Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-20 · Byla Nr. N-444-2940-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-20
Bylos Nr.
N-444-2940-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-2940/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarties T. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė T. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. liepos 10 d., apie 18.46 val., kelio Kuršėnai - Mažeikiai 23-iajame kilometre, vairuodamas automobilį, važiavo 84 km/h greičiu ir 34 km/h viršijo leistiną iki 50 km/h greitį, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2009 m. liepos 23 d. Institucijos nutarimu T. A. buvo pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK)124 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Jam paskirta administracinė nuobauda – 520 Lt bauda. Nustatyta, kad T. A. per metus pakartotinai pažeidė KET reikalavimus (administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

II.

T. A. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. liepos 23 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi netenkino T. A. skundo ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, jog iš aplinkybių, nurodytų tarnybiniame pranešime, bei pareigūnų parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu, akivaizdu, jog T. A. 2009 m. liepos 10 d. apie 18 val. 46 min. kelio Kuršėnai - Mažeikiai 23-iajame kilometre vairuodamas automobilį, važiavo 84 km/h greičiu, t. y. viršijo leistiną tame kelio ruože 50 km/h greitį. Pažymėjo, kad pareigūnų parodymai iš esmės yra nuoseklūs, detalizuoti. Jie vieningai nurodė, kad tarnybinis automobilis stovėjo prie degalinės, kuri yra nuo Papilės apie 1,5 kilometro; atstumas nuo tarnybinio automobilio iki T. A. vairuoto automobilio galėjo būti apie 300-400 m., o byloje duomenų, kad iki pažeidimo nustatymo policijos pareigūnai su pareiškėju būtų konfliktavę, nėra. Esant šioms aplinkybėms, teismas netikėti pareigūnų parodymais nematė pagrindo. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nėra laikomi šališkais, suinteresuotais asmenimis, kurių parodymais neturėtų būti tikima. Anot teismo, byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnas greičio matavimo prietaisą Berkut R, kuris turi patikros sertifikatą Nr. 0256405, buvo nukreipęs ne į tą kelio ruožą, kuriame važiavo T. A., taip pat nenustatyta, kad prietaisas jo tekstiniame skaitmeniniame displėjuje būtų rodęs klaidą. Teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus vertino kaip gynimosi taktiką, siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės, nurodė, kad jis jokių įrodymų, leidžiančių paneigti nustatytas faktines aplinkybes, nepateikė. Anot teismo, T. A. veika kvalifikuota teisingai, nuobaudų skyrimo taisyklės nepažeistos: nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas KET pažeidimas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) – pagrįstai skirta didesnė bauda nei sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

III.

Apeliaciniu skundu T. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį ir patenkinti jo skundą dėl Institucijos 2009 m. liepos 23 d. nutarimo panaikinimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas neišaiškino visų faktinių bylos aplinkybių bei vadovavosi vien tik tariamą pažeidimą užfiksavusių pareigūnų parodymais. Teismas konkrečiu atveju neišsiaiškino, kokiu atstumu buvo pamatuotas jo greitis ir ar galėjo greitis būti pamatuotas iš didesnio nei leistinas atstumas. Teigia, kad policijos pareigūnai neteisingai nurodė, kad matavimo atstumas buvo apie 300-400 m, nes atstumas realiai buvo ne trumpesnis kaip 800 m. Administracinės bylos svarstymo Institucijoje metu, jam paklausus, buvo atsakyta, jog su matavimo prietaisu Berkut R greitį galima matuoti iki 2 km atstumu, tačiau, anot apelianto, tai yra netiesa. Pažymi, kad greičio matavimo prietaiso gamintojas savo puslapyje nurodo, jog maksimalus greičio matavimo atstumas yra nuo 400 iki 800 m. Iš to, anot apelianto, darytina išvada, kad policijos pareigūnai nesilaikė gamintojo rekomendacijų, todėl pamatuotas greitis netikslus. Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnai galėjo parodyti kito automobilio greitį, nes matavimo prietaisas, kaip jam paaiškino policijos pareigūnai, laiko nefiksuoja. Be to, juo galėjo būti pamatuotas ne jo, o nuo policijos pareigūnų tolstančio automobilio greitis. Teigia, kad tokią važiavimo kryptį rodė greičio matuoklio displėjaus rodyklės. Pažymi, kad teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, atitinkami klausimai dėl greičio matuoklio naudojimo (jo rodomų reikšmių) nebuvo pateikti ir minėtą prietaisą naudojusiems policijos pareigūnams. Teismas neatkreipė dėmesio į du reikšmingus momentus: pirma, dar prieš įvažiuojant į Papilės miestelį, priešais važiuojantys automobiliai šviesos signalais perspėjo, kad kažkur netoli stovi policija, antra, jo versiją gali paliudyti trys kartu važiavusios keleivės, kurios nebuvo apklaustos. Pažymi, kad su užfiksuotu tariamu pažeidimu nesutiko nuo pat pradžių ir dėl šios priežasties atsisakė pasirašyti protokole.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

T. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį, už tai, kad 2009 m. liepos 10 d., apie 18.46 val., kelio Kuršėnai - Mažeikiai 23-iajame kilometre, vairuodamas automobilį, važiavo 84 km/h greičiu ir 34 km/h viršijo leistiną iki 50 km/h greitį.

Apeliaciniame skunde T. A. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Analogiškos nuostatos dėl įrodymų vertinimo įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje – jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ABTĮ 57 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Pagal ABTĮ 86 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neįvertinęs byloje surinktų įrodymų reikšmės bei jų patikimumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjant leistino greičio viršijimo faktą, techninių greičio matavimo priemonių parodymai yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių, todėl itin svarbu, kad dėl šiomis matavimo priemonėmis gautų duomenų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių. Taigi nagrinėjamoje byloje, siekiant įrodyti padarytą teisės pažeidimą, būtina pašalinti bet kokias kilusias abejones dėl matavimo prietaisu Berkut R Nr. 0611428, kuriuo buvo matuojamas apelianto vairuoto automobilio greitis, gautų matavimo rezultatų.

2009 m. gegužės 18 d. išduotas patikros sertifikatas Nr. 0256405, galiojęs iki 2010 m. gegužės 18 d. (b. l. 15) patvirtina, kad greičio matavimo prietaisas Berkut R Nr. 0611428 buvo patikrintas ir pažeidimo padarymo dieną (2009 m. liepos 10 d.) buvo tinkamas naudoti, todėl apelianto argumentai, kad gauti greičio matavimo rezultatai klaidingi dėl paties prietaiso trūkumų, atmetami kaip nepagrįsti. Kita vertus, greičio matuoklio rezultatų patikimumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip tiksliai laikomasi jo naudojimo instrukcijos.

Lietuvos generalinio policijos komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 9.4 punktas nustato, kad patruliams, vykdantiems eismo priežiūrą, keliamas ir papildomas reikalavimas būti susipažinusiems su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis, išlaikiusiems įskaitą ir mokėti šiais prietaisais naudotis.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas nuo pat skundo padavimo pirmosios instancijos teismui momento ginčijo greičio matuokliu Berkut R Nr. 0611428 užfiksuotų parodymų teisingumą, teigdamas, kad policijos pareigūnas jį netinkamai naudojo. Teisėjų kolegijos nuomone, ši apelianto versija nėra išsamiai patikrinta, nors, įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes, nėra aiškiai nepagrįsta. Iš policijos pareigūnų parodymų (b. l. 33-34) matyti, kad jie negalėjo pasakyti, kokiu maksimaliu atstumu greičio matuoklis Berkut R Nr. 0611428 fiksuoja greitį, nors tai yra vienas iš greičio matuoklio techninių parametrų, turinčių atsispindėti jo naudojimo instrukcijoje. Pažymėtina, kad byloje prietaiso Berkut R Nr. 0611428 naudojimo instrukcija nepateikta, o pirmosios instancijos teismas jos taip pat neišsireikalavo. Todėl laikytina, kad vien ši aplinkybė galėjo pirmosios instancijos teismui sutrukdyti išsamiai ir teisingai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Nesusipažinus su Berkut R Nr. 0611428 naudojimo instrukcija, objektyviai neįmanoma patikrinti T. A. teiginių, susijusių su greičio matuoklio techniniais parametrais ir jo veikimo principais, teisingumą bei įvertinti, ar policijos pareigūnas, matavęs apelianto vairuoto automobilio greitį, tinkamai naudojo prietaisą. Apeliantas ginčijo faktines aplinkybes, teigdamas, kad greitis išmatuotas jo automobiliui tik išvažiavus iš Papilės miestelio, apie 1,2 km iki policijos pareigūno atstumu. Ikiteisminio administracinio teisės pažeidimo tyrimo medžiagoje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kokiu atstumu matuotas automobilio greitis. Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės rėmėsi tik teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų teiginiais, kad greitis išmatuotas 300-400 m atstumu, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šie parodymai nepakankamai išsamūs, nedetalizuoti, iš jų neaišku, kokiu būdu, kurių orientyrų atžvilgiu policijos pareigūnai nustatė atstumą ir įvertino, kad jis patenka į greičio matuoklio veikimo sferą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, pateikdamas nuorodą į greičio matuoklio Berkut R Nr. 0611428 gamintojo tinklalapį, teigia, jog minėto prietaiso veikimo atstumas yra nuo 400 iki 800 m. Todėl kyla pagrįstų abejonių, kad apelianto vairuoto automobilio greitis galimai buvo išmatuotas ne tik didesniu, bet ir mažesniu, nei leidžia prietaiso techniniai parametrai, atstumu. Teismas dėl šių aplinkybių iš esmės nepasisakė, jas galinčių patvirtinti ar paneigti įrodymų nerinko, netyrė ir nevertino, nesiaiškino, ar paties prietaiso veikimo galimybės neleidžia nustatyti konkretaus prietaiso veikimo atstumo ir automatiškai fiksuoti klaidą, jeigu jis yra netinkamas (per mažas ar per didelis) greičiui užfiksuoti.

Atkreiptinas dėmesys, kad, esant prieštaravimams dėl faktinių greičio matavimo aplinkybių, ypatingai svarbu išsamiai apklausti tiesiogiai pažeidimą fiksavusius policijos pareigūnus, jų parodymai, nesant byloje neginčytinų rašytinių įrodymų, pripažinti esminiais. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas policijos pareigūnus apklausė, pasinaudodamas ABTĮ 64 straipsnio įtvirtinta tvarka. Jame inter alia numatyta, kad prireikus surinkti įrodymus kitame mieste arba rajone, nagrinėjantis bylą teismas paveda atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, policijos pareigūnai, vykdant teismo pavedimą, buvo apklausti netinkamai. Pirmiausia, byloje nėra duomenų, kad T. A. buvo pranešta apie teismo posėdžio, kuriame vykdytas teisminis pavedimas, vietą ir laiką (ABTĮ 64 straipsnio 3 dalis), taip suteikiant jam galimybę dalyvauti liudytojų apklausoje, užduoti jiems klausimus. Antra, iš Akmenės rajono apylinkės teismo posėdžių protokolų (b. l. 33-34) nematyti, kad liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, akivaizdu, kad liudytojų atsakymai į pirmosios instancijos teismo suformuluotus klausimus yra neišsamūs ir nepakankami pašalinti byloje iškilusius prieštaravimus. Todėl bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, būtina pakartotinai apklausti policijos pareigūnus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bylai reikšmingos informacijos gali suteikti T. A. skunde nurodyti asmenys, kurie galimai įvykio dieną buvo apelianto vairuojamame automobilyje. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiama nutartis naikinama, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atsižvelgdama į priimamo procesinio sprendimo rūšį, dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

T. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius