- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- eI-529-764/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02744-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Kategorijos
- 8.1.3Kiti su užsieniečių atvykimu į Lietuvos Respubliką susiję klausimai
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (15/5-5) 4U-621 „Dėl draudimo asmeniui be pilietybės V. K. atvykti į Lietuvos Respubliką“.
Paaiškina, kad apie ginčijamą sprendimą ir draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus sužinojo gavęs 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. (15/5-5) 10K-31446. Kartu su raštu sprendimo negavo, o iš rašto turinio nėra aiškios sprendimo priėmimo priežastys ir motyvai. Apie sprendimo priėmimo motyvus pareigūnai nei raštu, nei žodžiu nepaaiškino.
Pareiškėjo manymu, sprendimas priimtas per klaidą, nes jis gyvena ir dirba Latvijoje, su Lietuva nesieja jokie ryšiai ar veikla, tik kelis kartus buvo įvažiavęs į Lietuvos Respubliką, tačiau jokių neteisėtų ar abejonę keliančių ryšių buvimo laikotarpiu neturėjo. 2015 m. liepos 5 d. jis nebuvo įleistas į Lietuvos Respubliką ir šis ribojimas galiojo vienus metus.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti. Pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad pareiškėjas Lietuvoje nevykdo jokios veiklos, Lietuva yra tik tranzitinė šalis, patogi susisiekti su kitomis valstybėmis. Pareiškėjas niekada nėra turėjęs jokių kontaktų su ginčijamame sprendime minima Rusijos Federacijoje veikiančia organizacija „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nėra susijęs su jokiu organizuotu nusikalstamumu. Tai, kad kelis kartus dalyvavo Afganistano karo veteranų susitikimuose, negalima laikyti priešinga teisei veikla. Straipsnyje, kuriuo atsakovas rėmėsi priimdamas sprendimą, pateikta tik nuomonė, jis nėra pasirašytas, neturi autoriaus, spausdintas jau priėmus ginčijamą sprendimą, todėl negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad niekada nepriklausė ir šiuo metu nepriklauso kokiai nors kovinei organizacijai, Lietuva jam yra tranzitinė šalis.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad teisės aktai nenustato pareigos Departamentui siųsti užsieniečiams sprendimus draudimo atvykti atveju. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuotas pranešimu. Jame nurodyta visa informacija, kuri turėjo būti nurodyta: sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.
Departamentas sprendimą priėmė atsižvelgęs į informaciją, kuri patvirtino pareiškėjo kelsimą grėsmę valstybės saugumui ateityje, taip pat į tai, kad nacionalinio saugumo interesai yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, dėl to pareiškėjui taikomi apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams.
Sprendimu pareiškėjui buvo uždrausta atvykti tik į Lietuvos Respubliką, paliekant teisę vykti į kitas Šengeno erdvei priklausančias valstybes. Atsakovo nuomone, šios aplinkybės patvirtina sprendimo proporcingumą bei parodo, kad jis priimtas įvertinus individualias su pareiškėju susijusias aplinkybes.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti.
VSD nuomone, ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo teisėtumą patvirtina ir VSD turima vieša, ir įslaptinta informacija apie pareiškėją. Ši informacija buvo pateikta Departamentui.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad straipsniai parašyti 2018 m. balandžio mėnesį, t. y. iki priimant ginčijamą sprendimą. Buvo vertinama visa turima informacija, be kita ko, ir įslaptinta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvyti į Lietuvos Respubliką iki 2023 m. rugpjūčio 1 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad Departamentas 2018 m. liepos 31 d. gavo informacijos, kad pareiškėjas (Latvijos Respublikos pilietis) kelia grėsmę valstybės saugumui, ir prašymą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 133 straipsnio 6 dalies pagrindu. Gauta informacija su slaptumo žyma „Slaptai“, tačiau dalis informacijos neįslaptinta.
Departamentas, remdamasis gautais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas yra Sovietų Sąjungos ginkluotųjų pajėgų bei karo Afganistane veteranų organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ lyderis, susijęs su organizuotu nusikalstamumu Latvijos Respublikoje. V. K. palaiko ryšius su Rusijos Federacijoje veikiančia buvusios Sovietų Sąjungos ir Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų veteranų organizacija „(duomenys neskelbtini)“. Organizacija bendradarbiauja su Rusijos Federacijoje veikiančiu prieštaringai vertinamu motociklininkų klubu „(duomenys neskelbtini)“, kazokų judėjimu „(duomenys neskelbtini)“, kurie propaguoja Putino režimą bei yra išnaudojami prieš Rusijos Federacijos opoziciją. V. K. yra organizuotos nusikalstamos grupuotės lyderis, jo atžvilgiu Ukrainoje ir Latvijos Respublikoje yra (buvo) atliekami veiksmai kontrabandos bylose. Departamentas padarė išvadą, kad gauta informacija patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl pareiškėjui taikomi apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams. Departamentas, įvertinęs gautą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5, 7, 8 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, (toliau – Taisyklės) 4, 5, 6 ir 12 punktais, taip pat Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 5 punktu ir 38.3 papunkčiu, ginčijamu sprendimu nusprendė uždrausti asmeniui be pilietybės (pareiškėjui) atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. (sprendimo 1 punktas), taip pat į Užsieniečių registrą (Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą) įrašyti pareiškėjo duomenis (sprendimo 2 punktas).
Pareiškėjo teigimu, ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, grindžiamas straipsniais, kuriuose pateikta tik nuomonė, straipsniai neturi autoriaus, o vienas iš jų spausdintas po ginčijamo sprendimo priėmimo. Be to, sprendimas pareiškėjui nebuvo siųstas susipažinti, o iš siųsto rašto turinio neaiškios sprendimo priėmimo priežastys ir motyvai.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, Taisyklės ir Kriterijų vertinimo tvarka.
Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal 8 dalį, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinis sąrašas (toliau – sąrašas) tvarkomas ir duomenys iš šio sąrašo C. SIS teikiami laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir šių Taisyklių nuostatų.
Tų pačių Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad į sąrašą duomenys įrašomi Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nurodytų subjektų priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu.
6 punkte nustatyta, kad į sąrašą įrašomi šie užsieniečio duomenys: vardas (-ai), pavardė (-ės), užsienio valstybės suteiktas asmens kodas (jeigu užsienietis atvyko iš valstybės, kurioje asmens kodas yra vartojamas), gimimo data, gimimo vieta, lytis, pilietybė (-ės), nuolatinės gyvenamosios vietos užsienyje adresas (jeigu žinomas), užsieniečio paso arba jį atitinkančio kelionės dokumento pavadinimas, užsieniečio paso arba jį atitinkančio kelionės dokumento serija, numeris, išdavimo data, valstybė, išdavusi šį dokumentą, jo galiojimo laikas, veido atvaizdas, jeigu jis turimas.
12 punkto 3 pastraipoje nustatyta, kad užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra Įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.
Kriterijų vertinimo tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš sąrašo, sąrašą ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio (Kriterijų vertinimo tvarkos 1 punktas).
Ši tvarka taikoma priimant sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu, taip pat priimant sprendimą sutrumpinti draudimo užsieniečiui atvykti, nustatyto pagal vieną iš šių pagrindų, laikotarpį ar išbraukti iš sąrašo duomenis apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti minėto straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu, atsižvelgiant į Įstatymo 133 straipsnio 3 dalį (2 punktas).
Pagal 5 punktą, tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.
Šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui (38.3 papunktis).
Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką priima Departamentas, priėmus sprendimą, duomenys įtraukiami į sąrašą, kurį sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Minėtose Taisyklėse nustatyta speciali užsieniečio informavimo apie priimtą sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką tvarka, t. y. apie priimtą sprendimą užsienietis informuojamas raštišku pranešimu, kuriame nurodomi atitinkami duomenys. Nagrinėjamu atveju toks pranešimas (jame informacija pateikta lietuvių ir anglų kalbomis) išsiųstas kitą dieną po sprendimo priėmimo (2018 m. rugpjūčio 2 d.), pranešime nurodyti visi Taisyklių 12 punkto 3 pastraipoje išvardyti duomenys, todėl konstatuotina, kad informavimo apie priimtą sprendimą tvarka nebuvo pažeista.
Ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus pateiktą viešą informaciją apie pareiškėją, taip pat informaciją su slaptumo žyma „Slaptai“. VSD 2019 m. sausio 17 d. raštu Nr. 18-447 teismui pateikė informaciją (straipsnius rusų kalba su vertimu į lietuvių kalbą), kuri, VSD teigimu, patvirtina Departamento sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pateikti 3 straipsniai: 2017 m. balandžio 4 d. publikuotas straipsnis pavadinimu „Ukrainoje buvo areštuotas skandalingai žinomas V. K.“ ((duomenys neskelbtini)), 2016 m. vasario 12 d. publikuotas straipsnis pavadinimu „Susitikimas su Latvijos Afganistano karo veteranų lyderiu“ ((duomenys neskelbtini)), 2017 m. balandžio 4 d. 12.41 val. publikuotas straipsnis pavadinimu „Ukrainoje sugautas Latvijos „penktos kolonos“ lyderis ir teroristų bendrininkas“ (nuotraukų šaltinis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Interneto naršyklėje suvedus straipsnių apačioje nurodytas nuorodas, matyti, kad šie straipsniai yra viešai pasiekiami.
Straipsnyje „Ukrainoje buvo areštuotas skandalingai žinomas V. K.“ nurodyta, kad pareiškėjas yra Daugpilio Afganistano karo veteranų sandraugos centro „(duomenys neskelbtini)“ įkūrėjas, aktyvus „(duomenys neskelbtini)“ adeptas Latvijoje. „(duomenys neskelbtini)“ yra viena iš organizacijų, kuri kartu su Rusijos desantininkų sąjunga verbavo kovotojus, siekdama informuoti separatistų grupuotes Rytų Ukrainoje, taip pat rinko materialinę paramą separatistiniams regionams, turi įtaką 77 Rusijos regionuose, taip pat ir buvusios Sovietų Sąjungos respublikose. Taip pat nurodyta, kad 2011 m. lapkričio mėnesį Rygos Latgalos priemiesčio teismas suėmė kontrabandinių prekių laikymo organizatorių V. K..
Straipsnyje „Susitikimas su Latvijos Afganistano karo veteranų lyderiu“ nurodyta, kad visos Rusijos organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ biure Latvijoje įvyko Daugpilio Afganistano karo veteranų sandraugos centro „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko V. K. susitikimas su visos Rusijos organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pirmuoju pavaduotoju, kuriame aptartas tolesnis dviejų broliškų veteranų organizacijų bendradarbiavimas, siekiant stiprinti Latvijos ir Rusijos tautų draugystę abiejų šalių veteranų gerovei.
Straipsnyje „Ukrainoje sugautas Latvijos „penktos kolonos“ lyderis ir teroristų bendrininkas“ nurodyta, kad pareiškėjas, kurį Daugpilio žiniasklaida vadina „(duomenys neskelbtini)“, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, buvo areštuotas Ukrainoje, sulaikytasis taip pat laikomas Baltijos šalių kontrabandos „(duomenys neskelbtini)“.
Teismas, susipažinęs su šių straipsnių turiniu, daro išvadą, kad juose pateikta neigiamo pobūdžio, su nusikalstamumu Latvijoje ir Ukrainoje susijusi informacija apie pareiškėją, taip pat informacija apie jo palaikomus ryšius su neigiamai vertinama Rusijos organizacija „(duomenys neskelbtini)“.
Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo poziciją ir paneigti ginčijamame sprendime nurodytus argumentus, pateikė išrašą iš Daugpilio Afganistano karo veteranų sandraugos centro „(duomenys neskelbtini)“ statuto, Valstybinės pajamų tarnybos Muitinės kriminalinio departamento Tyrimų skyriaus vyriausiojo muitinės eksperto sprendimą dėl baudžiamojo proceso Nr. 15890024211 (šis baudžiamas procesas minimas viename iš pateiktų straipsnių), taip pat Latvijos vidaus reikalų ministerijos Informacijos centro 2018 m. sausio 15 d. pažymą, kurioje pateikta informacija apie pareiškėjo teistumą Latvijoje, t. y. pareiškėjas Daugpilio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu nuteistas už chuliganizmą (nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. kovo 23 d.).
Valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, valstybės saugumas yra pagrindinė vertybė, kuri, palyginti su galimais asmens teisių pažeidimais, yra gerokai svarbesnė. Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą valstybės saugumo ir viešosios tvarkos interesais pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A838-l810/2010, 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4161- 756/2015), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) (žr., pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ūner prieš Nyderlandus) praktikoje. EŽTT praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (pvz., 2012 m. birželio 12 d. sprendimas byloje Bajsultanov prieš Austriją), o valstybėms narėms yra palikta teisė pačioms reguliuoti užsieniečių atvykimo į šalį, gyvenimo šalyje ir išsiuntimo iš šalies tvarką (pvz., 2011 m. spalio 11d. sprendimas byloje Auadprieš Bulgariją).
LVAT yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Taigi tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jais remiantis ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė viešajai tvarkai ar valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3381-556/2019 ir kt.).
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, atsižvelgęs į tai, kad nacionalinio saugumo interesai yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, pateikta 2016–2017 m. viešai paskelbta informacija apie pareiškėją yra susijusi su nusikalstama veika Ukrainoje ir Latvijoje, pareiškėjas palaiko ryšius su neigiamai vertinama Rusijos organizacija „(duomenys neskelbtini)“, pritaria Departamento išvadai, kad pareiškėjo atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje ateityje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad Lietuva jam yra tik tranzitinė šalis, t. y. su Lietuva jo nesieja jokie ekonominiai socialiniai ryšiai. Įvertinus valstybės ir visuomenės interesų svarbą nacionalinio saugumo aspektu, galimą grėsmę šiems interesams, pareiškėjo poreikį atvykti į Lietuvos Respubliką, konstatuotina, kad Departamento sprendimas pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus (iki 2023 m. rugpjūčio 1 d.), į sąrašą įrašyti pareiškėjo duomenis yra proporcinga priemonė ir būtina siekiamam tikslui – užkirsti kelią atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje nepageidaujamas ir vertinamas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui.
Teismas nenustatė ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.