- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-12
- Bylos Nr.
- eAS-402-492/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00288-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Atsakovas
- Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriui, Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius 3law Miškinis ir partneriai, advokatų profesinė bendrija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo 3law Miškinis ir partneriai, advokatų profesinės bendrijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo 3law Miškinis ir partneriai, advokatų profesinės bendrijos skundą atsakovui Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas 3law Miškinis ir partneriai, advokatų profesinė bendrija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 41D(K)-697 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas); įpareigoti atsakovą pateikti 2017 m. birželio 14 d., 12.17 val., pagalbos skambučio iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) garso įrašą (toliau – ir garso įrašas). Pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui sunaikinti garso įrašą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti garso įrašą. Prašyme nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2‑882‑991/2018 pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei D. G. S. dėl L. V. testamento pripažinimo negaliojančiu. Taip pat nurodė, kad teisinių paslaugų sutarties pagrindu atstovauja ieškovą G. V. (L. V. sūnų). Prašyme pateikė duomenis, pagrindžiančius prašomos pateikti informacijos ryšį su teisinių paslaugų teikimu, t. y. kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. raštas (esantis civilinėje byloje) patvirtina, kad atsakovė D. G. S. kvietė policijos pareigūnus, melagingai prisistatydama L. V. pussesere, taip 2017 m. birželio 14 d. bandydama patekti į L. V. namus, todėl teisinėms paslaugoms teikti paminėtoje civilinėje byloje būtina išsiaiškinti aplinkybes, kokiu pagrindu buvo kviečiami policijos pareigūnai ir dėl kokios priežasties atsakovė D. G. S. melagingai prisistatė L. V. pussesere. Atsakovas 2018 m. balandžio 11 d. el. paštu atsiuntė ginčijamą sprendimą, kuriuo atsisakė pateikti garso įrašą.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjo skundą priimti atsisakė.
Teismas nustatė, kad atsakovas ginčijamu sprendimu pareiškėjui nurodė, jog asmens (duomenų subjekto) atstovas, norėdamas gauti informaciją (duomenis apie skambučius Centro administruojamais pagalbos numeriais) apie atstovaujamąjį asmenį (duomenų subjektą), privalo pateikti: 1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 2) atstovavimą patvirtinantį dokumentą, kuriame turi būti nurodyta, kokį veiksmą arba veiksmus gali atlikti atstovas atstovaujamojo vardu; 3) prašymą, kuriame turi nurodyti, kokią informaciją apie atstovaujamąjį asmenį (duomenų subjekto) pageidauja gauti; atstovo asmens (duomenų subjekto) vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą; telefono numerį (-ius), iš kurio (-ių) jo atstovaujamas asmuo (duomenų subjektas) skambino Centro administruojamais pagalbos numeriais; duomenis ryšiui palaikyti; 4) dokumentą, patvirtinantį, kad jo atstovaujamas asmuo (duomenų subjektas) yra prašyme nurodyto telefono numerio (-ių) teisėtas naudotojas (pvz., abonento ir mobiliojo ryšio operatoriaus viešojo juridinio telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį). Atsakovas minėtu sprendimu taip pat informavo pareiškėją, jog siekdami užtikrinti, kad nebūtų pažeistos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos, daugiau informacijos pagal pareiškėjo prašymą pateikti negali, informacija dėl skambučių Centro telefono numeriu 112 gali būti pateikta teismui pagal teismo prašymą.
Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog jis, atstovaudamas ieškovą G. V. civilinėje byloje ir rinkdamas įrodymus, kreipėsi į atsakovą dėl D. G. S. pagalbos skambučio garso įrašo pateikimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šiuo atveju prašė atsakovo pateikti ne jo atstovaujamo asmens, o kito asmens pagalbos skambučio garso įrašą. Pareiškėjas gali prašyti teismo civilinėje byloje išreikalauti minėtus įrodymus iš atsakovo. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui sunaikinti garso įrašą.
Pareiškėjas akcentuoja, jog jis, paduodamas teismui skundą, pagrindė, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas. Pareiškėjas prašyme atsakovui nurodė duomenų naudojimo tikslą (pažeistų teisių gynimas civiline tvarka), teikimo bei gavimo teisinį pagrindą (atstovavimo sutartis) ir prašomų pateikti duomenų apimtis (nurodomi konkretūs prašomi duomenys, t. y. garso įrašas). Taigi prašyme yra pateikti visi duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Tai reiškia, kad pareiškėjas įvykdė visus įstatymo keliamus reikalavimus, todėl atsakovas nepateikė prašomos informacijos nepagrįstai. Ginčijamas atsakovo sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Atsakovas ginčijamame sprendime tik išvardijo, kokius duomenis apie atstovaujamąjį asmenį (duomenų subjektą) privalo pateikti duomenų subjekto atstovas, kas leistų daryti prielaidą, kad prašoma pateikti informacija būtų pateikta tik apie pareiškėjo atstovaujamą asmenį. Tačiau Advokatūros įstatymo 44 straipsnis leidžia advokatui prašyti informacijos, jei jis ir nėra atstovas asmenų, kurie prašomoje pateikti informacijoje yra paminėti, kaip yra ir šiuo konkrečiu atveju. Minėta teisės norma įpareigoja advokatą atsakovui pateikti tik duomenis, patvirtinančius jo prašomos informacijos ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Iš ginčijamo sprendimo turinio galima tik spėti, kad prašomas pagalbos skambučio garso įrašas nebus pateiktas prevenciniais tikslais, t. y., kad nebūtų pažeistos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos. Tačiau pagalbos skambučio garso įrašas yra laikomas dokumentu Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų 3 straipsnio 1 dalies prasme. Pastarojo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta įstaigų pareiga teikti pareiškėjams dokumentus. Atsisakyti suteikti informaciją ir dokumentus galima tik šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais (15 str.), kurių nagrinėjamu atveju nėra.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jis gali pats pasirinkti būdą, kaip rinkti įrodymus, reikalingus teikiant teisinę pagalbą, priešingu atveju Advokatūros įstatymo 44 straipsnis praranda prasmę ne tik tuo atveju, kai yra iškelta byla, bet ypač tuomet, kai prašomi pateikti įrodymai reikalingi veiksmingai teikti teisinę pagalbą dar iki bylos teisme iškėlimo.
Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, iš esmės pasisakė dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimo pagrįstumo, taip pažeisdamas procesinės teisės normas, nes, vadovaujantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, į kokią instituciją pareiškėjui reikia kreiptis, kaip to reikalauja ABTĮ 33 str. 3 d.
Pareiškėjas nurodo, kad atsižvelgus į tai, jog pagalbos skambučių garso įrašai atsakovo informacinėje sistemoje saugomi vienerius metus, o praėjus šiam terminui duomenys yra sunaikinami, yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui sunaikinti garso įrašą. Tokiu būdu būtų laikinai sureguliuota padėtis, susijusi su ginčytinais teisiniais santykiais. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, skundo tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomu, nes prašoma pateikti informacija bus sunaikinta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą pažymėjęs, kad įrodymus, reikalingus civilinėse bylose, reikia rinkti vadovaujantis CPK nuostatomis. Pareiškėjas atskiruoju skundu su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir tvirtina, kad jo skundas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, vertinant pareiškėjo skundo reikalavimo priimtinumo klausimą, pirmiausia pažymėtina, jog pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–22 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Atsižvelgus į šias teisės normas, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio, sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžta prašymo sąvoka nurodant, jog tai yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. To paties įstatymo 36 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas, vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti garso įrašą, tačiau atsakovas ginčijamu sprendimu tai padaryti atsisakė.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjektui – Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriui atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą suteikti informaciją, skundas dėl tokio sprendimo panaikinimo, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, gali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas turėtų vertinti atsakovo atsisakymo teikti pareiškėjui informaciją pagrįstumą, taip pat, ar nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų šio įstatymo netaikymo pagrindų.
Pažymėtina, kad administraciniuose teismuose yra nagrinėjamas viešojo administravimo institucijų parengtų atsakymų į prašymus, pateiktus remiantis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-662/2016, 2009 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-45/2009).
Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą vien tuo pagrindu, kad įrodymus, reikalingus civilinėse bylose, reikia rinkti vadovaujantis CPK nuostatomis. Į klausimus, ar pareiškėjas tinkamai realizavo savo teisę gauti informaciją ir ar atsakovas tinkamai atsakė į pareiškėjo prašymą, galima atsakyti tik išnagrinėjus administracinį ginčą iš esmės.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui sunaikinti garso įrašą, tačiau šis klausimas turi būti nagrinėjamas jau teismui priėmus skundą nagrinėti (ABTĮ 70 str. 4 d.). Šiuo atveju, kaip buvo minėta, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas yra grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo 3law Miškinis ir partneriai, advokatų profesinės bendrijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.