- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-23
- Bylos Nr.
- 1-95-443/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00721-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Nukentėjusysis
- T. P.
- Civilinis ieškovas
- A. P., V. P.
- Kaltinamasis
- L. P.
- Advokatai
- Edmundas Pangonis
- Kategorijos
Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorams Linui Frančiakui ir Audriui Ažukui, nukentėjusiam T. P., nukentėjusiojo įstatyminiams atstovams ir civiliniams ieškovams A. P. ir V. P., kaltinamajam L. P., jo gynėjui advokatui Edmundui Pangoniui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Jurbarke, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, šeimoje auginantis mažametę žmonos dukterį G. P., gimusią (duomenys neskelbtini), turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis duomenys neskelbtini), teistas:
1) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003-07-18 pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. 1 MGL (125 litų) bauda;
2) Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-04-09 pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. 1 metams terminuoto laisvės atėmimo, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant 1 metams;
3) Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-03-16 pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. 1 metams terminuoto laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. , 2 d. 7 p., 3 d. bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;
4) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-12-23 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., jam skirta 6 MGL (780 litų) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymas nuo 2009-01-20 iki 2009-01-22, 1 dieną prilyginat 2 MGL dydžio baudai, galutinę bausmę skiriant 2 MGL (260 litų) baudą;
Žemesnės instancijos teismas
5) 2010-03-03 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 4 MGL (520 litų) bauda;
6) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-07-11 pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. 2 metams 6 mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-07-11 nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-03-16 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė skirta 3 metais terminuoto laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymą atidedant 3 metams;
7) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-03-14 pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 10 MGL (1300 litų) bauda;
8) Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-07-25 pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. 25 MGL (3250 litų) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-07-11 nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-07-25 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 3 metai terminuoto laisvės atėmimo, 20 MGL (2600 litų bauda), kurią privaloma sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (iki 2015-02-19) ir 1000 litų konfiskavimas, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. ir 4 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis L. P. 2012 m. gruodžio 26 d. apie 3.30 valandą Kumpupių kaimo, Šakių rajono savivaldybės ribose, viešoje vietoje, – kelyje Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas, kitų asmenų akivaizdoje, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, iš chuliganiškų paskatų, be jokios dingsties, elgdamasis ypatingai įžūliai, kas pasireiškė smurto panaudojimu, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčia šovė ne mažiau 6 kartų iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto, galimai nedidelės nukaunamosios galios šaunamojo ginklo į T. P., du kartus pataikydamas jam į nugarą, po to spyrė bei sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių T. P. minėtu šaunamuoju ginklu į įvairias kūno vietas ir nukentėjusiam T. P. bendrais veiksmais, – 17 trauminių poveikių, padarė odos nubrozdinimus nugaroje, dešinio peties srityje, muštines žaizdas galvos plaukuotoje srityje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kraujosruvą kairės plaštakos IV piršto guolyje, stiprų kairės plaštakos sumušimą, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusio T. P. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, – padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis L. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neprisipažino kaltu. Tačiau kaltinamojo L. P. kaltė įrodyta liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvadomis, asmenų atpažinimo protokolais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Kaltinamasis L. P. parodė, kad iki to įvykio T. P. nepažinojęs. E. S. ir T. K. pažinojęs iš matymo. 2012 m. gruodžio 25 d., Kalėdų vakarą, jis atvažiavęs į Šakius, į klubą. Kada atvažiavęs – negalįs pasakyti. Buvę daug žmonių klube, šokęs su panelėmis ir išėjęs į lauką bendravęs su kitais asmenimis. Užsidarant klubui, lauke prie jo priėję T. K. ir E. S.. T. K. paprašęs, kad kaltinamasis parvežtų į Jurbarką. Išvažiavus iš Šakių link Jurbarko į pagrindinį kelią, pavažiavus gal apie 200 metrų, pamatęs po kaire puse einančius tris vaikinus. T. K. paprašęs sustoti, nes kai kurie iš jų stabdę. Kaltinamsis sustojęs dešinėje kelio pusėje, o vaikinai ėję kaire puse. Jie perėję kelią ir ėję link mašinos. Iš mašinos išlipę T. K. ir E. S.. Girdėjęs juos kalbant. Kadangi mašinoje iš vidaus išlūžusi rankenėlė, tai pabandęs atidaryti langą ir iš lauko pusės atsidaryti dureles. Atidarius langą, išgirdęs triukšmą ir išgirdęs kažką pasakant „jis turi ginklą“. Tada tie trys vaikinai pasileidę bėgti – vienas į laukus, kiti keliu bėgę link Šakių. Vieną vaikiną nusivijęs T. K., o iš paskos bėgęs E. S.. Matęs, kaip tas vaikinas bėgdamas pargriuvęs, T. K. pradėjęs jį mušti, tada L. P. pribėgęs ir jį atitraukęs. Grįžę į automobilį ir išvažiavę namo. Automobilyje T. K. paklausęs, kodėl taip šis pasielgęs, į tai šis atsakęs, kad vienas iš tų vaikinų kabinėjęsis klube. Kaltinamasis nežinąs, kodėl jį nurodė T. P., tik galįs įtarti, kad K. B. jį pažinojęs ir teigęs, kad su juo, L. P., turėjęs konfliktą (t. 5, b. l. 7-8).
Teisėjas, kaltinamojo parodymuose esant netikslumų ir prieštaravimų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 3 p. balsu perskaito L. P., ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamuoju, parodymus.
K. L. P., kai jam ikiteisminio tyrimop metu buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., savo kaltę neigė ir parodė, kad 2012 m. gruodžio 26 d. apie 1 valandą jis vienas atvažiavo į Šakių mieste esantį naktinį klubą. Į Šakius jis atvažiavo automobiliu BMW, juodos spalvos, 7 klasės, kuris priklauso jo patėviui R. K. Klube sutiko keletą iš matymo pažįstamų asmenų. Apie 3 valandą ruošėsi važiuoti į namus. Priėjo du iš matymo pažįstami asmenys, kurių vardų ir pavardžių sakyti jis nenori, ir paprašė parvežti į Jurbarką. Jis sutiko. Pavažiavus keletą kilometrų nuo Šakių jie pamatė kairiu kelkraščiu einančius tris jam nepažįstamus asmenis. Tada gale sėdėjęs asmuo paprašė prie tų asmenų sustoti, nes jam pasirodė, kad jie stabdo automobilį. Tie asmenys pradėjo eiti link automobilio. Kadangi jo durelės atsidaro tik iš lauko pusės, todėl jis atsidaręs langą iškišo ranką ir iš lauko pusės atsidarė dureles. Jis tiems asmenims nieko nesakė. Su juo važiavę asmenys išlipo iš automobilio. Kažkas pasakė “jis turi ginklą“ ir tie trys asmenys pradėjo bėgti, o tie du nusivijo. Jis pradėjo bėgti paskui juos, nes norėjo išsiaiškinti kas vyksta. Išgirdo šūvius, kas šaudė nematė. Pamatė, kad tie du su juo važiavę asmenys muša vieną vaikinų, todėl prie jų pribėgęs nustūmė stambesnio sudėjimo vaikiną į šoną, kad nemuštų gulinčio vaikino. Visi grįžo į automobilį ir išvažiavo į Jurbarką. To sumušto vaikino jis anksčiau nebuvo matęs. Jis paklausė dėl ko jie užpuolė tuos vaikinus, jie atsakė, kad su jais buvo kilęs konfliktas dar Šakių mieste, prie klubo. Dar jis paklausė kuris iš jų turėjo ginklą, koks tai ginklas ir tas stambesnis vaikinas atsakė, kad jis turėjo revolverį, kuris buvo užtaisytas garsiniai šoviniais ir šoviniais su guminėmis kulkomis. Revolverio tas vaikinas jam nerodė. Jis liepė revolverį išmesti tam, kad jeigu sustabdytu Jurbarke policija, kad jis neturėtų problemų. Tas vaikinas atsakė, kad revolveris legalus, jis jo neišmes. Įvažiavus į Jurbarką jis tuos vaikinus išleido prie sankryžos, o pats grįžo į namus. Kaltu neprisipažįsta, nes jis nieko nemušė, su niekuo dėl muštynių susitaręs nebuvo, jokio ginklo neturėjo ir jo nenaudojo (t. 2, b. l. 87).
Kaltinamasis L. P. teisme paaiškino, kad kratos metu kas buvo rasta net nežino, nes nedalyvavo kratos metu. Garažas nerakinamas. Važiavę BMW trys asmenys – nežinąs, kodėl nukentėjęs sako, kad matė keturis asmenis ir dar tuo labiau, kad matė vaiką. Juos stabdė tie vaikinai. T. K. sakė kaltinamajam stoti. Jeigu T. K. nebūtų paprašęs gal ir nebūtų sustojęs. Norėjęs pavežti tuos vaikinus. Sustojus iš automobilio išlipęs T. K., o L. P. atsidaręs langą ir norėjęs paklausyti kas vyksta. Išgirdęs triukšmą ir norėjęs išsiaiškinti ir užkirsti kelią konfliktui. Dar būtų tilpę jie į mašiną, aišku, būtų nusižengęs kelių eismo taisyklėms. Muštynių metu pribėgęs E. S. tuo metu, kai T. K. mušęs nukentėjusįjį ir bandęs atitraukti T. K., pirmą bėgusį. Jam iš paskos bėgęs E. S., L. P. – paskui E. S.. Parvirtus nukentėjusiajam, T. K. užgriuvęs ant jo ir pradėjęs mušti, tada pribėgęs E. S. prie jų ir bandęs atkelti T. K., paskui atbėgęs L. P. ir nustūmęs. E. S. nemušęs. Kad L. P. atpažino T. P., manąs, tai K. B. nuopelnai. K. B. klatinamasis nepažįstąs,niekas su juo nesieją. Yra nekaltas ir apie civilinius ieškinius nekalba. Šautuvo nematęs, tik matęs blykstes, kai šaudė bėgdamas T. K.. Paskui klausęs, iš kur jis gavęs ginklą – T. K. pasakęs, kad tai legalus šautuvas. Gal ir liepęs T. K. išmesti ginklą, bijodamas galimų nemalonumų, bet – negali to dabar atsiminti. Kaltinamasis buvęs išsigandęs po to įvykio. Su T. K. nebuvęs pažįstamas iki įvykio. Atkėlęs T. K. nuo T. P. ir jau nueinant šalin, matęs, kad nukentėjusysis jau keliasi, todėl nesiėmė jokių priemonių jam kviesti pagalbos, taip pat matė ir laukiančius T. P. draugus. Įvykio metu buvusi tamsi naktis (t. 5, b. l. 7-8).
Kaltinamasis L. P. teisme klausiamas apie akivaizdžius prieštaravimus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajme posėdyje jo duotuose parodymuose dėl asmenų, važiavusių kartu su juo, paaiškino, kad ikiteisminiame tyrime nenorėjęs pasakyti tų asmenų pavardžių, nes nebuvęs tikras ar tai tie žmonės, nenorėjęs apkaltinti tų žmonių (t. 5, b. l. 8).
Liudytojas K. B. parodė, kad nukentėjęs yra jo giminaitis – pusbrolis, bet tai netrukdys liudytojui duoti objektyvius parodymus. Su kaltinamuoju liudytojas nepažįstamas, bet anksčiau yra konfliktavę su kaltinamuoju gal prieš kokius tris metus. Liudytojas 2012-12-25 buvo atvykęs į Šakius – į klubą, išėję iš klubo ėję namų link, link Jurbarko, nes juos turėjo atvažiuoti pasiimti. Klube buvo iki pat jo darbo pabaigos. Kartu su liudytoju kelkraščiu ėjo T. P. ir I. A.. Esant jau prie miško jiems iš nugaros privažiavo juodas BMW, sustojo ir jų paklausė link kur einantys, gal juos reikia pavežti. Prie automobilio priėjo T. P. ir kaltinamasis išlipo iš automobilio vairuotojo pusės, rankoje turėjo šaunamąjį ginklą. Tai pamatę jie pradėjo bėgti – liudytojas ir I. A. bėgo link Šakių, o T. P. – į laukus, į pusnis. Dar liudytojas matė du siluetus prie M. K. iš automobilio išlipo kaltinamasis, liudytojas pagalvojo, kad reikia iš karto bėgti. Visi savaime suprato, kad reikia bėgti. Šūvius išgirdo nubėgę 10-15 metrų, kiek buvo šūvių negalįs pasakyti, – gal 3-4, į liudytoją nepataikė. Atsisukęs pamatė, kad T. P. guli ant žemės, o prie jo stovi trys asmenys. Tada liudytojas su I. A. pradėjo bėgti atgal link T. P.. Kaltinamasis su kitais asmenimis sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Liudytojas nuo T. P. buvo apie 50 metrų atstumu, buvo šviesi naktis, gerai matėsi. Jiems pradėjus bėgti link T. P., tada jie susėdo į mašiną ir nuvažiavo. Atbėgę prie T. P. pamatė, kad jis sužeistas, galva kruvina, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Liudytojas įsidėmėjo L. P., o kitų neįsidėmėjo ir negalėtų jų atpažinti. Rankoje L. P. turėjo revolverį. Liudytojas klube matė L. P., konflikto su juo ten nebuvo. T. P. iki tol nebuvo sumuštas, jis buvo visiškai sveikas, liudytojas viską geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu, tada sakė tiesą. Liudytojas nenukentėjo, nesupranta dėl ko prie jų sustojo ir pradėjo šaudyti. Kada išėjo iš klubo negali tiksliai pasakyti, nes neatsimena, – kai ten darbas baigėsi, tada ir išėjo. Automobilių kelyje niekas nestabdė. Kai automobilis sustojo, jie priėjo prie automobilio, kiek buvo asmenų automobilyje nepasakys, nežino (t. 4, b. l. 137).
L. T. K. nurodė pažįstantis L. P. iš matymo. Esąs įvykdęs nusikaltimus, buvęs Šakiuose klube, jo ten neįleidę, nes buvęs su treninginėmis kelnėmis. Išėjęs parūkyti į lauką, prie klubo jį išvadinę necenzūriniais žodžiais. Prie „kebabinės“ šalia klubo pamatęs L. P., kuris liudytoją su E. S. parvežęs namo. Važiuojant pamatęs keliu einančius asmenis, kurie liudytoją iškolioję prie klubo. Liudytojas paprašęs sustoti, išlipęs ir išsitraukęs dujinį pistoletą. Liudytojas šovęs kai jie bėgę, o vienas jų paslydęs ir parvirtęs. Paskui liudytoją pakėlęs L. P., kurio likimu liudytojas nesirūpinąs, buvę vieną kartą susitikę ir jis sakęs, kad dėl liudytojo nesąmonių turįs problemų. Liudytojas yra vieną kartą teistas už chuliganizmą, paskirta bausmė laisvės apribojimas. Kai L. P. pasakęs liudytojui, jog kad turįs dėl įvykio problemų, tada T. K. pats nuvažiavęs pas tyrėją. Kada važiavęs – neatsimenąs. Kada klubas užsidaręs, liudytojas neatsimenąs, tik žinąs, kad buvusi jau naktis – gal apie 2-3 val. Liudytojas į Šakius iš Jurbarko atvykęs apie 21-22 val., iki 3.30 val stovėjęs prie klubo, susitikęs E. S., dar pasivaikščiojęs po Šakius, – po Šakių „laisvės alėją“, perėjęs ją gal kelis kartus. Ar tuo metu snigę, ar nesnigę, – neatsimenąs, mano, jog buvusi žiema ir buvę šalta. Liudytojo treninginės kelnės buvusios šiltos. Liudytojas dėvėjęs treningines kelnes, aulinius batus ir pūkinę striukę. Atvažiavęs jis į Šakius su T. B., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), jis dabar užsienyje. L. P. buvęs vienas atvykęs 7 klasės juodu BMW automobiliu. Liudytojas prie klubo su E. S. rūkę, kai vienas asmuo pradėjęs juos kolioti, išvadinęs „pyderais“, „smalininkiniais“. Tada liudytojas nieko nesakęs, tik toliau nuo jų ramiai nuėjęs gal kokius 5 metrus į šoną. Kai klubas užsidaręs, tada važiavę namo. Su L. P. susitikę prie klubo. Jie važiavę iš Šakių link Jurbarko, pamatę kelio kaire puse, einančius tuos asmenis, – iki tos vietos važiavę gal 4-5 min. Tie vaikinai stabdę, automobilis sustojęs kelkraštyje, jie priėję prie mašinos. Liudytojas išlipęs kad juos įleisti atsisėsti į mašiną. Mašinos buvę tamsinti langai. Liudytoją atpažinę, kai jis išlipęs iš mašinos, – jie liudytoją T. K. stūmę. Tada liudytojas išsitraukęs ginklą, o jie pradėję bėgti. Automobilyje sėdėję trys asmenys, T. K. sėdėjęs vairuotojo pusėje ir išlipęs į kelio pusę. Automobilis sustojęs dešinėje kelio pusėje. Liudytoją kažkuris iš tų trijų asmenų pastūmęs, – kuris, jau neatsimenąs. Liudytojas su niekuo nepasišvietęs. Tas pats vaikinas, kuris buvęs prie klubo, pastūmęs liudytoją, o ar jis dabar esąs salėje, – neatsimenąs. Liudytoją pastūmęs į automobilio dureles. Prie BMW vairo sėdėjęs L. P., jis nebuvęs atsidaręs automobilio durelių, liudytojas vienas išlipęs iš automobilio, ginklą pirkęs internetu, tuo metu dar nereikėję jo registruoti. Ginklą liudytojas po to išmetęs, nes išsigandęs ir supratęs, jog padaręs nusikaltimą, nes sužalojęs žmogų. Ginklas be pavadinimo, panašus į revolverį, tik mažiukas. Kulkos guminės buvusios, kai šaudavęs, tai būdavęs garsas. Kai pirkęs šautuvą, tada sudėjęs kulkas. Ginkle buvę 6 šoviniai įdėti, kai jie visi trys bėgo, liudytojas paleidęs šūvį virš galvos, tada bėgęs link jų. Vienas iš jų bėgęs į laukus, o kiti nusukę į šoną. Liudytojas juos vijęsis todėl, kad prie mašinos liudytoją pastūmę ir dar būnant prie klubo jį įžeidę. Lauke prie klubo liudytoją pravardžiavę, kiek atsimena, tie visi buvę su kapišonais. Kodėl prie klubo su tuo liudytoją įžeidusiu tuomet nieko nesiaiškinęs, – negalįs pasakyti, tiesiog taip gavęsi. Pajutęs, kad L. P. pakėlęs liudytoją nuo to asmens, kurį pavijęs, kuriam sudavęs kelis smūgius rankom. Tuo metu buvę tamsu. Kai L. P. pakėlęs liudytoją, tada šis pasiėmęs pistoletą ir nuėjęs į automobilį. Tada T. K. dar nebuvęs teistas. Vaikystėje turėjęs problemų dėl sveikatos, nes nuo nervų vartojęs vaistus. Dabar jau neturįs tokių problemų, tada jam buvęs nustatytas hiperaktyvumas. Nežinąs, kodėl T. K. neatpažinę liudytojai, jis ir L. P. tarpusavyje nepanašūs. T. B. tik atvežęs liudytoją į Šakius ir palikęs, daugiau su juo nebendravęs Šakiuose. Kai važiavę namo, priekyje sėdėjęs E. S.. Liudytojas negalįs pasakyti ar tie asmenys buvę išgėrę, T. K. paprašęs, kad L. P. sustotų, kai stabdė kelyje. Kai liudytojas išlipęs iš automobilio, jie kažkokius žodžius sakę. Liudytojas tik pagasdinti norėjęs, tikrai nieko nenorėjęs sužaloti. L. P. tik pakėlęs T. K., o ne atplėšęs nuo kitų asmenų. Liudytojas vienas išlipęs iš mašinos, nematęs, kaip iš mašinos išlipę L. P. ir E. S. (t. 4, b. l. 157-158).
Liudytojas J. M. parodė, kad dirba tyrėju Marijampolės apskrities VPK Šakių RPK, šioje byloje veiksmus tik iš pradžių yra atlikęs ikiteisminio tyrimo metu, po to byla buvo atiduota į Marijampolės policijos komisariatą, paskui buvo perduota papildyti, tada liudytojas vėl su ja dirbo. T. K. pats atsirado byloje ir pasakė, kad jis yra kaltas. Tuo metu L. P. jau buvo apklaustas. L. P. parodymų liudytojas neprisimena – tik tiek, kad jis sakė važiavęs ir vežęs tuos asmenis, bet pats tvirtino nieko nedaręs. L. P., apklausiamas sakė, kad visi buvę nepažįstami. Tiriant įvykį nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad T. K. kaltas, – tik tiek, kiek pats T. K. prisipažino. Nukentėjusiojo parodymais ir kita bylos medžiaga buvo nustatyta, kad L. P. veikė aktyviausiai iš visų asmenų. Įtariamųjų byloje buvo ir daugiau, bet atiduodant bylą į teismą liko tik vienas L. P.. Liudytojas J. M. asmenų atpažinimą darė iš nuotraukų todėl, kad nukentėjęs yra iš Kauno, o įtariamasis – iš Smalininkų, tai toks atpažinimas buvo daromas dėl praktiškumo ir ekonomiškumo – baudžiamasis procesas numato ir tokį atpažinimo būdą. Dėl kaltinamojo dalyvavimo įvykyje – buvo ten jis ar ne, nekilo abejonių, nes jis pats prisipažino ten buvęs. Bet nukentėjusysis neatpažino pvz., nei Dmitrijevo, nei Naujoko, kuri pagal pirminę informaciją ten buvo buvę. Juk jei tyrėjęs būtų kažkaip klastojęs duomenis byloje, naudojęs neleistinus metodus, tai nukentėjusysis būtų galėjęs „atpažinti“ ir tuos nurodytus jam asmenis, bet taip nebuvo (t. 4, b. l. 158-159).
Liudytojas E. S. parodė, kad pažįsta L. P. iš matymo, nukentėjęs nepažįstamas. Tai buvo 2012 m. gruodžio 25, kai liudytojas atvažiavęs į klubą, į Šakius su taksi automobiliu iš (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs apie 23 val., klube linksminęsis, kartais išeidavęs parūkyti į lauką, kur sutikęs T. K.. Jis klube viduje nebuvęs, nes su treningais apsirengusio jo neįleidę. Klube daugiau pažįstamų nebuvę. Su T. K. kelis kartus susitikę, taręsi kaip važiuos namo. Kai uždarė klubą, jau buvę gal apie 3 val. nakties, išėję lauk, T. K. prie kebabinės pamatęs L. P. ir paprašęs, kad šis parvežtų namo. L. P. buvęs su BMW juodos spalvos automobiliu. Liudytojas atsisėdęs priekyje šalia vairuotojo, o T. K. – gale. Važiuojant pamatę tris jaunuolius, einančius link Jurbarko. T. K. sušukęs, kad L. P. sustotų. Sustoję jau pravažiavus tuos vaikinus, T. K. pirmas išlipęs į gatvės pusę, liudytojas išlipęs parūkyti ir rūkydamas išgirdęs, kaip jie ginčijasi, kaip kažkas, kažkam pasakė „gaidys“. Liudytojas neišgirdęs ką jie kalbėję, nes buvęs kitoje automobilio pusėje. E. S. nekreipęs dėmesio, kai išgirdęs pliaukštelėjimą, tada pamatęs, kaip T. K. nugara atsitrenkęs į mašiną, paskui pasigirdę žodžiai „jis turi ginklą“. Tie vaikinai pradėję bėgti į laukus ir T. K. pradėjęs juos vytis. Vienas parvirtęs ir T. K. ant jo užgriuvęs, ten jie mušęsi. Liudytojas pribėgęs ir bandęs „atplėšti“ juos. Kiek liudytojas pažinojęs T. K., tai žinojęs, kad jam su nervais prastai, jam užeiną priepuoliai. Liudytojas išsigandęs. Paskui atbėgęs L. P., jiedu T. K. atplėšę nuo vaikino. Sėdę į automobilį ir važiavę namo. Liudytojas atsigręžęs ir matęs kaip tas vaikinas atsistojęs. L. P. dar automobilyje baręs T. K., kad daręs nesąmones. Pistoletą L. P. liepęs išmesti, bet T. K. sakęs turįs leidimą pistoletui. Grįžę į Jurbarką, L. P. juos paleidęs prie bažnyčios. Kurį vaikiną T. K. vijęsis – nepasakysiąs, buvę tamsu ir nematęs. Sniego nebuvę. Liudytojas važiavęs į Šakius iš Rauktiškių kaimo, nuo šio kaimo iki Jurbarko apie 7 km. Liudytojas neatsimena, kiek sumokėjęs už taksi, kurį išsikvietęs internete pagal susirastą telefono numerį. Namuose buvę svečių, liudytojas neturėjęs ką veikti, tai sugalvojęs važiuoti į klubą Šakiuose. Liudytojas papasakojęs dabar kaip viskas buvę, negali paaiškėti, kad liudytojas teisme sakąs netiesą. Su T. K. išėję pasivaikščioti po Šakius. Kai eidavę parūkyti, tai pasiimdavę striukes. Kiek laiko vaikščioję – nepasakysiąs. Iš karto nepasakojęs apie pasivaikščiojimą su T. K. po Šakius, nes negalvojęs, kad tai svarbu. Oras tuo metu buvo 5 laipsniai šalčio, liudytojas buvęs šiltai apsirengęs. E. S. matęs kaip T. K. mušęs T. P. – mušęs vienas T. K. Nukentėjusysis gulėjęs ant nugaros kai jį mušęs T. K., jie buvę veidas į veidą. Automobilyje buvę tik jie trys, mažamečių vaikų nebuvę. Liudytojas tikrai nemušęs nukentėjusiojo.
Teisėjas, liudytojo E. S. parodymuose esant netikslumų ir prieštaravimų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 3 p. balsu perskaito jo ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamojo duotus parodymus (t. 2, b. l. 28, 33).
E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. gruodžio 25 d. apie 22-23 valandą, tikslaus laiko neprisimena, taksi automobiliu iš Jurbarko atvažiavo į Šakių mieste esantį naktinį klubą. Klubui užsidarant, lauke sutiko pažįstamą T. K., su kuriuo keletą metų mokėsis vienoje mokykloje. T. K. paklausė, su kuo jis grįš į namus, jis atsakė, kad nežino ir tuo metu pamatė prie kebabais prekiaujančio kiosko stovintį iš matymo pažįstamą vyriškį, kuris kiek, žino, yra iš Smalininkų. Šį vyriškį geriau pažinojo T. K. ir nuėjo jo paklausti ar jis jų neparveš į namus. Tas vyriškis parvežti sutiko. Po to jie dar palaukė kokias 5 minutes, o po sėdo į to vyriškio automobilį BMW ir išvažiavo. E. S. atsisėdo į priekinę keleivio sėdyne, T. K. – į automobilio galą. Išvažiavus iš Šakių, važiuojant pagrindiniu keliu, priekyje pamatė tris einančius vaikinus, kurie stabdė jų automobilį. Tada T. K. pasakė, sustotų juos pavežti ir vairuotojas sustojo. Jiems sustojus, T. K. atsidaręs dureles lipo iš automobilio, liudytojas taip pat lipo į lauką parūkyti, o vairuotojas liko automobilyje. E. S. išlipęs iš mašinos užsirūkė, o T. K. tuo metu kitoje pusėje kalbėjosi su tais keliu ėjusiais vaikinais, ką jie kalbėjosi – E. S. negirdėjo, tik išgirdo kaip vienas iš tų vaikinų garsiai pasakė, kad su tokiu “gaidžiu” jie nevažiuos ir išgirdo pliaukštelėjimą, panašų į tokį, koks būna suduodant smūgį. Kas kam smūgiavo – nematė, tačiau mano, kad smūgiavo T. K., nes jis po šio plaukštelėjimo nugara trenkėsi į automobilį. Po to E. S., eidamas link automobilio galo, išgirdo, kaip kažkuris iš tų vaikinų sušuko „atsargiai, jis turi ginklą" ar kažką panašaus ir tuo metu pamatė, kaip du iš tų vaikinų nubėgo link Šakių pusės, o vienas – į laukus. Tuo pačiu metu liudytojas pamatė, kad T. K. iškėlęs ranką į viršų iššovė du ar tris kartus į orą, o po to nubėgo paskui tą į laukus nubėgusį vaikina. Tada E. S. nubėgo paskui juos, nes bijojo, kad T. K. neužmuštų to vaikino, nes T. K. labai nervuotas, sunkiai valdosi. Po to E. S. pamatė, kad tas bėgantis vaikinas nugriuvo, prie jo pribėgęs T. K. taip pat griuvo ir tuo metu pasigirdo šūvis. E. S. pribėgus artyn, jis pamatė, kad T. K. užgulęs ant to pargriuvusio vaikino jam smūgiavo į galvos sritį ir kitas kūno vietas, tas vaikinas smūgiavo jam atgal, tai yra jiedu grūmėsi. E. S. bandė T. S. nuo to vaikino nukelti, tačiau jam to padaryti nepavyko, nes jis buvo per sunkus. Tuo metu atbėgo automobilio vairuotojas, kuris T. S. nuo to vaikino tiesiog nukėlė ir liepė eiti į automobilį. T. K. jo paklausė ir nuėjo link automobilio, tada nuėjo ir E. S. su vairuotoju. Eidamas atsigręžė ir pamatė, kad sumuštas vaikinas atsikėlė nuo žemės. Po to, važiuojant, vairuotojas liepė T. K. išmesti ginklą, tačiau šis atsakė, kad ginklui turi leidimą ir ginklo neišmes. Ginklo jis nerodė, tik pasakė, kad tai dujinis ginklas. Daugiau jie nieko nesikalbėjo, atvažiavo iki Jurbarko, kur E. S. išlipo. Nei E. S., nei vairuotojas tam vaikinui smūgių nesudavė – priešingai, ji gynė (t. 2, b. l. 28).
E. S. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad automobiliu BMW važiavo tik E. S., T. K. ir L. P.. Nei L. P., nei E. S. smurto vaikino atžvilgiu nevartojo, į jį nešovė, nematė, kad L. P. būtų turėjęs šaunamąjį ginklą – jį matė T. K. rankose.Ginklo apibūdinti negali. Iš kur gavo ginklą T. K. – nežino. Kur padėjo ginklą T. K. – nežino. Nematė, kad važiuojant automobiliu T. K. pro langą būtų išmetęs ginklą. Matė, kaip T. K. šovė į orą, tai yra, į viršų iššovė daugiau nei vieną kartą, tačiau kiek kartų – tiksliai pasakyti negali. Matė, kaip T. K. šovė bėgančio vaikino link. Vaikinas bėgo keliu išvažiavus iš Šakių, į kairę pusę, tai yra, į laukus. Neprisimena, ar T. K. šovė į bėgantį vaikiną ar šiam pargriuvus. Negali pasakyti, į kurią kūno vietą šovė T. K. vaikinui ir ar šiam pataikė, nes nematė. Tik girdėjo, kaip T. K. šovė. Nuo T. K. ir nepažįstamo vaikino stovėjo apie 5-6 metrų atstumu, buvo tamsu, todėl visko gerai nematė. Po šūvio E. S. pribėgo prie T. K. ir besigrumančio vaikino, bandė T. K. atitraukti nuo vaikino, tačiau nepajėgė. T. K. grumtynių metu tam vaikinui smūgių nesudavė E. S. matan. Iš viso nematė, kad T. K. būtų mušęs nepažįstamą vaikiną, girdėjo tik šūvius. Ką dėvėjo įvykio metu T. K. – nepamena. Jei gerai prisimena, L. P. įvykio metu dėvėjo juodos spalvos striukę. Įvykio metu E. S. dėvėjo juodos spalvos striukę, džinsines kelnes, sportinius batelius. Negali pasakyti ar atpažintų vaikiną, į kurį šovė T. K., o vėliau grūmėsi su juo (t. 2, b. l. 33).
Liudytojas E. S. po jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo teisiamajame posėdyje atsakydamas į klausimus parodė, kad tie parodymai teisingi, dar atsimena – kai liudytoją apklausė policijoje, jo niekas neklausinėjo, kas kaip buvo apsirengę. E. S. girdėjęs pokštelėjimą ir tada matęs kaip T. K. nugara trenkėsi į mašiną. Apie pasivaikščiojimą su T. K. po Šakius nieko nesakęs ikiteisminiame tyrime, nes per apklausą policijoje buvęs išsigandęs.
Nukentėjęs T. P. parodė, kad kaltinamojo ir liudytojų nepažinojo iki to įvykio. Į klubą Šakiuose atvažiavo kartu su pusbroliu K. B., tikslaus laiko neatsimena. Atvežė juos K. B. draugas Darius, o dėl gįžimo namo, tai K. B. pasakė, kad bus jo draugų ir juos parveš. Klube šoko, buvo vieną kartą išėję parūkyti. Klube prie jų dar buvo priėję K. B. draugai, kurių T. P. nepažinojo. Iš klubo išėjo apie 3 val., sutiko K. B. draugus, jie pažadėjo juos parvežti į Jurbarką. Bet jie visi iš karto netilpo į mašiną, tai vieną, kuris buvo girčiausias iš jų, įsodino į mašiną, o kitus sakė grįš paimti. Jiems kaire kelio puse einant keliu link Jurbarko, sustojo automobilis M. K. automobilis sustojo, jų paklausė, kur jie eina. Tada jie atsakė, kad link Jurbarko. T. P. priėjo prie automobilio ir atsidarė galines vairuotojo pusės dureles, – užsidegė šviesa ir jis pamatė, kad automobilio gale šone dešinėje sėdėjo vienas vyras, vienas sėdėjo priekyje, dar sėdėjo vaikas gale ir sėdėjo vairuotojas už vairo. T. P. pasakė, kad visi netilps, tai vairuotojas tuo momentu išlipinėjo iš mašinos. T. P. tuo metu dar nematė ar turi jis ką nors rankoje ar neturi. Nukentėjusiojo pusbrolis pradėjo rėkti, kad „jis turi ginklą, bėgam“. T. P. atsisuko pasižiūrėti, pamatė ginklą ir pradėjo visi bėgti – bėgo atgal link Šakių. T. P. nubėgo į laukus. Jį pasivijo L. P., kiti irgi atbėgo ir pradėjo mušti. T. P. prie galvos pridėjo pistoletą ir liepė gulti. Nukentėjusysis atsigulė ant žemės ir tuo momentu iššovė vieną kartą ir po to pradėjo jį spardyti. Atbėgo dar du ir visi pradėjo gulintį T. P. spardyti, šaudyti. Nukentėjusysis buvo labai išsigandęs, – gulėjo ir apsimetė, kad „atsijungė“, nes suprato, kad kitaip jie nebaigs jo spardyti. Tada dar porą kartų įspyrė į galvą, kažkas suriko „viskas, užteks“, tada dar kelis kartus įspyrė į galvą ir nubėgo. Kai jie nubėgo, T. P. dar pagulėjo, atsistojo ir ėjo link K. B.. Nukentėjusiajam buvo sužalota galva, ranka ištinusi, nuo šūvio sužalota ranka, nugaroje mėlynė nuo šūvio, apibrozdinimai. Kai jį mušė, tai jis dar klausė „už ką mane lupat“, bet pasakė, „tylėk, nušausiu“. Pradžioje T. P. mušė L. P., o paskui atbėgę ir tie kiti, kurie sėdėjo mašinoje. Pistoletą turėjo L. P.. Kai buvo atpažinimas, tai T. K. ir T. S. tarp jų neatpažino. Negalėjo jų atpažinti, nes nematė veidų, matė tik kūno sudėjimus ir raudoną striukę to asmens, kuris sėdėjo mašinos gale. Pagal įvykio eigą, tai ką teisme kalbėjo liudytojas T. K. neatitinka tiesos. Klube su niekuo nekonfliktavo, todėl T. P. nesuprato už ką gavo. Tikrai prie mašinos jokio susistumdymo nebuvo, nebuvo net apsižodžiavimo. T. P. tikrai nestabdė mašinų, jis ėjo pirmas, o ar kiti stabdė, – nežino. L. P. nepažinojo, jokio konflikto su juo neturėjo. Ar nukentėjusiojo pusbrolis turėjo konfliktą, – nežino. Į Jurbarką T. P. atvažiuodavo tik per šventes. Sužalojimus gydėsi apie mėnesį laiko. Ir dabar pasekmės liko – labai didelė baimė, bijo vaikščioti tamsoje. Kai priėjo prie automobilio, matė vairuotojo veidą, jį ir atpažino kai buvo parodytos nuotraukos per atpažinimą. Tik tada sužinojo vairuotojo pavardę. Civilinį ieškinį reiškia ir palaiko kaip nurodyta byloje. Dėl turinės žalos: buvo suplėšyta striukė, telefonas ir laikrodis sudužo, kepurė dingo, vaistus naudojo, nes labai skaudėjo galvą, dar buvo pirktas bintas perrišimui. Į neturtinės žalos sumą įeina įvykio metu ir po jo patirti išgąstis, skausmas, dabar dar esanti baimė vaikščioti, turėtas pažeminimas. Veidas po įvykio buvo labai ištinęs, sužalojimai praėjo po dviejų- trijų savaičių, labai ilgai gijo pirštas, nes negalėjo susiūti. Dėl tokių sužalojimų buvo nepatogumų, negalėjo sportuoti. Dar buvo reabilitacija, vaikščiojo į specialius šildymus, nes negalėjo rankos sulenkti. Į mankštas ir šildymus vaikščiojo tris mėnesius. Ilgą laiką negalėjo eiti į mokyklą, nukentėjo mokslai, turėjo atsiskaitinėti po pamokų. Ranka buvo sulaužyta, sužalota galva. Iki pilnametystės visus daiktus pirko tėvai, todėl tiksliai nežino dingusių ar sugadintų daiktų kainų. Tą vakarą buvęs blaivus, pusbrolis taip pat buvęs blaivus. Buvo smūgiai į galvą ir šaudė į nukentėjusįjį, tik neaišku ar visus kartus pataikė. Buvo užsidengęs galvą rankomis kai į jį šaudė, bet negali garantuoti, kad pataikė visus tuos šūvius – kelis šūvius jautė. Kai buvo pirma apklausa 2012 m. gruodžio 26 d., tą naktį tai dar buvo šokas ir tokiu momentu viską pasakyti kaip buvo tikrai negalėjo dėl patirto streso. Tikrai jam šovė šešis kartus į galvą, tik negali pasakyti, ar visus pataikė. Jautęs šūvio poveikius kai prie galvos buvo pridėtas pistoletas (t. 5, b. l. 6-7).
Teisėjas, nukentėjusiojo parodymuose esant netikslumų, neprisimenenat konkrečiai atskirų aplinkybių bei prašant kaltinamojo gynėjui, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p. balsu perskaito T. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 18-19, 20-21, 22, 23).
T. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-12-25 apie 23 valandą jis kartu su savo pusbroliu K. B. iš Jurbarko atvyko į Šakių mieste esantį naktinį klubą. Į klubą juos atvežė K. B. draugas, kuris į klubą nėjo, išvažiavo atgal į Jurbarką. Kiek vėliau į klubą atvyko trys K. B. draugai ir dvi draugės, kurių jis nepažįsta, vardų ir pavardžių nežino. Būnant klube jis ir jo draugai su niekuo nekonfliktavo. Klube jie buvo iki uždarymo 3 valandą. Kadangi juos į klubą atvežęs asmuo buvo išvažiavęs, tai jis su K. B. susitarė, kad juos į Jurbarką parveš klube sutikti asmenys. Kadangi jie visi vienu metu į automobilį netilpo, tai pirma išvažiavo du vaikinai ir dvi merginos, o jis su K. B. ir dar vienu vaikinu, kurio vardas Irmantas, išėjo pėsčiomis iš Šakių Jurbarko kryptimi, sutarę, kad juos einančius paims. Priėjus mišką, jie pamatė nuo Šakių pusės atvažiuojantį automobilį, kuris privažiavęs prie jų sustojo jų nestabdomas. Automobiliui sustojus, atsidarė vairuotojo langas ir už vairo sėdintis asmuo paklausė “kur einate“. Jis ar K. atsakė, kad eina į Jurbarką ir tada tas vairuotojas pasakė, kad jie sėstų į automobilį, jis juos paveš. Tada jie visi priėjo prie to automobilio, kuris buvo tamsios spalvos, 7 klasės BMW markės. Priėjęs prie automobilio jis atidarė jo kairės pusės galines dureles ir pamatė, kad automobilyje buvo keturi asmenys, du priekyje ir du gale. Jis pasakė, kad nėra vietos kur jiems sėsti. Tada išlipo vairuotojas, tuo pačiu metu iš dešinės pusės, per abejas dureles išlipo du vaikinai. I. K. sakant, kad jie bėgtų, nes vairuotojas turi šautuvą. Tada pirmi pradėjo bėgti K. su I., o jis paskui juos. Pradėjęs bėgti, jis atsisuko pažiūrėti ar jų nesiveja, išgirdo kaip vairuotojas liepė sustoti ir tuo metu kėlė rankoje laikomą daiktą, panašų į ginklą. Jis nusisuko ir bėgo tolyn, išgirdo šūvį ir pajuto smūgį į nugarą. Jis bėgo toliau, išgirdo dar dviejų šūvių garsus, tačiau į jį nepataikė, tiktai palei kojas matė kibirkštis. Šoko į griovį ir įsmigo į sniegą, suklupo. Matė, kad paskui jį tuo metu bėgo BMW vairuotojas. Jis bėgo į laukus, tačiau jam nubėgus apie 10 metrų jį pasivijęs asmuo trenkė kietu daiktu į galvą, nuo smūgio jis pasilenkė ir pajuto, kad jam į galvą įrėmė metalinį daiktą, mano, kad tai buvo ginklas ir liepė gulti, nes nušaus. Tada jis atsigulė ant žemės, veidu žemyn, ištiesdamas į šonus rankas. Tuo metu jis išgirdo šūvį ir pajuto smūgį į pakaušį, todėl mano, kad jam į galvą buvo iššauta. Tada jis pakėlęs galvą pamatė atbėgančius dar du asmenis ir dengėsi rankomis galvą. Pajuto smūgius į galvą ir į rankas, atrodo metaliniu daiktu, kuo galėjo būti ir šaunamasis ginklas. Tada jis bandė atsikelti, atsistodamas ant kelių, ir vieną iš tų asmenų bandydamas nusistumti. Tuo metu pajuto spyrį koja į apatinio žandikaulio dešinę pusę. Griuvo į šoną ir atsigulė ant žemės vėl užsidengdamas rankomis galvą. Išgirdo kaip du kartus tuščiai suspragsėjo ginklo daužiklis, o po to išgirdo šūvį ir pajuto, kad kažkas pataikė į kairės rankos, kuria jis dengėsi galvą, vidurinį pirštą. Po to pajuto, kad yra spardomas ne mažau trijų asmenų į įvairias kūno vietas, tačiau kiek smūgių buvo suduota – negali pasakyti. Daugiausia jam buvo smūgiuota į galvos sritį. Jis dar bandė pakelti galvą, tačiau vos tik pakėlė galvą ir spėjo pamatyti, kad šalia jo yra trys asmenys, pajuto spyrį į kaktą. Kuris iš tų asmenų jam spyrė į kaktą – pasakyti negali. Tada jis apsimetė, kad prarado sąmonę, pajuto dar keturis spyrius į galvą ir vieną spyrį į nugarą ir tada kažkuris iš tų asmenų pasakė, kad jau gana, po to jis pajuto dar vieną smūgį į galvą ir išgirdo, kad tie asmenys nubėgo, nuvažiavo automobilis. Iš šių asmenų jis galėtų atpažinti vairuotoją, nes jį gerai įsidėmėjo, matė jo veidą. Taip pat dar gal pamatęs galėtų atpažinti automobilio gale sėdėjusį vaikiną, kurį matė tuo metu kai atidarė automobilio galines duris ir salono gale užsidegė šviesa. Dar atsimena, kad šis asmuo vilkėjo šviesiai raudonos spalvos striukę, daugiau jo aprangos neįsidėmėjo. Koks šio asmens kūno sudėjimas jis pasakyti negaliu, atrodo, kad nestambus. Trečio asmens visiškai neįsidėmėjo, nematė nei jo veido nei aprangos. Ketvirtas automobilyje BMW buvęs asmuo, jam atrodė kaip vaikas, kurio amžius galėjo būti iki 10 metų amžiau. Šio asmens jis apibūdinti visiškai negali. Ar jis būdamas klube matė kurį nors iš automobilyje BMW buvusių asmenų pasakyti negali, nes jų tuo metu neįsidėmėjo. Ginklo jis apibūdinti negali, nes buvo tamsoka, matė jį tik labai trumpai, tuo metu kai jį laikęs automobilio BMW vairuotojas kėlė ranką ir taikėsi. Raudonai vilkintis asmuo sėdėjo automobilio galo dešinėje pusėje, o vaikas sėdėjo automobilio gale, už vairuotojo.
Nukentėjusiojo T. P. įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė byloje V. P. paaiškino, kad naktį kai sūnus davė parodymus, jie, tėvai, atvyko į Šakių ligoninę, sūnaus parodymai galėjo būti neadekvatūs, nes jis buvo labai sužalotas ir šoko būsenoje. Todėl pirminiai parodymai nėra labai tikslūs. Dėl turtinės žalos civilinių ieškionių – tai gal ne visi dokumentai, pagrindžiantys ieškinius, padarytos žalos dydį, pateikti byloje, nes dalis daiktų pirkti turguje ir jokių dokumentų niekas neišdavė. Dėl neturtinės žalos – tai atsižvelgiant į teismų praktiką, į tai ką jie patyrė, prašoma suma labai maža. Byloje yra jų darytos nuotraukos ir matyti kaip sūnus buvo sužalotas. Taip pat po sužalojimo buvo ilgas gydymas. Tėvų darbas nukentėjo, kai reikėjo padėti sūnui atsigauti, todėl neturtinės žalos toks dydis, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje (t. 5, b. l. 7).
Nukentėjusio T. P. atstovas pagal įstatymą A. P. palaiko V. P. paaiškinimą – ieškinys toks, kokia padaryta žala (t. 5, b. l. 7).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – dėžutė ginklui laikyti ir ginklo valymo šepetėlis, saugomi Marijampolės apskrities VPK (t. 2, b. l. 46-77).
K. L. P. padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., grindžiamas tokiais duomenimis:
- 2012-12-26 įvykio vietos apžiūros protokole su foto lentelėmis užfiksuota nusikaltimo vieta kelyje Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas, kurioje buvo sumuštas T. P., aprašyti ir nufotografuoti sniege esantys pėdsakai ir dėmė, panaši į kraują (t. 1, b. l. 13-15);
- 2013-01-02 apžiūros protokole aprašyta iš T. P. paimta striukė, užfiksuoti joje esantys pažeidimai, dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 35-41);
- iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 3426/12(02) nustatyta, kad T. P. konstatuota odos nubrozdinimai nugaroje, dešinio peties srityje yra padaryti šaunamuoju ginklu, turinčiu nedidelę nukaunamąją galią, dviejų šūvių pasėkoje; muštinės žaizdos galvos plaukuotoje srityje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kraujosruva kairės plaštakos IV piršo guolyje, stiprus kairės plaštakos sumušimas yra padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti 14 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra, 2012-12-26 ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai rankose galėjo būti padaryti savigynos metu. Stiprus kairės plaštakos sumušimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo T. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 73-74);
- iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1598/13(02) nustatyta, kad T. P. padarytas stiprus kairės plaštakos sumušimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo T. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Stiprus kairės plaštakos sumušimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo T. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant izoliuotai, odos nubrozdinimai nugaroje, dešinio peties srityje, muštinės žaizdos galvos plaukuotoje srityje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kraujosruva kairės plaštakos IV-o piršto nago guolyje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Stiprus kairės plaštakos sumušimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo T. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 82-83);
- 2013-01-07 kratos protokole užfiksuota, kad L. P. garaže, ant darbastalio buvo rastas mėlynos spalvos plastikinis dėklas ginklui laikyti ir dėkle esantis ginklo valymo šepetėlis, iš ko galima spręsti, kad L. P. turi šaunamąjį ginklą (2 t., b. l. 72-73); daiktai aprašyti 2013-01-11 apžiūros protokole (t. 2, b. l. 74-75);
- 2013-03-01 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjęs T. P., pasiūlius jam atpažinti asmenį, kuris jį sumušė, iš 5 jam atpažinti pateiktų asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 4 pažymėtą L. P. nuotrauką, parodydamas, kad šį asmenį atpažįsta iš veido bruožų, šukuosenos, galvos formos (t. 1, b. l. 26-27);
- 2013-04-08 akistatos tarp nukentėjusiojo T. P. ir įtariamojo L. P. metu T. P. patvirtino savo parodymus, kad iš automobilio išlipus L. P., jis išgirdo kaip K. B. sušuko, kad vairuotojas turi ginklą ir pradėjo bėgti, bėgdamas atsisuko ir pamatė, kad L. P. kelia ranką laikydamas joje daiktą, panašų į ginklą, nusisukęs išgirdo šūvį ir pajuto kaip kažkas pataikė jam į nugarą. Prieštaravimų tarp šių asmenų parodymų pašalinti nepavyko. L. P. parodė, kad kitų dviejų asmenų, kurie šaudė į T. P., jis „šiuo metu įvardinti nenori“ (t. 2, b. l. 99).
- iš Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2015-10-30 pažymos Nr. (8.42-10)-B8-1784 (t. 5, b. l. 1) matyti, kokia Kybartų meteorologijos stoties, artimiausios Šakiams, duomenimis 2012 m. gruodžio 25-26 d. buvo oro temperatūra, sniego danga.
Šioje baudžiamojoje byloje ypač aktualus įrodymų vertinimo klausimas. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.
Nukentėjęs T. P. atpažino kaltinamąjį kaip asmenį, pirmą pradėjusį smurtauti, mušusį jį, šaudžiusį į jį, – T. P. pasakė tai ką žino, kiek galėjo pamatyti, pažinti ir prisiminti. Liudytojas E. S. patvirtino, kad T. P. mušamas gulėjo ant nugaros, o jį mušęs asmuo – tik E. S. nurodė T. K., o ne L. P., buvo veidas į veidą vienas prieš kitą, tai yra tokioje padėtyje, kai nukentėjusysis galėjo gerai įsidėmėti užpuoliką. Kitų asmenų nukentėjęs neatpažino, tik nurodė, kad mašinoje buvo iš viso ne trys, o keturi asmenys, vienas iš jų apie 10 m. amžiaus vaikas, – kaltinamasis ir liudytojai T. K. bei E. S. šios aplinkybės įtikinamai nepaaiškino, tik ją, iš esmės neargumentuotai, neigė. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais šioje dalyje, nes jis neturi jokio suinteresuotumo teigti kitaip nei matė ir prisimena. Tuo tarpu kiekviena tokia detalė išryškina kaltinamojo ir liudytojų T. K. ir E. S. parodymų prieštaravimus ir kartu jų galimą nepatikimumą.
Kaltinamasis L. P. šioje byloje neigia savo kaltę, neišduoda kitų kaltininkų, nusikalstamos veikos bendrininkų, kurių tapatybės nepavyko nustatyti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme. Pasak kaltinamojo versijos, nusikaltimus, kuriais yra kaltinamas, padarė vienas T. K., o jis su E. S. tik stebėjo ir netgi bandė apginti nukentėjusyjį. Tačiau kaltinamasis negalėjo teismui įtikinamai paaiškinti, dėl kokių priežasčių, aplinkybių jį turėtų apkalbėti nukentėjęs T. P., kaltinamąjį atpažinęs kaip nusikaltimus prieš jį padariusį asmenį. Kaltinamasis nurodė motyvą, jog T. P. taip elgiasi neva dėl to, kad kažkada tarpusavyje konfliktavę L. P. ir T. P. pusbrolis K. B., apklaustas šioje byloje liudytoju. Tačiau tas konfliktas buvęs tik toks, kad pats kaltinamasis apie jį nieko daugiau negalįs paaiškinti, iš esmės jo net nežino, o aiškindamas apie tuos galimai priešiškus santykius su K. B., remiasi tik liudytojo K. B. teisme duotais parodymais – ta dalimi, kurioje liudytojas K. B. nurodė kažkada buvus tarp judviejų konfliktiškiems santykiams. Toks L. P. motyvas, dėl ko jį neva apkalba T. P., teismo atmetamas kaip neįtikinamas ir nepakankamas šiai kaltinamojo versijai pagrįsti.
Kaltinamasis taip pat negalėjo įtikinamai ir logiškai paaiškinti teismui, dėl kokių priežasčių ir aplinkybių jis ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje bei akistatoje su T. P. 2013-04-08 nenurodė T. K. ir E. S. kaip asmenų, kartu su juo važiavusių tą naktį. Teismas vertina tik kaip kaltinamojo išsisukinėjimą ir vengimą sakyti tiesą, kai L. P. aiškina tuomet gerai nepažinojęs tų asmenų ir nenorėjęs jų be reikalo apkalbėti, – net ir tokiomis aplinkybėmis tuomet galima buvo bent bendriausiais bruožais apibūdinti kartu važiavusius asmenis, įvardinti jų bruožus, išvaizdos, kalbos ir bendravimo, ypatumus, apsirangą ar jos fragmentus bei panašius požymius, tuo labiau, kad L. P. nurodė juos iki tol iš matymo pažinojęs. Darytina išvada, kad tuo metu kaltinamasis dar nebuvo suderinęs savo gynybinės įvykio versijos su T. K. bei E. S., todėl ir negalėjo šių asmenų įvardint ikiteisminio tyrimo pareigūnams.
Liudytojų T. K. ir E. S. parodymai, kuriuose nemažai prieštaravimų, tik patvirtina tokią teismo išvadą. Iš T. K., jau į pradėtą ikiteisminį tyrimą savo iniciatyva atvykusio ir prisistačiusio policijai nusikaltimus padariusiu asmeniu, parodymų teisme matyti, kad jis 2012-12-25, Šv. Kalėdų vakarą, atvažiavo į Šakius pašvesti, bet dėl netinkamos aprangos, – buvo su treninginėmis kelnėmis, nebuvo įleistas į klubą, todėl prastovėjo prie klubo per žiemos pakankamą šaltį, be jokio tikslo pravaikščiojo su E. S. Šakiuose ne mažiau penkių valandų, o į klubo vidų net nebuvo patekęs. Tačiau L. P. teisme nurodė T. K. tuoj po įvykio važiuojant link Jurbarko jam aiškinusį, jog T. K. taip pasielgė su tuo užpultu vaikinu, nes vienas jų kabinėjosi, įžeidė jį klube – tai yra vietoje, kur pasak T. K., jis net nebuvo patekęs.
Be to, liudytojas T. K. parodė, kad pasivijęs sudavė T. P. tik keletą smūgių, o kadangi pasak kaltinamojo, T. K. ir E. S. parodymų, daugiau niekas nukentėjusiojo nemušė, tai visiškai neatitinka specialisto išvadomis ir paties nukentėjusio T. P. parodymais nustatytų padarytų jam sužalojimų skaičiaus, pobūdžio, lokalizacijos. Teismas atkreipia dėmesį ir į T. K. labai aptakius, nekonkrečius parodymus, aiškinant apie jo veiksmus T. P. atžvilgiu su šautuvu ir nukentėjusiojo mušimą, į liudytojo T. K. netikslų ir nekonkretų šautunamojo ginklo, kurį pats neva įsigijęs ir naudojęs, apibūdinimą, – jis net negalėjo paaiškinti, kokios rūšies tas ginklas buvęs.
Liudytojas T. K. parodė, kad trys kelyje einantys vaikinai stabdė juos pravažiuojančius. Tačiau kaip nukentėjęs T. P., parodydamas tik apie savo veiksmus, taip ir liudytojas K. B., parodydamas apie jų visų trijų – T. P., I. A. ir savo veiksmus, parodė, kad nei vienas iš jų nei BMW, nei kitų pravažiuojančių automašinų nestabdė, nes jiems to ir nereikėjo – jie ėjo pasitikti iš Jurbarko jų turinčios atvažiuoti pasiimti automašinos, kuri jau nuvežė kitus draugus ir į kurią jie netilpo. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais logiškais ir nuosekliais nukentėjusiojo ir liudytojo K. B. parodymais.
Liudytojas T. K. parodė, kad prie sustojusios BMW priėjęs kažkuris iš trijų vaikinų jį pastūmė, ir tai, kaip vieno iš jų įžeidinėjimai, pravardžiavimasis T. K. atžvilgiu, buvęs pagrindas atsikeršyti T. P.. Nors kartu liudytojas T. K. teigia, kad norėjęs ne sumušti, o tik pagąsdinti nukentėjusyjį. Tačiau liudytojas E. S., parodydamas apie T. K. ir priėjusių prie automašinos vaikinų bendravimą teigė ir teismo perklausiamas pakartojo, kad tikrai girdėjo T. K. vieno iš vaikinų suduotą smūgio garsą – pokštelėjimą. Tą patį E. S. tvirtino ir ikiteisminiame tyrime (t. 2, b. l. 28). Akivaizdu, kad E. S. negalėjo girdėti to, ko nebuvo ir ko netvirtina ir pats T. K., tai yra pokštelėjimo nuo smūgio.
Teismui liudytojas T. K. negalėjo pagrįstai paaiškinti, kodėl jis, būdamas su E. S., pakentė, toleravo savęs visokį pravardžiavimą ir žeminimą prie klubo, tačiau praėjus jau pakankami ilgam laikotarpiui, pamatęs ir atpažinęs kelyje neva jį užgauliojusį vaikiną, liepė sustoti L. P. ir ėmėsi suvesti sąskaitas. Liudytojo T. K. atsakymas į tokį klausimą, jog „taip išėjo„ teismo neįtikina iš viso buvus tokiam konfliktui prie klubo, tuo labiau, kad niekas to daugiau nepatvirtino, net ir, pasak T. K., šalia buvęs E. S.. Be to, E. S. ikiteisminiame tyrime parodė, kad T. K. liepęs sustoti ties juos stabdančiais vaikinais, nes jie tik norėjo juos pavežti (t. 2, b. l. 28). Ten pat apklausiamas E. S. parodė, kad vienas iš vaikinų nubėgo į laukus, du – link Šakių, kai prieštaraudamas sau pačiam ir kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo K. B. parodymams teisiamajame posėdyje duodamas parodymus jau aiškino, kad visi vaikinai nubėgo į laukus ir T. K. pradėjęs juos vytis, vienas vaikinas parvirtęs ir T. K. ant jo užgriuvęs, ten jie mušęsi (t. 5, b. l. 5).
Neatitinka liudytojo E. S. aiškinimai faktinėms aplinkybėms ir apie oro salygas įvykio metu. – liudytojas teisme parodė, kad kai vaikščiojo su T. K. po Šakius buvo apie 5 laipsnius šalčio, o įvykio vietoje matęs mažai, nes buvę tamsu, nebuvę sniego. Tačiau iš Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2015-10-30 pažymos Nr. (8.42-10)-B8-1784 (t. 5, b. l. 1) matyti, kad gruodžio 25 d. 20 val. buvo ne minus, bet plius 5,5 pagal C; 23 val. – plius 5,2 pagal C; gruodžio 25 d. nuo 19.25 val. iki vakaro lijo, sniego dangos storis buvo 9 sm, gruodžio 26 d. – 2 cm. Apie sniego dangos buvimą įvykio vietoje teisme parodė ir nukentėjęs T. P., liudytojas K. B.. Tuo tarpu liudytojo T. K. atsakymai į klausimus apie oros salygas gruodžio 25 d. Šakiuose, kuomet jis nurodė apie 5 val. praleidęs gryname ore vaikščiodamas po miestą ir rūkydamas prie klubo, labiau panašūs į spėliojimą – liudytojas parodė, kad buvo žiema ir turėjo būti šalta.
Liudytojo E. S. parodymus ir aiškinimą, kad ikiteisminio tyrimo metu nepasakojęs apie pasivaikščiojimą su T. K. po Šakius, nes per apklausą policijoje buvęs išsigandęs, teismas vertina kaip jo bandymą pateisinti iki galo nesuderintą įvykio pateikimo išgalvotą versiją, kurioje gausu neatitikimų ir prieštaravimų.
Vertinant paties kaltinamojo L. P., liudytojų T. K. bei E. S. parodymus, negalima laikyti, kad jie yra nuoseklūs, logiški, patikimi – teismas tuos prieštaravimus išryškimo, juos analizuodamas. Teismo nustatyti akivaizdūs ir reikšmingi prieštaravimai, nustatant įvykių eigą iki nusikaltimų padarymo ir po jų, nusikalstamas veikas betarpiškai padariusius asmenis, nusikalstamų veikų pobūdį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, įpareigoja teismą jais abejoti ir vertinti kaip nepatikimus. Teismas sutinka su byloje liudytoju apklausto J. M., atlikusiu ikiteisminį tyrimą byloje, teiginiu, jog be paties T. K. prisipažinimo, padarius L. P. inkriminuojamus nusikaltimus, daugiau nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, tarpusavyje suderinti kaltinamojo L. P., liudytojų T. K. ir E. S. aukščiau išanalizuoti parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir yra pagrindas teismui priimti atskirą procesinį dokumentą dėl T. K. ir E. S. galimai žinomų melagingų parodymų, kuriais siekiama nepagrįsto ir neteisėto kaltinamojo L. P. išteisinimo, davimo.
Kartu pastebėtina, kad tiek nukentėjusiojo, tiek jo pusbrolio K. B. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, juos patvirtina kiti bylos įrodymai. Tam tikri nežymūs nesutapimai nedaro šių parodymų nepatikimais. Akcentuotina ir tai, kad giminystės ryšys tarp T. P. ir K. B. nėra pagrindas konstatuoti nukentėjusiosios šalies parodymų nepatikimumą, nes minėti parodymai, kaip pažymėta, yra neprieštaringi, vieni kitus patvirtinantys, todėl teismas pagrįstai jais vadovaujasi spręsdamas L. P. kaltės klausimą.
Byloje pakanka duomenų, įrodymų dėl kaltinamojo padarytų nusikaltimų – neabejotinai nustatyta, kad nusikaltimuose aktyviai dalyvavo L. P. Netiesiogiai tai įrodo ir kratos metu ginklo valymo reikmenys, prijungti šioje byloje daiktais, turinčiais įrodomąją reikšmę, rasti L. P. garaže. Teismas atmeta L. P. versiją, kad ties daiktai ne jo, kad patalpa naudojosi ir patekti į garažą gali bet kas, – įrodymai vertinami ne tik kiekvienas atskirai, bet ir sąsajoje vieni su kitais, sistemiškai.
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmių skyrimo pagrindų
Kaltinamojo L. P. nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis L. P. viešoje vietoje, – kelyje Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas, kitų asmenų – K. B., I. A. akivaizdoje, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, iš chuliganiškų paskatų, be jokios dingsties, elgdamasis ypatingai įžūliai, kas pasireiškė smurto panaudojimu, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčia šovė ne mažiau 6 kartus iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto, galimai nedidelės nukaunamosios galios šaunamojo ginklo į nukentėjusį T. P., du kartus pataikydamas į nugarą, po to spyrė bei sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytą skaičių smūgių T. P. minėtu šaunamuoju ginklu į įvairias kūno vietas, ir nukentėjusiajam bendrais veiksmais 17 trauminių poveikių padarė odos nubrozdinimus nugaroje, dešinio peties srityje, muštines žaizdas galvos plaukuotoje srityje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kraujosruvą kairės plaštakos IV piršto guolyje, stiprų kairės plaštakos sumušimą, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, – padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. 8 p. ir BK 138 str. 1 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupė (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamajam L. P. 2012-12-28 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 112-113).
Kaltinamasis L. P. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. buvo laikinai sulaikytas 2012-12-27 15 val. 10 min. (t. 2, b. l. 82 ), paleistas 2012-12-28 15 val. 41 min. (t. 2, b. l. 83).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, – nusikaltimai nesunkus (BK 284 str. 1 d.) ir apysunkis (BK 138 str. 2 d. 8 p.); į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas, numatytas BK 284 str. 1 d. padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai, o nusikaltimas, numatytas BK 138 str. 2 d. 8 p. – esant neapibrėžtai tyčiai, tai yra nekonkretizuojant galimų padarinių, tai yra sveikatos sutrikdymo pobūdžio ar laipsnio, tačiau leidžiant atsirasti bet kuriam iš jų; į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, – nusikaltimai padaryti dėl nepagrįsto nesivaldymo, visuomenės negerbimo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą – yra pilnametis, anksčiau teistas, turintis 9 klasių išsilavinimą, niekur nedirbantis, vedęs, augina žmonos dukterį, G. P., gimusią 2009-12-26; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę; į tai, kad visiškai nepripažįstami byloje reiškiami Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl priteisimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, T. P. reiškiamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškiniai ir, atitinkamai, jokia civilinių ieškinių dalis nėra atlyginta.
Teismo vertinimu, kaltinamajam pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d. skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės; paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos jų apėmimo būdu. Paskyrus bausmę, ji subendrintina su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-07-25 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtina galutinė bausmė, kurią nustatytina atlikti pataisos namuose.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Byloje kaltinamajam reiškiami civiliniai ieškiniai: nukentėjęs T. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 30 000 Lt (8688,60 Eur) ir turtinės žalos 2285,94 Lt (662,05 Eur) atlyginimo (t. 1, b. l. 85-91); nukentėjusiojo T. P. atstovė pagal įstatymą V. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 5000 Lt (1448,1 Eur) sumai (t. 1, b. l. 85-91); nukentėjusiojo T. P. atstovas pagal įstatymą A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 5000 Lt (1448,1 Eur) sumai (t. 1, b. l. 85-91); Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytų T. P. sužalojimo gydymo išlaidų atlgyginimo 409,22 Lt (118,52 Eur) sumai (t. 1, b. l. 96-98, 102).
Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d. numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginia nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Teismas pripažįsta, kad dėl tyčinių kaltinamojo L. P. – atsakovo, veiksmų nukentėjusiam T. P. – ieškovui, padaryta turtinė žala, tai yra egzistuoja visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. T. P. po kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu iš esmės prarado – daiktai tapo netinkamais naudoti, mobilaus ryšio telefoną, laikrodį, drabužius, nurodytus civiliniame ieškinyje (t. 1, b. l. 88), turėjo išlaidų vykdamas pas gydytojus, pirkdamas vaistus bei kitų sunkiai suskaičiuojamų ir parodomų išlaidų.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto vertė yra nustatoma pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Teismas atkreipia dėmesį, kad civilinis ieškovas T. P. dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtą turtinę žalą civiliniame ieškinyje grindžia dalimi išlikusių kvitų, kuriuose išlaidų suma sudaro 140,94 Lt (40,82 Eur) (t. 1, b. l. 90-91). Likusią ieškinio dalį sudaro sumos, kuriomis civilinis ieškovas T. P. pats įvertino sugadintus daiktus. Baudžiamojoje byloje nėra pateikti T. P. patirtos visos turtinės žalos dydį pagrindžiantys įrodymai – pirkimo kvitai, vertinimo aktai ar kiti finansiniai dokumentai. Nukentėjęs T. P. nurodė, jog jam padarytą turtinę žalą jis įvertino pagal daiktų rinkos kainą, atmetus jų nusidėvėjimą. Teismas laiko, kad atsižvelgiant į faktą, jog pagal padarytų nusikaltimų prieš nukentėjusyjį pobūdį, dėl daugybinių smūgių jam sudavimo, jo prievartinio voliojimo ant žemės ir atitinkamai su juo buvusių aksesuarų – laikrodžio, mobilaus ryšio telefono sugadinimo bei sudaužymo, dėl drabužių sutepimo, sudraskymo, sukruvinimo bei kitų nustatytų aplinkybių, reali žala jam iš tiesų buvo padaryta. Nelogiška, neteisinga bei neprotinga būtų reikalauti iš nukentėjusiojo pateikti visų sugadintų nurodomų daiktų įgijimą ir jų vertę patvirtinančių dokumentų – nukentėjusysis objektyviai negalėjo žinoti ir numatyti tokio poreikio įrodinėti bei pagrįsti. Teismas, civiliniam ieškovui nepateikus rankinio laikrodžio “Paliot” įsigijimą ir jo vertę patvirtinančių dokumentų, sudaužyto laikrodžio žalos atlyginimo dalyje sumą iš reikalaujamų 1200 Lt (347,54 Eur) sumažina iki 500 Lt (144,84 Eur). Todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principų kriterijais, teismas vertina nukentėjusiam T. P. esant priteistinus 1585,94 Lt (459,32 Eur) turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo L. P.. Likusioje dalyje T. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Už T. P. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. ir CK 6.280 str., iš kaltinamojo L. P. priteistina Kauno teritorinės ligonių kasos prašoma 409,22 Lt (118,52 Eur) suma (t. 1, b. l. 96-98, 102).
Teismo vertinimu, neginčytina, kad nusikaltimų padarymo metu nepilnamečiu buvusio nukentėjusiojo tėvai dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, kaip jie ir nurodo savo civiliniame ieškinyje (t. 1, b. l. 88-89), patyrė tam tikrus neigiamus dvasinius išgyvenimus, sunkiai materialine prasme pamatuojamą skausmą bei rūpesčius, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką iš kaltųjų asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d., tėvams ar kitiems netiesiogiai nukentėjusiems asmenims neturtinė žalą nepriteisiama. Neturtinė žala atlyginama tik tiesiogiai nuo šių nusikaltimų nukentėjusiems asmenims – šiuo atveju nukentėjusiam T. P.. Nukentėjusiojo tėvų V. P. ir A. P. neturtinės žalos atlyginimo civiliniai ieškiniai – priteisiant po 5000 Lt (1448,10 Eur) kiekvienam jų iš kaltinamojo, netenkintini.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas, priteisdamas asmeniui kito asmens nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, negalavimų pobūdį, trukmę ir kita. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Taip pat žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).
Teismas pripažįsta, kad dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiam T. P. tikrai padaryta neturtinė žala, – jis patyrė teisiamajame posėdyje bei jo civiliniame ieškinyje motyvuotai nurodytus fizinį skausmą, negatyvius dvasinius išgyvenimus, įvairius ribojimus ir nepatogumus dėl jam padarytų sužalojimų, – tokie išliekamieji reiškiniai kaip baimė būti vienam, būti užpultam, nukentėjusįjį, jo pagrįstu ir akivaizdžiai suprantamu teigimu, persekioja iki šiol, neaišku, kada jie išnyks.
Teismas, šioje baudžiamojoje byloje įvertindamas neturtinės žalos nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgdamas į tai, kad: nusikalstama veika, kurios metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusio T. P. sveikata, padaryta tyčia; nukentėjusysis patyrė šiame nuosprendyje teismo aptartus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, suvaržymus ir nepatogumus; kaltininkas nepripažįsta savo kaltės ir civilinio ieškinio; kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, sveikas, gali dirbti ir uždirbti; yra vedęs, augina žmonos nepilnametę dukterį. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus civilinius ieškinius (tiesiogiai nuo nusikaltimų nukentėjusiems asmenims priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos yra: pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. – nuo 10 000 Lt iki 15 000 Lt; pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – nuo 5 000 Lt iki 10 000 Lt), sprendžia, kad protingas ir teisingas nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 12 000 Lt (3475,44 Eur).
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. bei BK 284 str. 1 d., ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 3 m.;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 m.
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. pagrindu paskirtą bausmę subendrinti su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-07-25 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 m. (keturiems metams) ir 20 MGL (755,01 Eur) baudą. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti L. P. laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2012-12-27 iki 2012-12-28.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš L. P. 118,52 Eur (409,22 Lt) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Europos a. 1, Vilnius, naudai.
T. P. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.
Priteisti iš L. P. nusikaltimais padarytos: turtinės žalos 459,32 Eur (1585,94 Lt) ir neturtinės žalos 3475,44 Eur (12 000 Lt) civiliniam ieškovui T. P.. Likusioje dalyje T. P. civilinių ieškinių netenkinti.
Civilinių ieškovų V. P. ir A. P. civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžutę ginklui laikyti ir ginklo valymo šepetėlį, saugomus Marijampolės apskrities VPK, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Šakių rajono apylinkės teismui.