Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2008-05-20 · Civilinė byla Nr. 2-172-538/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-05-20
Bylos Nr.
2-172-538/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Atsakovas
E. G.
Ieškovas
E.V.
Kategorijos
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-172-538/2008 Procesinio sprendimo kategorijos
42.4; 44.2.1; 44.5.1; 114.4; 114.11(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas A. Padvelskis, sekretoriaujant R. Girdvainytei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui A. Bandzaičiui, atsakovui E. G., advokatui D. Matulevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E.V. ieškinį atsakovui E.G. dėl nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašo priteisti iš atsakovo 602 000 Lt nuostolių atlyginimo už sutartinės prievolės nevykdymą. Nurodė, kad 2005 m. birželio 26 d. sudarė su atsakovu preliminariąją sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti 14 arų žemės sklypą už 602 000 Lt, kai atsakovas šį žemės sklypą suformuos kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą. Sutartinių įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti atsakovui sumokėjo 20 000 Lt dydžio avansą. Tačiau atsakovas, atlikęs sklypo padalijimą į tris sklypus, atsisakė pasirašyti pagrindinę sutartį dėl šio sklypo rinkos kainos padidėjimo. Mano, kad tai nesąžiningas vienašalis atsisakymas įvykdyti įsipareigojimus, todėl atsakovas privalo atlyginti tiek tiesioginius, tiek netiesioginius nuostolius. Bendrą nuostolių sumą sudaro palūkanos nuo avanso sumos, sutartinė baudinė sankcija, taip pat negautos pajamos dėl sklypo pabrangimo bei grąžintinas sumokėtas avansas.

Atsiliepimas

Atsakovas ieškinio nepripažino ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad su ieškovu sudarė preliminariąją sutartį, nenurodydami pagrindinės sutarties sudarymo termino, todėl pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Nesudarius pagrindinės sutarties per įstatymo nustatytą terminą, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokią aplinkybę. Nesant atsakovo kaltės, nuostolių atlyginimas iš jo negali būti priteistas. Ieškovas nepagrįstai į nuostolius įskaičiuoja palūkanas nuo 20 000 Lt avanso sumos, nes pats ieškovas vengia šią sumą priimti. Be to, ir šiuo metu tarp šalių nėra ginčo dėl avanso grąžinimo. Reikalavimas priteisti 40 000 Lt baudinę sankciją yra nepagrįstas, nes tokiu atveju nėra pagrindo reikalauti grąžinti avanso, kuris įskaitomas į baudą, be to, netesybų suma turi būti įskaitoma į patirtus nuostolius. Taip pat nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti negautas pajamas dėl sklypo pabrangimo, nes ieškovas pats elgėsi nerūpestingai bei neatidžiai, t. y. nebandė kviesti atsakovo sudaryti pagrindinę sutartį, ir sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių kaltės, nes jos nebebuvo suinteresuotos sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Preliminariojoje sutartyje šalys, sulygdamos dėl netesybų dydžio, negalėjo numatyti konkretaus numatyto pirkti žemės sklypo vertės rinkoje padidėjimo ir ieškovas negalėjo pagrįstai tikėtis konkretaus šio turto vertės pasikeitimo, t. y. negalėjo numatyti konkrečių gautinų pajamų, ir šalys preliminariojoje sutartyje atsakomybės už žemės rinkoje įvyksiančius pokyčius neprisiėmė. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad ieškovo reikalavimas priteisti negautas pajamas dėl sklypo pabrangimo, t. y. prarastos galimybės piniginę vertę, yra visiškai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalys 2005 m. birželio 26 d. sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo po 29,08 aro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo 14 arų dydžio žemės sklypą perleisti ieškovui, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 602 000 Lt (b. l. 3). Pagal šią sutartį ieškovas perdavė atsakovui 20 000 Lt ir šalys numatė, kad nesudarius pagrindinės sutarties dėl ieškovo kaltės sumokėta 20 000 Lt suma lieka atsakovui, o nesudarius pagrindinės sutarties dėl atsakovo kaltės, jis turi sumokėti ieškovui 40 000 Lt. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovo iniciatyva ir lėšomis buvo ruošiamas žemės sklypo detalusis planas, kuris buvo patvirtintas Palangos m. savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimu (b. l. 25-26, 66). Tarp šalių nėra ginčo, kad patvirtinus detalųjį planą šalys tarėsi dėl ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau atsakovas atsisakė parduoti žemės sklypą už preliminariojoje sutartyje numatytą kainą, o ieškovas nesutiko mokėti atsakovo nurodytos kainos. Taigi ieškovas tvirtina, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, todėl jis turi atlyginti visus nuostolius. Tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus, tokios išvados daryti negalima.

Iš byloje esančios 2005 m. birželio 26 d. sutarties turinio akivaizdu, kad šalys sudarė preliminariąją sutartį, t. y. šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis įsipareigojo ateityje sudaryti kitą –pagrindinę – sutartį (CK 6.165 str. 1 d.). Preliminariojoje sutartyje šalys nenumatė termino, iki kurio turėtų būti sudaryta pagrindinė sutartis, todėl pagal LR CK 6.165 str. 3 d. nuostatas konstatuotina, kad pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo, t. y. iki 2006 m. birželio 26 d. Nesudarius pagrindinės sutarties per šį terminą, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė (CK 6.165 str. 5 d.). Bylos medžiaga patvirtina, kad pagrindinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, nes per metus nebuvo parengtas ir patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Taigi pagrindinė sutartis ir negalėjo būti sudaryta, nes iki termino pabaigos nebuvo suformuotas preliminariojoje sutartyje nurodytas atskiras žemės sklypas, t. y. nebuvo pagrindinės sutarties objekto (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 14 str.).

LR CK 6.165 str. 4 d. numato, kad tuo atveju, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Kaip jau buvo nurodyta, iki įstatymo nustatyto termino pabaigos pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta nesant tokios sutarties objekto, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), nuostolius (CK 6.249 str. 1 d.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių (CK 6.247 str.) bei kaltę (CK 6.248 str.). Neteisėtų veiksmų, nuostolių bei priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti ieškovas (CK 178 str.), o nustačius šių sąlygų buvimą, atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi ieškovas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia tuo, kad atsakovas neatliko visų reikalingų veiksmų tam, kad detalusis planas būtų parengtas nustatytu terminu (neteisėtas neveikimas). Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo tam tikrų veiksmų neatlikimas turėjo įtakos detaliojo plano parengimo terminui. Atsakovo pateikta informacija dėl planavimo eigos (b. l. 66), detaliojo plano kopija patvirtina, kad atsakovas nepraėjus mėnesiui po preliminariosios sutarties sudarymo kreipėsi į savivaldybę dėl detaliojo plano parengimo ir 2005 m. liepos 22 d. savivaldybės administracijos įsakymu buvo nuspręsta sudaryti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį su atsakovu. Taip pat atsakovo pateikta projektavimo firmos informacija dėl planavimo eigos patvirtina, kad detalusis planas buvo rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis bei buvo parengtas per trumpesnį laiko tarpą, nei nustatyti maksimalūs terminai pagal norminius aktus (b. l. 66). Be to, šioje informacijoje pažymėta, kad ne visose institucijose yra laikomasi nustatytų dienų projektui tikrinti bei iš šios informacijos nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas vilkino detaliojo plano parengimo procedūras. Atsižvelgiant į tai, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei ieškovui neįrodžius tokių veiksmų buvimo, negalima konstatuoti, kad atsakovui atsirado civilinė atsakomybė, bei konstatuoti, kad jis nepagrįstai vengia ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį (CPK 178 str., 179 str. 1 d., 185 str.).

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ir po preliminariosios sutarties termino pasibaigimo šalys bandė susitarti dėl pagrindinės sutarties sudarymo, tačiau šalims nesusitarus dėl kainos, tokia sutartis nebuvo sudaryta, taip pat šalys nesudarė kitos preliminariosios sutarties. Tačiau šalims nesudarius pagrindinės sutarties per metus nuo 2005 m. birželio 26 d. preliminariosios sutarties sudarymo, pasibaigė prievolė sudaryti šią sutartį, todėl vėlesnis vienos iš šalių atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį nesuteikia teisės kitai šaliai reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.165 str. 4 d., 5 d.).

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta atsakovui nepagrįstai vengiant ar atsisakant tokią sutartį sudaryti, todėl ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmestinas (CPK 178 str., 179 str. 1 d., 185 str.).

Tačiau byloje nustatyta, kad ieškovas pagal preliminariąją sutartį perdavė atsakovui 20 000 Lt ir ši suma turėjo būti įskaityta į šalių sutartą žemės sklypo kainą. Šalims nesudarius pagrindinės sutarties ir nenustačius nė vienos iš šalių kaltės, ši pinigų suma turi būti grąžinta ieškovui, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovui priteistina iš atsakovo pagal preliminariąją sutartį gauta suma (CK 6.237 str. 2 d.). Nuo šios sumos palūkanos pagal LR CK 6.210 str. 1 d. nepriteistinos, nes pasibaigus preliminariosios sutarties terminui, ieškovas nereikalavo šią sumą grąžinti, o vėliau nebendradarbiavo su atsakovu dėl šios sumos grąžinimo.

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistinos ieškovui jo turėtos žyminio mokesčio išlaidos proporcingai patenkinto reikalavimo daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atsakovas pateikė duomenis, kad turėjo 2 000 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l. 40). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, bei atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsakovui priteistina turėtų išlaidų už advokato pagalbą suma mažintina iki 1 000 Lt (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš E.G. 20 000 Lt negrąžinto avanso, 600 Lt turėtų žyminio mokesčio išlaidų E. V..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš E.V. 1 000 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų E.G..

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Almantas Padvelskis