Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjos J. G. skundą tenkino iš dalies. Panaikino antstolio Armino Naujokaičio 2011 m. spalio 26 d. patvarkymą Reg.Nr.B3276 dėl J. G. įpareigojimo per 5 d. raštu pateikti duomenis apie jai priklausantį turtą. Panaikino antstolio Armino Naujokaičio 2011 m. spalio 26 d. patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr.2-5016-871/2011 VSDFV Vilniaus m. III pensijų skyriui ir išieškoti iš skolininkės J. G. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei davimų sumos įstatymų nustatyta tvarka viso 16.201,41 Lt, išieškotas sumas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą. Bylą dalyje dėl antstolio 2011 m. spalio 26 d. patvarkymo Reg.Nr.0 ir dėl 2011 m. liepos 13 d. patvarkymo Nr.B-1476 panaikinimo nutraukė, o likusioje dalyje pareiškėjos J. G. skundą atmetė. Ištyręs pateiktus įrodymus ir vykdomą bylą Nr.0157/11/00449, teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-26 išduotame vykdomajame rašte civilinėje byloje Nr.2-5016-871/11 dėl piniginių lėšų išieškojimo, kurį vykdo antstolis, nurodytas vienas skolininkas J. G. Teismo sprendimo dėl skolininko sutuoktinės J. G. solidarios ar dalinės prievolės nėra priimta, jos, kaip skolininkės, vardu vykdomasis raštas teismo nėra išduotas. Faktas, kad teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nereiškia, kad nėra galimybės vertinti prievolės pobūdį. Prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t.y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Pažymėjo, kad jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 str. pažeidimą. Teismo vertinimu, antstolio patvarkymai, kuriais antstolis įpareigojo J. G. CPK 645 str. pagrindu kaip skolininkę per 5 d. atvykti į antstolio kontorą ir raštu pateikti duomenis apie jai priklausantį turtą, o taip pat sumokėti iš J. G. skolą, o vėliau ir vykdymo išlaidas, yra neteisėti. Siekdamas nustatyti teismo išduotame vykdomajame rašte nurodyto skolininko J. G. turtinę padėtį, antstolis turėjo remtis CPK 585 str., o šiuo atveju, nesivadovaudamas CPK 585 str., perkėlė skolininke nesančiai J. G. skolininko procesines pareigas. Nesant vykdomojo dokumento J. G. vardu, teismo nuomone, 2011-10-26 antstolis taip pat priėmė neteisėtą patvarkymą Nr.B-3259 vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr.2-5016-871/2011 VSDFV Vilniaus m. III pensijų skyriui. Teismas konstatavo, kad 2011-10-26 Turto arešto aktu Nr. B3273, areštuodamas pareiškėjos J. G. vardu registruotą turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2011-10-26 patvarkymu Nr. B-3277 pagal CPK 681 str., 585 str. šaukdamas atvykti pareiškėją dalyvauti turto įkainojime ir 2011-10-26 patvarkymu Nr.B-3260 pasiūlęs išieškotojui, skolininkui ir išieškotojo sutuoktinei iki 2011-12-31 kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančio bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo pagal CPK 666 str. 667 str., antstolis veikė pagal įstatymą ir savo įgalinimų ribose, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad antstolis šiuo atveju pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, todėl tenkinti pareiškėjos skundo šioje dalyje nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, kad, gavęs pareiškėjos skundą, 2011-11-29 patvarkymu antstolis grąžino J. G. iš jos sąskaitos Swedbank“ AB išieškotas 538,81 Lt lėšas ir 2011-12-05 patvarkymu panaikino skolininko sutuoktinės J. G. sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios Swedbank“ AB, areštą, todėl, išnykus skundo dalykui, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas nutraukti bylą šioje dalyje, o taip pat dalyje dėl antstolio 2011-07-13 patvarkymo Nr.B-1476 pateikti informaciją panaikinimo, kadangi pareiškėja skundą pateikė praleidusi naikinamąjį CPK 512 str. 90 dienų terminą nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos argumentai, jog ji įstatymų nustatytu terminu kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą, tačiau negavo teismo nutarties atsisakyti priimti skundą bei nurodymo kreiptis į Vilniaus m. 2 apylinkės teismą, šiuo atveju nėra reikšmingi, kadangi antstolio 2011-07-13 patvarkyme buvo nurodyta, kad įstatymo nustatytais terminais skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėja gali paduoti Vilniaus m. 2 apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo procese išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto atlieka specialus viešosios teisės subjektas – antstolis. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, todėl bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas [CPK 587 str. 1 p.]. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. 0157/11/00449 pradėti vykdymo veiksmai, išieškotojui D. G. pateikus įsiteisėjusio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. preliminaraus sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5016-871/2011 pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovui J. G. dėl skolos priteisimo, pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Pagal CPK 648 str. 1 d. 4 p. ir 7 p. vykdomajame rašte, be kitų privalomų rekvizitų, turi būti nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui ir pilnas išieškotojo bei skolininko pavadinimas ir jų adresai. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstoliui pateiktame vykdomajame rašte Nr. 2-5016-871/2011 buvo nurodytas tik vienas skolininkas [atsakovas], t.y. J. G. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-3-248/2009]. Kita vertus, prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiems sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010]. Taigi kaip teisingai pažymėjo suinteresuotas asmuo D. G., pareigą nustatyti prievolės pobūdį bei išieškojimo galimybę iš abiejų sutuoktinio, t.y. skolininko ir jo sutuoktinės [pareiškėjos] turto išieškotojo D. G. naudai turėjo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, nagrinėjantis civilinę bylą Nr.2-855-545/2012 pagal išieškotojo D. G. prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, tačiau preliminarų ir pradinį vertinimą turėjo atlikti pats antstolis. Susipažinus su vykdomąja byla Nr. 0157/11/00449 ir byloje esančiais antstolio rašytiniais paaiškinimais, spręstina, kad antstolis skolininko J. G. prievolę D. G. atžvilgiu laikė asmenine, todėl vadovaujantis LR CK 3.112 str. išieškojimas pagal asmenines prievoles galėjo būti nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010]. Vykdomosios bylos Nr. 0157/11/00449 medžiaga patvirtina aplinkybes, kad antstolis A. Naujokaitis ėmėsi visų procesinių priemonių, siekdamas nustatyti skolininko J. G. turtą [jo sudėtį, vertę, buvimo vietą], nukreipiant į šį turtą išieškojimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiausia dėl tokios informacijos pateikimo antstolis tiesiogiai kreipėsi į patį skolininką J. G., dar 2011-06-09 patvarkyme nurodydamas skolininko pareigą pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas įstaigose [vyk.b.l. 37]. Minėtas patvarkymas buvo įteiktas 2011-06-22 skolininkui J. G. pasirašytinai [vyk.b.l. 41]. Raginimai [įpareigojimai] skolininkui pateikti pastarąją informaciją buvo pakartotinai nurodyti 2011-07-07 patvarkyme, kuris 2011-07-11 pasirašytinai įteiktas skolininkui [vyk.b.l. 51], ir 2011-07-13 patvarkyme, kuris 2011-07-14 pasirašytinai įteiktas skolininkui [vyk.b.l. 61], tačiau iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pastarieji įpareigojimai, skolininkui pažeidžiant LR CPK 645 str., nebuvo įvykdyti. Antstoliui negavus tokios informacijos iš skolininko, antstolis ėmėsi savarankiškų veiksmų, nustatant skolininko turtą. Informacija apie skolininką ir jo turtinę padėtį buvo renkama teikiant el. užklausimus Centrinės hipotekos įstaigai [vyk.b.l.3-7;], paieškose per el. puslapį www.antstoliai.lt apie skolininko atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas [vyk.b.l.8-10;], LR Juridinių asmenų registrui [vyk.b.l.11-22], VĮ Regitrai [vyk.b.l. 23], Nekilnojamojo turto registrui [vyk.b.l. 24-26]. Taigi skolininko vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo nustatyta [b.l. 26], piniginių lėšų nerasta. Pažymėtina, kad patvarkymai „Vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo“, įpareigojant daryti išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei davimų sumos, buvo siunčiami UAB „Aukso vidurys“ [vyk.b.l. 52; 66], kurioje skolininkas buvo vadovu [vyk.b.l.22], bei UAB „JGK STATYBA“ [vyk.b.l. 53], kurioje skolininkas buvo valdybos nariu [vyk.b.l. 22], tačiau tokiu būdu išieškoti skolos nepavyko. Nustačius skolininko vardu atidarytą sąskaitą banke „Swedbank“ AB [kitose kredito įstaigose sąskaitų nenustatyta] bei jo vardu registruotą transporto priemonę, šie buvo areštuoti, t.y. 2011-07-07 patvarkymu antstolis areštavo banke „Swedbank“ AB esančias skolininko lėšas 16.457,83 Lt sumoje, 2011-07-07 Turto arešto aktu areštavo skolininko J. G. vardu registruotą automobilį Mercedes Benz C180, v.n. (duomenys neskelbtini) Iš bylos duomenų spręstina, kad po taikyto arešto automobilis antstoliui nebuvo perduotas, piniginių lėšų iš areštuotos sąskaitos AB „Swedbank“ nebuvo išieškota. Dėl antstolio įpareigojimų pateikti informaciją apie turtą bei perduoti transporto priemonę nevykdymo skolininkui buvo paskirta bauda [vyk.b.l.71-72], tačiau ir po baudos paskyrimo skolininkas antstolio įpareigojimų nevykdė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad, negalėdamas išieškoti iš skolininko J. G. turto, antstolis turėjo teisinę pagrindą, laikantis LR CPK 667 str. reikalavimų, imtis sekančių veiksmų, išieškant skolą iš bendrąją skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybe esančio turto. Apeliantės J. G. teigimu, antstolio veiksmai, pradedant išieškojimo veiksmus iš bendros sutuoktinių nuosavybės, buvo neteisėti, nes antstolis negalėjo nenustatyti, kad skolininkas turi kito turto, iš kurio gali būti visiškai patenkinti išieškotojo reikalavimai. Nurodo, kad skolininkas J. G. nuosavybės teise disponavo 18 883 vnt. 10 litų nominalios vertės paprastosiomis vardinėmis UAB „JGK STATYBA“ akcijomis, todėl nebuvo pagrindo, nenustačius minėtų vertybinių popierių bevertiškumo arba per mažos vertės, padengti 16 201,41 Lt dydžio skolą ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjos turtą. Apeliantės motyvai laikytini nepagrįstais, nes, visų pirma, pats skolininkas J. G., akivaizdžiai ignoruodamas antstolio nurodymus, tokios informacijos nepateikė. Visų antra, iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad viešuose registruose, kurie prieinami antstoliui, nebuvo jokių įrašų, kad J. G. yra UAB „JGK STATYBA“ akcininku [vyk.b.l. 17-18], todėl antstolis, remdamasis viešais registrais ir pagrįstais laikydamas jose esančią informaciją teisinga, turėjo teisę imtis tolimesnių veiksmų, išieškant skolas iš kito skolininko turto. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės nurodyti teiginiai apie skolininko kaip asmenine nuosavybės teise turimas UAB „JGK STATYBA“ akcijas nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais [LR CPK 178 str. – 179 str.]. Vykdomosios bylos medžiaga nenuginčijamai patvirtina ir tokias aplinkybes, kad 1975 m. J. G. sudarė santuoką su pareiškėja J. G. [vyk.b.l. 27]. Vedybų sutarčių registre duomenų apie vedybų ir turto padalijimo sutartis nebuvo [vyk.b.l. 28]. LR CK 3.87 str. įtvirtina prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Taigi esant nenuginčytai bendrai prezumpcijai, kad po santuokos sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, antstolis, nustatęs aplinkybes apie tokio turto buvimą, turėjo teisę spręsti klausimą dėl skolos išieškojimą iš šio turto LR CPK 667 str. pagrindu. Taigi patikrinęs registrų įrašus apie skolininko sutuoktinę, antstolis nustatė, kad 1998-10-21, t.y. po skolininko ir pareiškėjos santuokos sudarymo J. G. vardu buvo registruotas butas, esantis Pamėnkalnio g. 9-14 Vilniuje. Remdamasis nustatyta informacija, antstolis priėmė 2011-07-13 patvarkymą Nr.B-1476, nurodydamas skolininko sutuoktinei J. G. per 5 d. atvykti į antstolio kontorą ir/ar raštu pateikti informaciją apie jai priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos reikalavimą šioje dalyje, konstatavo, kad skundas dėl šio antstolio patvarkymo pateiktas praleidus naikinamąjį 90 d. terminą, todėl bylą šioje dalyje nutraukė. Pažymėtina, kad nors atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje pareiškėja [apeliantė] neginčijo teismo nutarties šioje dalyje, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atskirajame skunde ji išdėstė nesutiko motyvus dėl teismo išvadą laikyti terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti praleistą, todėl apeliacinės instancijos pasisako ir šiuo klausimu. Taigi skundo dėl antstolio veiksmų tvarka reglamentuota LR CPK XXXI skyriuje. LR CPK 512 str. nustatyta, kad skundas dėl antstolio ar notarinių veiksmų gali būti paduotas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Jeigu nuo skundžiamo antstolio ar notarinio veiksmo atlikimo praėjo daugiau kaip devyniasdešimt dienų, skųsti teismui tokį veiksmą negalima. Iš vykdomosios bylos matyti, kad skundžiamas antstolio patvarkymas Nr. 1476 įteiktas 2011-07-14 pasirašytinai J. G. [vyk.b.l. 62]. Pareiškėja neginčijo aplinkybių, kad apie nurodytą patvarkymą ji sužinojo vėliau, nei jo įteikimo jos sutuoktiniui dieną, todėl atskaitos taškas, skaičiuojant terminą skundui dėl šio patvarkymo pateikti, laikytinas 2011-07-14. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos skundas antstoliui buvo pateiktas 2011-11-21, todėl darytina išvada, kad naikinamasis 90 dienų terminas tokiam skundui pateikti buvo praleistas. Pareiškėja nurodė ir tokias aplinkybes, kad, ginčydama pastarąjį patvarkymą, ji su 2011-07-20 skundu kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, tačiau apie teismo nutartį, atsisakyti priimti skundą kaip neteismingą, ji sužinojo tik 2011-11-15. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjos J. G. skundą [civ. bylos Nr. 2-14697-864/2011]. Taigi, atsisakius priimti ieškinį, ieškinio senaties terminas nenutrūksta [LR CK 1.130 str. 4 d.]. Aplinkybės, kad apie šią nutartį pareiškėja sužinojo galimai tik 2011-11-15, nebuvo pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Kita vertus, šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui, nes pareiškėja turi pareigą domėtis byla ir jos nagrinėjimo eiga [LR CPK 42 str. 5 d.]. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjai įstatymų nustatytais terminais nesikreipus dėl jos teisių gynimo, skundžiant, jos teigimu, neteisėtą antstolio patvarkymą, ji neteko teisės paduoti teismui skundą dėl šios antstolio veiksmo, o šioje dalyje skundą priėmus, teismas neturėjo pagrindo jį nagrinėti.