Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė, rašytinio proceso tvarka, atsakovei už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „A. L.“ ieškinį atsakovei T. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys teisme priimtas 2013 m. gegužės 28 d. Atsakovei apie ieškinio priėmimą teisme pranešta teismo pranešimu, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2013 m. gegužės 30 d. (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Pranešime išaiškinta atsakovės pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimo nepateikimo padariniai, nustatytas keturiolikos dienų terminas šiam procesiniam veiksmui atlikti (CPK 142 straipsnis). Atsakovė įstatymo nustatyta tvarka atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui, byloje priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinasis dalies.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009-02-12 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 400 Lt kreditą, pinigus pervesdamas į atsakovės nurodytą banko sąskaitą (b. l. 6). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė prievolę grąžinti paskolą būtų įvykdžiusi, nėra. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.1. punkte numatyta, kad kredito gavėjas, t. y. atsakovė, neįvykdęs prievolės grąžinti kreditą kredito grąžinimo dieną, privalo mokėti 2 procentų delspinigius nuo laiku neapmokėtos kredito sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, kurie baigiami skaičiuoti tą dieną, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į kreditoriaus banko sąskaitą (kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.2. punktas). Jeigu kredito gavėjas delsia grąžinti kreditą arba jo dalį ir/ar kredito mokestį ilgiau nei 30 kalendorinių dienų, kredito gavėjas privalo mokėti 50 Lt baudą (kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punktas). Ieškovas nurodė, kad atsakovei už uždelstą kredito grąžinimą priskaičiuota 50 Lt baudos ir 285,90 Lt delspinigių.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Tinkamai bei sąžiningai vykdyti sutartines prievoles šalis įpareigoja ir CK 6.200 straipsnio 1 dalis. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą jos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovė negrąžino paskolos sutartu terminu, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 476,52 Lt skolos yra pagrįstas ir tenkintinas.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 50 Lt baudos ir 285,90 Lt delspinigių (viso 335,90 Lt). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba iki sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 straipsnio 1 ir 3 dalis). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Netesybos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Atsakovė yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtą standartinę sutartį prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taikytus delspinigių dydžius, reikalaujami delspinigiai yra akivaizdžiai lupikiški ir neprotingo dydžio, prieštaraujantys CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius – aiškiai nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos, todėl remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę sumažinti aiškiai per dideles netesybas. Sutartyje numatytas delspinigių dydis (2,0 % už dieną) yra aiškiai per didelis. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad baudinės netesybos pagal CK 6.71–6.75 straipsnius draudžiamos (CK 1.81 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas priteisti 50 Lt baudą yra netenkintinas. Reikalaujamų priteisti netesybų dydis yra beveik lygus pagrindinei skolai, ieškovas į teismą su reikalavimu kreipėsi tik praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo kredito sutarties sudarymo dienos. Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, mažintinas delspinigių dydis iki 150 Lt.

Jei šalys susitaria dėl palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi pinigais mokėjimo užtikrinimą, o neaptaria pagrindinės prievolės įvykdymo terminų praleidimo pasekmių, kreditorius įgyja teisę į įstatymines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos nuo įsiskolinimo dydžio yra pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 72 Lt žyminis mokestis (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

Valstybė patyrė 2,16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR finansų ministro įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011-11-11) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, 2,16 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 96 str., 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. teismas,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Argentum lucrum“, į. k. 302031531, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, naudai 476,52 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt šešis litus 52 ct) skolos, 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-05-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 72 Lt (septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.