Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Valdo Vitunsko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Daivai Kaminskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006-11-30 nuosprendžio, kuriuo S. L. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., 38 str. 4 d. bausmes dalinai sudedant S. L. paskirta subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. R., kuris nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. nuteistas už tai, kad 2006-04-08 apie 17 val. 30 min. Kauno rajone, Vilkijos apyl. seniūnijoje, Daugėliškių kaime, kartu su M. R. įsibrovę į L. B. gyvenamąjį namą, pagrobė 200 litų vertės mobilaus ryšio telefoną ,,Sony Ericsson T610“ su SIM kortelėmis ,,Tele-2 Pildyk“ 10 litų vertės ir ,,Bitės GSM Labas“ 5 litų vertės, tuo nukentėjusiajai L. B. padarydami 215 litų turtinę žalą.

Be to, S. L. 2005-03-15 Kauno rajone, Pabalių kaime, panaudodamas fizinį smurtą, suduodamas tris smūgius ranka į pilvą ir krūtinę, iš nepilnamečio M. K. pagrobė 90 litų vertės mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia 8210“ su SIM ,,Tele-2“ kortele, kurios sąskaitoje buvo 14 litų, tuo nukentėjusiajam M. K. padarydamas 104 litų turtinę žalą.

Dėl įvykdyto plėšimo M. K. atžvilgiu, Kauno rajono apylinkės teismo 2005-09-01 nuosprendžiu S. L. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindu nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius (b.l. 82). 2006-11-30 nuosprendžiu S. L. paskirta bausmė ir už šį nusikaltimą.

Nuteistasis S. L. skundžia Kauno rajono apylinkės teismo 2006-11-30 nuosprendį, ir prašo jį pakeisti: perkvalifikuoti jo veiką į LR BK 178 str. 1 d. bei paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad jo veika pagal LR BK 178 str. 2 d. kvalifikuota nepagrįstai. Teismas, kvalifikuodamas jo veiką, neįvertino to, kad su L. B. jie yra draugai ir dažnai lankydavosi pas ją namuose. Tą dieną pas nukentėjusiąją jie atėjo ne vogti, o pasiskolinti pinigų, durys buvo atrakintos. Namuose buvo L. B. motina, su kuria jie bendravo. M. R., pamatęs ant stalo mobilaus ryšio telefoną, jį pasiėmė, o išėjus laukan, perdavė jam. Su M. R. vogti iš anksto nesitarė. L. B. motina pasakė dukrai, kad jie buvo užėję, todėl atvykus nukentėjusiajai jie prisipažino paėmę telefoną. Padaryta žala atlyginta, nukentėjusioji pretenzijų neturi. Skirdamas bausmę teismas nustatė tik vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog kaltu prisipažino, nors turėjo būti nustatyta ir kita lengvinanti aplinkybė – jog atlyginta padaryta žala. Teismas neatsižvelgė ir į kitas aplinkybes: tai, kad jis gyvena su 81 metų amžiaus močiute, kuriai reikalinga jo pagalba, jis draugauja su mergina, kuri šiuo metu laukiasi kūdikio, kad jis ruošiasi sukurti šeimą, kad jo vaidmuo darant šį nusikaltimą buvo tik antraeilis, be to pagrobto turto vertė vos viršija 1 G. N. iš viso nesvarstyta, ar galima pasiekti bausmės tikslus be realaus laisvės atėmimo. Nuosprendis neobjektyvus, šališkas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai, objektyviai ir nešališkai ištyręs visas bylos aplinkybes teisingai kvalifikavo S. L. nusikalstamą veiką bei paskyrė bausmes nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jo veiką iš LR BK 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į LR BK 178 str. 1 d., tačiau jo kaltė padarius kvalifikuotą vagystę įrodyta baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Nukentėjusioji L. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad grįžusi iš parduotuvės kambaryje pasigedo mobilaus ryšio telefono ,,Sony Ericsson T610“ su SIM kortelėmis ,,Tele-2 Pildyk“ ir ,,Bitės GSM Labas“. Jos motina, kuri negali vaikščioti, jai pasakė, kad buvo atėję S. L. ir M. R.. P. S. L. parodė, kad kartu su M. R. ėjo pas L. B. pasiskolinti pinigų. Atėjus pas ją į namus, durys buvo atrakintos, tačiau L. B. namuose nebuvo, buvo tik jos mama. M. R. kambaryje nuo stalo paėmė mobilaus ryšio telefoną ir padavė jam, šis jį įsidėjo į kišenę. Išėjus iš L. B. namų, eidami jie iš telefono išėmė SIM korteles, jas sulaužė ir išmetė. Dar ikiteisminio tyrimo metu, tiek S. L. (b.l.37), tiek ir M. R. (b.l. 23) patvirtino, kad eidami sutiko grįžtančią L. B., tačiau iš jos pinigų nesiskolino, nors abu nuteistieji teigė, jog pas L. B. ėjo skolintis pinigų. Nukentėjusioji L. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pastebėjusi telefono vagystę iš karto dviračiu nuvažiavo pas S. L. ir M. R., tačiau telefono vagystę jie neigė. Tik tada, kai apie vagystės faktą ji pranešė policijai, telefoną jie grąžino policijos pareigūnams. Be to, ikiteisminio tyrimo metu S. L. neneigė supratęs, kad mobilaus ryšio telefoną jie pavogė. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 ,,Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punkte, įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ir patenkant be kliūčių. S. L. kartu su M. R. įėjo į nukentėjusiosios L. B. namus be jos sutikimo, jai nesant namie. Ir nors durys buvo atrakintos, o namuose buvo nukentėjusiosios mama, tai pagrįstai vertinama kaip įsibrovimas, kadangi nukentėjusiosios mama, kaip nurodė pati L. B., yra nevaikštanti, apie tai įsibrovėliai žinoję iš ankščiau. Atsižvelgtina, jog pavogtasis telefonas buvo padėtas ne kur nors prie lauko durų, o kambaryje, į kurį norint patekti reikia pereiti prieangį, po to koridorių ir tik iš jo patenkama į kambarį (b.l. 9-12). Taigi, S. L. kartu su M. R., L. B. nesant namie, pasinaudodami nukentėjusiosios mamos sveikatos būkle, be kliūčių pateko į L. B. kambarį, iš kur slapta pagrobė mobilaus ryšio telefoną su SIM kortelėmis. Tokia apelianto veika pagrįstai kvalifikuotina kaip vagystė, turinti kvalifikuojantį požymį – įsibrovimą į gyvenamąją patalpą.

Už kvalifikuotą vagystę ir plėšimą, pirmosios instancijos teismas S. L. paskyrė adekvačią bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). S. L. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus (LR BK 11 str.), abi nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų. Vagystė padaryta nepraėjus metams po susitaikymo su nukentėjusiuoju M. K., anksčiau jis du kartus teistas taip pat už turtinius nusikaltimus, todėl jam pagrįstai skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgta į S. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai galisi, todėl paskirtos abi bausmės yra žymiai mažesnės už LR BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. sankcijoje numatytų tos rūšies bausmių vidurkius. Subendrinus bausmes LR BK 63 str. pagrindu, galutinė bausmė dveji metai ir trys mėnesiai laisvės atėmimo yra gana švelni bausmė už du tyčinius apysunkius nusikaltimus ir nėra jokio pagrindo dar labiau ją švelninti.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog atlygino nusikaltimu padarytą žalą. LR BK 59 str. numato tokią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau šių aplinkybių nustatymas yra teismo prerogatyva. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, nukentėjusioji L. B. po vagystės nurodė, jog pavogtojo mobilaus ryšio telefono ,,Sony Ericsson T610“ vertė yra 200 litų (b.l.4-7). Nukentėjusiajai telefoną grąžino policijos pareigūnai, paėmę jį iš S. L. ir M. R. (b.l.17), todėl tai negali būti vertinama kaip savanoriškas žalos atlyginimas, kadangi pavogtasis daiktas buvo grąžintas tik policijos pareigūnų pagalba. Kaip nurodyta aukščiau, nukentėjusiajai pastebėjus telefono vagystę ir nuvykus pas S. L. ir M. R., jie neigė vagystės faktą ir telefoną tik vėliau atidavė policijos pareigūnams, esant duomenims apie atliekamą ikiteisminį tyrimą.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad skiriant bausmę neatsižvelgta į tai, kad pavogtojo turto vertė yra ne žymiai didesnė už 1 MGL ir kad apelianto vaidmuo buvo antraeilis. Šiuo konkrečiu atveju pagrobtojo turto vertė (215 litų) lemiamos reikšmės neturi, kadangi esant vagystę kvalifikuojančiam požymiui – įsibrovimui į patalpą – net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės (nuo 1 MGL iki 3 MGL -LR BK 190 str.) turtą, veika kvalifikuotina pagal LR BK 178str.2d., tokia veika yra pavojingesnė, todėl šis apeliacinio skundo argumentas negali būti pagrindu dar labiau bausmę švelninti. Bylos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad S. L. vaidmuo darant šį nusikaltimą buvo antraeilis. Jis pats prisipažino, kad M. R. nuo stalo paėmus mobilaus ryšio telefoną ir padavus jam, jis įsidėjo į kišenę ir slapta išsinešė iš L. B. namų, kad eidami keliu abu iš telefono išėmė SIM korteles, jas sulaužė ir išmetė, kad nusikaltimą padarė veikiant bendrai su M. R.. Be to, atliekant parodymų patikrinimą vietoje S. L. parodė, kad vogtąjį telefoną jis paslėpė savo namų kieme, po sandėliuko stogo šiferiu.

Tai, kad S. L. gyvena su senyvo amžiaus močiute, kad jo draugė laukiasi kūdikio negali būti pagrindu bausmės švelninimui, atsižvelgiant į jo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir skaičių, ankstesnius nuosprendžius, kuomet bausmės vykdymas dukart atidėtas, tačiau vėl daręs nusikaltimus, nėra duomenų apie tai, kad močiutei būtina rūpyba ir nebus kam ja rūpintis, atitinkamai dėl galimo draugės nėštumo nėra tėvystės duomenų, paskirtosios bausmės mažesnės nei sankcijų vidurkis, bausmės subendrintos netaikant visiško bausmių subendrinimo principo.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudž.bylą, objektyviai ištyrė įrodymus, išsiaiškino kaltinamuosius kaltinančias ir teisinančias aplinkybes, pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, motyvavo bausmių paskyrimą, pagrįstai nubaudė švelnesnėmis nei vidurkis laisvės atėmimo bausmėmis, įvertintinas BK 178str.2d. nusikaltimo įžūlumas, kad BK 180str.1d. nusikaltimą įvykdė panaudodamas fizinį smurtą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė apylinkės teismo suinteresuotumo, šališkumo, tokių konkrečių argumentų nenurodė ir apeliantas.

Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo S. L. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno rajono apylinkės teismo 2006-11-30 nuosprendį palikti nepakeistą.