Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo 2 metams bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį A. G. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad nuo 1991 m. iki 2016 m. gegužės 31 d., tikslus laikas nenustatytas, pažeisdamas 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymo Nr. I- 1143 10 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 3 dalies 3, 4, 6, 7 ir 8 punktus, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1, 3.1.2 punktų reikalavimus, tyčia sistemingai versliškai vertėsi neteisėta komercine veikla - prekiavo cigaretėmis, neturėdamas šiai veiklai leidimo, o būtent: iš tyrimo metu nenustatytų asmenų per nenustatytą kartų kiek, atvežus į namus, esančius (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), įsigijęs ne mažiau kaip 21 918 vnt. cigarečių pakelių, nepažymėtų Lietuvos Respublikos banderolėmis, jomis sistemingai prekiavo, parduodamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), M. B. - 312 pakelių; J. Š. - 11 520 pakelių; P. Š. - 3 600 pakelių; L. Z. - 360 pakelių, R. B. - 240 pakelių; A. P. - 421 pakelių; I. K. - 5 460 pakelių; A. K. - 1 pakelį ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems fiziniams asmenims, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, t. y., tokiu būdu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka neįsteigęs ir neįregistravęs įmonės bei neturėdamas šiai veiklai vykdyti reikalingos licencijos, versliškai ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos.Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio 1 dalies, sudėties požymių.Nesutinka, jog byloje apklaustų liudytojų (S. B., M. B., J. Č., P. Š., L. Z., R. B., A. S., seserų B.) parodymai vertintini patikimais ir objektyviais, o jo – nepatikimais. Teigia, jog su visais liudytojais nesutaria, nes susipykę. Cituodamas BK 202 straipsnį bei remdamasis Lietuvos aukščiausiojo teismo praktika bylose dėl administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo, tvirtina, kad jokia versliška veikla nesivertė. Be to, nenustatyti nusikalstamos veikos požymiai – parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Tvirtina, kad namuose nebuvo įsirengęs slėptuvių, nebuvo nustatęs cigarečių pardavimo tvarką, šių aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Nurodo, kad cigaretes pirko savo reikmėms, kartais vaišindavo pažįstamus.Abejoja dėl kaltinime nurodyto nusikaltimo padarymo laikotarpio ir teigia, kad kaltinimas, jog nusikalstam veika buvo daroma apie 25 metus, niekuo nepagrįstas. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal senąjį BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) baudžiamoji atsakomybė kilo tik esant stambaus masto požymiui, todėl jo veikoje nesant minėto požymio, baudžiamoji atsakomybė už laikotarpį nuo 1991 m. iki 2003 m. jo atžvilgiu negalima. Mano, jog laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Anykščiai) prokuroras Vigandas Jurevičius, sutikdamas su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais teismo motyvais, prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad A. G. versliškai vertėsi nelegalia veikla, kadangi tai patvirtina ne tik patikimi ir objektyvūs liudytojų parodymai, tačiau ir tai, kad nuteistasis buvo atlikęs paruošiamuosius darbus (buvo įrengęs slėptuves, nustatęs cigarečių pardavimo tvarką), be to, praeityje daug kartų baustas administracine tvarka už cigarečių pardavinėjimą iš namų neturint licencijos. Tai, kad jis neteisėtos veiklos nenutraukė, patvirtina administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kadangi 2017 m. vasario 20 d. iš savo namų neturėdamas leidimo pardavė 1 pakelį cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis už 1,70 Eur.Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pagal baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, tvirtina, kad jo kaltė grįsta iš esmės abejotinais liudytojų parodymais, be to, kategoriškai neigia versliškumo požymio buvimą jo veikoje. Taip pat nurodo, kad pagal senąjį BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) baudžiamoji atsakomybė kilo tik esant stambaus masto požymiui, todėl nenustačius šio požymio jo veikoje, baudžiamoji atsakomybė už laikotarpį nuo 1991 m. iki 2003 m. jo atžvilgiu negalima. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.Apeliantas mano, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus duomenis - liudytojų S. B., M. B., J. Č., P. Š., L. Z., R. B., A. S., seserų B. parodymus, teikdamas, kad liudytojai yra prieš jį nusistatę, kadangi su jais nesutaria, todėl jų parodymai neobjektyvūs. Visgi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie argumentai nėra pagrįsti.Nagrinėjamos bylos kontekste, atsakant į skundo argumentą dėl minėtų liudytojų parodymų, apeliacinės instancijos teismas, juos dar kartą išanalizavęs bei sutikrinęs su kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis, sprendžia, kad paminėtų liudytojų parodymai iš esmės sutampa, patvirtina vieni kitus bei yra visiškai patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais, todėl juos atmesti ar vertinti kritiškai, kaip kad tai siūlo daryti apeliantas, kolegija neturi pagrindo. Pirmiausiai atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad nesutarimai su kaimynystėje gyvenančiais kaimynais nesuteikia vienareikšmiško pagrindo jų parodymus vertinti kaip subjektyvius, vien todėl, kad apelianto manymu, liudytojai kerštaudami jam, tokiu būdu siekia jį apkalbėti. Kita vertus, jų parodymai nepaneigia apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo fakto. Pažymėtina, kad liudytoja, buvusi apelianto sugyventinė patvirtindama aplinkybę, kad nuteistasis laikė namuose ir iš jų pardavinėjo cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, o kai jo namuose nebūdavo, jo nurodymu, tai darė ir ji, parodė, kad nors jie šiuo metu gyvena atskirai, tačiau jų santykiai geri. Be to, apelianto nurodomų duomenų, kad buvę sugyventiniai konfliktavo dėl kartu užgyvento turto, ar, kad buvusios sugyventinės vaikai, apvogė nuteistąjį, byloje nėra, tokius faktus pagrindžiančių objektyvių duomenų nepateikė ir pats nuteistasis kartu su apeliaciniu skundu, todėl netikėti šios liudytojos parodymais ir vertinti juos kaip neobjektyvius, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, juolab, kad jie nepaneigia kitų liudytojų parodymų. Nuteistasis, kaip galima suprasti, tvirtina, kad liudytojas M. B. parodė, kad iš nuteistojo apie 2 metus kas savaitę įsigydavo cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, nes jis jam siekia atkeršyti už tai, kad buvo įtariamas apvogęs nuteistąjį, liudytojas P. Š. - todėl, kad jis jį kaltina savo sūnaus nužudymu, tačiau šie skundo argumentai, nors ir patvirtina nesutarimų priežastis, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia nusikalstamos veikos padarymo fakto, kita vertus, vadovaujantis tokiu principu, tiesos nustatymas ir teisingumo įgyvendinimas apskritai netektų prasmės. Liudytojai L. Z., R. B., J. Č. taip pat patvirtino cigarečių įsigijimo iš nuteistojo faktą. Tai, kad J. Č. siuntė savo globotines seseris B. nupirkti cigarečių iš nuteistojo patvirtina ir pačių mergaičių parodymai, kad globėjo prašymu, ateidavo pas nuteistąjį, užsilipdavo ant kaladės, pabelsdavo į langą, paduodavo lygią pinigų sumą, ir per langą joms būdavo paduodamas cigarečių blokas. Be to, seserys patvirtino, kad matė, kur buvo laikomos ir slepiamos cigaretės. Nors nuteistasis nurodo, kad jos negalėjo matyti cigarečių slėptuvių, tačiau, kad cigaretės buvo slepiamos patvirtina ir buvusios sugyventinės parodymai, kad jis nuolat slėpdavo cigaretes skirtingose slėptuvėse. Galiausia A. S., būdamas (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad vietos gyventojai ne kartą informavo jį apie tai, kad nuteistasis prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis, nors su skundais dėl to nesikreipė. Taigi, iš aukščiau išdėstytų liudytojų parodymų matyti, kad visi vienareikšmiškai patvirtino faktą, kad nuteistasis prekiavo kontrabandinėmis cigaretėmis, todėl visi kaimo gyventojai iš jo jas pirkdavo. Apeliacinės instancijos teismo manymu, netikėti šiais liudytojų parodymais nėra pagrindo ne tik todėl, kad daugumos kaimo gyventojų tarpusavio nesutarimai nesuponuoja išvados, kad liudytojai tyčia siekė pakenkti nuteistajam, tačiau ir dėl to, kad jų parodymai apie esmines nusikaltimo aplinkybes buvo nuoseklūs, išsamūs, sutampantys tarpusavyje bei papildantys vieną kitą. Be kita ko, itin svarbu ir tai, kad liudytojai davė parodymus būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį ir prisiekę duoti teisingus parodymus. Nuteistasis tvirtina, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties – objektyviojo požymio versliškumo. Teigia, kad namuose nebuvo įsirengęs slėptuvių, nustatęs cigarečių pardavimo tvarką. Visgi, šie skundo argumentai taip pat atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.BK 202 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalingas, ar kitokiu neteisėtu būdu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nuteistasis neturėdamas įstatymo nustatyta tvarka įgytų licencijų, būtinų prekiauti tabako gaminiais, užsiėmė komercine veikla neteisėtai – daugiau nei 10 metų sistemingai, nuolatos vykdė neteisėtą veiklą iš savo namų – visiems kaimo gyventojams, taip pat kitiems asmenims pardavė pakankamai didelį cigarečių kiekį – versliškai vertėsi nelegalia veikla. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad versliškumą kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymį charakterizuoja veiklos pastovumas (ji tęsiasi gana ilgą laiką) ir iš šios veiklos gaunamos pajamos, kurios yra pagrindinis ar papildomas asmens pragyvenimo šaltinis. Taigi versliškumas identifikuojamas pagal padarytų pažeidimų skaičių, nuolatinį veikos pobūdį ir pajamų dydį. Versliškumą gali charakterizuoti ir kiti požymiai: parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, atitinkamų priemonių veiklai vykdyti įgijimas ir turėjimas (automobiliai, traktoriai, staklės, kiti įrenginiai ir pan.), šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-1/2015). Šiuo atveju, nustatyta, kad nuteistasis cigaretes pardavinėjo ilgą laiką - ne mažiau kaip 13 metų; liudytojai už cigaretes susimokėdavo, reiškia, įvertinus tai, kad nuteistasis bylos duomenimis buvo bedarbis, galima daryti išvadą, kad pajamos, gautos iš nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, buvo ne tik nuolatinės, tačiau ir pagrindinis nuteistojo pragyvenimo šaltinis. Dar daugiau, skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė ir tai, kad nuteistasis savo namuose buvo įrengęs slėptuves, nustatęs cigarečių pardavimo tvarką, ir nors minėtus parengiamuosius darbus nuteistasis neigia, tačiau tai patvirtina, kaip jau minėta, ne tik liudytojos S. B., tačiau ir liudytojų seserų B. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, kad nuteistasis cigaretes slėpė įvairiose namų vietose, be to, buvo aiškiai nustatyta cigarečių įsigijimo tvarka: užlipti ant kaladės, pabelsti į langus, duoti tikslią pinigų sumą ir kt. Nors nuteistasis tvirtina, kad seserys negalėjo matyti slėptuvių jo namuose, tačiau tokius jo skundo teiginius paneigia mergaičių parodymai, kad jos draugavo su nuteistojo vaikais ir dažnai lankydavosi pas jį namuose, todėl matė, kad nuteistasis cigaretes slepia antrame aukšte tarp lentų sienoje, arba grūduose, taip pat pirmo aukšto koridoriuje padarytoje slėptuvėje atplėšus lentas, bei rūsyje patraukus virvutę (t. 1, b. l. 30-31; 33-34). Manyti, kad mergaitės išsigalvojo slepiamų cigarečių vietą, kai kartu konkrečiai galėjo jas detalizuoti, paprasčiausiai neįtikima, kita vertus, nenustatyta, kad jos linkusios fantazuoti ar turi kokių sveikatos sutrikimų, dėl ko negalėtų adekvačiai įvertinti situacijos. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja tuo, kad, priešingai nei tvirtina nuteistasis, jis buvo atlikęs paruošiamuosius darbus neteisėtai veiklai vykdyti, todėl vien tai, kad pareigūnai, atlikę kratą, protokole nedetalizavo vietų, kuriose laikomos cigaretės, nesudaro pagrindo netikėti liudytojų parodymais. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis savanoriškai kratos atlikimo metu pateikė 4 cigarečių (duomenys neskelbtini) pakelius ir vieną praimtą (duomenys neskelbtini) pakelį, su keturiomis cigaretėmis, kuris buvo rastas virtuvėje. Pažymėtina, kad tik vienas iš keturių pakelių buvo akivaizdžiai rastas virtuvėje, todėl kategoriškai teigti, kad kiti pateikti pakeliai nebuvo paimti iš vietų, kurių pareigūnai neaptiko, negalima. Dar daugiau, tai, kad nuteistasis namuose įvairiose vietose slepia kontrabandines cigaretes rodo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, kuriame užfiksuotas jo pokalbis su R. S., kad „tai čia gi vaikščiojom, kaišiojom visur, kaip sugebėjom, nu. Po biški, kad vienoj vietoj nebūtų, jeigu, kad ne visus iš karto, nu“; „teip teip. Tuoj gi baudą išrašys. Dėkui, kad perspėjai“; „tam kartui tiek. Da kol kas biški yra“ (t. 1, b. l. 111-112). Taigi, net tai, kad kratos atlikimo metu pareigūnai nefiksavo slėptuvių nepaneigia paties fakto, kad nuteistasis namuose buvo įsirengęs slėptuves, visur, kaip išmanydamas, cigaretes slėpė. Be to, tai, kad nuteistasis versliškai vertėsi nelegalia veikla, patvirtina ir byloje esantis išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (1 t., b. l. 147-153). Ir nors nuteistasis neneigia, kad praeityje baustas administracine tvarka pagal anksčiau galiojusį ATPK 163² str. 1 d. (pažeidimai padaryti: 2006 m. kovo 24 d. konfiskuota 270 pakelių su užsienio šalių banderolėmis; 2006 m. rugpjūčio 25 d.; 2011 m. vasario 9 d. pardavė du pakelius su užsienio šalių banderolėmis; 2013 m. kovo 19 d. gyvenamojo namo viduje laikė 21 pakelį su užsienio šalių banderolėmis; 2015 m. spalio 15 d. savo namuose laikė 11 pakelių su užsienio šalių banderolėmis), pagal dabar galiojančio administracinių nusižengimo kodekso 209 straipsnio 1 dalį, tačiau mano, kad šiuo atveju jam taikomas dvigubas nubaudimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą dėl to paties nusikaltimo, palikdama neišspręstą klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas. Dvigubo baudimo draudimo principas nėra tik Lietuvos teisės principas. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje. Lietuva yra šios Konvencijos dalyvė, ratifikavusį Konvenciją 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisės sistemos dalis. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnis, pavadintas ,,Teisė nebūti persekiojamam ar baudžiamam du kartus“, nustato, kad ,,niekas neturi būti vėl persekiojamas (tried – angl.) ar baudžiamas (punished – angl.) tos pačios valstybės už teisės pažeidimą (lietuviškame vertimo variante pavartotas žodis ,,nusikaltimas“, kuris nevisiškai atitinka angliškame teksto variante pavartoto žodžio ,,offence“ reikšmę), už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas (lietuviškame teksto variante įrašyti žodžiai ,,galutiniu nuosprendžiu“, kurių nėra angliškame teksto variante) pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą“. Taigi Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad veikai, dėl kurios draudžiamas dvigubas baudimas, įvardyti Konvencija vartoja platesnį terminą negu Lietuvos įstatymai, būtent ,,teisės pažeidimo“ (offence – angl.), dėl kurio baudžiama, terminą. Taigi ir BK, ir tarptautiniai teisės aktai vienareikšmiškai kalba tik apie pakartotinio nubaudimo už tą pačią veiką negalimumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-696/2015). Nagrinėjamu atveju matyti, kad pagal padarytos veikos pobūdį nuteistojo padaryti veiksmai gali atitikti tiek galiojusio ATPK 173 straipsnio, tiek dabartinio ANK 127 straipsnių dispozicijose aprašytus kitus veiksmus, tiek ir BK 202 straipsnio 1 dalį. Tačiau esmė ta, kad nuteistasis komercine veikla neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, vertėsi versliškai. Nei anksčiau galiojęs ATPK, nei dabar galiojantis ANK nenumato atsakomybės už veiklos versliškumą, kadangi šis požymis taip pat atspindi ir didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai kvalifikavo padarytą veiką kaip nusikaltimą. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 163² straipsnio 1 dalį ir ANK 209 straipsnio 1 dalį, kurių kvalifikacija iš esmės skiriasi, todėl dvigubas nubaudimas už tą patį yra neįmanomas, todėl šis nuteistojo teiginys iš esmės yra visiškai nepagrįstas.Galiausia nuteistasis nurodo ir tai, kad pagal senąjį BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) baudžiamoji atsakomybė kilo tik esant stambaus masto požymiui, todėl nenustačius šio požymio jo veikoje, baudžiamoji atsakomybė už laikotarpį nuo 1991 m. iki 2003 m. jo atžvilgiu negalima. Su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.Išties, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, nustatęs, kad kaltinime nurodytą ne mažiau kaip 32 358,70 Eur sumą, kurią neva kaltinamasis gavo iš neteisėtos komercinės veiklos, nepatvirtina nė vienas byloje surinktas įrodymas, iš kaltinimo pašalino stambaus masto požymį, tačiau šio požymio nebuvimą, teismas neįvertino nuteistajam inkriminuotos veikos laiko atžvilgiu, kadangi kaltinime suformuluota, kad nuteistasis versliškai ėmėsi komercinės veiklos nuo 1991 m., tikslus laikas nenustatytas, iki 2016 m. gegužės 31 d. Pažymėtina, kad BK galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d. 306 straipsnio dispozicijoje nurodyta, kad asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kai komercinę, ūkinę, finansinę ar profesinę veiklą neįsteigus įmonės ar kitokiu neteisėtu būdu arba neturint licencijos (leidimo) tokiai veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), vykdo stambiu mastu (1961 m. BK, kuris neteko galios 2002 10 29 įstatymu Nr. IX-1162 (nuo 2003 05 01)). Reiškia, nesant stambaus masto požymiui, veika nebuvo kriminalizuota. Šiuo atveju nustačius, kad nuteistojo veikoje nėra stambaus masto požymio, kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 1991 m. iki 2003 m. gegužės 1 d., nuteistojo veiksmų kriminalizuoti negalima, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Atsižvelgus į tai, kad šiuo nuosprendžiu mažinamas nusikalstamos veikos laikotarpis, tuo pačiu mažinama ir nusikalstamos veikos apimtis – parduotų cigarečių pakelių skaičius, ir nustatoma, kad A. G. laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., tikslus laikas nenustatytas, pažeisdamas 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymo Nr. I- 1143 10 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 3 dalies 3, 4, 6, 7 ir 8 punktus, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1, 3.1.2 punktų reikalavimus, tyčia sistemingai versliškai vertėsi neteisėta komercine veikla - prekiavo cigaretėmis, neturėdamas šiai veiklai leidimo, o būtent: iš tyrimo metu nenustatytų asmenų per nenustatytą kartų kiekį, atvežus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijęs ne mažiau kaip 15 072 vnt. cigarečių pakelių, nepažymėtų Lietuvos Respublikos banderolėmis, jomis sistemingai prekiavo, parduodamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), M. B. - 312 pakelių; J. Š. – 5 760 pakelių; P. Š. – 2 520 pakelių; L. Z. - 360 pakelių, R. B. - 240 pakelių; A. P. - 420 pakelių; I. K. - 5 460 pakelių ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems fiziniams asmenims, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, t. y., tokiu būdu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka neįsteigęs ir neįregistravęs įmonės bei neturėdamas šiai veiklai vykdyti reikalingos licencijos, versliškai ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos. Tokiu būdu, skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendį:

iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti nustatytą aplinkybę, kad A. G. nusikalstama veika buvo pradėta nuo 1991 m., ir nustatyti, kad A. G. laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., iš tyrimo metu nenustatytų asmenų per nenustatytą kartų kiekį, atvežus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijęs ne mažiau kaip 15 072 vnt. cigarečių pakelių, nepažymėtų Lietuvos Respublikos banderolėmis, jomis sistemingai prekiavo, parduodamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), M. B. - 312 pakelių; J. Š. – 5 760 pakelių; P. Š. – 2 520 pakelių; L. Z. - 360 pakelių, R. B. - 240 pakelių; A. P. - 420 pakelių; I. K. - 5 460 pakelių ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems fiziniams asmenims, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, t. y., tokiu būdu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka neįsteigęs ir neįregistravęs įmonės bei neturėdamas šiai veiklai vykdyti reikalingos licencijos, versliškai ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.