- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-08
- Bylos Nr.
- 1-234-270/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00030-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Kaltinamasis
- E. K.
- Nuteistasis
- E. K.
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
- Kategorijos
kaltinamajai E. K.
teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, bedarbė, registruota darbo biržoje, teista:
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-20 nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1d., 290 str., 63 str. 5 d. 1 p. ir jai skirta 60 MGL (7800 litų) dydžio bauda, baudą sumokėti per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2012-12-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi nuteistosios E. K. apeliacinis skundas atmestas. Nuosprendis įsiteisėjo 2012-12-19;
2. 2012-04-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir jai skirta 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda. 2012-06-28 Vilniaus apygardos teismo nutartimi E. K. apeliacinis skundas atmestas. 2013-01-22 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nuteistosios E. K. kasacinis skundas atmestas. Nuosprendis įsiteisėjo 2012-06-28,
kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., 235 str. 1 d., padarymu, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
ji 2010-10-12 laikotarpyje nuo 13.45 val. iki 15.50 val. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje, esančioje Rinktinės g. 5A, Vilniuje, 523 kabinete, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorui G. J. nurodė, kad:
2009-10-24 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojavimo skyriuje, esančiame Kosciuškos g. 1, Vilniuje, areštinės kameroje trys uniformuoti minėto skyriaus pareigūnai naudojo prieš ją fizinį smurtą ir patyčias;
2009-10-24 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojavimo skyriuje, esančiame Kosciuškos g. 1, Vilniuje, areštinės apklausos kambaryje Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnai A. P. ir S. S. pavaišino ją saldainiais, nuo kurių jai buvo bloga, ją pykino ir ji vėmė krauju;
2009-10-25 ir 2009-10-26 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojavimo skyriuje, esančiame Kosciuškos g. 1, Vilniuje, areštinės apklausos kambaryje Lietuvos Respublikos VSD pareigūnai A. P. ir S. S. vertė ją prisipažinti kalta padarius nusikalstamą veiką priešingu atveju grasindami perduoti Rusijos Federacijai informaciją, dėl kurios bus žiauriai susidorota su jos draugais A. ir A. M., dėl ko ji ir prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kai ją apklausė ikiteisminio tyrimo teisėjas M. G.;
2009-10-26 po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją jai sušlapus batus ir neturint kuo apsiauti, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKTD prokuroras J. L. atsisakė grąžinti jai jos daiktus ir tokiu būdu darė jai psichologinį spaudimą;
2010-04-07 apklausos, vykusios Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje, esančioje Rinktinės g. 5A, Vilniuje, kurią vykdė ONKTD prokuroras J. L. ir kurioje dalyvavo jos gynėjas advokatas A. L., vertėja ir trys Rusijos Federacijos pareigūnai, metu, jai nežinoma moteris visų apklausoje dalyvavusių asmenų akivaizdoje jai į ranką suleido vaistus, dėl kurių poveikio ji neprisimena atskirų apklausų;
2010-04-08 ji buvo nuvežta į jai nežinomą baltą pastatą, kur buvo trys rusakalbiai, vienas iš kurių imituodamas jos apiešką lietė jos intymias vietas ir taip prie jos seksualiai priekabiavo, po ko du vyrai naudojo prieš ją fizinį smurtą - sudavė jai smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, bloškė ją į sieną, o jai pargriuvus tyčiojosi iš jos;
ir tokiu būdu pranešė apie žinomai nebūtus nusikaltimus, kurių atskiri požymiai numatyti BK 138 str. (nesunkus sveikatos sutrikdymas), 140 str. 1 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas), 145 str. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas), 148 str. (žmogaus veiksmų laisvės varžymas), 152 str. (seksualinis priekabiavimas), 228 str. (piktnaudžiavimas), dėl ko paminėto pranešimo pagrindu buvo surašytas protokolas-pareiškimas, kurį E. K. pasirašė,
tęsdama nusikalstamą veiką, ji davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja, o būtent:
ji 2010-10-14 laikotarpyje nuo 16.17 val. iki 17.22 val. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje, esančioje Rinktinės g. 5A, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kabinete, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, apklausiama kaip liudytoja melagingai parodė, kad:
2009-10-24 patalpinant ją į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojavimo skyriaus, esančio Kosciuškos g. 1, Vilniuje, areštinės kamerą Nr. 1, kameroje nieko nebuvo, kameroje ji buvo viena, o kita sulaikytoji - S. M., buvo patalpinta tik po kelių dienų;
2009-10-24 pas ją į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojavimo skyriaus, esančio Kosciuškos g. 1, Vilniuje, areštinės kamerą Nr. 1 įėjo trys uniformuoti areštinės pareigūnai, pradėjo iš sėdinčios ant lovos E. K. tyčiotis, o E. K. atsistojus nuo lovos ją pastūmė, paskui įspyrė į šoną, paėmė už sprando ir papurtė. Visa tai buvo padaryta kameroje, kurioje ji buvo laikoma ir tuo metu buvo viena;
2009-10-24 areštinės apklausos kambaryje Lietuvos Respublikos VSD pareigūnai A. P. ir S. S. davė E. K. saldainius, kuriais ji apsinuodijo, nuo kurių jai buvo bloga, ją pykino ir ji vėmė krauju;
2009-10-25 ir 2009-10-26 areštinės apklausos kambaryje Lietuvos Respublikos VSD pareigūnai A. P. ir S. S. darė E. K. spaudimą, reikalavo prisipažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, priešingu atveju grasindami perduoti informaciją Rusijos Federacijos specialiosioms tarnyboms ir tokiu būdu pakenkti jos draugams;
2010-04-07 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKTD prokurorui J. L. darbo kabinete apklausiant E. K. kaip įtariamąją, apklausoje dalyvaujant jos gynėjui advokatui A. L., trims Rusijos Federacijos pareigūnams ir vertėjai, kažkokia moteris suleido jai į ranką vaistų, dėl ko ji neprisimena savo prisipažinimo bei kitų įvykių;
2010-04-08 dar vieną kartą E. K. atžvilgiu buvo panaudotas smurtas - konvojaus pareigūnams E. K. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo nuvežus į kažkokį baltą pastatą, ten trys rusų pareigūnai ją keikė, reikalavo liudyti prieš M., du iš šių pareigūnų sudavė jai smūgius kojomis į šoną ir nugarą, paėmė už sprando ir trenkė į sieną, į žemę, kartą į pilvą, be to, vienas iš šių pareigūnų seksualiai prie jos priekabiavo – imituodamas apieškojimą, lietė jos intymias kūno vietas – stipriai apgraibė krūtinę, užpakalį, be to, šie rusų pareigūnai jai grasino, kad jei ji skųsis, tai negyvens, grasino susprogdinti E. K. ir jos draugę Maskvoje;
ir tokiu būdu E. K. davė melagingus parodymus, kurie buvo užrašyti E. K. apklausos kaip liudytojos protokole, kurį ji pasirašė,
t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d.
Kaltinamoji E. K. apklausta teisme kaltės nepripažino, atsisakė duoti parodymus. Nurodė, jog palaiko 2010-07-02 jos pareiškime nurodytas aplinkybes, kurios nagrinėjamos Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje ir pagal 2011-03-28 Vilniaus apygardos teismo nutartį.
Apklausta kaip įtariamoji ikiteisminio tyrimo metu E. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kuo yra kaltinama supranta. Jokio nusikaltimo nepadarė. Pasilieka prie savo parodymų, kuriuos davė apklausiama kaip liudytoja 2010-10-14, kai ją apklausė prokuroras G. J.. Ta apklausa buvo surašyta jos skundo pagrindu, kurį ji surašė 2010-07-02 dar būdama suimta, padedama advokatės I. B.. Visi šiame skunde išdėstyti teiginiai yra teisingi. Taip pat teigia, kad visi jos išdėstyti teiginiai, surašyti 2010-10-12 protokole-pareiškime, kurį surašė prokuroras G. J., taip pat yra teisingi, ji prokurorui G. J. nemelavo. Visi šiame protokole-pareiškime nurodyti jos atžvilgiu atlikti neteisėti veiksmai tikrai buvo atlikti jos atžvilgiu. Tuo metu, kai ją apklausė prokuroras G. J. (tiek protokolo-pareiškimo surašymo metu, tiek tuo metu, kai buvo apklausiama kaip liudytoja) ji manė, kad yra apklausiama dėl savo 2010-07-02 skundo tyrimo ir šis tyrimas yra atliekamas terorizmo bylos rėmuose, t.y. toje byloje, kurioje jai tuo metu buvo pareikšti įtarimai dėl terorizmo, ir kurios tyrimo metu prieš ją ir buvo naudojamas smurtas, dėl kurio ji ir kreipėsi su 2010-07-02 pareiškimu. Ji neturi teisinio išsilavinimo. Yra baigusi tik 12 klasių, todėl nesuprato, kad yra atliekamas visiškai atskiras tyrimas. Apie prieš ją naudojamą smurtą ji dar būdama suimta sakė savo mamai V. K. ir tetai I. J.. Mano, kad jos gali duoti parodymus apie šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Daugiau jokių parodymų apie šias aplinkybes ji duoti nenori.
Atsakydama į jai pateiktą klausimą ar 2010-10-12 prieš surašant protokolą-pareiškimą prokuroras G. J. jai išaiškino atsakomybę pagal BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, E. K. atsakė, kad taip, jis jai išaiškino šią atsakomybę. Kadangi ji nemelavo, tai neturi ko bijoti.
Atsakydama į jai pateiktą klausimą ar ji suprato prokuroro G. J. išaiškinimą, E. K. atsakė, kad teisiškai ji nesigilino, tik suprato, kad negalima meluoti.
Atsakydama į jai pateiktą klausimą ar 2010-10-14 prieš pradedant jos kaip liudytojos apklausą prokuroras G. J. jai išaiškino jos teises ir pareigas numatytas Lietuvos Respublikos BPK 81 ir 83 straipsniuose, o būtent, kad liudytojas turi teisę: 1) duoti parodymus savo gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, jei apklausa vyksta jam nesuprantama kalba; 2) susipažinti su savo parodymų protokolu ir daryti jame pakeitimus bei pataisas; 3) prašyti, kad būtų daromi jo parodymų garso ir vaizdo įrašai; 4) pats surašyti parodymus; 5) įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka prašyti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones; 6) gauti turėtų išlaidų atlyginimą, 7) turėti atstovą. Bei, kad liudytojo pareigos ir atsakomybė yra: 1. Kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. 2. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, gali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės. 3. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, teisėjas ar teismas taip pat gali paskirti šio Kodekso 163 straipsnio 1 dalyje numatytą areštą. Bei galimą baudžiamąją atsakomybę pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, E. K. atsakė, kad į šį ir tolimesnius klausimus atsakyti atsisako, kadangi jau praėjo daug laiko ir ji nieko naujo nebepasakys, kadangi nemelavo ir visi jos parodymai, kuriuos davė G. J. ir išdėstė skunde yra teisingi. Be to, G. J. ją suklaidino, nes ji nesiruošė pradėti jokio naujo proceso, o G. J. pasinaudojęs jos neišmanymu teisės srityje iš įtariamosios padarė ją liudytoja. Ji pati jokio naujo pareiškimo nerašė ir suprato, kad ją apklausia toje pačioje terorizmo byloje (t. 5 b.l. 58-59).
Teisiamojo posėdžio metu, pasisakydama baigiamajame žodyje, kaltinamoji E. K. nurodė, jog prokuroras G. J. šiurkščiai pažeidė jos deklaruojamas teisės į nešališką teismą, atimdamas jai teisę skųsti neprocesinius teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kurioje ji yra kaltinamoji ir dalyvauti skundo tyrime, o prokuroras T. T., ignoruodamas šį faktą, apkaltino ją davus melagingus parodymus ir melagingu pranešimu apie žinomai nebūtą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. 2010 m. liepos 2 d., būdama įtariamoji Lukiškių kalėjime, ji teisėtai pateikė skundą dėl prieš ją panaudotos psichologinės ir fizinės prievartos, siekiant priversti duoti melagingus parodymus prieš save vadinamoje „terorizmo" byloje, kurioje šiuo metu ji yra kaltinamoji, G. J. neteisėtai pakeitė procesinę padėtį iš įtariamosios į liudytojos, jokio skundo patikslinimo ji neprašė, reikalavo tirti tik 2010-07-02 paduotą skundą, kuomet ji buvo Lukiškių kalėjime. Šį skundą tirti įpareigojo ir Vilniaus apygardos teismas (2010-10-05 teisėjo V. L. nutartis). Tačiau 2010 liepos 2 d. skundas liko neištirtas. Prokuroras G. J. pažeidė BPK 78, 83, 183 str., nes anuliavo 2010-07-02 skundą ir organizavo naujo protokolo - pareiškimo paėmimą 2010-10-12, apklausdamas ją 2010-10-14 kaip liudytoją savo pačios byloje prieš save pačią, jai to nepaaiškinęs. Skundo patikslinimo imti nebuvo pagrindo, nes naujų aplinkybių ji nenurodė. Tokiu būdu jos skundas dėl neprocesinių pareigūnų veiksmų siekiant, kad ji pripažintų kaltinimus „terorizmo" byloje, liudydama prieš save, pažeidžiant BPK 80 straipsnį, traktuojamas kaip melagingų parodymų davimas ir pranešimas apie žinomai nebūtą nusikaltimą, nesusijusį su neprocesinių pareigūnų veiksmų poveikiu jos „prisipažinimui" „terorizmo" byloje, ir nagrinėjamas atskiroje byloje. Daro išvadą, kad skundo patikslinimas, pasinaudojant jos teisiniu neišprūsimu, ją apgaunant, buvo jau 2010 m. spalio mėn. sugalvotas tik tam, kad prokurorai galėtų vėliau ją apkaltinti melagingu liudijimu.Taip pat nurodė, jog netiesa, kad dėl patirto smurto ji nesiskundė. Apie tai pradėjo kalbėti kiek vėliau, kai atsirado galimybės susisiekti su namiškiais laiškais. Areštinės darbuotojais nepasitikėjo, nes jų buvo sumušta jau pirmą suėmimo dieną, prisidėjo ir VSD pareigūnų grasinimai 2009 spalio 25 - 26 d., jų ir prokuroro J. L. nuteikinėjimas prieš valstybės paskirtą advokatą A. P.. Jausdamasi nesaugiai, bijojo prasitarti apie pirmąkart patirtą smurtą. Vėliau, 2010 balandžio 8 d., ją sumušė rusų saugumiečiai, prigrasino, jog negyvens, jeigu kam nors prasitars. Advokatui A. L. pasiskųsti nebuvo prasmės, nes jis dirbo išvien su prokuroru J. L. ir saugumiečiais, dėl ko 2010-04-26 jo buvo atsisakyta. Savo artimiesiems apie patirtą smurtą ir psichologinį spaudimą kalbėjo užuominomis jau iš pat pradžių per susitikimą ir laiškuose. Todėl teiginys, jog smurto nebuvo, o skųstis primokė teta, neatitinka tikrovės. Pareigūnų tvirtinimas, jog smurto žymių ant jos kūno nepastebėjo, keistas, nes žaizdelę ant jos veido, po areštinės pareigūnų vizito, „pamatė" (duomenys neskelbtini) VSD pareigūnas D. N. ir tai reiškia, jog pareigūnams jos sumušimo faktas buvo žinomas. Kuomet ji buvo pristatyta į areštinę, buvo išrengta ir apžiūrėta, bet tuomet ji dar nebuvo sumušta. Ją sumušė jau areštinės kameroje, o vėliau jos išsamiai niekas nebeapžiūrėjo. Slaugytoja A. B. tik per langelį paklausė, kaip ji jaučiasi, šiai atsakė, kad bloga, vemia, jai buvo duotas tik valerijonas. Advokatui A. P. nesiskundė, nes ir saugumiečiai, ir jiems pritardamas J. L., sąmoningai ją nuteikinėjo prieš gynėją, nurodydami, jog jis „yra rusas, bus nepalankus, į gynybą žiūrės atsainiai“, ir taip sąmoningai nuteikinėjo ją prieš gynėją. 2009-10-24, 25, 26 dienomis pas ją apsilankė VSD pareigūnai S. S. ir A. P.. Gerai prisimena, kad kuomet jie atėjo, jau buvo paskelbtas miego laikas, užgesintos šviesos, reiškia, jie atėjo po 22 val. ir specialiai tardė vėlyvą naktį, beveik iki vidurnakčio, kad pervargusią būtų lengviau paveikti, daryti psichologinį spaudimą. Spalio 24 d. jie perdavė rankšluostį nuo tariamos musulmonės ir pavaišino dviem „Kinder pinguin" saldainiais, nuo kurių ji vėmė krauju, pykino. Tą dieną jie apsimetė musulmonais, per pažintis atėjusiais jai padėti. Mano, kad saldainiai buvo užnuodyti, o rankšluostis irgi galėjo būti supurkštas kažkokiomis medžiagomis, nes pradėjus juo naudotis, pradėjo luptis veido oda ir pablogėjo sveikata, o kito rankšluosčio ir patalynės areštinė nedavė. Tiek rankšluostis, tiek saldainiai buvo skirti medikamentiniam apdorojimui, kad paveiktą psichotropinėmis medžiagomis, ją galėtų įtakoti, priversti paklusti jų reikalavimams. Saugumiečiai tardė be advokato ir spalio 25-26 dienomis. Jie reikalavo pripažinti kaltinimus, grasino. S. S. ir A. P. atėjimo - išėjimo laikas niekur neužfiksuotas, tai šiurkštus įstaigos vidaus tvarkos pažeidimas, turintis didelę reikšmę procesiniams veiksmams su kaliniais ar sulaikytaisiais. S. M. parodymai yra absoliutus melas, nes su šia moterimi ji persimetė tik keliais žodžiais, nieko bendro su ja neturėjo, kameroje su ja išbuvo 2 ar 3 dienas. Mano, jog ši „liudytoja" specialiai buvo pristatyta jai, kad būtų galima užrašyti „parodymus" prieš ją. Jos parodymai neobjektyvūs, mano, jog jai pačiai galėjo būti daromas spaudimas, žadant mažesnę bausmę už reikiamus liudijimus. Be to, žaizdelę ant jos veido S. M. matė ir pati klausė, iš kur ji atsirado, tačiau su ja E. K. apie tai nekalbėjo. Netiesa, jog sumušimo dieną areštinėje ji buvo ne viena, o su S. M.. Ji po suėmimo vieną ar dvi paras buvo viena, po to buvo perkelta į kitą kamerą pas S. M., su ja gyveno maždaug 2 paras, po ko vėl buvo grąžinta iš didelės ir patogios kameros su langu, į mažą, nešvarią, belangę ankstesnę kamerą. Tai gali reikšti, kad buvo daromi neteisingi įrašai, nemotyvuojant dėl ko tai buvo padaryta ir taip stengiantis ją morališkai palaužti. Vertėja R. P. teigdama, jog 2010-04-07 apklausa tęsėsi ilgiau negu valandą, smarkiai „patrumpino" apklausos laiką, o liudydama teisme, ji patvirtino, kad apklausa vyko ne valstybine, bet rusų kalba, o tai šiurkštus Tarptautinių žmogaus teisių konvencijų, Lietuvos Konstitucijos ir įstatymų pažeidimas. Liudytojo J. L. parodymai - šališki, suinteresuoto asmens liudijimai, kadangi Generalinės prokuratūros prokuroras J. L. yra surašęs jai kaltinimą „terorizmo" byloje, kurioje pagrindinis įrodymas – jos pačios (E. K.) „prisipažinimas", išgautas psichologinės ir fizinės prievartos būdu. Nors J. L. teigia, jog jis nežinojęs apie S. S. ir A. P. vizitus į areštinę, tačiau šie pareigūnai lankėsi jau J. L. pradėjus ikiteisminį tyrimą, t.y. 2009-10-24, 2009-10-25 ir 2009-10-26. Šie pareigūnai apklausinėjo be advokato. Įvertinant tai, jog visus procesinius veiksmus atliko J. L., jis ne tik žinojo apie saugumiečių vizitus į areštinę, bet ir davė jiems leidimus. Nurodė, jog nereikia sureikšminti vien fizinio smurto, tai buvo daugiau moralinis - psichologinis smurtas, siekiant ją įbauginti, pažeminti, priversti pajusti savo menkumą prieš pareigūnų visagalybę. Kameroje pirmą dieną patirtas fizinis smurtas ryškių žymių ant kūno nepaliko, nuo smūgio, kai ji atsitrenkė į lovos kraštą ir sieną, ant veido atsirado žaizdelė, ji buvo gana ryški, apie ją kalbėjo mamai ir tetai per pasimatymą, prašė vaistų. Jai buvo grasinama, kad skųsdamasi pakenks sau ir M., o iš kalėjimo kol gyva neišeis. Be to J. L. apie tai, jog nuo saugumiečių saldainių vėmė krauju, sakė ji pati, mama telefonu. Tačiau į tai sureaguota nebuvo ir nebuvo paaiškinta, apie tai rašyti skundą. Apklausos protokolai liudija, kad ji kalbėjo nerišliai, prieštaringai, neigė ką tik pasakytus savo žodžius, taip vyko dėl to, kad buvo apnuodyta saldainiais ir įbauginta pareigūnų. J. L. teiginys, jog ji ateidavo „vilkėdama avalyne“, yra melagingas, tai, kad į apklausą spalio gale ji ėjo basa ir sėdėjo taip 4 valandas, matė į apklausą vedęs pareigūnas ir advokatas A. P.. O jos „terorizmo" byloje yra 2009-10-24 ir 2009-10-26 grąžintų daiktų sąrašas, kuris neatitinka tikrovės. Jai buvo grąžinti (bet ne nurodytomis dienomis, o vėliau) tik keletą nebūtinų smulkmenų, o reikalingų daiktų - drabužių, šlepečių ji negavo. Kai kuriuos saraše išvardintus daiktus atgavo tik lapkričio pradžioje, o likusieji daiktai buvo grąžinti tetai 2010 m. kovo mėn. Tai gali byloti tik apie J. L. antipatiją ir nežmoniškumą jos, kalinės, atžvilgiu ir sukelia pagrįstų abejonių dėl jo liudijimų nešališkumo. J. L. reikalavimas laikyti areštinėje 15 parų, prilygsta žmogaus kankinimui. Bendradarbiavimą su Rusijos FSB, prokuroras J. L. grindžia teisinės pagalbos sutartimi. Tačiau teisinės pagalbos sutartis nenumato FSB ir LR prokuratūros bendradarbiavimo, tai, anot kaltinamosios, grubus pažeidimas. 2010-04-07 apklausa vyko rusų kalba, vertėja nevertėjavo, o prokuroras J. L. protokolą surašė lietuviškai, versdamas taip, kaip jam yra naudingiau. Ją konvojavę du LKPB ONTT pareigūnai kabinete nedalyvavo, jos manymu, J. L. neleido jiems pasilikti tik todėl, kad jie netaptų pavartoto psichologinio ir medikamentinio smurto liudininkais. Apklausoje jai buvo suleisti vaistai, ir ji „atsijungė“. Po pradinių klausimų sekusi „išpažintis" yra surašyta ne jos (E. K.) žodžiais, nes ji taip nekalbėjo. Tai prokuroro J. L. kūryba. Apie tai ji rašė laiškuose namiškiams. J. L. teigia, jog 2010-04-08 vyko jos apklausa Lukiškių TI-K po 2010-04-07 apklausos. Tvirtina, kad tą dieną jokios apklausos nevyko, ji buvo išvežta į kažkokį baltą pastatą pas rusų saugumiečius, kurie ją sumušė. J. L. Lukiškių kalėjime surašyti apklausos protokolo ir duoti pasirašyti jai ir advokatui A. L. negalėjo, nes kalėjimo apklausos kambaryje kompiuterio nebuvo, o net jei jis būtų pasinaudojęs nešiojamuoju kompiuteriu, tai vis tiek protokolo jis neturėjo galimybės atspausdinti. Tai rodo, jog 2010 balandžio 8 d. apklausa nevyko, o protokolas išgalvotas ir duotas pasirašyti vėliau su kitais dokumentais. Procesinis pažeidimas buvo padarytas ir tuomet, kai buvo sprendžiamas jos kardomosios priemonės – suėmimo klausimas, kurį davė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas M. G.. Tai buvo padaryta neteisėtai, nes pagal teritorinį pavaldumą kardomosios priemonės skyrimą ir apklausą turėjo vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas. Tai, jog advokato A. L. paslaugų reikėjo atsisakyti, sumokėjus šeimai didelius pinigus, rodo neabejotinas pretenzijas dėl advokato gynybos. Pretenzijų atvirai nereiškė jam ir prokurorui J. L. todėl, kad norėjo gyventi. Jai VSD pareigūnai 2009 spalio mėn, FSB pareigūnai 2010 balandį, aiškiai pagrasino: „ ką nors prasitarsi- negyvensi“ ir tuo neturėjo priežasčių netikėti. Matė, jog ir A. L., ir J. L. eina išvien su jais. Šis advokatas jos ne gynė, bet klampino, reikalavo pripažinti kaltinimus, todėl teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu advokato neturėjo. Naujoms advokatėms, I. B. ir R. K., kurios perėmė gynybą nuo 2010-04-26, pirmą dieną apie pavartotą smurtą nekalbėjo, nes jų nepažinojo ir abejojo, ar galima jomis pasitikėti. Tik vėliau, jau gegužės ar birželio mėn. pradžioje, apie tai joms papasakojo ir šios patarė rašyti skundą. Pačios advokatės rašyti skundo negalėjo, nes, pasak jų, taptų liudytojomis. Surašė skundą kaip mokėjo, neteisine kalba, tikėdama, jog prokurorai supras, jog skundą paduoda ne kaip privatus asmuo, o kaip įtariamoji, kuri dėl fizinio smurto ir psichologinės prievartos priversta apkalbėti save. Tikėjo, kad po skundo padavimo bus apklausta ir turės galimybes išsakyti, paaiškinti taikytas jos atžvilgiu neprocesines priemones, kuriomis buvo palaužta jos valia ir apkalbėjo save. Bet apklausta dėl smurto ji nebuvo. Pasikeitus advokatui, pasibaigė ir smurtas. Taip pat nurodė, kad niekada mama ir teta nereikalavo keisti parodymus, o atvirkščiai, visada rašė, jog ji kalbėtų tiesą ir nebijotų, o teta tik patarė rašyti skundą ir nebetylėti, nes bijojo, kad kalėjime ją gali ir užmušti. Jos laiškų pagrindu 2010-06-11 Seime buvo suorganizuota Spaudos konferencija, kurios metu buvo paviešintas smurtas prieš ją, o jos laiškus iš kalėjimo apie smurtą išspausdino ir „Lietuvos žinios". Teta laišką su raginimu rašyti skundą parašė 2010-06-18, apie patirtą smurtą ji skundą parašė 2010-07-02, teiginiai apie tetos „primokymus" yra niekiniai. Mano, kad J. L. parodymai neobjektyvūs ir ją šmeižiantys, areštinės darbuotojų parodymai yra niekiniai, jie suinteresuoti asmenys ir negali būti objektyvūs, nes nė vienas mušęs pareigūnas neprisipažins tą daręs, niekas neliudys prieš bendradarbius. Dėl patirto smurto ji pati neapklausta, nebuvo apklaustos ir jos mama bei teta. Neišnagrinėti liko laiškai iš kalėjimo, kuriuose ji rašė apie patirtą smurtą, nebuvo paskirta ir medikamentinė sveikatos ekspertizė, be to, neįvertinti Rusijos FSB pareigūnų veiksmai. Nurodė, jog ši byla kilo iš pagrindinės „terorizmo" bylos tam, kad prokurorai galėtų sustiprinti savo pozicijas joje. Tokiu būdu jie ieško ne teisingumo, bet siekia bet kokiomis priemonėmis jai keršyti dėl to, jog ji nepripažįsta kaltinimų „terorizmo" byloje. Tokios bylos kaip ši neturėjo būti, nes ji atsirado prokurorams nesąžiningai manipuliuojant įstatymais. Šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės yra neatsiejamos nuo dirbtinai sukurtos „terorizmo" bylos ir privalo būti nagrinėjamos „terorizmo" bylos teismo posėdžiuose. Pažymėjo, jog savo kaltės ji nepripažįsta, nes iškeliant bylą dėl melagingų parodymų apie patirtą smurtą šiurkščiai pažeista Tarptautinėse Žmogaus teisių konvencijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje deklaruojama teisė į nešališką teismą, pažeidžiant principą, kad kaltinamoji negali būti verčiama liudyti prieš save, ir atimant teisę skųsti neprocesinius teisėsaugos pareigūnų veiksmus byloje, kurioje yra kaltinamoji, ir dalyvauti skundo tyrime. Pranešdama apie patirtą smurtą nieko nemelavo.
Žemesnės instancijos teismas
Nors kaltinamoji kaltės nepripažino, jos padaryta nusikalstama veika įrodyta sekančiais įrodymais:
Liudytojas G. J. paaiškino, kad jis dirba Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamente prokuroru ir kaltinamąją E. K. pažįsta tik tiek, kiek teko atlikti proceso veiksmus, t.y. atliekant patikrinimą dėl E. K. pareiškimo dėl jos atžvilgiu galimai naudoto smurto. Jis atliko patikrinimo veiksmus šioje medžiagoje ir priėmė nutarimą, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareigūno galimai naudoto smurto jos atžvilgiu. Vėliau šis sprendimas buvo patikrintas teisminėse instancijose. Jis tarnybiniu pranešimu pradėjo ikiteisminį tyrimą E. K. atžvilgiu dėl melagingų parodymų ir pranešimo apie nebūtą nusikalstamą veiką. Patikrinimas buvo atliekamas vadovaujantis BPK 168 str. nuostatomis. Buvo gautas prokuratūroje E. K. pareiškimas dėl jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų. Jis priėmė iš E. K. patikslinimą. Jos statusas buvo kaip pareiškėjos, kuri praneša apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką. Vėliau pradėjo sekančius patikslinimo veiksmus. E. K. buvo apklausta byloje kaip liudytoja. Apklausos metu buvo atliekamas audio įrašas. Dalyvavo E. K. atstovė advokatė I. B.. Su E. K. buvo susitikęs 2 kartus apklausos metu, tai priimant jos pareiškimą, t.y. gavus iš jos patikslinimą, ir po apklausos, kuomet buvo duota susipažinti su protokolu bei apklausos audio įrašu. Po to šie dokumentai buvo pasirašyti. E. K., kaip pareiškėja, buvo įspėta dėl atsakomybės už pranešimą apie žinomai nebūtą nusikalstamą veiką. Patikslinimo paėmimą įpareigojo atlikti Vilniaus apygardos teismas priimdamas nutartį. Kaip įtariamasis asmuo E. K. galėjo duoti bet kokio pobūdžio parodymus, tokiu būdu realizuodama teisę į gynybą, tačiau pati pranešėja viso proceso metu, kaip konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo nutartyje, atskyrė du dalykus. Ji atskirai skundė procesiškai sprendimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos galimo smurto ir tokiu būdu šitie klausimai nebuvo sprendžiami terorizmo byloje, todėl atitinkamai visi procedūriniai įspėjimai dėl įskundimo apie nebūtą nusikalstamą veiką ir dėl melagingų parodymų davimo vyko atskirame procese ir tai yra logiška. Pagal E. K. pareiškimo turinį, pareigūnai buvo kaltinami pakankamai rimtomis nusikalstamomis veikomis, faktinės aplinkybės, kurios buvo nustatytos, visiškai nepasitvirtino. Visus proceso veiksmus, kiek leidžia BPK 168 str., atliko jis. Vyko liudytojų apklausos, buvo išreikalauta medžiaga iš Vilniaus apskrities VPK areštinės daboklės, Lukiškių TI-K ir t.t. Nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pradinėje stadijoje pradėjo prokurorė N. F.. Tas nutarimas buvo panaikintas, o po galutinio patikslinimo šioje medžiagoje nutarimą priėmė jisai. Apklausos vyko nustatyta proceso tvarka. E. K. buvo pakviesta į prokuratūrą. Apklausos, protokolo-pareiškimo (patikslinimo) surašymas vyko jo darbo kabinete, t.y. Generalinėje prokuratūroje. Tiek priimant patikslinimą, tiek apklausiant E. K. liudytoja, dalyvavo jos atstovė advokatė I. B. ir apklausiant liudytoją, siekiant išvengti įvairiausių interpretacijų dėl apklausos būdų, turinio, galimo tam tikro poveikio, buvo daromas audio įrašas. E. K. pakankamai nuosekliai dėstė savo parodymus. Šitos situacijos subtilumas buvo tame, kad prieš tai jinai savo poziciją buvo išdėsčiusi išsamiai per žiniasklaidos priemones ir jokių naujų detalių, bent apklausų metu, nesužinojo, išskyrus tai, kad praėjus kažkuriam laikui po priimto sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, netgi vienoje iš laidų E. K. parodė, kad dar yra likę ir sužalojimų nuo patirto smurto, galimai nurodančio rando veido kažkurioje dalyje, tuo tarpu apie randus, kuomet jis apklausinėjo E. K., ši nieko neminėjo. E. K. statusas buvo išaiškintas ir jos atstovė advokatė I. B. taip pat kai kuriuos dalykus patikslino dėl daromo audio įrašo. Teisės buvo išaiškintos ir tai buvo pažymėta protokole. E. K. visam procesui atlikti buvo skirta pakankamai daug laiko, tarp apklausos ir protokolo pasirašymo praėjo kelios dienos. Jai buvo sudarytos visos sąlygos perklausymams, atskiriems įrašo fragmentams, E. K. skaitė protokolo tekstą ir jeigu, jos manymu, skyrėsi mintys ar struktūra, pasakyta reikšmė, tai sudarė galimybes perklausyti įrašą ir tuos dalykus patikslinti. Protokolas buvo pasirašytas pagal visas procedūrines taisykles, pabaigoje ir kiekviename lape. Jis E. K. išaiškino visas teises. Parodžius liudytojui E. K. liudytojo apklausos protokolą (1 t., b.l. 12-22), G. J. paaiškino, kad dienos tiksliai nepamena, kada E. K. pasirašė šį protokolą, tačiau jį pasirašė po kelių dienų, nes tokios apimties protokolą iš karto atspausdinti neįmanoma, datos į protokolą nei pati E. K., nei jos advokatė pasirašant neįrašė. Daugiau kaltinimų arba smurto epizodų neatsirado, tiek kiek jų buvo pasakyta viešoje erdvėje, tiek ir liko.Visas patikrinimas nepasireiškė vien tiktai tuo, kad buvo paimtas protokolas-pareiškimas, nepasibaigė patikrinimas ir E. K. liudytojos apklausa, buvo išreikalauta atitinkama medžiaga, apklausti liudytojais visi pareigūnai, kurie buvo minimi protokole pareiškime. E. K. kaltino pareigūnus, vienus konkrečiai įvardindama, kitų (konkrečių areštinės pareigūnų) neįvardino, todėl buvo apklausti visi areštinės pareigūnai, kurie dalyvavo E. K. priimant į areštinę, vežant į apklausas, kurie turėjo kontaktą su ja.
Liudytoja S. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji buvo sulaikyta įtariamąja baudžiamojoje byloje dėl vagystės ir buvo laikoma Vilniaus m. policijos areštinėje, Kosciuškos gatvėje. Tikslios datos nepamena, tačiau kuomet ji buvo patalpinta į areštinės kamerą, buvo šviesu, joje nieko nebuvo. Jai būnant areštinės kameroje, tikslaus laiko nežino, bet buvo tamsu, į jos kamerą buvo įvesta kita sulaikytoji. Jai pasakius savo vardą, kita sulaikytoji prisistatė E., savo pavardės nesakė. E. susigraudinusi pradėjo verkti ir jai nieko nepaaiškino, o tik paklausė ar ji nėra panaši į teroristę. Į tai atsakė, kad ji visai nėra panaši į teroristę. Paklausus E., kas atsitiko, ši atsakė, kad ją sulaikė saugumas už terorizmą. Po to E. pradėjo pasakoti kaip ji pradėjo bendrauti su čečėnais, siūlė ir jai priimti jų tikėjimą, aiškino kaip pas čečėnus galima patekti. Kiek pamena, tos pačios dienos vakarą E. į apklausas nebuvo kviečiama. Naktį praleido ramiai, be jokių incidentų. Kitą dieną, kiek pamena, E. į apklausas kvietė porą kartų: ryte ir vakare. Grįžus iš apklausų E. jai niekuo nesiskundė, buvo linksma, minėjo tik tai, kad pareigūnai jos klausinėja visą laiką to paties, tačiau daugiau niekuo nesiskundė. Apie smurto vartojimą E. jai taip pat nieko nesakė, dėl to nesiskundė, E. nepykino, jautėsi normaliai, visą laiką buvo geros nuotaikos, kalbėjosi su ja, jos dainavo. Tarp judviejų susiklostė geri, draugiški santykiai. Taip pat gali tiksliai pasakyti, kad jokie pareigūnai, kol ji buvo su E., į jų kamerą nebuvo užėję ir E. neapklausinėjo. To daryti kameroje neleidžia taisyklės. Kiek pamena, kitą dieną E. buvo išvežta į teismą, kuriame buvo sprendžiamas jos suėmimo klausimas. Grįžusi ji pasakė, kad yra suimta trims mėnesiams. Daugiau dėl nieko E. jai nesiskundė, tik pasakė, kad iš jos padarė teroristę. E. jos prašė pamokyti kaip reikia apsiginti kalėjime nuo kitų suimtųjų, kaip reikia su kitais suimtaisiais kalbėti, ji E. paaiškino, kad būtų savo vietoje ir niekas prie jos nekibs. E. jos klausinėjo kaip būtų galima greičiau išvengti arešto, ar galima apsimesti psichiškai nesveika, ji E. sakė, kad ji gali prašyti tyrėjo, kad būtų paskirta psichiatrinė ekspertizė. E. minėjo, kad bandys įvairiausiais būdais išsisukti iš kalėjimo. Jos daug kalbėjosi, E. nuotaika ir sveikata buvo gera. Po kelių dienų, kuomet ją paleido iš areštinės, E. joje pasiliko, kas su ja nutiko vėliau, ji nežino. E. jai nieko neminėjo ir nesakė apie pareigūnų vartotą smurtą. Ji yra įsitikinusi, kad jei kas nors būtų buvę, E. būtų jai sakiusi, nes ja E. pasitikėjo. Kiek pamena, E. sveikatos sutrikimais ar sužalojimais nesiskundė ir slaugytojai, ir areštinės darbuotojams. Slaugytoja paprastai aplanko sulaikytuosius kitą dieną po sulaikymo, o jeigu būna nusiskundimų, tai apie juos pranešama areštinės darbuotojams, o šie informuoja slaugytoją, kuri gali duoti paprastų valerijono tablečių, ar lašų nuo širdies. Jeigu būna blogiau, kviečiama greitoji pagalba. Ji asmeniškai visą laiką, kurį praleido areštinėje, jokių mėlynių ar sumušimo žymių ant E. kūno nematė, mano, kad ir psichologiškai ji nebuvo palaužta. Pamačiusi E. per televiziją, suprato, kad jos pavardė yra K.. Negalėjo patikėti tuo ką ji sako, nes jokio smurto prieš ją vartota nebuvo. Tol, kol ji su E. K. buvo kameroje, ši nesiskundė dėl pareigūnų vartoto psichologinio ar fizinio smurto, ji jokių sužalojimų ant E. kūno nematė (t. 1 b.l. 23-26). Papildomai liudytoja S. M. paaiškino, kad ji savo byloje buvo suimta 10 dienų ir visas išbuvo, 2 dienos sulaikymas. Vėliau buvo paleista nepasitvirtinus kaltinimams. Kuomet E. K. buvo nusirengusi drabužius, ji nematė ant jos kūno smurto žymių. Matė kaip E. K. prausėsi, bet nematė nieko ant jos kūno, esant kažkokioms žymėms, jį į tai būtų atkreipusi dėmesį. Nebuvo taip, kad E. K. vemtų krauju. Su E. K. išsiskyrė draugiškai. Pirma ją išvežė, kuomet grįžo, E. jau nebuvo. Prokuroras G. J. ją apklausė tik vieną kartą, prokuroro J. L. nepažįsta. Jokių instruktažų su ja operatyviniai darbuotojai nevedė. Ji pati buvo sulaikyta 2 paroms ir buvo vežama į teismą, koks teismas suėmė nepamena, į jį vežė lengvuoju automobiliu. Iki šio sulaikymo buvo ir anksčiau sulaikyta. Ilgiausiai sulaikyta buvo 10 parų. Jai buvo pareikšti kaltinimai už plėšimą. Būnant kameroje su E. K., kiekvieną rytą ateidavo slaugytoja, paklausdavo kokia tavo sveikata, ar esi sumuštas, kaip tavo savijauta. Slaugytoja apžiūrėdavo, bet į kamerą neateidavo, koridoriuje. Prieš tai, kai atveža į areštinę, asmenį nurengia pirmumoje. Apžiūri ar nėra mėlynių. Apžiūra vyksta areštinės priimamajame. Kitą dieną ateinanti slaugytoja paklausia kaip savijauta, ar gerai jautiesi, kaip miegojai. Girdėjo ir matė, kad buvo atėjusi slaugytoja, apžiūrėjo E. K. koridoriuje. Kamerą atidarė kameros prižiūrėtojas. E. K. atsistojo tarp durų ir jos klausinėjo apie sveikatą koridoriuje, prie atvirų durų klausinėjo, po to apie sveikatą klausinėjo ir jos (S. M.).
Liudytojas V. F. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b.l. 27-30) ir paaiškino, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojavimo skyriuje budėtojo pareigose. E. K. prisimena, nes jį buvo pristatyta į areštinę. Kuomt ją pristatė, nustebino „terorizmo“ straipsnis. Pagal areštinės instrukciją pristatytasis asmuo privalo būti apžiūrėtas, tačiau kas ją apžiūrėjo – nepamena. E. K. turėjo apžiūrėti tos pačios lyties atstovas. Pažiūrėjęs įrašus žurnale, jis nustatė, kad apžiūrėjo R. L.. 1 kamera yra antrame aukšte, tačiau negali pasakyti, kas pasiūlė perkelti į 9 kamerą ir kodėl. 9 kamera pirmame aukšte. Sulaikyti asmenys kamerose laikomi baudžiamosiose bylose atskirai nuo asmenų administracinėse bylose, tačiau kuomet neužtenka vietų, budėtojas gali talpinti asmenis kartu. Šešiavetėje kameroje gali būti tik 2 asmenys. Tai dažnas reiškinys, nes moterų būna mažiau. Liudytojos S. M. neprisimena, tačiau pagal dabartinę bylą, žino, kad ji buvo vienoje kameroje su E. K.. Areštinės medikai būna iki 18 val., o jeigu pristato sulaikytą asmenį po 18 val., medikė apžiūri ryte. Nepamena, kad jam būdint į kamerą pas E. K. kas būtų užėjęs ar atlikęs kokius tiriamuosius veiksmus. Į kamerą gali užeiti areštinės pareigūnai, budėtojas, išvedžiotojas, padėjėjas. Užeiti bet kada galima tuo atveju, kuomet yra būtinumas, t.y. ar bloga sulaikytajam pasidaro, ar maistą paduoti. Bylą vedantis pareigūnas ar advokatas gali užeiti tik pagal atskirą tvarką. Apklausos areštinėje vyksta apklausų kabinetuose, kurių yra trys antrame aukšte ir atskirti nuo kamerų, praėjimas grotomis aptvertas, prie grotų budi pats pareigūnas, kuris tuo pačiu prižiūri ir kameras tame aukšte. Nuo kameros jis neturi raktų ir patekti į kamerą negali, gali tik atidaryti kameros langelį, t.y. padavimo, maitinimo langelį, tačiau paprastai be priežasteis langelio atidaryti negali, o prieš atidarymą turi pranešti ar įspėti telefonu, kad langelis bus atidaromas. Koridoriuose stebėjimo kamerų nėra. E. K. išbuvo areštinėje apie savaitę, tačiau kur ją vežė toliau nepamena. Budėjimo metu yra vedamas žurnalas, todėl sulaikytų asmenų nusiskundimai fiksuojami žurnale. Iš E. K. skundų gauta nebuvo. Nepamena ar E. K. buvo išvežama už areštinės ribų. Negali pasakyti, ar uždarant E. K. į areštinę, ji skundėsi sveikatos sutrikimais, ar buvo panaudotas fizinis smurtas. Kuomet į kameras užeinama, sulaikytieji išvedami iš kamerų, pareigūnas, kuris tikrina kameras, atlieka kamerų kratą. Tikslas - surasti neleistinus daiktus jeigu yra tokie, pažeidimams nustatyti. Padėjėjas atidaro duris, pamainos budėtojas stovi koridoriuje, sulaikytajam pasakoma išeiti į koridorių, rankos už nugaros, veidu į sieną stovi. Jisai neturi matyti kas kameroje vyksta. Į kameras užeina tas tikrintojas, kuris priiminėja postą, kamerą. Užėjęs į vidų apžiūri kamerą. Apžiūrėjęs išeina, o sulaikytas asmuo užeina atgal į kamerą. Kamera uždaroma. Esant sulaikytam asmeniui kameroje, pamaina neužeina į vidų. Tokią tvarką reglamentuoja areštinės institucija. Užeiti į kamerą, kai yra sulaikytasis, galima kuomet jis išvedamas pasivaikščiojimams, į apklausą, pasidarius bloga, t.y. esant būtinumui suteikti medicininę pagalbą, budėtojas gali užeiti kviečiant pokalbiui. Kuomet buvo patalpinta E. K., tą vakarą jis ėjo kartu su kitais pareigūnais į patikrinimą, prie jo tikrai nebuvo panaudotos E. K. spec. priemonės. E. K. elgesio neprisimena, tačiau jeigu kažkas keltų įtarimą, tai jis būtų prisiminęs. Kiek pamena, E. K. buvo labai rami, incidentų nebuvo. Jeigu apklausa vyksta pas juos, t.y. areštinės ir konvojavimo skyriuje, prokuratūros darbuotojai praeina pro juos, pro budinčią dalį, jie išsirašo reikalavimą. Išimčių jokiems pareigūnams, tame tarpe ir Saugumo departamento pareigūnams, nebūna. Turi būti to pareigūno, kurioje žinioje yra byla, išduotas leidimas, kad apklaustų suimtąjį. Medicininis patikrinimas fiksuojamas žurnale, apžiūra įrašoma į kiekvieną bylą, įsegama patikrinimo kortelė. Jeigu kameroje yra daug sulaikytųjų, tai išvedama po vieną asmenį į korodorių medicininiam bendravimui su darbuotoju. Atidarius duris, neapžiūrimas sulaikytasis. Medicinos darbuotojas gali užeiti į kameros vidų, tačiau tokiu atveju durys neuždaromos. Darbuotojai, medikai, turi apžiūrėti sulaikytąjį uždarant ir vėlaiu gaunant nusiskundimų. Profilaktiškai sulaikytieji netikrinami. Paleidus asmenį iš areštinės ir vėl pristačius jį, patikrinimas kartojamas iš naujo, suteikiamas naujas numeris, atliekama nauja medicininė apžiūra, formuojama nauja byla. Kamera Nr. 9 yra dvivietė, yra viena dviaukštė lova.
Liudytoja R. L. į teismo posėdį neatvyko dėl pateisinamų priežasčių, iš jos parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu seka, kad ji dirbo Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos areštinės ir kovojaus skyriaus, postinės pareigose. Pagal pareigas vykdė sulaikytųjų priežiūrą areštinėje, poste, kurį jai nurodo budėtojas, taip pat daro asmens (tik moters) išorinę apžiūrą ir asmens kratą, vykdo kitus budinčiojo nurodymus. Ji tarnyboje budėjo po 12 valandų, darbą pradedavo pagal grafiką nuo 07 val. ryto iki 20 val. vakaro, o naktinė pamaina yra nuo 20 val. iki 09 val. ryto. Kiekvieną kartą per instruktažą, kuris vyksta prieš pamainą, budėtojas nurodo, kuriame areštinės poste ji turės vykdyti pareigas. Tai yra fiksuojama budėtojų tarnybos priėmimo-perdavimo žurnale. Dėl E. K. laikymo Vilniaus areštinėje, pamena, kaip jai darė asmens kratą, nes jai ta situacija pasirodė išskirtinė, mat ji buvo tik neseniai pradėjusi dirbti, taip pat jai įsiminė tai, jog E. K. pasakė, kad negali praustis su ūkiniu muilu, nes tai daryti jai neleidžia tikėjimas. Pagal jai pateiktus dokumentus ji suprato, kad sulaikytosios E. K. asmens kratą ir apžiūrą darė 2009 m. spalio 24 d. Nuo 2009-10-24 iki 2009-10-25 ji budėjo nuo 20 val. iki 09 val. Realiai tarnybą ji pradėjo tą vakarą nuo 19 val. 30 min., nes instruktažas ir postų perėmimas iš prieš tai dirbusios pamainos vyksta apie pusę valandos. Budinčiuoju dirbo V. F.. Ji tuomet vykdė operatorės pareigas, turėjo dirbti budėtojų dalyje. Ji turėdavo atsiliepti telefonu, siūti bylas, stebėti monitorių, fiksuoti kamerų atidarymą, daryti sulaikytųjų moterų apžiūrą ir asmens kratas. 2009-10-24 vakarą, 20 val. ji priėmimo patalpoje apžiūrėjo sulaikytąją E. K.. Protokole fiksuotas 20 val. apžiūros laikas. Kokiu laiku E. K. buvo atvežta į areštinės kiemą, ji nežino, nes prieš jos vykdytą apžiūrą E. K. dar kažkiek laiko galėjo praleisti ją atvežusiame automobilyje, kuris paprastai stovi areštinės pirmame kieme. E. K. apžiūrą atskirame kambaryje ji vykdė viena. Jos apžiūros ir kratos protokolą pildė priėmimo kambaryje. Apžiūrint E. K. ji jokių jos kūno išorinių sužalojimų nematė, E. K. nesiskundė dėl jokio smurto. Ji E. K. paklausė ar ji nėra sumušta, ar nėra jokių mėlynių. E. K. atsakė, kad sužalojimų nėra. E. K. paklausė už ką ji sulaikyta, ši trumpai atsakė, jog nežino. Ji visus E. K. asmens apžiūros ir kratos duomenis surašė į protokolą, davė E. K. perskaityti. E. K. perskaitė protokolą ir jį pasirašė. Protokole E. K. savo ranka užrašė, kad nėra sumušta. Ji asmens kratą ir apžiūrą darė apie 10-15 min., o kiti pareigūnai kitus veiksmus, todėl dokumentus galėjo pildyti apie 15-20 min. E. K. nufotografavo ir pirštų atspaudus paėmė vienas iš išvedžiotojų, budėjusių tą pamainą, tačiau kuris, konkrečiai, nepamena. Po visų procedūrų vienas iš išvedžiotojų nuvedė E. K. į kamerą, kas konkrečiai tai padarė, ji nežino. Po pusvalandžio jai į budinčią dalį paskambino postinis iš 4 posto ir pranešė, kad E. K. prašo lignino ar tualetinio popieriaus. Ji E. K. į kamerą nunešė tai, ko ji prašė, papildomai ji dar paprašė kito muilo, nes ūkinis muilas jai netiko dėl tikėjimo. Ji E. K. atsakė, kad kito muilo areštinėje nėra, į tai E. K. nieko nepasakė. Ligniną ar tualetinį popierių jai padavė per kameros langelį, nes rakto nuo kameros nei ji, nei postinis neturi ir negali turėti. Raktus nuo kameros turi tik išvedžiotojas ar budėtojas. Į E. K. kamerą niekas be kontrolės negalėjo patekti, o tai daryti draudžia ir areštinės taisyklės. Visų kamerų durų atidarymą tą pamainą ji, kaip operatorė kontroliavo ir tą pamainą nesankcionuotų durų atidarymų nebuvo, įskaitant patekimą ir į kamerą, kurioje buvo laikoma E. K.. Ar E. K. kameroje buvo laikoma viena, ji nepamena. 2009-10-24 E. K. apie 20.30 val. patalpinant į kamerą, prieš tai dirbusi areštinės pamaina jau buvo baigusi darbą, todėl, tą vakarą E. K. kiti pareigūnai, išskyrus jų pamainą, negalėjo matyti. Pamainą baigė 2009-10-25 09 val., ją perdavė 7 val. 30 min., po to, kai įvyko kitos pamainos instruktažas. Ji negirdėjo, kad E. K. būtų kam nors skundusi dėl jos atžvilgiu vartoto fizinio ar psichologinio smurto (t. 1 b.l. 32-35).
Liudytojas E. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 36-38) ir paaiškino, kad jis dirbo Vilniaus apskrities VPK viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojavimo skyriuje, budėtojų grupėje, vyriausiuoju postiniu. Šiuo metu nebedirba. Pagal savo pareigas jis privalėjo priimti į areštinę sulaikytuosius, juos fotografuoti, daryti asmens kratą, paimti pirštų antspaudus, išduoti asmenis į komisariatus, bei sulaikytuosius pagal reikalavimą apklausai, asmenis grąžinus iš komisariato, daryti asmens kratą, dalyvauti kartu su maisto išdavėju, kuomet yra išduodamas maistas, taip pat jis nuvesdavo sulaikytąjį pasivaikščiojimui į kiemą, palydėdavo mediką atlikti naujam sulaikytajam rytinę medicininę apžiūrą. E. K. asmens kratos jis neatlikinėjo, ją atlikinėjo kolegė moteris. Į E. K. kamerą jis neužeidinėjo. E. K. atžvilgiu smurto niekas nevartojo. Nusiskundimų iš E. K. nebuvo. Jis turėjo raktus nuo kameros, be jo raktus turėjo budėtojas, padėjėjas vienas ir kitas. E. K. išbuvo areštinėje apie 10 dienų. Jam nežinoma, ar per tą laiką E. K. buvo išvežama į apklausas. Neprisimena ar buvo atėję pareigūnai apklausinėti E. K.. Budėtojas patikrina atvykusį pareigūną ar jisai turi teisę apklausinėti suimtąjį. Jeigu nėra budėtojo, padėjėjas. Sulaikymo vakarą pas E. K. į kamerą niekas nebuvo užėjęs. Su E. K. jokių incidentų nebuvo. Jis kameroje nebuvo ir niekur jos nevedė. Areštinėje nuo 22 val. iki 06.00 val. draudžiami veiksmai su suimtaisiais. Slaugytoja kiekvieną rytą apžiūri kamerą, užeina ten kur yra pristatyti nauji suimtieji, taip pat užeina, kuomet iš sulaikytųjų yra nusiskundimai dėl sveikatos. Priimant naujus suimtuosius, jie apžiūrimi pilnai, jeigu tuo metu nėra slaugytojos, juos apžiūri pareigūnai, sulaikytasis yra nurengiamas ir apžiūrimas visas jo kūnas. Kaip sulaikytasias moteris apžiūri, jis nežino. Parodžius liudytojui ataskaitą apie policijos areštinėje laikomus asmenis (1t. 125 -134 b.l.), liudytojas E. S. paaiškino, kad įrašas “9-1” reiškia, kad iš kameros Nr. 9 E. K. buvo perkelta į didesnę kamerą Nr. 1, kamera Nr. 1 - 6 vietų, o Nr. 9 - 2 vietų. Kodėl ji buvo perkelta – nežino, perkelta buvo budėtojo nurodymu. Tokie įrašai daromi kiekvieną kartą, kuomet yra perkeliamas suimtasis. S. M. su E. K. pirmiausia buvo laikomos kameroje Nr. 9, vėliau perkėlė į Nr. 1 kamerą. Vėliau E. K. vėl buvo pasodinta į Nr. 9 kamerą, nes Nr. 1 kameroje blogai dirbo ventiliacija, galimai buvo daug žmonių. Kiek tuo metu buvo sulaikytų moterų, nepamena.
Liudytojas R. D. paaiškino, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojaus skyriuje vyresniuoju postiniu. Postinis yra tiesiogiai pavaldus budinčiajam. Kuomet postinis perima postą, tuo metu visi sulaikytieji išeina į koridorių, o jis tikrina kamerų būklę: duris, langus santechniką, apšvietimą ir pan. Postinis raktų nuo kamerų neturi, jis negali patekti į kameras. Sulaikytųjų sveikatos būklę tikrina slaugytojos, o pareigūnai, kurie atlieka asmens kratą, kai asmuo yra talpinamas į areštinę, pasidomi, ar yra nusiskundimų dėl sveikatos būklės. Postinis sveikatos būsenos netikrina, tačiau, jeigu sulaikytasis skundžiasi, postinis privalo apie tai pranešti budėtojui. E. K. pažįsta nuo tada, kuomet apie ją buvo rodomi reportažai. Nepamena, ar jisai į kamerą vedė E. K., nes pagal dokumentus matyti, kad E. K. daiktus aprašė jis, tai reiškia, kad gal kolegos vedė. Vakare pristačius sulaikytąjį, nesant slaugytojui, sulaikytąjį jie apžiūri patys, o jei sulaikytoji yra moteris, kviečiama pareigūnė moteris apžiūrėti sulaikytąją. Jis neprisimena pareigūnų, kurie buvo atvykę apklausti E. K.. Paprastai iš kameros apklausai išvesti suimtojo niekas negali, gali tik tada, kai pateikiamas reikalavimas iš tyrėjo, kurio žinioje yra tas suimtasis. Pareigūnas, kuris nori apklausti suimtąjį, privalo pateikti leidimą tyrėjo, kurioje žinioje yra suimtasis. Leidimas yra antspauduotas herbiniu antspaudu, raštinės spaudas negalioja. Į kamerą užeinama tik tuo atveju, jeigu sulaikytam asmeniui bloga, užeinama su medikais. Pamainos pasikeitimo metu, ryte, 7.40 val. ir vakare tuo pačiu laiku, vyksta kameros patikrinimai. Tikrina visa pamaina. Kamera Nr. 1 yra šešių vietų, o Nr. 9 - dviejų vietų. E. K. buvo vienu metu kameroje su kažkuo, ji prabuvo areštinėje gal 2 paras, daugiau neprisimena. Sulaikymo dieną, pas E. K. į kamerą, jo akivaizdoje, niekas nebuvo užėjęs. Jis pats į kamerą taip pat užėjęs nebuvo, E. K. nesiskundė nei sveikata, nei neteisėtais veiksmais jos atžvilgiu. Į areštinę ją pristatė vakare, todėl medikai neapžiūrėjo, kadangi jų nebuvo jau. Ji buvo apžiūrėtą sekančią dieną, ryte. E. K. į kamerą galėjo nuvesti padėjėjas. Kas veda į apklausos kamerą, fiksuojama žurnale. Budėtojų kambaryje yra operatorius - pareigūnas ir kuomet atidaromos kameros, langelis, suveikia signalizacija ir postinis skambina. Operatorius tai fiksuoja dokumentaliai, kažkurį laiką tai išlieka. Nepamena ar pagal kratos protokolą kas nors buvo rasta pas E. K.. Protokolas būna vienas, 2 egzemplioriais, jie negali būti skirtingi.
Liudytojas L. A. paaiškino, kad Vilniaus apskrities VPK viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojaus skyrius, postinio pareigose ir visi veiksmai yra vykdomi su budinčiojo žinia. Sulaikytuosius apžiūri budinčiojo padėjėjai su išvedžiotojais, postiniai toje procedūroje nedalyvauja. Kai buvo pradėti rodyti reportažai per žiniasklaidą, jis suprato, kad E. K. kamera buvo jo posto teritorijoje. Tai buvo kamera Nr. 1, esanti antrame aukšte, poste Nr. 4. 2009 m. spalio 24 d. jis budėjo poste Nr. 4. Budėjimas vyko standartiškai: 19.30 val. įvyko instruktažas, po to jis perėmė postą. E. K. jau buvo patalpinta į kamerą, toje kameroje dar kažkas iš moterų buvo laikoma. Į E. K. kamerą nei jis, nei kiti pareigūnai tą vakarą užėję nebuvo, nes raktus nuo kameros turi tik budėtojas, padėjėjai ir areštinės vadovai. 2009-10-24 budėjimas praėjo ramiai. Į E. K. kamerą nekontroliuojami niekas nebuvo patekę, jokio smurto jos atžvilgiu nevartojo, E. K. niekam nesiskundė, kad jos atžvilgiu kas nors naudotų fizinį ar kitokį smurtą. Naujai sulaikytuosius apžiūri asmens kratos metu ir užpildo atitinkamus dokumentus, jei asmuo turi sužalojimų, tai būna konstatuota. Slaugytoja su E. K. bendravo ryte. Jeigu iš suimtojo nėra jokių skundų, tai apsiribojama ta apžiūra, kuri buvo atlikta vakare, tų pareigūnų, o ne medikų. Iš E. K. nusiskundimų negirdėjo, sužalojimų nematė. E. K. areštinėje išbuvo apie 10 dienų. Nežino kokiu pagrindu ji buvo išvežta iš areštinės. Be jo žinios į kamerą patekti negalima, o iš posto pasitraukti jis neturėjo galimybės, nes yra numatytos pertraukos, kada galima išeiti iš posto. Vakarinėje pamainoje, jeigu reikalinga pertrauka, apie tai reikia pranešti budėtojui ir padėjėjui ar išvežiotojui. Postą vakare priima 20 val. ir iki pamainos pabaigos būna poste. Tą vakarą, jam matant į E. K. kamerą niekas nebuvo užėjęs. Neprisimena laiko, kada buvo apklausos.
Liudytojas E. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. t.1, b.l. 47-49) ir paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojavimo skyriaus tarnybos organizavimo poskyrio budėtojų grupės postinio pareigose. Pagal pareigas jis privalo prižiūrėti saugomas teritorijas areštinės lauke arba viduje. Konvojavimo funkcijų, jeigu nėra būtinybės, jis nevykdo, nors leidimą konvojuoti asmenis turi. Jis 2009 m. spalio 24 d. buvo budėjime ir tą pamainą budėjo pirmame poste, kuris yra areštinės teritorijos vidiniame kieme. Pagal pareigas jis privalėjo įleisti/išleisti transporto priemones į areštinės vidinį kiemą, o po to, iš vidinio kiemo, kai budintysis sutikrina dokumentus, gavus iš jo nurodymą, jis privalo įleisti/išleisti transporto priemonę į priėmimo kiemą. 2009 m. spalio 24 d. E. K. jis asmeniškai nematė, jam E. K. nesiskndė, o pagal pareigas jam nėra žinoma koks asmuo atvežamas į areštinę. Kadangi tą dieną jis buvo darbuotojų grupėje, todėl jį apklausinėjo. Su kolektyvu nebuvo susitikę aptarti E. K. klausimo, bet prieš pradedant pamainą, persirengiant kalbasi su kolegomis, tačiau iš niekieno kalbų nebuvo paminėta, kad būtų naudotas smurtas prieš E. K., bent jis to negirdėjo. Kad E. K. meluoja, tokių kalbų kolektyve nebuvo, bent jis to negirdėjo, o tokio specialaus susirinkimo, pranešimo - nebuvo. S. M. jis nepažįsta ir jokio ryšio nėra su juo nėra.
Liudytojas G. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1 b.l. 50-52) ir paaiškino, kad jis dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės ir konvojavimo skyriuje postinio pareigose, šio metu yra pensijoje. Pagal pareigas jis turėjo stebėti sulaikytuosius kalinius areštinėje arba užtikrinti konvojavimo saugumą, jeigu sulaikytasis asmuo yra konvojuojamas į teismą, prokuratūrą, į ikiteisminio tyrimo įstaigą, ar atgal į areštinę. Kuomet per žiniasklaidos priemones buvo pradėti rodyti reportažai apie E. K., apie jos tariamus mušimus areštinėje, jis ir jo kolegos, dar prieš apklausą, pasižiūrėjo budėjimo žurnalą, pagal kurį sužinojo, kad 2009 m. spalio 24 d. jis budėjo ir dirbo antrame ir trečiame postuose pirmame aukšte. 2009 m. spalio 24 d. tarnybą pradėjo 19 val. 30 min., išklausė instruktažą, visa jų pareigūnų pamaina patikrino pagal sąrašus sulaikytuosius ir pradėjo darbą savo poste. Tą dieną E. K. jis nematė, nes jos laikymo kamera nebuvo jo aukšte. Ji buvo laikoma 1 kameroje, kuri yra antrame aukšte. Per visą savo budėjimo laiką į antrą aukštą jis nebuvo nuėjęs, nes to daryti neleidžia pareigybinės instrukcijos, o ir techniškai jis to padaryti negalėtų, nes neturėjo rakto nuo antrame aukšte esančių grotų prie įėjimo į antro aukšto koridorių, nuo kurio prasideda posto riba. Tuo metu kai jis budėjo, jokio triukšmo nebuvo, Apie E. K. sumušimą nieko nežino. Jis išsakė savo nuomonę, sakydamas, kad E. K. meluoja dėl sumušimų.
Liudytojas J. L. paaiškino, kad dirba Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroru. Vadovavo ir organizavo nuo 2009-08-27 iki 2010-03-03 Lietuvos Respublikos VSD ikitesminio tyrimo skyriuje, atliekamam ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje, kuri šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, pradėtam pagal LR BK 21 str., 250 str. 5 d. dėl dalyvavimo organizuotos grupės teroro aktui rengti veikloje. 2010-03-03 ši ikiteisminio tyrimo byla buvo priimta į Generalinės Prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento žinią. Šioje byloje jis atliko ir pabaigė ikiteisminį tyrimą iki 2010-07-21 d. Buvo pakviestas paaiškinti aplinkybes, kuriom esant E. K. davė parodymus 2009 m. spalio mėnesį ir 2010 m. balandžio mėnesio pradžioje vykusių apklausų, kurių metu ji taip pat prisipažino padariusi jai inkriminuotus veiksmus, t.y. nurodžiusi aplinkybes, kad ketina vykti susiprogdinti į Rusijos Federaciją. Pirmą kartą E. K. jis pamatė 2009-10-26, kai Vilniaus m. 2 apylinkės teisme ikiteisminio tyrimo teisėjas M. G. sprendė kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo klausimą E. K.. Šiame posėdyje jis dalyvavo kaip prokuroras. Posėdžio metu E. K. pateikė prašymą, kad posėdis būtų uždaras, nurodė, kad visą tai ką ji sakys, jos nuomone, gali pakenkti Lietuvos saugumui. Posėdyje dalyvavo advokatas A. P.. Posėdžio pertraukos metu įtariamajai ir gynėjui, jų prašymu, buvo pateikta bylos medžiaga susipažinti. Bendravo jiedu 10-15 min. gal ir 20 min., po ko E. K., atsakinėdama į teisėjo klausimus, nurodė, jog jos nuomonė pagrįsta ir iš tikrųjų jinai važiavo į Rusijos Federaciją kviečiama savo draugų čečėnų ten, kad įvykdytų teroro aktą susiprogdinant. Ši eiga buvo užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole. Išsprendus kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo klausimą, tą pačią dieną, su advokatu A. P. suderino atvykimą į E. K. vykdomą apklausą 2009-10-26 vakare, nuo 17 val. iki 21 val. Apklausą vykdė jisai (J. L.). Apklausa vyko Vilniaus apskrities VPK areštinėje, apklausoje dalyvavo E. K., advokatas A. P.. Apklausos metu E. K. savo poziciją dėl įteiktų įtarimų, pripažino iš dalies. Paaiškino, kad jos gyvenimo tikslas paskutiniaisiais metais yra vykti į Rusiją ir kovoje su rusais, talkinant čečėnams, vykdyti teroro aktą susiprogdinant. Paaiškino motyvus. Apklausa vyko 4-5 valandas. Apklausė viską, kas įmanoma, kas jam buvo svarbu. Visos apklausos metu E. K. skundų nepareiškė. Aiškindama savo motyvus E. K. leido sau, agresyviai pareikšti savo nuomonę apie rusų tautybės asmenis, kalbėjo religinėmis temomis, kad islamas yra daug geresnė religija, negu katalikybė, visiems katalikams reikia kapoti galvas. Buvo tokių pasisakymų, kurie jam sukėlė abejonių dėl E. K. psichikos sveikatos būklės ir dėl to jis bvo susirūpinęs. E. K. kalbėjo ramiai, užtikrintai, įsitikinusi. Kitą papildomą apklausą su adv. A. P., jis suderino 2009-10-27 12 val., apklausa taip pat vyko Vilniaus apskrities VPK daboklės patalpose. Joje dalyvavo tryse, jis (J. L.), advokatas A. P. ir E. K.. Šios apklausos metu, kaip vėliau pasižiūrėjo pagal iškvietimų lapelius, advokatas atėjo valandą anksčiau iki apklausos, o jam atvykus į apklausą, pamatė E. K. ir adv. A. P. bendraujančius. Todėl E. K. buvo užtikrinta teisė į gynybą, šiuo metu ji buvo atsargesnė, nurodė, kad parodymų neatsisako, bet duos paaiškinimus kitų apklausų metu, tačiau tiek kiek nori pakeisti poziciją. Šios apklausos metu jokių pranešimų, prašymų, skundų dėl savo sveikatos būklės, neteisėtų veiksmų jos atžvilgių naudojimo, E. K. jam nepareiškė. Vizualiai žiūrint nei spalio 26 d. nei spalio 27 d., E. K. nebuvo sumušta, elgėsi ir kalbėjo normaliai. Iš spaudos žino, kad buvo pateiktos pretenzijos, esą po sulaikymo buvo atimti E. K. daiktai, sukeltas tam tikras diskomfortas, esą batus sušlapo, o prokuroras nepasirūpino, kad būtų laiku avalynė išdžiovinta. Pažymėjo, kad iš karto po 2009-10-26 vykusio teismo posėdžio E. K. žodžiu nurodė, kad būtų jai grąžinta dalis daiktų, kurie paimti per sulaikymą. Kadangi pagal bylos aplinkybes, ji vyko ilgesniam laikui į Maskvą, buvo išlaipinta iš autobuso, daiktų iš tiesų buvo daugybė, kurie neturėjo jokio ryšio su byla, t.y. higieniniai dalykai, drabužiai ir t.t. Jo pavedimu, 2009-10-26 ar 27 d., pavedimas yra byloje, šie daiktai buvo perduoti E. K. į areštinę. Dėl apsirengimo ir batų paaiškino, kad E. K. kojų jis neapžiūrėjo, jam atėjus į apklausas tiek pirmą, tiek antrą kartą, E. K. jau buvo prie apklausos stalo ir jam nesusidarė įspūdis, kad ji atrodytų kažkaip neįprastai, jam net nenumanė, kad E. K. gali būti be batų. Todėl teigia, kad E. K. į apklausą atėjo normaliai apsirengusi, tada buvo su apavu. Pažymi, kad jokių pareiškimų, skundų, prašymų E. K. nepateikė ir nesiskundė sveikata. 2009 m. spalio pabaigoje, jis priėmė sprendimą po spalio 27 d. apklausos, E. K. nebeapklausinėti, jam E. K. paaiškinimų pakako, ėmėsi priemonių organizuoti stacionarinės kompleksinės-psichologinės ekspertizės paskyrimą Utenos psichiatriniame skyriuje. Atliko formalumus, bei reikalavimus numatytus BPK. Jis, 2009 m. lapkričio mėn. pirmosiomis dienomis, nuėjo pas E. K., pateikė pranešimą apie būtinimą skirti stacionarinę ekspertizę, ji pasirašė. Kokie jos buvo atsakymai, neprisimena, tačiau tai užfiksuota protokole. Tuomet E. K. jam taip pat niekuo nesiskundė, jokių skundų, prašymų nepateikė, atrodė normaliai, nesumušta. Nuo lapkričio mėnesio pradžios, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo teisėjo M. G. nutartimi E. K. buvo paskirta stacionarinė psichiatrinė ekspertizė nuo 2009 m. lapkričio vidurio iki 2010 m. sausio pabaigos. E. K. buvo Utenos ekspertiniame skyriuje, jai buvo atliekama ekspertizė ir tuo laikotarpiu, jokie tyrimo veiksmai su E. K. nebuvo atliekami. Pažymėjo, kad jam bendraujant su E. K., spalio 26 d., teisme, areštinėje, pateikus pareiškimą apie būtinumą skirti ekspertizę, E. K. jam jokių skundų dėl neteisėto areštinės ar kitų asmenų, ar pareigūnų elgesio, nebuvo pateikusi. Ji save vedė normaliai, išskyrus pasisakymus, kurie jam padarė išvadą, kad yra duomenų, kad gali būti abejonių dėl jos psichikos sveikatos būklės. Tuo pačiu laikotarpiu jis bendravo ir su kaltinamosios motina, tiek su jos teta. Moterys išreiškė rūpestį, susurūpinusios svarstė, kaip spręsti buitines problemas. Jis išrašė leidimus daiktams perduoti, higienos reikmenims, tačiau nepamena kam konkrečiai tetai ar motinai. Bendraujant su juo, šios moterys jam nebuvo pasakiusios nei žodžio apie tai, kad jiems E. K. yra užsiminusi, kad yra vartojamas smurtas, kad ji verčiama psichologiškai kažką daryti, psichologinė prievarta ir t.t., taip pat nebuvo gavęs tuo momemntu jokių duomenų, apie tai, kad E. K. atžvilgiu būtų vartojamas smurtas, ir jog būtent dėl to, ji davė vienokius ar kitokius parodymus. E. K. buvo sudaryta galimybė bendrauti su gynėju tiek kiek jai reikalinga prieš apklausas, tarp apklausų, apklausų metu. Mano, jog ir esant E. K. nurodytoms aplinkybėms, ji turėjo puikias galimybes nusiskundimus perduoti tiek jam, tiek per savo gynėją, tiek laiškais motinai ar tetai. Nuo pat sulaikymo momento iki pat 2010 m. liepos pabaigos, kol E. K. buvo suimta, buvo vykdoma E. K. siunčiamų ir gaunamų laiškų kontrolė, sekama apie ką yra kalbama, kaip vienos ar kitos aplinkybės laiškuose aptariamos. Tiek motina, tiek teta laiškuose rašydavo, maždaug tokio turinio laiškus, kad “na va, pagaliau prisižaidei, esi suimta, tavo tie požiūriai, kurie mus gąsdindavo anksčiau", tuo tarpu E. K. rašė, kad "aš nuoširdžiai tikiu, šita kova su kitatikiais ir rusais yra šventa, nekvaršinkite man galvos". Mintis tokia, jis pažodžiui negali atkartoti. Tų laiškų buvo daug. Nuo 2010 m. balandžio pabaigos, kilus sumaiščiai viešoje erdvėje, kad Lietuvos teisėsauga tarnauja Rusijos FSB, kad E. K. mušama ir t.t., jis ėmėsi priemonių šiems gandams patikrinti. Tuo tikslu surinko visus duomenis, susijusius su E. K. buvimu Vilniaus areštinėje - daboklėje. Pagal areštinėje, tiek Lukiškių TI-K tvarką, kiekvienu atveju kuomet asmuo yra išvežamas iš įkalinimo įstaigos ir kuomet yra grąžinamas, jis apžiūrimas, paklausiama ar yra skundų, nusiskundimų, apžiūrimas vizualiai. Apžiūroje dalyvauja medikai. Tokie dokumentai buvo ir šiuo konkrečiu E. K. atžvilgiu. Atveju komet E. K. 2009 m. spalio 26 d. buvo išvežta į teismą, ir buvo grąžinta atgal, buvo surašytas nustatytas formos blankas ir jos ranka įrašyta, kad pretenzijų neturi, nesumušta. 2009 m. lapkričio antroje pusėje, E. K. atliekant ekspertizę, į bylą įstojo artimųjų užtikrintas gynėjas - A. L., kuris pateikė orderį, prašymą susipažinti su bylos medžiaga. Jis prašymą tenkino iš dalies. Gynėjas A. L. susipažino su apklausos protokolais, kurie buvo iki jo, pateikė medžiagą, kurioje jisai galėjo dalyvauti. Grįžus E. K. 2010 m. sausio pabaigoje į Lukiškių TI-K, jis nuo sausio pabaigos, dalyvaujant adv. A. L., atliko 3 ar 4 E. K. apklausas. Tose apklausose E. K. pasakė, kad pirmųjų apklausų metu jinai save iš streso, pasimetimo yra apkalbėjusi, aiškinosi parodymų pakeitimo priežastis. Nurodė tokias priežastis: stresas, pasimetimas, buvo alkana. Nurodė, kad pas ją lankėsi VSD pareigūnai, kurie paaiškino tam tikrus jos padėties ypatumus. Kalbėjo su ja apie jų veiksmų atliktį, jos veiksmus, ir būtent dėl to jinai davė tokius parodymus. Apklausoje užfiksuota, kad jokių smurtinio pobūdžio veiksmų VSD pareigūnų, kurie pas ją lankėsi tuo laikotarpiu, jos atžvilgiu nėra atlikę. Tuo metu galiojo ir šiuo metu galioja 2007 m. spalio mėn. Generalinio prokuroro rekomendacija dėl operatyvinės veiklos įstatymo ir BPK normų, reglamentuojančių slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, taikymo. 2009-10-24, pagal jo prašymą buvo leista atskiriems VSD pareigūnams, neatskleidžiant savo tapatybės, užmegzti kontaktą su E. K.. Apie šių susitikimų turinį buvo surašytas protokolas. 2010 m. kovo pabaigoje, balandžio pradžioje, pagal Teisinės pagalbos prašymą, jam teko vykti į RF, į Maskvą, tam, kad susipažintų su M. baudžiamąja byla, tikslu gauti reikalingų duomenų, tiriamai E. K. baudžiamajai bylai. Ši byla buvo tiriama RF FST tardymo valdyboje. Jis su ta medžiaga susipažino, gavo duomenis, nebuvo daromos jokios kliūtys. Tuo pačiu metu buvo gautas analogiško turinio prašymas atvykti į Lietuvą RF pareigūnams susipažinti su jo tiriama byla, dalyvauti apklausoje. Jis taip pat dalyvavo apklausoje RF ir galėjo užduoti klausimus M.. Šis prašymas, kaip numatyta įstatymuose, tuometinio LR Generalinio prokuroro pavaduotojo V. B. buvo patenkintas ir RF pareigūnams buvo leista atvykti į Lietuvą susipažinti su bylos medžiaga, sudalyvauti E. K. apklausoje. Jam grįžus iš Maskvos 2010-04-01 į Lietuvą, M. bylą tyrę pareigūnai atvyko 2010-04-05 ar 6 d. 2010 m. balandžio 6 d, antradienį, RF Tardymo valdybos viršininkas ir tiesioginis tardytojas vedęs bylą, visą dieną buvo pas jį ir susipažino su E. K. byla, teisinės pagalbos rėmuose. Jam buvo pateiktas sąrašas klausimų, kuriuos RF pareigūnai norėtų užduoti E. K.. Tuos klausimus pavedė išversti į lietuvių kalbą, generalinės prokuratūros vertėjai R. P.. Vienas iš prašymų buvo leisti dalyvauti E. K. apklausoje. Suderino laiką su advokatu A. L.. E. K. buvo apklausiama LR Generalinėje prokuratūroje, jo tarnybiniame kabinete, o ne Lukiškių TI-K, nes atlikti šį veiksmą buvo greičiau, be to, vietoje buvo byla, visos organizacinės priemonės, kompiuteris ir t.t., kitas aspektas, būtų labai problematiškas apklausoje dalyvaujančių užsienio šalies teisėsaugos pareigūnų įvedimas į kalėjimą. Todėl buvo priimtas sprendimas veiksmą atlikti Generalinės prokuratūros tarnybinio kabineto patalpose, todėl E. K. 2010-04-07 buvo išvežta iš Lukiškių TI-K. Dėl konvojavimo apklausai liudytojas paaiškino, kad jis skaitė ir sekė straipsnius, kuriuose buvo nurodoma, jog į apklausas, po apklausos E. K. vežė VSD pareigūnai, kurie ją mušė, atliko prieš ją veiksmus, kurie E. K. palaužė. Pagal tuo metu buvusią ir šiuo metu esančią norminę bazę, VSD pareigūnai neturi teisės konvojuoti, jiems niekas iš suėmimo vykdančių įstaigų suimtųjų neišduos. Todėl kreipėsi į tą įstaigą, kuri bendra tvarka turėtų konvojuoti tuos asmenis. Tokį raštą išsiuntė VPK areštinės daboklės konvojavimo kuopai. Jam buvo paskambinta ir pranešta, kad E. K. nebus atvešta nuo 13 val., kadangi tuo metu yra pietūs, o pristatyti suimtąją gali apie 14 val., 13.30 val., o išvežti 16.30 val. Kadangi matydamas, jog nespės atlikti darbus, o dėl laiko derinosis ir su advokatu A. L., todėl priėmė sprendimą, kad konvojuotų E. K. Kriminalinės policijos būrio ONTT pareigūnai. Tie teigimai kad į apklausą E. K. vežė VSD pareigūnai neatitinka tikrovės. Apklausa 2010-04-07 vyko dalyvaujant, E. K., adv. A. L., Generalinės Prokuratūros vertėjai R. P., RF pareigūnams F. S., A. Š. ir A. F.. Vertėja buvo reikalinga dėl to, kad procesas Lietuvos Respublikoje vyksta lietuvių kalba. Klausimus E. K. uždavinėjo lietuvių kalba, protokolą rašė lietuvių kalba, o vertėja vertė RF pareigūnams. Kadangi jo darbo kabinetas yra nedidelis, 6-7 m², natūralu, kad visi dalyvavę aklausoje jame netilpo, konvojus buvo pastatytas prie jo kabineto durų. Žmonės atvežę E. K., LKPB ONTT pareigūnai, apklausoje nedalyvavo. Jis sėdėjo už stalo veidu į duris, E. K. sėdėjo 30 cm. atstumu jam iš dešinės pusės, šalia E. K. sėdėjo, 10 cm atstumu, adv. A. L., vertėja R. P. sėdėjo už jo (J. L.), kairėje pusėje, o priešais stalą sėdėjo RF pareigūnai. Apklausos metu smurtas, ar kažkokia psichologinė prievarta, nebuvo naudojama. E. K. labai ramiai, rusiškai labai gerai kalbėjo. Jai buvo pristatyti visi apklausoje dalyvaujantys asmenys. Pasakius, kad dalyvauja pareigūnai iš RF, kurie tiria M. bylą, E. K. iš pradžių pasipiktino. Į pirmus 5 užduodamus klausimus, kurie buvo susiję su susirašinėjime su M., vartojamais islamistinio pobūdžio išsireiškimais, labai ramiai atsakinėjo, bandė įrodinėti, akcentuoti jos nuomonę, Rusijos ir čečėnų konfliktą, tam tikrus aspektus, bet jis pasakė, kad ne to čia susirinko, buvo kitų dalykų. Baigiant rašyti 5 klausimą, staiga E. K. padarė tokį pareiškimą ir ėmė laikytis tos pozicijos, kad iš esmės visiems čia aišku, „ko aš ten vykau, taip, aš važiavau susiprogdinti“. Advokatas ją stabdė, sakydamas, kad jie aptars poziciją, kad neskubėtų taip. Apklausa buvo baigta 16.40 val., įskaitant ir susipažinimą su protokolu, tai pažymėta protokole. Visą apklausos laiką dalyvavo adv. A. L., jis E. K. nė akimirkos nepaliko be priežiūros, arba vienos su RF pareigūnais dalyvavusiais apklausoje. Visus klausimus uždavinėjo jisai, o ne RF pareigūnai. Procesą vedė, kaip ir numato LR baudžiamojo proceso įstatymas, jis. Net fizinės galimybės prieiti prie E. K., paliesti, fizinio kontakto tie 3 - asmenys dalyvavę apklausoje neturėjo, nes jie sėdėjo toliau, o nuo E. K. užstojo jo darbo stalas. Pareiškimai, kad šios apklausos metu buvo naudojamas fizinis smurtas, jis skaitė komentare, kad neva atėjo aukšta moteris ir suleido per palaidinę į veną du tirpalus, vienas buvo kaip pienas balzganas, o kitas raudonas kaip kraujas. Šie teiginiai nepagrįsti, nes apklausa vyko prokuratūroje, kabinete, dalyvavo apklausoje asmenys, už durų stovėjo 2 konvojaus nariai, visur yra kameros. Apklausa vyko ramiai, E. K. davė parodymus pati, niekieno neverčiama, fizinis bei psichologinis smurtas jos atžvilgiu nebuvo naudojamas, skysčiai nebuvo leidžiami, ir negalėjo būti leidžiami. Visą laiką dalyvavo advokatas. Į kalėjimą po apklausos E. K. buvo pristatyta apie 17 val. ir pagal nustatytą tvarką apžiūrėta pristatant į Lukiškių TI-K.
2010-04-08 apklausa vyko Lukiškių TI-K apie dvi valandas. Vėliau nustatė, pagal iškvietimų lapelius, kad A. L. atėjo anksčiau, apie valandą laiko jiedu diskutavo. Ši aplinkybė patvirtino, kad E. K. buvo tinkamai užtikrinama teisė į gynybą. Šios apklausos metu buvo išaiškinta dalis aplinkybių, kurios jo manymu buvo svarbios. Visų aplinkybių nustatyti nespėjo, nes baigėsi darbo laikas. 2010 m. balandžio 9 d. RF FST Tardymo valdybos pareigūnai, visi 3, nuo pat ankstyvo ryto iki 15 val. buvo pas jį, Generalinėje prokuratūroje. Buvo atlikti visi reikalingi formalumai, įvykdyti teisinės pagalbos prašymai, techniniams dalykams įforminti laiko užtruko nemažai, todėl pareigūnai labai skubėjo, nes tą dieną baigėsi jų vizos ir jie turi bilietus į vakarinį reisą lėktuvu į Maskvą. Šios aplinkybės svarbios ta prasme, kad E. K. yra pareiškusi, kad kitą dieną, po apklausos, kuri vyko Generalinėje prokuratūroje, kitą arba dar kitą dieną, ji buvo išvežta iš Lukiškių TI-K į "baltą namą", "VSD rūmus", - įvairios variacijos, tie patys asmenys dalyvavę apklausoje RF pareigūnai mušė, atliko seksualinio pobūdžio veiksmus. Pažymėjo, jog nei balandžio 8 nei 9 dienomis, E. K. nebuvo išvežta iš Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K jis bendravo balandžio 8 dieną kartu su adv. L., o RF pareigūnai buvo Generalinėje prokuratūroje pas jį.
Išsireikalavęs iš Lukiškių TI-K E. K. medicininius dokumentus nustatė, kad visą tą laiko tarpą, kurį E. K. buvo laikoma Lukiškių TI-K, juose nebuvo užfiksuota jokių nusiskundimų apie sumušimus. Tai patvirtina, kad joks fizinis smurtas prieš E. K. apklausos metu nebuvo naudojamas. 2010 balandžio 22 ar 23 dienomis, E. K. buvo nuvežta į Vilniaus apygardos teismą spręsti klausimą dėl suėmimo pratęsimo, ją apklausė teisėja A. K., apklausos metu ji viską prisipažino, labai gailėjosi dėl savo neapgalvoto poelgio. 2010 m. balandžio 23 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo ikiteismio tyrimo teisėja J. V. pagal jo prašymą E. K. apklausė kaip įtariamąją, apklausoje užfiksuota, kad pareiškimų, prašymų, skundų E. K. neturėjo. Apklausos metu ji smulkiai ir detaliai nupasakojo kokiu tikslu vyko į RF, nurodydama visas reikšmingas aplinkybes. Visos šios aplinkybės liudijo, kad jeigu būtų buvę neteisėti veiksmai, E. K. turėjo teisę ir galimybę pareikšti apie tai savo advokatui A. L., teisėjai A. K., ikiteisminio tyrimo teisėjai J. V.. Viso šio tyrimo metu nei dėl jo, ar kitų asmenų veiksmų, nebuvo gauta jokio procesinio skundo.
Visas E. K. susirašinėjimas buvo kontroliuojamas. Laiškai, kurie yra byloje, jo buvo perskaityti. Padariusi prisipažinimą 2010 m. balandžio 7 d., ji teigė, jog apsisprendė, kad tai jos kelias, kad jos daugiau nebespaustų. Tiek motina, tiek teta I. J., laiškais byloje, pradėjo atakuoti nurodymais, ką ji daro, kad pasodins, kad ji nesupranta kiek jai gresia. Taip pat nuo 2010 m. balandžio pabaigos informavo, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių per politikus, paspausti prokurorus, kad šita byla būtų numarinta, dės visas pastangas, padės žmonės Seime, kreipėsi į vieną laikraštį, kitą, kad viskas bus gerai, kad E. K. atsisakytų parodymų. Iki balandžio pabaigos, laiškuose E. K. atsakymai, kad nelįstų, kad ji jau apsisprendė, tai jos pozicija. Tokie laiškai buvo. 2010-04-26 d. pas jį prisistatė advokatės I. B. ir R. K., kurios pranešė, kad jos pasamdytos ginti E. K.. Su advokatu A. L. sutartis nutraukta. E. K. pasakė, kad advokatui A. L. ji pretenzijų neturi, bet samdo advokatus mama ir teta. Jis advokačių paklausė ar turi pretenzijų jam, dėl tyrimo veiksmų. Į tai atsakė, kad su E. K. buvo elgiamasi gerai, pretenzijų ji niekam neturi, E. K. apsisprendusi. Pažymėjo, jog kaip bylą tyręs prokuroras, jis ėmėsi visų veiksmų patikrinti, kad niekam nebūtų abejonių dėl E. K. teiginių, surinko visą medžiagą. Joks smurtas E. K. apklausų metu, nei fizinis, nei psichologinis, nei kitoks nebuvo naudojamas. Visose apklausose buvo užtikrinta E. K. teisė į gynybą, prieš visas apklausas, iki jam ateinant pas E. K., būdavo atėję jos pasirinkti advokatai. Visas galimybes pareikšti skundus dėl jos nuomone neteisėtų veiksmų ji turėjo tiek rašydama generaliniam prokurorui, tiek per turėtus advokatus A. L., tiek pareikšdama teismui, tačiau to padaryta nebuvo. Pareiškimas dėl smurto atsirado po 2010-06-18, komet I. J. laiškas su nurodymais kokio turinio pareiškimą dėl neva patirto smurto parašyti gen. prokurorui. Visus ikiteisminio tyrimo veiksmus jis kontroliavo. Visi veiskmai buvo sankcionuoti teismo nutartimis. RF į tiriamą bylą buvo perduoti tie dokumentai, kurie buvo jo byloje, ar medicininiai dokumentai buvo perduoti nepamena, praėjo daug laiko. Surašant apklausos protokolus, dėl jų pastabų pareikšta nebuvo, protokolai buvo pasirašyti.
Liudytojas A. P. paaiškino, kad jis yra VSD pareigūnas ir iki 2010 metų spalio 10 d. dirbo Kovos su terorizmu valdybos viršininku. E. K. pažįsta, kadangi vyko operatyvinis tyrimas, vėliau prasidėjo ikiteisminis tyrimas. 2009 m. spalio mėn. E. K. buvo sulaikyta. Jis su kolega S. S. pagal sankcionuotą teismo nutartį rinko informaciją naudojant pareigūno tapatybės neatskleidžiantį metodą. Buvo susitikęs su E. K. areštinėje 3 kartus, t.y. 2009-10-24, 2009-10-25, 2009-10-26. Pagal teismo nutartį jie turėjo gauti informacijos apie E. K. aplinką. Su E. K. jie tik kalbėjo, pokalbis buvo sankcionuotas. E. K. prisistatė tik, kad yra Saugumo pareigūnai, vardų, pavardžių nesakė, nurodė, kad jiems reikalinga informacija apie E. K. aplinką. Jos atsakymai nebuvo fiksuojami, buvo surašytas tarnybinis pranešimas protokolo forma, spec. priemonėmis nefiksavo susitikimų. 2009-10-24 buvo tarp 21 val. ir 22 val., nes 22 val. areštinė užsadaro; 2009-10-25 buvo atėję pas E. K. prieš pietus, valandos pasakyti negali, o 2009-10-26 atėjo taip pat panašiu laiku. Visus 3 kartus lankėsi kartu su S. S.. Areštinės pareigūnai jų vizitus fiksavo, jie pateikdavo dokumantus, buvo duodamas leidimas. E. K. ateidavo normaliai apsiavusi, jo manymu su batais, kitaip būtų atkreipęs dėmesį. Jo akivaizdoje E. K. nevalgė ir negėrė, jis pats nevaišino jos saldainiais. E. K. pasakojo apie M. Rusijoje, dėl jų labiausiai pergyveno. Jiems E. K. jokios operatyvinės informacijos nepateikė, nežino ar ji žinojo, kad M. sulaikyti. E. K. nesiskundė, kad prieš ją būtų panaudotas psichologinis, fizinis smurtas. Pirmas jų pokalbis truko valandą, antrą dieną apie 2 valandas, trečią dieną - trumpai, nes E. K. atsisakė su jais bendrauti. Jos atžvilgiu jokių preparatų nenaudojo, taip pat nenaudojo jokio smurto. Ant jos atvirų vietų smurto žymių nematė, taip pat nematė, kad ji blogai jaustųsi ar ją pykintų. Vienintelis momentas, kuomet ji apsiverkdavo, sakydama kas dabar bus. E. K. nemotyvuoto elgesio nebuvo, nebuvo ir apsvaigimo požymių. E. K. sakė, kad ji išdavė kažkaip M., kodėl ji taip sakė, nežino. Dėl to ji labai stipriai pergyveno. Pokalbiai vyko areštinėje, antrame aukšte esančiuose apklausų kabinetuose. Areštinės darbuotojai nebuvo kabinete, jie tik atvesdavo, o baigus pokalbį, išvesdavo. Jis nieko valgomo neatnešė. Jokių psichotropinių, narkotikų, alkoholio ar kitokių priemonių jie nenaudojo. Jis neatmeta galimybės, jeigu E. K. prašė rankluosčio apeigoms, kad šis galėjo būti perduotas, tačiau neatsimena apie rankšluoščio perdavimą. Jis žino, kad jokių draudžiamų priemonių nebuvo. Jo pareiga buvo užtikrinti, kad viskas būtų teisėta ir nebūtų draudžiamų dalykų naudojama.
Liudytojas S. S. paaiškino, kad dirbo Valstybės saugumo departamente, iki 2010-10-01 dirbo Kovos su terorizmu valdybos Terorizmo infrastruktūros skyriaus viršininku. 2009-10-24 su kolega A. P. buvo atvykę į areštinę, kalbėjo su E. K. areštinės patalpose apie porą valandų, gerai neatsimena. Jų veiksmai buvo sankcionuoti tiek bylą tiriančio pareigūno, tiek teisėjo. Atėjo ne procesinių veiksmų atlikimui, o atėjo tam, kad išsiaiškintų kas yra dar žinoma E. K., kokios aplinkybės galėtų jiems padėti nustatyti kitus nusikaltimus, kurie galbūt grėstų ir Lietuvos Respublikos valstybei. Siūlė jai geranoriškai bendradarbiauti. Jie prisistatė, kad yra iš VSD. Pradėjo pokalbį ir bandė su E. K. surasti psichologinį kontaktą, bandė pačią E. K. nuraminti. Ji buvo dideliame šoke dėl sulaikymo, jautė atsakomybę prieš vadinamus draugus Rusijoje. Ji įvardino juos musulmoniškais vardais, pas ką važiavo ir dėl to jautė psichologinį spaudimą. Jie pasakė, dėl ko E. K. yra sulaikyta. Nenešė jai nei kavos, nei cigarečių, nei saldainių. Bandė surasti psichologinį kontaktą, nuraminti, paaiškinti, kad viskas nėra taip blogai kaip iš tikrųjų atrodo. Sakė, kad reikia klaidas suprasti, jeigu buvo tokios, ištaisyti jas. Vyko į pokalbį ir 2009-10-25 d. ir 26 d. Buvo atvežę rankšluostį kažkokį, nes ji sakė, kad turi melstis. Atvežė rankšluostį ar skarą, kad jai būtų patogiau. Tai buvo antro apsilankymo metu. Jokių nusiskundimų E. K. jiems nereiškė, nesiskundė apsinuodijimu, atrodė pakankamai normaliai, apart to, kad buvo jaučiamas susijaudinimas. Susitikimo metu jokio apsvaigimo požymių nepastebėjo. Jis asmeniškai nesilankė E. K. kameroje, kadangi tai draudžia areštinės taisyklės. Areštinė jiems jokių lengvatų netaiko, vadovaujasi savo taisyklėmis. Jiems buvo leista daryti vaizdo ir garso įrašus, tuo nepasinaudojo, nes tam nebuvo tikslingumo, kadangi buvo pakankamai viskas aišku. Jų tikslas buvo ne rinkti įrodymus, o tiesiog nustatyti kontekstą. Pažymėjo, jog atsakingai pareiškia, kad jie laikosi instrukcijų ir reikalavimų. Jie negali sau leisti bet kuo prisistatinėti. Šiuo atveju jie atėję prisistatė vardais, o islamiškai prisistatinėti negalėjo. Valgomų daiktų, tame tarpe ir saldainių, jie neperdavė. Rankšluosčio atnešimo logika buvo tame, kad E. K. bendravo su VSD agentu prieš sulaikymą ir buvo susiklostę pakankamai artimi santykiai. To VSD agento prašymu, jie ir nunešė tą kilimėlį, kad jai būtų geriau. Kilimėlis tai buvo ar rankšluostis, jis to skirtumo nematė. Pokalbio tikslas nebuvo susijęs su E. K. nusikaltimu, o domino musulmoniška aplinka Lietuvoje, iš kur atėjo idėjos pas E. K..
Liudytojas A. B. paaiškino, kad tuo metu jis buvo VSD ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniuoju inspektoriumi. Pagrindinis darbas ne operatyvinis, o teisinis, t.y. ikiteisminio tyrimo atlikimas departamento atliekamuose tyrimuose baudžiamosiose bylose. Dalyvavo E. K. sulaikyme bei patalpinime į areštine. Sulaikymas E. K. buvo vieną dieną, patalpinta į areštinę ji buvo vakare. O kitos dienos rytą buvo apklausinėjama. Apklausoje dalyvavo pati E. K., adv. A. P.. Buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir apklausta įtariamoji. Atvesta į apklausą E. K. atrodė normaliai, nesimatė jokių sumušimų žymių. Mano, kad E. K. į apklausą buvo atėjusi apsiavusi kažkokia avalyne. Į atmintį tai neįstrigo, todėl mano, kad buvo su avalyne. Jeigu būtų buvusi basa, tai būtų prisiminęs. Ji nesiskundė jokiais negalavimais, pykinimu, galvos svaigimu, vėmimu, nematė jokių smurto žymių. Iš jos pusės nebuvo jokių nusiskundimų. Jos elgesys buvo visiškai adekvatus, nebuvo matyti jokių požymių, kad E. K. būtų vartojusi kokių nors draudžiamų medžiagų. Kažkokio išskirtinio susijaudinimo iš jos nematė. E. K. buvo supažindinta su sankcija, bet nebuvo kažkoks išskirtinis reagavimas. Ji turėjo pokalbį su advokatu. 2009 m. spalio 25 d. apklausa buvo fiksuojama tik protokole, audio ir video įrašas nebuvo daromi. E. K. nieko neminėjo apie saldumynus. Jis E. K. apklausinėjo tik vieną kartą, vėliau apklausų nevykdė, nes bylą savo į savo žinią paėmė Generalinė prokuratūra. Davė S. S. ir A. P. leidimą susitikti su E. K.. Leidimas buvo duotas pagal areštinės taisykles, tyrimo tikslais, suderinus su prokuroru.
Liudytoja R. P. paaiškino, kad yra Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros vertimų skyriaus vyriausioji specialistė ir eina vertėjos pareigas. Turi didesnį kaip 7 metų darbo stažą, pagal pareigybines instrukcijas ji, kaip vertėja, dalyvauja atliekant proceso veiksmus. 2010-04-07 dalyvavo E. K. apklausoje. Apie apklausą sužinojo išvakarėse. Jai buvo žinoma, kad apklausoje dalyvaus RF pareigūnai. Apklausa vyko prokuroro J. L. kabinete. Patalpa buvo labai maža. RF pareigūnų buvo 3 asmenys. Dalyvavo prokuroras, E. K., RF pareigūnai, advokatas A. L. ir ji. Prieš apklausą buvo pristatyti RF pareigūnai. Apklausą vedė prokuroras J. L.. RF pareigūnai nebandė užduoti klausimų. Ji jiems vertė į rusų kalbą. E. K. atsakinėjo rusiškai, kadangi gerai kalbėjo rusiškai. Kai reikėjo, vertė E. K. frazes į lietuvių kalbą. Ji dalyvavo visos apklausos metu ir niekur nebuvo išėjusi iš patalpos. Advokatas kelioms minutėms buvo išėjęs. Kai pasibaigė apklausa, laukė kol bus perskaitytas ir pasirašytas protokolas. Iš kabineto pirmą išvedė E. K.. Ją išvedė pareigūnai, kurie buvo apklausos metu už durų. Po to išėjo advokatas A. L. ir ji. Pažymėjo, jog yra tikra, kad apklausos metu į kabinetą iš nedalyvavusių asmenų nebuvo niekas užėjęs. Jai matant, E. K. niekas nedavė injekcijų. E. K. apklausos metu kalbėjo rišliai, aiškiai, užtikrintai. Apsvaigimo bei smurto požymių nepastebėjo. Neprisimena kaip E. K. buvo apsirengusi, mano, kad buvo užsidėjusi striukytę. Apklausa vyko apie 4 val. Tai nustatė pasitikslinusi žurnale.
Liudytoja A. B. paaiškino, kad ji dirba Vilniaus apskrities VPK viešosios tvarkos valdybos areštinėje ir konvojavimo skyriuje bendruomenės slaugytoja. Į jos tarnybines pareigas įeina ryte atlikti apžiūrą naujų sulaikytojų ir padėti jeigu turi kokių nors nusiskundimų. Dirbo nuo 06 val. pagal darbo grafiką. E. K. jai matyta ir girdėta. Ji ryte su pareigūnu eina prie kamerų. Pareigūnas atidaro kamerą, kviečiamas sulaikytasis pagal vardą, pavardę. Vėliau klausiama ar turi kokių nusiskundimų dėl sveikatos. E. K. pasakė, kad jai skauda galvą, nerimą turi. Ji apžiūrėjusi nieko nenustatė, buvo spaudimas ir padažnėjęs pulsas. E. K. apžiūrėjo tik vieną kartą, ji naktimis nedirba, įrašus žurnale darė ji. Viso sulaikytųjų kūno jie neapžiūri. Apžiūri tik tada, jeigu būna skundų. Visą kūną apžiūri pareigūnai priėmimo metu. E. K. atveju pareigūnė niekur neatžymėjo, kad kur būtų mėlynių ar sumušimų. E. K. apžiūros metu nesiskundė sumušimais, nesakė apie mėlynes, nubrozdinimus, nors ji visada papildomai paklausia sulaikytųjų ar turi nusiskundimų. Kadangi E. K. nesiskundė, kad turi mėlynių, kad buvo sumušta, todėl ji jos ir neapžiūrėjo. E. K. nereiškė, kad vėmė krauju ar kad yra apsinuodijusi. Valerijono tabletes davė, kad truputį nusiramintų. Atlikus E. K. pirminę apžiūrą, jos būklė buvo gera, nebuvo jokio orientacijos sutrikimo. Kuomet asmuo skundžiasi fiziniu smurtu ar sveikatos sutrikimais, ji sulaikytąjį kviečia į kabinetą, atidžiai apžiūri ir kviečia greitąją pagalbą arba rašo siuntimą pas gydytoją. Smurto žymes fiksuotų žurnale. Jeigu yra akivaizdžios smurto žymės, tai yra užfiksuojama. Kuomet yra pykinimas, pilvo skausmai, tokiu atveju jie neturi teisės nuimti skausmą, turi iškviesti greitąją. Tokių nusiskundimų iš E. K. nebuvo. Dėl K. su ja niekas iš Generalinės prokuratūros nesikalbėjo. Niekas nesiteiravo dėl jos sulaikymo aplinkybių ir apžiūros. Nieko negirdėjo apie tų metų kovo mėn. smurto atvejį areštinėje. Į kameras su pareigūnais užeinama jeigu būna priepuoliai arba būna sunkus atvejis. Užeina su pareigūnais. Apžiūra vyksta taip: kamera atidaroma ir iškviečiamas sulaikytas asmuo į koridorių, o durys būna ir atidarytos, ir uždarytos. Viskas priklauso nuo atvejo.
Advokatas A. L. savo 2010-11-11 raštu dėl E. K. pareiškimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsniu, informavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKTD prokurorą G. J., kad procesinių veiksmų, kuriuose jis dalyvavo gindamas E. K. teisėtumas patvirtintas jo parašu tų veiksmų atlikimo protokoluose (t. 1 b.l. 83).
Laikinai einantis Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojavimo skyriaus viršininko pareigas A. Š. informavo, kad 2009-10-24 20.55 val. E. K. buvo išvesta iš kameros apklausai S. S. reikalavimu ir atgal į kamerą grąžinta 22.05 val. Kiti pareigūnai pas ją tą dieną nesilankė. Nuo 2009-10-24 iki 2009-10-28 E. K. buvo laikoma vienoje kameroje su S. M., o nuo 2009-10-29 iki 2009-11-05 – viena. 2009-10-25 06.50 val. E. K. buvo apžiūrėta bendruomenės slaugytojos A. B.. Apžiūros metu E. K. skundęsi galvos skausmu ir jai buvo duotos 2 tabletės valerijono, kitų nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo, smurto žymių nerasta. Pati E. K. buvimo areštinėje metu dėl sveikatos būklės į pareigūnus nesikreipė. 2009-10-26 Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo M. G. nutartimi E. K. buvo paskirti kardomoji priemonė – suėmimas. 2009-11-05 12. 50 ji buvo išvežta į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (t. 2 b.l. 32-39).
Iš Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojavimo skyriaus viršininko pateiktų Asmenų, laikomų policijos areštinėje, registracijos žurnalo patvirtintos kopijos, Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalo patvirtintos kopijos, Asmenų išvedimo iš kamerų registracijos žurnalo patvirtintos kopijos, Asmenų laikomų policijos areštinėje paskirstymo žurnalo patvirtintos kopijos, Budėtojų tarnybos priėmimo-perdavimo knygos patvirtintos kopijos nustatyta, kad E. K., gim. 1989-04-17, į Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojavimo skyriaus areštinę buvo uždaryta 2009-10-24 20.00 val. S. M., gim. 1980-01-26, Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojavimo skyriaus areštinę buvo uždaryta 2009-10-24 16.00 val., paleista iš areštinės 2009-10-28 16.00 val., vėl uždaryta į areštinę 2009-10-26 21.10 val. ir paleista – 2009-10-28 16.00 val. E. K. ir S. M. nuo uždarymo į areštinę momento buvo laikomos vienoje kameroje. 2009-04-25 06.50 val. E. K. buvo apžiūrėta bendruomenės slaugytojos A. B.. Apžiūros metu smurto žymių nerasta. Diagnozuota vegetodistonija ir paskirtos 2 tabletės Valerianae. 2009-10-24 E. K. iš kameros buvo išvesta 20.55 į apklausos kambarį S. S. reikalavimu ir grąžinta į kamerą 22.05 val. Ją konvojavo E. S.. 2009-10-25 10.23 val. ji buvo išvesta iš kameros į apklausos kambarį S. S. reikalavimu ir grąžinta į kamerą 12.13 val. bei tą pačią dieną 14.00 val. išvesta iš kameros į apklausos kambarį A. B. reikalavimu ir grąžinta į kamerą 15.50 val. 2009-10-26 E. K. iš kameros buvo išvesta į apklausos kambarį 10.28 val. S. S. reikalavimu ir grąžinta į kamerą 11.10 val., po ko tą pačią dieną 12.30 val. ji buvo išvežta į teismą ir grąžinta į kamerą 16. 15 val. Tą pačią dieną 17.00 val. J. L. reikalavimu ji buvo išvesta iš kameros į apklausos kambarį ir grąžinta į kamerą 21.00 val. 2009-10-27 E. K. buvo išvesta iš kameros į apklausos kambarį advokato A. P. reikalavimu 11.20 val. ir grąžinta į kamerą 12.27 val. Tą pačią dieną ji buvo išvesta iš kameros į apklausos kambarį J. L. reikalavimu 15.00 val. ir grąžinta į ją 16.55 val. 2009-11-02 E. K. iš kameros buvo išvesta į apklausos kambarį J. L. reikalavimu 12.55 val. ir grąžintą į ją 13.18 val. Nuo 2009-10-24 07.00 val. iki 2009-10-25 09.00 val. Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojavimo skyriaus areštinėje budėjo: budėtojas V. F., padėjėjas E. S., išvežiotojas R. D.; nuo 2009-10-24 20.00 val. iki 2010-10-25 09.00 val. budėjo operatorė R. L., 1 poste E. M., 2 ir 3 poste G. P., 4 poste L. A.. Budėjimo metu ypatingų įvykių nebuvo (t. 1 b.l. 106-137).
Laikinai einantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pareigas V. Š. informavo, kad suimtoji E. K. nusiskundimų dėl sumušimų, kitokių kūno sužalojimų ar patirto smurto per buvimo laikotarpį Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime neturėjo bei pateikė dokumentų apie jos sveikatos būklę kopijas (t. 2 b.l.48-56).
Iš Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime saugomos E. K. asmens bylos dokumentų nustatyta, kad 2009-10-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) adresuotu Vilniaus apskrities VPK areštinės viršininkui Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKTD prokuroras J. L. leido perduoti suimtajai E. K. asmens kratos metu paimtus daiktus: antiperspirantą „Adidas“; veidrodėlį; pakelį kramtomos gumos „Dirol“ 1 vnt.; vienkartines servetėles; dantų siūlą; plaukų gumutę; datulių pakelį; „Eurokos“ rinkinį; dantų pastą; higieninius įklotus; drėgnų servetėlių rinkinį; kambarines šlepetes; šampūną plaukams; 1 kremą; moteriškas kojines; šaliką; pirštines; moterišką apatinį trikotažą; tualetinį popierių; moteriškus džemperius – 5 vnt.; džinsines kelnes; musulmonų drabužį juodos spalvos; pižamą – švarkelį ir kelnes; skarą juodai pilkos spalvos, siuvinėtą karoliukais; skarą baltai juodais langeliais; raudonai-rausvą šaliką; juodos spalvos galvos apdangalą siuvinėtą karoliukais; užrišamą musulmonų galvos apdangalą žydros spalvos 2-jų dalių komplektą „hidžab“ rausvos spalvos 1 dalies apdangalą; kreminės spalvos galvos apdangalą – 2 dalių komplektas siuvinėtas auksiniais siūlais. Šiame rašte yra E. K. rankraštinis įrašas „Išvardintus daiktus gavau 2009 10 27“ ir parašas (t. 3 b.l. 29).
Iš Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime saugomos E. K. asmens bylos dokumentų nustatyta, kad 2010-04-08 nuo 13.50 val. iki 16.35 val. bei 2010-04-09 nuo 08.30 val. iki 10.30 val. E. K. buvo susitikusi su savo gynėju advokatu A. L. Lukiškių TI-K patalpose (t. 3 b.l. 70-73).
Byloje esančiais ir teisme ištirtais duomenimis nustatyta, kad E. K. pranešė apie žinomai nebūtus nusikaltimus ir davė žinomai melagingus parodymus. Nors kaltinamoji E. K. atsisakė duoti parodymus teisme, paskutiniame kaltinamosios žodyje ji nurodė, kad kaltės nepripažįsta, nes, pranešdama apie patirtą smurtą, ji nieko nemelavo, o skundo patikslinimo atsiradimas yra nulemtas jos teisiniu neišprūsimu, ją apgaunant ir sugalvotas, kad ji būtų apkaltinta melagingu liudijimu. Tokie kaltinamosios E. K. argumentai nepagrįsti, jos kaltė įrodyta išnagrinėtų ir byjoje surinktų įrodymų visuma.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2010-07-02 buvo gautas suimtosios E. K. skundas su prašymu ištirti ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų naudoto prieš ją skurto aplinkybes (t. 2, b.l. 28). Tiriant skundą 2010-07-19 prokurorė N. F. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 2, b.l. 109-111), 2010-08-09 E. K., pateikė skndą dėl 2010-07-19 ntarimo panaikinimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-08-19 nutartimi E. K. skundą atmetė (t. 2, b.l. 24-27). Vilniaus apygardos teismas 2010-10-05 nutarimi patenkino E. K. skundą ir panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-08-19 nutartį ir Lietsuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2010-07-19 nutarimą aysisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b.l. 1-5). Vykdant 2010-10-05 Vilnias apygardos teismo nutartį, vadovajantis LR BPK 168 str., 2010-10-12 LR Generalinėje prokuratūroje, dalyvaujant advokatei I. B., buvo gautas E. K. skundo patikslinimas ir šiame protokole - pareiškime E. K. pasirašytinai buvo įspėta dėl atsakomybės pagal LR BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, kuriame ji nurodė aplinkybes, išdėstytas kaltinamajame akte. (t. 1, b.l. 7-9). Ikiteisminio tyrimo metu pati kaltinamoji E. K. pripažino šią aplinkybę. 2010-10-14 dalyvaujant advokatei I. B., apklausta liudytoja E. K. pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, davė parodymus nurodytus kaltinamajame akte, kurie buvo užrašyti E. K. apklausos kaip liudytojos protokole, kurį ji pasirašė (t. 1, b.l. 12-22). Skundo patikrinimo metu prokuroras G. J. pagal E. K. skundą su papildymu, įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes 2010-12-20 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ( t. 1, b.l. 157-181). Nesutikdama su prokuroro G. J. 2010-12-20 priimtu nutarimu, E. K. apskundė šį nutarimą. 2011-01-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi ir 2011-03-28 Vilniaus apygardos teismo nutartimi E. K. skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti (t. 5, b.l. 9-11, 26-28). Taigi šie duomenys rodo, kad apie pareigūnų, prokuroro ir kitų asmenų tariamai naudoto prieš E. K. smurtą aplinkybes 2010-10-12 E. K. protokolas – pareiškimas buvo paduotas turinčiai teisę ikiteisminį tyrimą tyrimą pradėti institucijai - LR Generalinei prokuratūrai. E. K. protokole – pareiškime nurodytų pareigūnų atlikti veiksmai bei jų teisėtumas buvo patikrinti LR Generalinės prokuratūros prokuroro G. J., kuris 2011-04-14 tarnybiniu pranešimu pradėjo E. K. ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir 236 str. Pradėtam ikiteisminiui tyrimui suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini) (t.5, b.l. 30-38).
Laikino sulaikymo protokolu nustatyta, kad E. K. 2009-10-24 16.15 val. Buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) miesto autobusų stoties teritorijoje (t.3, b.l. 7) ir į Vilniaus apskrities VPK VTV areštinės ir konvojavimo skyriaus patalpas pristatyta 2009-10-24 20.00 val. Ji buvo patalpinta į kamerą Nr. 1, kurioje ji buvo laikoma kartu S. M., kuri į minėtą kamerą buvo patalpinta 2009-10-24 16.00 val. (t. 1, b.l. 107-113, 123-134). Teisme apklaustų liudytojų V. F., E. S., R. D., E. M., G. P., L. A., S. M. parodymais, Asmenų išvedimo iš kamerų registracijos žurnalu (t. 1, b.l. 117-121) nustatyta, kad jokie pareigūnai į kamerą Nr. 1, kur buvo laikoma E. K. ir S. M. nebuvo užėję ir areštinės pareigūnai smurto nevartojo. Liudytojų S. S. ir A. P. parodymais, bei areštinės pateiktos medžiagos duomenimis nustatyta, kad 2009-10-24, 2009-10-25 ir 2009-10-26, minėtieji pareigūnai bendravo su sulaikytaja E. K., tačiau jos atžvilgiu smurto ar neteisėtų apklausos metodų nevartojo. Šių pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir patvirtinti teismo nutartimis (t. 2, b.l. 69,70). A. B. parodymais bei medicininio patikrinimo dokumentais (t. 2, b.l. 33-37) nustatyta, kad E. K. nėra sužalota, sumušta, jos sveikatos būklė normali, skundai buvo tik dėl galvos skausmo (t. 3, b.l. 16,17), tai E. K. patvirtino savo parašu ir jos ranka parašytu įrašu “nesumušta”. 2009-10-26 sulaikytoji E. K. buvo apžiūrėta du kartus, kur taip pat ji savo parašu ir padarytu įrašu patvirtino jog yra “nesumušta” (t. 2, b.l. 55,56, t. 1, b.l. 114-116). Asmenų išvedimo iš kamerų registracijos žurnalas (t. 1, b.l. 117-121), byloje esantys reikalavimai (t. 3, b.l. 71,73,78), pranešimai dėl pristatymo į teismo posėdžius (t. 3, b.l. 81), teismo posėdžio protokolas dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (t.2, b.l. 89-91) patvirtina, jog E. K. bet kuriuo sulaikymo ar suėmimo metu teisėjams, gynėjams, kitiems ikiteisminiu tyrimu nesuiteresuotiems asmenims ar pareigūnams turėjo relią galimybę pranešti apie patirtą smurtą ar psichologinę prievartą. Žinodama savo procesines teises, turėdama gynėjus, ji šia teise nepasinaudojo, jos apklausos protokoluose tokie pareiškimai (žodiniai, rašytiniai), skundai padaryti nebuvo, jų šiuose dokumentuose užfiksuota nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, jog dėl avalynės klausimo (avalynei sušlapus) E. K. būtų reiškusi pareiškimus, prašymus areštinės administracijai, ji apie tai neinformavo ir tuo metu ją gynusiam advokatui A. P., nors tokią galimybę turėjo, nes su advokatu be pašaliečių ji buvo susitikusi 2009-10-27. Netikėti šiais liudytojų parodymais, kurie sutapo su byloje esančiais įrodymais teismas neturi pagrindo, be to minėtų liudytojų parodymai bvo nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios. Todėl konstatuotina, kad kaltinamosios E. K. teiginiai apie 2009-10-24 – 2009-10-27 laikotarpio Vilniaus apskrities VPK areštinėje jos atžvilgiu neva padarytos nusikalstamos veikos, yra nepagrįsti ir melagingi.
Taip pat byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2010-04-07 E. K. buvo apklausta LR generalinėje prokuratūroje. Pagal prokroro J. L. pavedimą, konvojavimą vykdė LK PB ONT pareigūnai R. Š. ir D. N., pagal teisės aktus nustatytas taisykles. Šių pareigūnų tarnybiniais pranešimais nustatytas tikslus konvojavimo laikas ir maršrutas, kas įrodo ir patvirtina, kad E. K. į jokias patalpas iš Lukiškių TI-K ar iš LR Generalinės prokuratūros nebuvo vežama (t. 2, b.l. 63,64). Pristatyta apklausai E. K. buvo apklausiama dalyvaujant jos pasirinktam gynėjui A. L., vertėjai R. P. ir trims Rusijos Federacijos saugumo tarnybos pareigūnams M. S., A. F. ir J. Š. (t 2, b.l. 93-97). Minėtiems RF Federalinio saugumo tarnybos pareigūnams Lietuvos Respublikos ambasadoje R. F. buvo išduotos vienkartinės Šengeno vizos, galiojusios nuo 2010-04-05 iki 2010-04-09 (t. 1, b.l. 85-103). Liudytojo J. L., vertėjos R. P. parodymais nustatyta, kad joks smurtas E. K. atžvilgiu nebuvo vartojamas, E. K. viena su RF FST pareigūnais palikta nebuvo nei prieš apklausą, nei po jos, o E. K. konvojavę pareigūnai dėl vietos stokos kabinete netilpo, todėl buvo pasilikę už kabineto durų. Pažymėtina, jog po šios apklausos, kurioje be kita ko dalyvavo E. K. pasirinktas gynėjas A. L., E. K. nepareiškė pretenzijų dėl neva vartojamo smurto, to ji nenurodė ir ją atgal konvojavusiems pareigūnams R. Š. ir D. N., kurie savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad E. K. su jais nebendravo, niekuo nesiskundė ir neminėjo jos atžvilgiu panaudotus neteisėtus apklausos būdus, ant jos kūno smurto žymių nebuvo.
Iš byloje esančių Lukiškių TI-K Laikinai išvykusių suimtųjų (nuteistųjų) apskaitos paros žiniaraščio (t. 2, b.l. 60), 2010-04-08 E. K. papildomos apklausos protokolo (t. 2, b.l. 98), advokato A. L. orderių bei reikalavimų (t. 3, b.l. b.l. 70-73) nustatyta, kad 2010-04-05 – 2010-04-09 laikotarpiu, kuomet Lietuvos Respublikoje buvo RF FST pareigūnai, E. K. iš Lukiškių TI-K buvo išvežta tik 2010-04-07 12.40 val. Apklausai į LR Generalinę prokuratūrą, į Lukiškių TI-K po apklausos grąžinta 2010-04-07 17.45 val. 2010-04-08 nuo 13.50 val. iki 16.35 val. Lukiškių TI-K buvo susitikusi su advokatu A. L., o 2010-04-08 nuo 14.15 val. iki 16.27 val. E. K. buvo apklausta Lukiškių TI-K prokuroro J. L.. 2010-04-09 nuo 08.30 iki 10.30 val. Lukiškių TI-K patalpose E. K. buvo susitikusi su advokatu A. L.. Šių įrodymų pagrindu, liudytojo J. L. parodymais, darytina išvada, kad E. K. nei 2010-04-08, nei 2010-04-09 nebuvo niekur išvešta , todėl E. K. argumentai, jog ji 2010-04-08 buvo išvešta į “baltą namą”, kur prieš ją buvo panaudotas smurtas (grasinimai, keiksmai, reikalavimai, seksualinio pobūdžio veiksmai ir t.t.) prieštarauja objektyviems byloje esantiems įrodymams bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir laikytini melagingais. Juolab, jog Lukiškių TI-K medicininiu pažymėjimu nustatyta, kad į Lukiškių TI-K E. K. atvyko 2009-11-05. Iki pažymėjimo surašymo dienos medicininėje dokumentacijoje duomenų apie traumas ar smurtą bei su tuo susijusiais negalavimais nėra. 2010-06-18 įrašu užfiksuotas pokalbis su mediku, kur E. K. nurodė, kad per visą įstaigoje buvimo laiką traumų nepatyrė. Išvykdama ir grįždama į įstaigą dėl patirtų traumų ar sveikatos būklės sutrikimų į medicinos personalą ar į pareigūnus nesikreipė. Patikrinimo metu nusiskundimų neturi, bendra sveikatos būklė be pablogėjimo, išorinių kūno sužalojimo požymių nestebima. Šio įrašo tesingumą E. K. patvirtino savo parašu (t. 2, b.l. 49,50).
Teismo nutartimis buvo leista iki 2010-01-26 tikrinti siunčiamų ir gaunamų E. K. laiškų turinį, šis terminas pratęstas iki 2010-07-26 (t. 2, b.l. 104,105). Iš byloje esančių E. K. laiškų turinio visumos, adresuotų motinai V. K. ir tetai I. J., matyti, jog nuo pat sulaikymo momento ši nieko neminėjo apie vartotą smurtą ar kitus neteisėtus ikiteisminio tyrimo metodus. Tuo tarpu 2010-06-18 E. K. buvo adresuotas jos tetos I. J. laiškas (t. 2, b.l. 106), kuriame nurodoma, kaip surašyti prašymą dėl smurto prieš ją (E. K.) naudojimo, kokias aplinkybes būtina nurodyti. Laiško pabaigoje nurodoma, jog šis laiškas rašomas tam, kad “žinotum, jog tavo pareiškimas reikalingas, kitaip veltui triukšmas”. Šį laišką I. J. surašė po to, kuomet 2010-06-14 buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (t. 2, b.l. 16). Seimo kontrolierius R. V. 2010-09-14 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinęs skunde išdėstytas V. K. aplinkybes bei 2010-07-02 E. K. skundą, nusprendė V. K. ir E. K. skundus atmesti, nenustačius skunduose nurodytas aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų.
Teismas ištyręs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, liudytojų parodymus, kaltinamosios E. K. paskutiniame žodyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad E. K. 2010-10-12 protokole-pareiškime, pateiktame LR Generalinei prokuratūrai metu, buvo žinoma, kad iš esmės tos pačios, tų pačių įvykių aplinkybės, jos motinos V. K. ir jos pačios, dėl smurto prieš E. K. vartojimo, ištirtos LR Seimo kontrolieriaus 2010-09-14 pažyma. Ji, prašydama nusikaltimus, padarytus jos atžvilgiu ištirti, pateikė melagingą informaciją apie smurto prieš ją naudojimą. Smurto, E. K. nurodytomis sąlygomis naudojimas prieš suimtąją, faktui pasitvirtinus, smurtą naudojantiems asmenims, rodytų nusikaltimų padarymo buvimą bei užtrauktų smurtą naudojusiems asmenims baudžiamąją atsakomybę. Pareigūnų atžvilgiu buvo atlikta procesinė veikla (pareigūnai buvo apklausti liudytojais, jų parodymų teisėtumui patikrinti buvo išreikalauti dokumentai irk t.), todėl E. K. melagingas pranešimas LR Generalinei prokuratūrai apie tariamai padarytas nusikalstamas veikas, patvirtina, jog E. K. suvokė, kad pateikdama pareiškimą apie neva padarytas nusikalstamas veikas, taip pareigūnus melagingai įskųsdama, melagingai pranešė apie žinomai nebūtus nusikaltimus ir davė apie tai melagingus parodymus, norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia.
Pažymėtina ir tai, jog E. K. net ir bylą nagrinėjant teisme, laikėsi panašios taktikos, teigdama, jog yra abejojanti savo parašo tikrumu 2009-10-24 20.00 val. Į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokolo originale, areštuoto asmens byloje, išreikalautoje teismo iš Lukiškių TI-K, tuo tiesiogiai užsimindama apie galimą oficialaus dokumento klastojimą. Tuo tarpu atlikta rašysenos ekspertizė tokią kaltinamosios E. K. versiją paneigė (t. 6, b.l. 167-170, 172-174).
Kaltinamoji E. K. teigia, kad ji, apklausiama kaip liudytoja, savo pačios byloje, prieš pačią save davė parodymus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta kaltinamojo ar įtariamojo teisė į gynybą, todėl jis gali imtis veiksmų gindamasis bylos procese, net ir duoti melagingus parodymus. Tačiau tokia teise negali būti piktnaudžiaujama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis). Taip pat Lietuvos Respublikos BPK 80 str. 1 d. asmeniui leidžia duoti melagingus parodymus, tačiau tik apie save ar savo elgesį bei liudyti tiek , kiek tai nėra susiję su baudžiamojo įstatymo numatytomis veikomis, kurių padarymas apklausiamajam galėtų grėsti jo patraukimu baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo konkrečiu atveju E. K. yra kaltinamoji dėl jai inkriminuoto nusikaltimo baudžiamojoje byloje, kuri yra nagrinėjama Vilniaus Apygardos teisme, tad tik duodant parodymus susijusius su jai inkriminuotos veikos padarymu, melagingų parodymų davimas badžiamosios atsakomybės jai neužtrauktų.
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai E. K. buvo pareikšti pagal Lietuvos Respublkos BK 236 str. 1 d. ir 235 str. 1 d. Pagal susiformavusią teismų praktiką, jei asmuo melagingai įskundęs kitą asmenį, ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis veikia vieninga tyčia ir iš esmės įgyvendina tas pačias veikas – melagingo įskundimo – motyvus ir tikslus. Tokie parodymai yra ankstesnės veikos (melagingo įskundimo ar prenešimo tęsinys, todėl nėra pagrindo kaltininko veikos kvalifikuoti dar ir pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus (kasacinė nutartis Nr. 2K-458/2011). Šiuo konkrečiu atveju E. K. 2010-10-14 apklausiama liudytoja ir būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ji patvirtindama, pagrįsdama savo įskundimą, apie tai davė parodymus. Tokie liudytojos E. K. (šioje byloje kaltinamosios) parodymai buvo ankstesnio melagingo įskundimo tęsinys ir jos veika atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, kaltinamosios E. K. nusikalstamos veikos kaltinime kvalifikuotos pagal LR BK 236 str. 1 d. ir 235 str. 1 d., kvalifikuotinos kaip viena veika pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d.
Kaltinamosios E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog ji, teismo nuomone, nusikalto įtakojama sunkiai susiklosčiųsių asmeninių aplinkybių, nes inkriminuojamos veikos padarymo metu jai buvo pareikšti įtarimai labai sunkaus nusikaltimo padarymu (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 d.).
Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamosios gynėjas alternatyviai prašė kaltinamąją E. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Pažymėtina, jog pagal baudžiamąjį įstatymą padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Teismas įvertinęs E. K. padarytą nusikaltimą, jo pavojingumo pobūdį, pažeistas įstatymo saugomas vertybes, veikos požymius, nusikaltimo padarymo būdą, tyčios turinį mano, jog E. K. atžvilgiu teisinio pagrindo minėto straipsnio taikymui nėra. BK 37 straipsnis negali būti taikomos formaliai, be to šis įstatymas suteikia teisę, bet ne pareigą taikyti minėtą baudžiamojo kodekso nuostatą. Byloje nustatyta, jog kaltinamoji savo kaltės nepripažino, atsisakė duoti parodymus, be to, dėl jos padarytos veikos galėjo kilti neigiamos pasekmės teisingumui, todėl ji baustina įstatymo sankcijoje numatyta bausme.
Skirdamas bausmę kaltinamajai E. K., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį: jos padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamoji iki šios nusikalstamos veikos padarymo teista nebuvo, administracine tvarka nebausta, į narkologinę ar psichiatrinę įskaitą neįrašyta (t. 5, 63-67). Nors kaltinamoji šiuo metu nedirba, ji yra registruota darbo biržoje, yra darbinga ir darbingo amžiaus, todėl tokia kaltinamosios situacija laikytina kaip laikina. Įvertinęs minėtas aplinkybės teismas mano, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai paskyrus Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą, kurios dydis nustatomas mažesnis nei sankcijoje numatytas tokios bausmės rūšies vidurkis (BK 47 straipsnio redakcija galiojusi iki 2011-04-28).
Šiuo teismo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su 2012-02-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir 2012-04-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., taikant dalinį bausmių sudėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 273,291,297,298 , 301-308 str.,-
nusprendžia:
E. K. nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. ir 235 str. 1 d. kvalifikuoti kaip vieną nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d.
Pripažinti E. K. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. ir skirti jai 20 MGL (2600 litų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. 9 d., šią bausmę, dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinti su bausmėmis, skirtomis 2012-02-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir 2012-04-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiais, ir galutinę subendrintą bausmę E. K. skirti 75 MGL (9750 litų) baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mini diskus – saugoti byloje.
Paskirta bauda turi būti sumokėta per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.