- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-11
- Bylos Nr.
- I-3305-394/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00816-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- S. A.
- Atsakovas
- Šiaulių
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjai S. A., jos atstovės Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. A. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. A. kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 14/01-2135 ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, susijusius su jos perkėlimu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto (atsakingo už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones) pareigas.
Pareiškėja skunde (b. l. 2-8) nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovė paaiškino, jog pareiškėja dirba specialistės pareigose Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Šiaulių TI), Socialinės reabilitacijos skyriuje, yra Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narė. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 27 d. Šiaulių TI direktoriui S. R. pateikė prašymą perkelti ją į laisvas Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto (atsakingo už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones) pareigas. Pagal darbo patirtį, išsilavinimą ir kitus specialius reikalavimus pareiškėja yra tinkama užimti laisvas Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto (atsakingo už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones) pareigas. Su tuo sutinka ir tokiam pareiškėjos prašymui dėl perkėlimo į kitas pareigas neprieštaravo nei Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas A. P., nei tuo metu direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjęs D. G., kuriam buvo pavaldus Socialinės reabilitacijos skyrius. Tačiau pareiškėjos 2017 m. gruodžio 27 d. prašymas sukėlė abejonių priimant sprendimą Šiaulių TI direktoriui S. R.. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-93 patvirtinta Šiaulių TI valdymo struktūros schema, kurioje nurodyta, kad Apsaugos ir priežiūros skyrius yra pavaldus direktoriaus pavaduotojui, kurio pareigas šiuo metu užima P. Ž.. Pastarasis 2016 m. spalio 13 d. per Valstybės mokesčių inspekcijos elektroninę deklaravimo sistemą yra deklaravęs privačius interesus, užpildydamas privačių interesų deklaraciją, kurioje nurodė, kad pareiškėja S. A. yra jo sugyventinė bei nurodė galimą interesų konfliktą priimant tarnyboje sprendimus, susijusius su pareiškėja. Pareiškėja 2017 m. vasario 4 d. taip pat yra deklaravusi privačius interesus, nurodydama, kad P. Ž. yra jos sugyventinis. Minėtos aplinkybės Šiaulių TI direktoriui S. R. sukėlė abejonių, ar galima tenkinti pareiškėjos 2017 m. gruodžio 27 d. prašymą. Todėl 2018 m. sausio 3 d. įstaigos vadovas kreipėsi raštu Nr. 14/01-85 „Dėl informacijos suteikimo“ į Kalėjimų departamentą ir paprašė pateikti nuomonę-rekomendaciją, ar skiriant pareiškėją į Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto pareigas nebūtų pažeistas tiesioginio pavaldumo ryšys, ar pareiškėjos ir P. Ž. privatūs interesai nedidintų galimo interesų konflikto. 2018 m. sausio 12 d. Kalėjimų departamentas raštu Nr. 1S-144 „Dėl nuomonės pateikimo“ atsakė, kad tiesioginio pavaldumo tarp P. Ž. ir pareiškėjos prašomų užimti pareigų nėra, tačiau interesų konflikto galimybės dydį turėtų įvertinti įstaigos vadovas ir priimti atitinkamą sprendimą. Taip pat Kalėjimų departamentas informavo, kad, vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 straipsniu, VTEK prižiūri, kaip asmenys vykdo šio įstatymo nuostatas, ir ši komisija teikia konsultacijas, kurių tikslas padėti vadovams atpažinti interesų konfliktus, jų išvengti, o patekus į rizikingas situacijas – gebėti jas suvaldyti. Atsižvelgdamas į tai, Šiaulių TI direktorius 2018 m. sausio 23 d. raštu Nr. 14/01-876 „Dėl informacijos suteikimo“ kreipėsi į VTEK, prašydamas pateikti nuomonę-rekomendaciją, ar pareiškėją skiriant į Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto pareigas būtų pastovus interesų konfliktas tarp P. Ž. ir pareiškėjos. 2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. S-658-(1.2.) „Dėl S. A. pareigų“ VTEK atsakė, kad pareiškėjos ir P. Ž. atveju galima nuolatinio interesų konflikto situacija, kurios siekiant išvengti kaskart reikėtų pasitelkti interesų konflikto valdymo priemones (informuoti apie esamą interesų konfliktą, nusišalinti ir kt.). VTEK pažymėjo, jog, siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus (visų pirma, kad visi sprendimai būtų priimami nešališkai ir skaidriai), pareiškėją perkelti į Šiaulių TI direktoriaus pavaduotojui P. Ž. pavaldų Apsaugos ir priežiūros skyrių nerekomenduojama. Vadovaudamasis šia rekomendacija, Šiaulių TI direktorius 2018 m. vasario 19 d. raštu Nr. 14/01-2135 pareiškėjos 2017 m. gruodžio 27 d. prašymo dėl perkėlimo į kitas pareigas netenkino, nurodydamas, kad 2018 m. vasario 19 d. Šiaulių TI gautas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2018 m. vasario 15 d. raštas Nr. S-658-(1.2.) „Dėl S. A. pareigų“, kuriame VTEK nerekomendavo jos skirti į Apsaugos ir priežiūros skyrių dėl galimo nuolatinio interesų konflikto, nes šis skyrius tiesiogiai pavaldus pareiškėjos sugyventiniui direktoriaus pavaduotojui P. Ž.. Pareiškėja su tokiu Šiaulių TI direktorius sprendimu nesutinka, nes, mano, jog tai yra neproporcinga priemonė reaguojant į faktą, kad jie su direktoriaus pavaduotoju P. Ž. yra sugyventiniai ir kad dėl to atskirais atvejais galimos interesų konflikto situacijos. Be to, VTEK pateikė nuomonę-rekomendaciją, kuri neturi privalomojo pobūdžio. Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas (atsakingas už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones), į kurio pareigas pareiškėja prašėsi būti perkelta, yra tiesiogiai pavaldus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkui, todėl pareiškėja nebūtų tiesiogiai pavaldi savo sugyventiniui P. Ž.. O tais atvejais, kai vis tik galėtų kilti interesų konfliktas, turėtų būti taikomos teisės aktuose numatytos interesų konfliktų valdymo priemonės, kurios užkirstų kelią galimiems pažeidimams. Šiaulių TI direktorius, netenkindamas pareiškėjos 2017 m. gruodžio 27 d. prašymo dėl perkėlimo į kitas pareigas, nepagrįstai apribojo pareiškėjos teisės į karjerą tarnybinio kaitumo būdu įgyvendinimą. Pats savaime privačių interesų turėjimas nėra draudžiamas ir nereiškia konflikto. Galimo interesų konflikto valdymo ir sprendimo (šalinimo) galimybės priklauso nuo kiekvienos konkrečios situacijos. Priemonės tam gali būti įvairios ir turi būti taikomos adekvačiai konkrečiai situacijai. Daugumą tokių priemonių vykdo ne pats interesų konfliktą patiriantis asmuo, bet jo vadovas (tiesioginis ar institucijos). Pastarasis turi dalyvauti sprendžiant jam pavaldiems darbuotojams iškilusias interesų situacijas ir bendradarbiauti su pavaldiniais priimant adekvačius sprendimus, kad būtų išvengta interesų konflikto. Tuo tikslu 2014 m. rugpjūčio 11 d. yra priimtas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-254 „Dėl Rekomendacijų dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų laikymosi bei kontrolės vykdymo teisingumo ministrui pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų, valstybės įmonių ir įstaigų prie ministerijos vadovams patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 12 punkte yra nurodyta, kokių veiksmų privalo imtis Teisingumo ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai, siekdami išvengti viešųjų ir privačių interesų konfliktų savo vadovaujamoje institucijoje. Tarp šių veiksmų nėra numatyta tokių priemonių, kurios būtų susiję su sprendimais priimti arba nepriimti į pareigas ar perkelti arba neperkelti į jas pavaldžių asmenų, nors ir nesant tiesioginio pavaldumo ryšių su ten pat dirbančiu sutuoktiniu, sugyventiniu (partneriu), artimu giminaičiu ar svainystės ryšiais susijusiu asmeniu, bet vien tik esant privatiems interesams kaip prielaidai interesų konfliktui kilti. Priešingai, Rekomendacijų tikslas yra viešųjų ir privačių interesų konfliktų prevencija, kada dėl deklaruotų privačių interesų yra žinomos prielaidos kilti interesų konfliktui, bet, vadovui imantis čia nurodytų veiksmų, toks konfliktas turėtų būti suvaldytas. Tai patvirtina ir tokių priemonių taikymo praktika. Dar 2017 m. vasario 8 d. tuo metu 1. e. direktoriaus pareigas P. Ž. kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministrę su prašymu, kad, siekiant išvengti galimų viešųjų ir privačių interesų konflikto pareiškėjos atžvilgiu, ji įgaliotų direktoriaus pavaduotojus priimti sprendimus, susijusius su pareiškėjos tarnybine veikla. Reaguodama į šį prašymą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrė 2017 m. vasario 20 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-33 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus P. Ž. nušalinimo nuo klausimų, susijusių artimų asmenų darbu“ (toliau – Įsakymas). Įsakymu Šiaulių TI direktorius P. Ž. buvo įpareigotas nusišalinti sprendžiant visus su pareiškėja susijusius klausimus (nustatytas draudimas dalyvauti renkant, svarstant, priimant sprendimus ar kitaip paveikti sprendimus, sukeliančius interesų konfliktą), o P. Ž. funkcijos sprendžiant klausimus pareiškėjos atžvilgiu buvo pavestos atlikti Šiaulių TI direktoriaus pavaduotojui D. G., o jo nesant – laikinai einančiam Šiaulių TI direktoriaus pavaduotojo pareigas A. P.. Taigi šiomis priemonėmis buvo suvaldytos galimos interesų konflikto situacijos, ir tiek P. Ž., tuo metu 1. e. direktoriaus pareigas, tiek pareiškėja galėjo tinkamai vykdyti tarnybą. Todėl, nagrinėjamu atveju, jeigu pareiškėjai būtų leista užimti laisvas Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto (atsakingo už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones) pareigas, neturėtų kilti didesnių sunkumų dėl viešųjų ir privačių interesų suderinimo. Šiaulių TI direktorius galėtų taikyti teisės aktuose numatytas interesų konflikto valdymo priemones ir tai būtų proporcingas būdas pašalinant gręsiantį konfliktą. Priimtas sprendimas neperkelti pareiškėjos į kitas pareigas vengiant interesų konflikto yra neproporcingai griežta reakcija, nesant argumentuoto paaiškinimo, kodėl negalėtų būti taikomos teisės aktuose numatytos interesų konflikto valdymo priemonės.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 34-35) nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 16 straipsnio 6 dalies 1 punktą, pataisos pareigūną perkelti į kitas pataisos pareigūno pareigas draudžiama, jeigu įstaigoje, į kurią jis būtų perkeliamas, dirba jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo ir tarp jų būtų tiesioginio pavaldumo ryšys. Pagal minėtą straipsnį perkėlimas į kitas pareigas draudžiamas esant šių sąlygų visumai: įstaigoje turi dirbti perkeliamo pareigūno sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo; tarp jų yra tiesioginio pavaldumo ryšys. Pareiškėja S. A. 2017 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymu dėl perkėlimo į kitas pareigas, o būtent – į laisvas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto, atsakingo už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones, pareigas. Iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-93 patvirtintos Šiaulių tardymo izoliatoriaus valdymo schemos matyti, kad Apsaugos ir priežiūros skyrius yra pavaldus direktoriaus pavaduotojui, kurio pareigas šiuo metu eina pareiškėjos sugyventinis P. Ž.. Pareiškėjos bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus ryšius patvirtina 2017 m. gruodžio 28 d. atlikta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 37/05-87, kurioje nustatyti duomenys, jog minėti asmenys per Valstybės mokesčių inspekcijos elektroninę deklaravimo sistemą deklaravo privačius interesus nurodydami, jog yra sugyventiniai, taip pat nurodė galimą interesų konfliktą atliekant pareigas. Siekiant išvengti galimo interesų konflikto, Šiaulių tardymo izoliatorius 2018 m. sausio 3 d. raštu Nr. 14/01-85 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui bei 2018 m. sausio 23 d. raštu Nr. 14/01-876 Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai kreipėsi dėl rekomendacijos dėl pareiškėjos perkėlimo į minėtas pareigas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje gautas 2018 m. sausio 15 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus raštas Nr. 11/01-793 „Dėl nuomonės pateikimo“, kuriame nurodoma, jog nors tiesioginio pavaldumo tarp nurodytų valstybės tarnautojų pareigų nėra, tačiau interesų konflikto galimybės dydį turėtų įvertinti įstaigos vadovas ir priimti atitinkamą sprendimą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2018 m. sausio 23 d. rašte Nr. 14/01-876 „Dėl S. A. pareigų“ nurodė, kad, Komisijos nuomone, situacija, kai artimus asmenis, kaip juos apibrėžia Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, sieja tarnybinio pavaldumo santykiai, nėra toleruotina; nagrinėjamu atveju galima nuolatinio interesų konflikto situacija, kurios siekiant išvengti kaskart reikėtų pasitelkti interesų konflikto valdymo priemones; siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų viešuosius ir privačius interesus, S. A. perkelti į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojui, pareiškėjos sugyventiniui P. Ž., pavaldų Apsaugos ir priežiūros skyrių nerekomenduojama. Be to, Statuto 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vadovo teisė, bet ne pareiga pareigūno prašymu perkelti jį į kitas pareigas. Taigi, įstaigos vadovas turi diskrecijos teisę dėl sprendimo. Atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes ir susidariusią situaciją, siekiant užtikrinti, kad priimant bet kokius sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius priėmė sprendimą neperkelti S. A. į Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto, atsakingo už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones, pareigas – tai atitinka valstybės bei visuomenės interesus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos S. A. skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 14/01-2135, kuriuo netenkintas pareiškėjos 2017 m. gruodžio 27 d. prašymas dėl jos perkėlimo į kitas pareigas (toliau – ir skundžiamas sprendimas), teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – ir Statutas, redakcija, galiojanti nuo 2017 m. gruodžio 1 d.), Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 (toliau – ir Taisyklės, redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 1 d.).
Pataisos pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas numato Statuto 16 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad pataisos pareigūnas, išskyrus pataisos pareigūną, priimtą į pareigas, kurioms nustatyta kadencija, į to paties lygio pataisos pareigūno pareigas gali būti perkeltas: jo sutikimu ar prašymu; kai panaikinama pareigybė; kai įstatymų nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau tarnavęs pataisos pareigūnas. Vadovaujantis Statuto 16 straipsnio 5 dalimi, pareigūnas gali būti perkeltas tik tuo atveju, jeigu jis atitinka kitos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus ir prašo arba sutinka būti perkeltas. P. S. 16 straipsnio 6 dalį, pataisos pareigūną perkelti į kitas pataisos pareigūno pareigas draudžiama: jeigu įstaigoje, į kurią jis būtų perkeliamas, dirba jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo ir tarp jų būtų tiesioginio pavaldumo ryšys; jeigu tardymo izoliatoriuje arba pataisos įstaigoje yra laikomas pataisos pareigūno sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo arba šių asmenų priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir pataisos pareigūno perkėlimas į kitas pataisos pareigūno pareigas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintose Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklėse nustatyta pataisos pareigūnų perkėlimo į kitas pataisos pareigūno pareigas tvarka (Statuto 16 straipsnio 7 dalis). Taisyklių 115 punktas numato, kad pataisos pareigūną į (iš) kitas pareigas (-ų) toje pačioje įstaigoje perkelia jį į pareigas paskyręs vadovas. Rašytinį prašymą dėl perkėlimo pataiso pareigūnas pateikia turinčiam teisę skirti į pareigas, į kurias prašoma perkelti, įstaigos vadovui (Taisyklių 116 punktas.
Byloje nustatyta, jog pareiškėja S. A. bylai aktualiu laikotarpiu dirbo Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus specialiste – statutine valstybės tarnautoja – pataisos pareigūne (b. l. 40). Pareiškėja 2017 m. gruodžio 27 d. prašymu Nr. 11/01-23393 kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, prašydama ją perkelti į laisvas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto, atsakingo už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones, pareigas (b. l. 10). Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2018 m. sausio 3 d. raštu Nr. 14/01-85 kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydamas pateikti nuomonę – rekomendaciją, ar skiriant S. A. į Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistės pareigas nebūtų pažeistas tiesioginio pavaldumo ryšys, ar pareigūnų privatūs interesai nedidintų galimo interesų konflikto (b. l. 11). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 12 d. rašte Nr. 1S-144, atsakydamas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. sausio 3 d. paklausimą, nurodė, jog tiesioginio pavaldumo tarp nurodytų valstybės tarnautojų pareigų nėra, tačiau interesų konflikto galimybės dydį turėtų įvertinti įstaigos vadovas ir priimti atitinkamą sprendimą (b. l. 13). Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2018 m. vasario 15 d. rašte Nr. 14/01-2135 „Dėl S. A. pareigų“, atsakydama į Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. sausio 23 d. paklausimą Nr. 14/01-876 (b. l. 14), nurodė, kad nagrinėjamu atveju galima nuolatinio interesų konflikto situacija, kurios siekiant išvengti, kaskart reikėtų pasitelkti interesų konfliktų valdymo priemones; siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, S. A. perkelti į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojui pavaldų Apsaugos ir priežiūros skyrių nerekomenduojama (b. l. 15). Šiaulių tardymo izoliatorius skundžiamu 2018 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 14/01-2135 pareiškėjos 2017 m. gruodžio 27 d. prašymo netenkino (b. l. 9). Sprendimas grindžiamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2018 m. vasario 15 d. rašte Nr. S-658-(1.2) „Dėl S. A. pareigų“ išreikšta nuomone, kad Apsaugos ir priežiūros skyrius, į kurį pareiškėja išreiškė pageidavimą būti perkeliama, yra tiesiogiai pavaldus pareiškėjos sugyventiniui direktoriaus pavaduotojui P. Ž., todėl galimas nuolatinis interesų konfliktas.
Pareiškėja savo nesutikimą su ginčijamu sprendimu Nr. 14/01-2135 grindžia tuo, kad šis sprendimas nepagrįstai apribojo pareiškėjos teisės į karjerą tarnybinio kaitumo būdu įgyvendinimą, be to, nėra pagrįstas objektyviais argumentais, kurie patvirtintų atsakovo įžvelgtą nuolatinio konflikto situaciją ir kurios negalima būtų valdyti teisės aktuose numatytomis interesų konflikto valdymo priemonėmis, kadangi Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas (atsakingas už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones), į kurio pareigas pareiškėja prašėsi būti perkelta, yra tiesiogiai pavaldus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkui, bet ne direktoriaus pavaduotojui P. Ž. (pareiškėjos sugyventiniui).
Nesutikdamas su pareiškėjos argumentais atsakovas pateiktame atsiliepime paaiškino, kad, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-93 patvirtinta Šiaulių tardymo izoliatoriaus valdymo schema, Apsaugos ir priežiūros skyrius yra tiesiogiai pavaldus direktoriaus pavaduotojui, kurio pareigas šiuo metu eina pareiškėjos sugyventinis P. Ž., be to, Statuto 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vadovo teisė, bet ne pareiga pareigūno prašymu perkelti jį į kitas pareigas.
Sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama, ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1820/2014). Pažymėtina, kad tiek iš Statuto 16 straipsnio, tiek iš Taisyklių nuostatų matyti, kad šiuo konkrečiu atveju pataisos pareigūno prašymas perkelti jį į kitas to paties lygio pataisos pareigūno pareigas gali būti tenkinamas, kai: 1) pareigos, į kurias pataisos pareigūnas siekia būti perkeltas, yra laisvos, 2) pataisos pareigūnas atitinka kitos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, 3) yra pataisos pareigūno prašymas, 4) įstaigoje, į kurią jis būtų perkeliamas, nedirba jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo, su kuriais norintį būti perkeltu asmenį sietų tiesioginio pavaldumo ryšys.
Byloje nekvestionuojami klausimai dėl to, ar pareigos, į kurias pareiškėja siekia būti perkelta, yra laisvos, ar pareiškėja atitinka kitos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, taip pat, ar yra pareiškėjos prašymas dėl jos perkėlimo į kitas pareigas. Byloje keliamas ginčas dėl to, kad pareiškėja nesutinka su atsakovo skundžiamame sprendime padaryta išvada dėl pareiškėjos perkėlimo negalimumo, jog galimas nuolatinis interesų konfliktas tarp pareiškėjos ir jos sugyventinio direktoriaus pavaduotojo P. Ž., nes pastarajam yra tiesiogiai pavaldus Apsaugos ir priežiūros skyrius. Taigi, šalys iš esmės nesutaria dėl to, ar pareiškėjos prašymo tenkinimo atveju būtų susidariusios prielaidos kilti nuolatiniam interesų konfliktui ir ar pagrįstai ginčijamame sprendime atsakovas rėmėsi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacija, priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) nuostatomis, todėl aptartinas ginčui spręsti aktualus teisinis reguliavimas.
Visų pirma teisėjų kolegija pabrėžia, kad, siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, suteikti viešiesiems interesams pirmenybę prieš privačius interesus ir tokiu būdu užtikrinti valstybinėje tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, bendrosios prievolės. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 str. 2 d.).
Iš šių teisės normų matyti, kad jose asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, yra nustatytos šios elgesio taisyklės: 1) draudimas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą; 2) pareiga informuoti savo institucijos vadovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą bei pareikšti apie nusišalinimą nuo tokio sprendimo priėmimo; 3) institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. Taigi, išdėstytose nuostatose įtvirtintos elgesio taisyklės asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, tampa privalomos ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus. Šie kriterijai yra nustatyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 2–3 dalyse, pagal kurias privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas, viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai.
Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas savo esme yra prevencinis ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta šio įstatymo paskirtimi. Interesų konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino pirmiau minėtas teisines priemones, kurių turi laikytis asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3154/2011, 2013 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-602-230/2013, 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-518/2013, 2013 m. birželio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-525-998/2013 ir kt.). Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas, drausdamas asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių atsiranda interesų konfliktas, aiškiai apibrėžė, kokių priemonių ir kokia tvarka turi imtis asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, siekdamas išvengti interesų konflikto situacijos.
Nagrinėjamu atveju, ginčas kilo dėl pareiškėjos siekio būti perkeltai į kitas to paties lygio pataisos pareigūno pareigas kitame Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciniame padalinyje, kuris, vadovaujantis byloje esančia Šiaulių tardymo izoliatoriaus schema, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-93 (b. l. 16-18), yra tiesiogiai pavaldus direktoriaus pavaduotojui, o būtent ginčo nagrinėjimo metu einančiam šias pareigas pareiškėjos sugyventiniui P. Ž.. Kaip minėta, nurodyti teisiniai santykiai (pataisos pareigūno teisė būti perkeltam į kitas pareigas) reglamentuojami specialia Statuto norma – 16 straipsniu, kurio 6 dalyje įtvirtintos imperatyvios nuostatos, draudžiančios atskirais numatytais atvejais pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui perkelti šį pareigūną į kitas pareigas. Statuto 16 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad pataisos pareigūną perkelti į kitas pataisos pareigūno pareigas draudžiama, jeigu įstaigoje, į kurią jis būtų perkeliamas, dirba jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo ir tarp jų būtų tiesioginio pavaldumo ryšys. Pažymėtina, kad šioje normoje įvardinta (atskleista) sąlyga (draudimas dirbti su sutuoktiniu, sugyventiniu (partneriu), artimu giminaičiu ar svainystės ryšiais susijusiu asmeniui, kai tarp jų būtų tiesioginio pavaldumo ryšys) suformuluota hipotetiškai. O tai reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl aptariamos teisės normos taikymo nurodytos sąlygos nustatymo aspektu, kiekvienu konkrečiu atveju būtina (pakanka) nustatyti, ar „kitose pareigose“ yra požymiai, atitinkantys minėtą sąlygą, ar šie požymiai gali būti vertinami kaip atsitiktiniai (tai yra gali atsirasti situacijose, iš esmės nebūdingose atliekant „kitas pareigas“), ar jie turi sisteminį pobūdį (tai yra gali atsirasti periodiškai dėl „kitų pareigų“ specifikos.
Taikydama nurodytus Statuto 16 straipsnio 6 dalies 1 punkto aiškinimo kriterijus šioje byloje nagrinėjamai situacijai, teisėjų kolegija pažymi, kad Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto (atsakingo už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones) (toliau – ir Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas) pareigybė reikalinga organizuoti ir vykdyti priemones, užkardančias maisto produktų, daiktų ir reikmenų, kurie nenurodyti suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, patekimą į Šiaulių tardymo izoliatorių, dokumentacijos, susijusios su suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų arešto bausme tvarkymą, atlikti tarnybinius tyrimus, nagrinėti suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų arešto bausme pasiūlymus, prašymus, skundus ir pareiškimus (Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1/01-392 patvirtinto Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto (atsakingo už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones) aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 4 p., b. l. 24-26). Šias pareigas einantis statutinis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų laisvės atėmimu arba areštu apsaugos ir priežiūros srityje bei yra tiesiogiai pavaldus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkui (Pareigybės aprašymo 5 p., 33 p.). Įvertinus minėto pareigybės aprašymo turinį, pareiškėjos bei jos atstovės paaiškinimus, liudytojų Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko A. P. ir direktoriaus pavaduotojo P. Ž. paaiškinimus, duotus (prisiekus) teismo posėdžio metu apie vykdomas funkcijas, pavaldumą bei tarnybinius santykius su pareiškėja, bei kitus byloje esančius įrodymus, tiesioginio pavaldumo ryšys, kaip jį apibrėžia Statuto 16 straipsnio 6 dalies 1 punktas, tarp pareiškėjos ir šiuo metu einančio direktoriaus pavaduotojo pareigas P. Ž., nenustatytas. Be to, tiek liudytojas A. P., tiek liudytojas P. Ž. teismo posėdyje patvirtino aplinkybę, jog ir šiuo metu, pareiškėjai dirbant Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistės (darbui su ūkio aptarnavimo būrio nuteistaisiais) pareigose, nepriklausomai nuo pareigų specifikos, taip pat yra derinami atostogų bei darbo grafikai, kurie yra sudaromi visų Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų atžvilgiu, neišskiriant konkretaus padalinio (skyriaus) tarnautojų, ir yra vizuojami (be kitų specialistų) direktoriaus pavaduotojo P. Ž., tačiau klausimų dėl galimos (ar numanomos) interesų konflikto situacijos nebuvo iškilę. Kita vertus, bylos medžiaga patvirtina, jog 2017 m. vasario 8 d. tuo metu 1. e. direktoriaus pareigas ėjęs P. Ž. kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministrę su prašymu, kad, siekiant išvengti galimų viešųjų ir privačių interesų konflikto pareiškėjos atžvilgiu, ji įgaliotų direktoriaus pavaduotojus priimti sprendimus, susijusius su pareiškėjos (Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkės) tarnybine veikla (b. l. 27). Lietuvos Respublikos teisingumo ministrė 2017 m. vasario 20 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-33 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus P. Ž. nušalinimo nuo klausimų, susijusių artimų asmenų darbu“ (b. l. 28), kuriuo Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius P. Ž. buvo įpareigotas nusišalinti sprendžiant visus su pareiškėja, einančia minėtas pareigas, susijusius klausimus (nustatytas draudimas dalyvauti renkant, svarstant, priimant sprendimus ar kitaip paveikti sprendimus, sukeliančius interesų konfliktą), o P. Ž. funkcijos, sprendžiant Įsakyme nurodytus klausimus, buvo pavestos atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojui D. G., jo nesant – laikinai einančiam Šiaulių TI direktoriaus pavaduotojo pareigas A. P. Liudytojai teismo posėdžio metu paaiškino, jog tokių situacijų buvo vos kelios.
Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad ginčijamą sprendimą priėmė, siekdamas užtikrinti, kad priimant bet kokius sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti ir plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais šiuo atveju, kad konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl valstybės pareigūnas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės, ir toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta šio įstatymo paskirtimi – įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė, pasiremdamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacija (nuomone), priimta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus struktūros ir valdymo struktūros schemos bei privačių interesų deklaracijų duomenų pagrindu, nesiaiškino ir nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių tam, jog galėtų padaryti vienareikšmišką išvadą apie tikėtiną (netikėtiną) atsitiktinį ar sisteminį viešųjų ir privačių interesų konfliktą pareiškėjos buvimo naujose pareigose metu ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą pagal pareiškėjos pareikštą prašymą dėl jos perkėlimo į šias pareigas. Tuo tarpu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsakymą pateikė vertindama Šiaulių tardymo izoliatoriaus nurodytas aplinkybes, išsamesnės analizės neatliko, pavaldumo santykių nevertino. Pažymėtina ir tai, kad Statuto 4 straipsnio 2 dalyje, nukreipiančioje į Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, įtvirtinti svarbiausi valstybės tarnautojų veiklos etikos principai, o būtent: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, nesavanaudiškumas, padorumas, nešališkumas (valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų), atsakomybė (valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei), viešumas, pavyzdingumas, kuriais privalo vadovautis ir statutiniai – pataisos pareigūnai. Valstybės tarnautojų veiklos etikos principų įgyvendinimą ir atsakomybę už jų nesilaikymą reglamentuoja Valstybės tarnybos ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šie principai įgyvendinami per kiekvieno konkretaus valstybės tarnautojo (ar pareigūno) atliekamas tarnybines pareigas, todėl svarbus bet kokių aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas abejonėms dėl valstybės tarnybos principų pažeidimo, taip pat dėl grėsmės diskredituoti valstybės tarnybos autoritetą, egzistavimo tikimybės įvertinimas, priešingai, formalaus sprendimo priėmimas, nesiaiškinant tokių aplinkybių, tiesiogiai apriboja pareigūno karjeros galimybes.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog nurodytos aplinkybės laikytinos esminėmis, sudarančiomis pagrindą daryti išvadą, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. 14/01-2135 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Panaikinus skundžiamą sprendimą, atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos S. A. 2017 m. gruodžio 27 d. prašymą dėl jos perkėlimo į laisvas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto (atsakingo už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones) pareigas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 2 dalis).
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos S. A. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 14/01-2135.
Įpareigoti Šiaulių tardymo izoliatorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos S. A. 2017 m. gruodžio 27 d. prašymą dėl jos perkėlimo į laisvas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto (atsakingo už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones) pareigas.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.