Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. D. (V. D.) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. nuteistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 11 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2012 m. gegužės 16 d., pabaiga – 2022 m. gruodžio 2 d.

Anksčiau teistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro M. S. atsiliepimas, kuriuo prašo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam nepatvirtinti.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimą taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. D. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, šešis kartus skatintas, dirba, mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, planuoja įgyti profesinę kvalifikaciją, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Pažymėtina, kad jog spręsdamas dėl nuteistojo V. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą, iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos gauta informacija, jog laikotarpyje nuo 2021 m. spalio 21 d. iki 2021 m. lapkričio 26 d. nebuvo baustas, taip pat neskatintas. Nuteistasis nuo 2021 m. lapkričio 26 d. laisvės atėmimo bausmę atlikti pervežtas į Vilniaus pusiaukelės namus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, V. D. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog V. D. bausmės atlikimo metu šešis kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, t. y. už pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymą bei apsvaigimą nuo alkoholio ir jų surogatų. Nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau paskutinį kartą jis baustas 2020 m. rugpjūčio 7 d. už tai, kad nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių. Nors nuobaudos ir nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką V. D. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat egzistuoja statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija; pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; turi mažą darbo patirtį; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų/konfliktų sprendimo įgūdžių; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. D. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Teismas įvertina ir tai, kad V. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teistas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis ne kartą teistas už finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas (plėšimas, narkotinių medžiagų platinimas), kuriomis siekė greitų ir lengvų pajamų. Pokalbio metu nuteistasis minimalizuoja savo įvykdytą nusikalstamą veiką, siekdamas kaltę perkelti kitiems asmenims, kas, teismo vertinimu, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių. Pažymėtina, kad nuteistasis būdamas laisvėje apie 1 mėnesį vartojo narkotines medžiagas, tačiau tai vartojimu, kaip sistemingu, nelaiko. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad disponavimas narkotinėmis medžiagomis bei jų vartojimas yra siejamas su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Be to, nuteistasis pripažįsta, kad tam tikru laikotarpiu jis piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, pataisos namuose buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo veiksmams spontaniškumas, nepakankamas pasimokymas iš ankstesnio savo patyrimo bei orientavimasis į savo poreikių patenkinimą, o ne galimas tolesnes savo elgesio pasekmes sau pačiam bei aplinkiniams. Jis negeba identifikuoti problemų dėl kurių pasireiškė jo nusikalstamas elgesys, susiduria su problemomis konstruktyviai spręsti iškilusias problemas. Pažymėtina, kad problemų sprendimo įgūdžių stoka pasireiškė ir atliekant laisvės atėmimo bausmę, t. y. susipykęs su šeima nuteistasis vartojo alkoholį dėl ko buvo baustas drausmine tvarka. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis V. D. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.