Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. A. paskirta galutinė bausmė – areštas 20 (dvidešimčiai) parų, bausmę atliekant areštinėje poilsio dienomis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. A. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su R. K., 2017 m. birželio 24 d., apie 17.30 val., iš UAB „K. S. L.“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą UAB „K. S. L.“ priklausantį nedidelės vertės turtą: elektrinį smūginį suktuvą TD0101F „Makita“, 104 Eur vertės, ir kirvį „Fiskars“, 39,09 Eur vertės, iš viso pagrobė svetimo UAB „K. S. L.“ priklausančio turto už 143,09 Eur.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo M. A. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Tinkamai įvertinta kaltininko asmenybė yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

5.1. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. A. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. A., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnis), nusikalto būdamas anksčiau teistas dešimt kartų, daug kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, neišnykus teistumui (1 t., b. l. 71–88, 89–92), daug kartų baustas administracine tvarka, baustas ir už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 93–108), o tai rodo, kad nuteistasis išvadų iš savo elgesio nedaro, nerodo noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, priešingai, jis toliau pažeidinėja įstatymus. Atsižvelgęs į tai, kad M. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, teismas šią aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir ją taip pat įvertino skirdamas bausmę, taigi dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nėra pagrindo. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5.2 Nors BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus M. A. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą griežčiausią minėto straipsnio dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Atsižvelgęs į tai, kad M. A. dirba, teismas pagrįstai arešto bausmę jam paskyrė atlikti areštinėje poilsio dienomis. Įvertinus nuteistojo asmenybę, manytina, kad skirti jam BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytas švelnesnes bausmes būtų netikslinga – akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais paskyrus M. A. griežtesnes bausmes negu areštas – terminuotą laisvės atėmimą, net ir šios bausmės nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo ir pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui bausmės dydis nustatytas laikantis BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatų, be to, ši bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu. Kaip minėta, BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, o tokios bausmės, kurios pageidautų apeliantas – priverstinio gydymo – baudžiamasis įstatymas apskritai nenumato. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu M. A. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Tenkinti nuteistojo skundą jame išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

6. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. A. apeliacinį skundą atmesti.