižiūrintis E. ir A., kuris nurodė, jog B. N. turi draugą, A. D., tačiau šis kartu su šeima negyvena, turi atskirą butą; 2016 m. lapkričio 24 d. lankantis B. N. namuose, E. veide pastebėta mėlynė, B. N. teigė, kad vaikas užsigavo atsitrenkęs į lovos kampą, į klausimą, ar nesmurtavo jos draugas, B. N. pradėjo rėkti, kad šis vaikų nemuša, sutaria gerai; 2016 m. lapkričio 29 d. lankantis B. N. paprašyta parodyti, kaip užsigavo E., ši su vaiku parodė, kaip vaikas šokinėjo ir kaip griuvo; 2016 m. gruodžio 8 d. B. N. namie rasti B. N., V. D., A. D., bendraujant su A. D. apie galimai naudojamą smurtą prieš vaikus, šis rėkė, kad vaikų jis neskriaudžia, gerai su jais sutaria, o informacija apie smurtą yra šmeižtas.

Iš atvejo aprašymo (3 t. 100-101 b. l.) matyti, jog 2016-12-13 socialinėms darbuotojoms A. S. ir I. L., kartu su Ž. N., atvykus į B. N. namus paimti vaikų drabužių, tarp B. N. ir Ž. N. kilo konfliktas, B. N. atsisakė rinkti drabužius vaikams, Ž. N. pradėjus rinkti juos vaikų kambaryje, B. N. šaukė ant jo, kad paliktų visą tvarkingai, kad Ž. N. ir jo sesuo L. S. sugalvojo planą, kaip pasiimti vaikus ir taip uždirbti pinigų operacijoms, po to parašė trumpąją žinutę A. D.. Šis netrukus atėjęs pradėjo grasinti Ž. N., ketino pulti šį, socialinės darbuotojos bandė įspėti A. D., kad kvies policiją, tačiau šis jų neklausė, kartu su B. N. tvirtino, kad kreipsis į televiziją, kitas institucijas dėl socialinių darbuotojų darbo.

Iš atvejo aprašymo (3 t. 102-103 b. l.) matyti, jog 2016-12-02 socialinėms darbuotojoms A. S. ir D. V. lankantis B. N. šeimoje aiškintis policijos kvietimo į namus priežastis, B. N. buvo užklausta apie galimai A. D. smurtą prieš vaikus, po ko B. N. pradėjo šaukti, klausinėjo, kas ją skundžia, teigė, jog yra įsitikinusi, kad ją skundžia buvusi A. D. sugyventinė L. S., nes nori juos išskirti.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis A. D. 2016 m. gruodžio mėnesį, tarp gruodžio 1 ir gruodžio 8 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) name, panaudojo fizinį smurtą prieš tame name gyvenantį mažametį E. Ž. – sudavė diržu jam ne mažiau kaip septynis kartus į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas kairiajame žaste, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimus kairėje klubinėje srityje, tokiu būdu mažamečiui nukentėjusiajam E. Ž. nežymiai sutrikdė sveikatą, todėl A. D. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį. A. D., suduodamas diržu per įvairias kūno vietas, suvokė, kad sukelia fizinį skausmą mažamečiui vaikui, ir to siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Teismas neturi pagrindo netikėti ikiteisminio tyrimo metu apklausto E. Ž. parodymais, jog prieš jį smurtavo ir sužalojimus sukėlė būtent kaltinamasis A. D., tas aplinkybes, jog A. D. linkęs į smurtą, patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausti E. Ž. brolis E., seserys A. ir A., nurodę, jog A. D. mušdavo juos, išskyrus jų seserį D., iš esmės visi vaikai piešiniuose, kurie pridėti prie apklausos protokolų, atžymėjo kaip smurtaujantį prieš vaikus asmenį, vardu A.. Tai, kad E. Ž. po to, kai paaiškėjo smurto faktai, sakė, jog smurtavo prieš jį A. D., patvirtino ir L. S., pas kurią vaikas buvo apgyvendintas, kai paimtas iš B. N. šeimos 2016 m. gruodžio 12 d.; nepilnametė V. S., kuriai E. Ž. apie A. D. smurtą papasakojo mokykloje; progimnazijos psichologė D. Š., pas kurią vaikas buvo nuvestas. Nors, kaip matyti iš mažamečių vaikų apklausų protokolų, vaizdo įrašų, A., E. ar A. parodymai yra nenuoseklūs (vienoje apklausos dalyje teigdami, kad A. D. mušė juos, kitame sakinyje viską neigia, po to vėl teigia, kad mušė (pavyzdžiui, A. N. ar E. N. parodymai)), tačiau visi vaikai vieningai teigė, jog A. D. juos visus, išskyrus D., mušė, o dėl amžiaus (vaikų amžius nuo 4 iki 6 m.), šis parodymų nenuoseklumas yra pateisinamas. Tai, kad prieš E. Ž. inkriminuojamu kaltinamajam laikotarpiu buvo panaudotas smurtas, patvirtino specialisto išvada dėl vaikui nustatytų sužalojimų, jų lokalizacijos, padarymo laiko. Teismas atmeta kaltinamojo A. D. teiginius, jog vaikas susižalojo krisdamas iš lovytės, nes, kaip matytų iš pateiktos ir išreikalautos medžiagos, sužalojimai iškrentant iš lovytės buvo padaryti 2017 m. lapkričio 20 d., tai, kad sužalojimai, nustatyti E. Ž., negalėjo būti padaryti tuo laikotarpiu ir kaltinamojo nurodomu būdu, paneigė ir papildoma specialisto išvada. Taip pat teismas netiki kaltinamojo paaiškinimais, jog yra apkalbamas vaikų, mano, jog tai yra buvusios sugyventinės B. N. kerštas prieš jį, A. D., tačiau, kaip matyti iš B. N. parodymų, ši neteigė, kad sužalojimus vaikui sukėlė A. D., priešingai, teigė, kad sūnus E. iki 2016 m. gruodžio 11 d. vakaro nebuvo sužalotas (šią liudytojos nurodytą aplinkybę paneigė specialisto išvada), viso ikiteisminio tyrimo metu savo parodymais gynė kaltinamąjį. Taip pat nepagrįsti kaltinamojo gynėjo advokato K. Paspirgėlio teiginiai, jog sužalojimai tuo metu negalėjo būti padaryti, nes vaiko sužalojimų nepastebėjo socialinė darbuotoja, kuri lankėsi vaiko gyvenamojoje vietoje 2016 m. gruodžio 8 d., kadangi, įvertinus sužalojimų lokalizaciją (šlaunyse, klubo srityje, žaste), vaikui nenusirengus, jų ir negalėjo pastebėti. Teismas tik patikslina nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį, nurodydamas, jog nusikalstama veika padaryta iki 2016 m. gruodžio 8 d. (specialisto išvadoje nurodyta, jog sužalojimai E. Ž. padaryti ne mažiau kaip 8 dienos iki apžiūros, vaikas apžiūrėtas 2016 m. gruodžio 15 d.), taip pat šalina iš kaltinimo padarytą kraujosruvą dešiniajame žaste, kadangi šis sužalojimas yra padarytas skirtingu laiku, nei sužalojimai klube, šlaunyse, o A. D. kaltinamas vienos nusikalstamos veikos padarymu. Teismas pripažįsta, jog vienu metu šie sužalojimai nebuvo padaryti, todėl inkriminuoti sužalojimo dešiniajame žaste, nepraplėtus kaltinimo, nėra galimybės. Laikotarpio patikslinimas ir kraujosruvos pašalinimas iš kaltinimo esminių faktinių aplinkybių nepakeitė, kaltinamojo padėties nepablogino, teisių nesuvaržė.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę A. D. atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (smurtauta prieš 7 m. vaiką, jo artimoje aplinkoje (namuose)), smurtavęs asmuo buvo artimas mažamečio vaiko motinos draugas, kuriuo vaikas iš esmės pasitikėjo, smurtauta diržu, vaikui suduota ne mažiau 7 smūgių į įvairias kūno vietas, daugiausiai – kojas, vaikui sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas (2 t. 107 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t. 91-95, 101-107 b. l.), yra nesusituokęs, tačiau turi du nepilnamečius vaikus (2 t. 89-90 b. l.), nedirbantis. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, kaip pirmą kartą teisiamam, tikslinga A. D. skirti už nusikalstamos veikos padarymą arešto bausmę, bausmės dydį nustatyti sankcijos vidurkio ribose. Teismas pripažįsta, jog nėra pagrindo A. D. skirti pačios griežčiausios – laisvės atėmimo – bausmės, tačiau taip pat nėra pagrindo skirti ir pačią švelniausią bausmę – baudą. Iš pateiktos medžiagos nustatyta, jog A. D. yra nedirbantis, jam nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d. yra skirtos 14 administracinės nuobaudos, tačiau duomenų, kad jos būtų sumokėtos, nėra. Paskirta bausmė bendrinama su 2017 m. rugsėjo 13 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirta bausme, į bausmės laiką įskaitoma visa bausmė, kuri iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios bus atlikta pagal ankstesnį teismo sprendimą.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – diržas, saugomas Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Mažamečio E. N. nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis A. D. buvo kaltinamas tuo, jog 2016 m. gruodžio mėnesį, laikotarpiu iki gruodžio 11 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną ir nenustatytu laiku, gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą prieš mažametį E. N., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. sudavė diržu ne mažiau kaip septynis kartus į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas kairėje klubinėje srityje, abiejose blauzdose, tokiu būdu mažamečiui nukentėjusiajam E. N. nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamasis A. D. šios veikos taip pat nepripažino. Iš specialisto išvados Nr. G1320/2016 (05) (1 t. 8 b. l.) matyti, jog apžiūrint E. N. 2016-12-15 jam nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje klubinėje srityje, abiejose blauzdose, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant ranka ar panašiai, jie susiformavo 7 ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai 5-7 paros iki apžiūros, šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiojo E. N. parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją (toje pačioje apklausoje tai teigė, kad mušė A. D., tai neigė, kad mušė, nurodė, jog, be A. D., mušdavo ir mama B. N., tai vėl sakydavo, kad nemušdavo), į liudytoju apklausto Ž. N. parodymus, jog po to, kai vaikas buvo paimtas iš B. N. šeimos ir perduotas jam, jis tą dieną (tikėtina, 2016-12-12) prausė vaiką ir matė sužalojimus, tačiau vaikas sakė, kad šiuos sužalojimus padarė vaiko mama (B. N.), o ne A. D.. Kitų tiesioginių įrodymų byloje, kad A. D. 2016 m. gruodžio mėnesį smurtavo prieš E. N., byloje nėra. Todėl iš pateiktų įrodymų negalima vienareikšmiškai daryti išvados, jog būtent šiuos sužalojimus, kurie buvo nustatyti E. N. 2016 m. gruodžio 15 d., padarė kaltinamasis A. D.. Tikėtina, kad A. D., atsižvelgus į vaikų parodymus, tuo laikotarpiu, kuomet jis artimai bendravo su B. N. (nuo 2016 m. liepos iki 2016 m. gruodžio mėnesio vidurio), iškreiptai suvokdamas auklėjimo priemones (vaikai teigė, jog mušdavo, kai jie neklausydavo ar elgdavosi ne taip, kaip reikalavo A. D.), ne kartą galėjo smurtauti ir prieš E. N., ir prieš kitus vaikus (A., A., E.), ką tvirtino vaikai, teismo posėdyje apklaustas V. D.. Tai, kad jis artimai bendravo su B. N. iki pat 2016 m. gruodžio mėnesio vidurio, A. D. ne kartą teigė ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 115, 147-148 b. l.), sakydamas, kad ketina susituokti, todėl A. D. iki pat gruodžio mėnesio vidurinio turėjo galimybę artimai bendrauti ir su B. N. vaikais ir juos savaip „auklėti“. Tačiau teismas baudžiamąsias bylas nagrinėja kaltinimo ribose. Kadangi A. D. pareikštas kaltinimas vaikui (E. N.) nežymiai sutrikdžius sveikatą 2016 m. gruodžio 1-11 d. laikotarpiu, tai yra tuo laikotarpiu, kai prieš vaiką galėjo smurtauti ne tik A. D., bet ir vaiko motina B. N. (Ž. N. parodymai apie E. N. žodžius po vaiko paėmimo iš B. N. šeimos, B. N. elgesys atvykus socialinėms darbuotojams pas ją į namus po to, kai buvo užfiksuoti sužalojimai ir vaikai paimti iš šeimos, įrašai socialinės darbuotojos žurnale apie B. N. neadekvačias reakcijas lankantis šeimoje, bendraujant su ja telefonu, pačios B. N. parodymai, jog maudydama vaiką 2016 m. gruodžio 11 d. vakare nematė sužalojimų, kurių negalėjo nematyti), lieka nepašalinta abejonė, kad sužalojimus, kurie buvo fiksuoti apžiūros 2016 m. gruodžio 15 d. metu, vaikui galėjo padaryti ne tik A. D.. Esant išvardintoms aplinkybės pripažįstama, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. D. kaltę 2016 m. gruodžio 1 d. – 2016 m. gruodžio 11 d. nežymiai sutrikdžius E. N. sveikatą, A. D. išteisinamas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 straipsniai, teismas

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl mažamečio E. Ž. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. rugsėjo 13 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta viešųjų darbų bausme, ją pakeitus arešto bausme santykiu 6:1, A. D. nustatyti galutinę 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti visą iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios pagal 2017 m. rugsėjo 13 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir atliktą viešųjų darbų bausmę (santykiu 6:1).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą A. D., iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Kaltinamąjį A. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl mažamečio E. N. nežymaus sveikatos sutrikdymo) išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Daiktinį įrodymą – diržą, saugomą Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK daiktinių įrodymų saugykloje (paketo Nr. 155751), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per bylą nagrinėjusį teismą.

Teisėjas Virginijus Skaraitis