- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-20
- Bylos Nr.
- II-1077-961/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01224-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Pažeidėjas
- A. Č.
- Advokatai
- Albertas Kučinskas
dalyvaujant skundo pareiškėjui A. Č., jo įgaliotajam atstovui advokatui Albertui Kučinskui,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotajai atstovei Dovilei Švabauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto
A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės 2024 m. birželio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-968-2024 (ROIK 23218705962).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija, Tarnyba) vyriausiosios specialistės 2024 m. birželio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-968-2024 (ROIK 23218705962) buvo konstatuota, jog A. Č., būdamas mažametės E. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu, netinkamai vykdo tėvų pareigą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.155 straipsnyje, 3.161 straipsnio 3 dalyje, 3.170 straipsnio 2, 4 dalyse, nes nesudarė sąlygų ir kliudė vaikui bendrauti su motina telefonu, kas sukėlė vaikui neigiamus jausmus, liūdesį, neužtikrino jo teisėtų lūkesčių, kadangi kiekvieną savaitę būnant pas tėvą, vaikas tikėjosi ir laukė pokalbių telefonu su motina.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatyta, kad E. Č. su kiekvienu iš tėvų bendrauja kas savaitę: neporinėmis savaitėmis dukra būna su motina L. G.-Č., o porinėmis savaitėmis – su tėvu A. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi vaiko bendravimo su kiekvienu iš tėvų tvarka buvo papildyta, A. Č. dukros bendravimo su juo laikotarpiu turi pareigą sudaryti sąlygas ir jokiais veiksmais nekliudyti L. G.-Č. su vaiku susisiekti ir bendrauti mobiliuoju telefonu kiekvieną dieną nuo 17.00 val. iki 20.00 val. – vaiko mama su vaiku bendrauja telefono numeriu +(duomenys neskelbtini).
A. Č. nuo 2023 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtos nutarties nesudarė sąlygų ir kliudė mažametei E. bendrauti su motina telefonu, porinių savaičių dienomis, t. y. tomis savaitėmis, kai vaikas pagal 2022 m. birželio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį būna su tėvu, paimdamas iš vaiko mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele Nr. +(duomenys neskelbtini) (kuris priklauso vaiko motinai L. G., už kurį ji apmoka) pirmą bendravimo dieną ir grąžindamas jai telefoną po savaitės, paskutinę bendravimo dieną, o būtent: nuo 2023-02-20 iki 2023-02-27; nuo 2023-03-20 iki 2023-03-27; nuo 2023-04-03 iki 2023-04-10; nuo 2023-04-17 iki 2023-04-24; nuo 2023-05-01 iki 2023-05-08; nuo 2023-05-15 iki 2023-05-22; nuo 2023-07-10 iki 2023-07-17; nuo 2023-07-24 iki 2023-07-31; nuo 2023-08-07 iki 2023-08-14; nuo 2023-08-21 iki 2023-08-28; nuo 2023-09-04 iki 2023-09-11; nuo 2023-09-18 iki 2023-09-25; nuo 2023-10-02 iki 2023-10-09, nuo 2023-10-16 iki 2023-10-23; nuo 2023-10-30 iki 2023-11-06; nuo 2023-11-13 iki 2023-11-20; nuo 2023-11-27 iki 2023-12-04; nuo 2023-12-11 iki 2023-12-18.
Nutarime konstatuota, kad vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja šeimos ryšiai. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Nagrinėjamu atveju A. Č. veika buvo nukreipta į vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, kas neatitinka tinkamo tėvų valdžios realizavimo. Jis, kaip mažamečio vaiko tėvas, žinodamas, kad turi tiek įstatymu, t. y. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, 3.170 straipsnio 2, 4 dalyse, tiek 2023 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą pareigą sudaryti sąlygas ir jokiais veiksmais nekliudyti vaikui bendrauti mobiliuoju telefonu su motina, šios pareigos piktybiškai nevykdė. Taip pat konstatuota, kad A. Č. galėjo ir privalėjo numatyti, kad tokiu savo elgesiu jis pažeis savo mažamečio vaiko teisę netrukdomai bendrauti su tėvais/motina, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, t. y. vieną iš pagrindinių vaiko teisių, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau ir – VTAPĮ) 12 straipsnio l dalyje.
Tokiais savo veiksmais A. Č. pažeidė vaiko teisę bendrauti su savo tėvais ar vienu iš jų, nustatytą VTAPĮ 12 straipsnio l dalyje, CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, 3.170 straipsnio2, 4 dalyse, nevykdė tėvų pareigos, nustatytos CK 3.155 straipsnyje, t. y. nepanaudojo tėvų valdžios užtikrinant vaiko interesus. Tuo jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 73 straipsnio 2 dalyje; jam paskirta 60 Eur dydžio bauda (1 t., b. l. 11-14).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Č. pateikė skundą dėl minėto nutarimo, kuriame nurodė, kad skundžiamas nutarimas grindžiamas prielaidomis, nesant jokių pareiškėjo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Nenustatyta, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus savo vaiko atžvilgiu atliko pareiškėjas, kada ir kaip pasireiškė jo kaltė bei kaip pareiškėjo elgesys pažeidė vaiko teises ir interesus. Vilniaus miesto apylinkės teismas santuokos nutraukimo byloje (c. b. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui A. Č. ir atsakovo priešieškinį, 2022 m. birželio 27 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. Č. tvarką, pagal kurią vaikas su kiekvienu iš tėvų bendrauja kas savaitę – neporinėmis savaitėmis dukra būna su motina, o porinėmis savaitėmis – su tėvu. Teismas 2023 m. vasario 20 d. nutartimi papildė 2022 m. birželio 27 d. nutartį dėl bendravimo su vaiku telefonu tvarkos. Vaiko buvimo pas pareiškėją (tėvą) savaitę dukra niekada nesiskundė negalėjimu (draudimu) bendrauti su motina, bylos medžiagoje nepateikta jokių objektyvių duomenų, išskyrus L. G. paaiškinimus. Tiek policija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, tiek Tarnyba, priėmusi skundžiamą nutarimą, neišsiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių ir nesurinko įrodymų (neišsiaiškino, kieno telefonu L. G. filmuoja savo telefoną (vaiko telefonu) ir kad pati padaro taip, kad neitų priskambinti, tikslu rinkti įrodymus), dėl įvykių neapklausė pareiškėjo ir vaiko, todėl administracinio nusižengimo bylos aplinkybes išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai bei padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas piktybiškai nevykdo pareigų savo dukros atžvilgiu. Bylos medžiagoje nėra absoliučiai jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų administracinio nusižengimo protokole nurodytus teiginius apie pareiškėjo (tėvo) naudojamą psichologinį smurtą ar jėgą vaiko atžvilgiu (neaišku, kokia forma pareiškėjas „smurtauja“) bei kokiais įrodymais remiantis nustatytas psichologinio smurto ir/ar jėgos panaudojimas. Kita vertus, nutarimas yra prieštaringas ir nelogiškas, nes neaišku, kodėl vaikui leidžiama bendrauti su pareiškėju (tėvu), kuris prieš vaiką naudoja smurtą. Administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes protokolas surašytas be pareiškėjo paaiškinimų, be to neaiškus pažeidimo padarymo laikas (00.00 val.). Skundžiamas nutarimas taip pat priimtas, nesant pareiškėjo paaiškinimų dėl įvykių, nurodant 2023 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjo Tarnyboje išdėstytus argumentus, tačiau tai nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių, be to, niekaip neįrodo pareiškėjo kaltės padarius administracinį nusižengimą. Kad pareiškėjas kliudo dukrai bendrauti telefonu su motina, nesudaro tam sąlygų, yra deklaratyvūs Tarnybos teiginiai, kurie nepagrįsti objektyviais įrodymais. Atkreipia teismo dėmesį ir į tai, kad „neigiamą nusistatymą“ vaiko bendravimui su motina, pareiškėjo veiksmus kaip savivaliavimą, nenorą leisti dukrai bendrauti su motina konstatuoja Tarnyba, kurios veiksmus ir neveikimą pareiškėjas skundė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, kuri savo išvadoje konstatavo Tarnybos veiklos trūkumus, ir kuri yra šališka pareiškėjo atžvilgiu. Dėl nutarties nevykdymo L. G. kreipėsi į antstolį. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Duomenų, kad pareiškėjas trukdytų antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą, bylos medžiagoje nėra. Antstolis pareiškėjo (skolininko) veiksmuose pažeidimo nemato, todėl L. G. kreipėsi į policiją ir Tarnybą, kurios, nesant jokiu įrodymų, pareiškėją patraukė administracinėn atsakomybėn. Nutarimas yra neteisėtas ir visiškai nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, o administracinė teisena A. Č. atžvilgiu nutraukta (1 t., b. l. 2-5).
Atsiliepimas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad A. Č. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad mažametės E. Č. teisė gyventi ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu A. Č. kas antrą savaitę-įstatymų nustatyta tvarka yra numatyta 2022 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi dėl laikinosios bendravimo tvarkos. Šią E. Č. teisę pagal VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą turi užtikrinti abu tėvai, tiek motina L. G., nesudarydama kliūčių perduoti dukrą tėvui A. Č., tiek tėvas A. Č., pasiimdamas dukrą ir įgyvendindamas visas su vaiko teisių užtikrinimu susijusias tėvo pareigas ir teises. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi vaiko bendravimo su kiekvienu iš tėvų tvarka buvo papildyta, A. Č. dukros bendravimo su juo laikotarpiu turi pareigą sudaryti sąlygas ir jokiais veiksmais nekliudyti L. G.-Č. su vaiku susisiekti ir bendrauti mobiliuoju telefonu kiekvieną dieną nuo 17.00 val. iki 20.00 val. - vaiko mama su vaiku bendrauja telefono numeriu +(duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2023 m. liepos 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate buvo gautas L. G. pranešimas, kad jos mažametės dukters E. Č. tėvas A. Č. neteisėtai trukdo savo vaikui, t. y., nepilnametei dukrai E. Č., naudotis savo teisėmis ir laisvėmis panaudodamas psichologinį smurtą ar jėgą, būtent per jam priklausančias vaiko priežiūros savaites piktybiškai nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutarties, nesudaro sąlygų dukrai bendrauti su mama telefonu. Dukros liudijimu, iš jos prievarta, panaudojant psichologinį smurtą ir/ar jėgą, atimamas telefono aparatas, kuris priklauso vaiko motinai. Pažymėjo, kad nuo 2023 m. vasario 20 dienos teismo nutarties priėmimo nė karto nepavyko susisiekti su dukra telefonu. A. Č. argumentai, išsakyti 2023 m. rugsėjo 22 d. vertinant vaiko situaciją (reg. Nr. 1VSV-5395), kad skambučiai nereikalingi, E. pati, kai nori, gali bendrauti telefonu, bet ji nenori, jis siūlo vaikui paskambinti mamai, bet vaikas atsisako, taip pat, kad nutartyje yra patvirtintos nuotolinio bendravimo su vaiku sąlygos, bet ne prievolė, įrodo A. Č. kaltę padarius administracinį nusižengimą. A. Č. veiksmai, kliudymas vaikui bendrauti telefonu su motina, sąlygų tam nesudarymas, vaiko telefono paėmimas parodo jo išankstinį, neigiamą nusistatymą vaiko, tuo metu, kai ji yra su tėvu, bendravimui su motina, jo veiksmus galima vertinti kaip savivaliavimą, nenorą leisti dukrai bendrauti su motina ir tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams. Toks mažametės tėvo elgesys sukelia vaikui nestabilumo, nesaugumo būseną, pažeidžia mažametės interesus. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad A. Č. nesudarė sąlygų ir kliudė mažametei E. Č. bendrauti su motina telefonu, kas sukėlė vaikui neigiamus jausmus, liūdesį, neužtikrino jos teisėtų lūkesčių, kadangi kiekvieną savaitę būnant pas tėvą, vaikas tikėjosi ir laukė pokalbių telefonu su motina. Pareiškėjas paaiškinimų administracinio nusižengimo byloje nepateikė, 2024 m. gegužės 25 d. gautas A. Č. atstovo advokato Alberto Kučinsko prašymas administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka 2024 m. birželio 18 d. 09.00 val., tačiau minėtu laiku į bylos nagrinėjimą A. Č. neatvyko, apie neatvykimo priežastis neinformavo. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo (nesikooperavimo) ar nepakankamo bendradarbiavimo vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo tėvų atžvilgiu. Iš 2024 m. birželio 18 d. priimto nutarimo matyti, kad jame nurodyti visi ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai, o nusižengimo padarymo aplinkybės atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Nutarime nurodyta ne tik pati blanketinė teisės norma (ANK 73 straipsnio 2 dalis) ir konkreti teisės norma, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs (CK 3.155 straipsnis, VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalis), bet nurodyti ir konkretūs administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Č. veiksmai, kuriais pasireiškė galiojančio teisinio reguliavimo ir vaiko teisių pažeidimas. Šioje byloje administracinio nusižengimo teisena pradėta nepažeidžiant ANK 590 straipsnio nuostatų, o nutarimas priimtas kompetentingo pareigūno ir atitinka ANK 618 straipsnio, 608 straipsnio 5 dalies nuostatas (2 t., b. l. 50-53).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Č. teismo posėdyje palaikė savo skundo argumentus. Paaiškino, kad apskritai nelabai supranta, už ką yra nubaustas, ar už teismo nutarties nevykdymą, ar už psichologinį smurtą. Tiek policija, tiek antstolis atsisakė jį bausti, nes nėra įrodymų dėl psichologinio smurto ar kitos jo kaltės buvimo. Jis niekada nedraudė vaikui bendrauti su mama. Vaikas žino tiek tėvo, tiek mamos numerius atmintinai. Vaikas visada turi telefoną ir gali paskambinti bet kuriam. Jeigu dukra pati nenori bendrauti su mama, tai jos neprivers. Visos sąlygos bendrauti yra. Mama specialiai skambina vakarinės mokyklos mokytojoms, kad turėtų pagrindą jį persekioti. Vaiko apklausa buvo suderinta su Tarnyba ir vaiko motina. Klausimai buvo paruošti tiksliniai, kad mergaitė atsakytų taip, kai reikia jiems. Vesdama į apklausą vaiką, mama iš anksto nurodo, ką reikės sakyti. Jei jis būtų blogas vaikui, vaikas gerai apie jį neatsilieptų. Apklausos apskritai darytos nekompetentingų specialistų. Tarnybai buvo pateikta teismo psichologo vertinimo išvada, kurioje buvo parašyta, kad vaiko mama manipuliuoja dukra, daro jai psichologinį spaudimą. Mama liepia jai sakyti, ką nori išgirsti. Vaikas yra lojalus mamai. Ji pati pateikė Tarnybai vaiko telefono, kuris lyginę savaitę turi būti su vaiku, t. y. pas pareiškėją namuose, nuotraukas. Psichologas konstatuoja, kad vaikas patiria fizinį ir psichologinį smurtą iš savo mamos. Vaikas pats pasakoja, kaip mama jam trenkia per kojas, užpakalį. Tuo tarpu Tarnyba tas išvadas ignoruoja, papildomų tyrimų neatlieka. Yra vaiko vertinimo anketa, anketoje yra nurodoma, kad ji yra verčiama bendrauti per mokytojos telefoną su mama, kai pats vaikas to nenori. Tuo tarpu, kai vaikas nori paskambinti tėvui, tai mokytoja Z. to neleidžia padaryti. Ne kartą pačios Tarnybos buvo nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, už kuriuos yra atsakinga mama. Jo atžvilgiu priimtas nutarimas nemotyvuotas. Psichologinį smurtą konstatuoja tik Tarnyba, bet nėra nei psichologo, nei psichiatro išvadų. Nėra jokių duomenų, kad vaikui padaryta žala, kuo tas smurtas pasireiškė. Tai tik tušti Tarnybos žodžiai. Vaikas visada turi galimybę paskambinti mamai, jis nepaima jokio telefono iš vaiko. Institucijos veikla yra įvertinta Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, kuris kritiškai vertino jos specialistų veiksmus, nes jie prasilenkia su vaiko teisėmis ir interesais. Vaikas yra apklausinėjamas jam būnant pas mamą, net girdima, ką ji liepia vaikui sakyti. Nepaisant to, Tarnyba neatsižvelgė į kontrolieriaus vertinimus. Tarnyba baudžia jį, nes jis yra nepatogus. Jiems reikėtų atsižvelgti į vaiko interesus ir tvarkytis su motina, tačiau jie tvarkosi su juo. L. G. iš pat pradžių sako, kad ji gali bendrauti su vaiku, o galiausiai teigia, kad vaikas bijo telefono ir neatsiliepia į jos skambučius. Vaikas visada vengia kalbėti su motina, nes ji nenori su ja kalbėti. Iš jos niekada nebuvo atėmęs telefono. Vaikas yra pakankamai psichologiškai brandus ir moka abiejų tėvų telefono numerius atmintinai. Tarnyba neturi jokių jo kaltės įrodymų. Apklausos metu nebuvo nei vieno klausimo, susijusio su skambučiu tėvui, kai dukra būna pas mamą. Apie vaiko apklausą jis nebuvo informuotas, nors įstatymą turi žinoti visus procesus ir sprendimus, susijusius su vaiku. Jis kreipėsi į Tarnybą, kad vaikui būtų užtikrinta psichologinė pagalba, tačiau Tarnyba per pusę metų nesugebėjo apklausti vaiko, nes motina jį slepia. Jis pats neturi galimybių bendrauti su vaiku motinos savaitėmis.
Pareiškėjo įgaliotasis atstovas advokatas Albertas Kučinskas teismo posėdyje paaiškino, kad ši byla yra labai sudėtinga. Vaikui nieko neleidžiama ir motina visur skundžiasi. Skyrybų byloje spaudimo objektu yra padarytas vaikas. Tėvas vykdo visas savo pareigas, jam net rankos svyra. Buvo ne kartą nuvykę į Tarnybą, vaiko atvejo vadybos posėdžius. Bet pati Vaiko teisių apsaugos tarnyba neranda noro, drąsos įvertinti viską teigiamai ir nebijoti motinos. Vaiko tėvas buvo apkaltintas pedofilija, smurtu, katės nužudymu, nors niekada per santuokos metus nėra naudojęs jokio smurto. Niekada niekas nebuvo patraukęs mamos dėl atsakomybės už jos pačios padarytus veiksmus, nes visi jos bijo. Vaiko tėvas net kreipėsi į psichologus, kad suvaldyti situaciją. Kiek kartų pats A. Č. skundėsi Tarnybai dėl mamos veiksmų, tiek kartų niekas nebuvo daroma. Pareiškėjas vaiką yra išvežiojęs po visą pasaulį, moka jam pinigus, suteikia jam idealias sąlygas, tačiau kiekvieną dieną yra tampomas Tarnybos. Remiamasi tik melagingais motinos paaiškinimais ir vaiko apklausa, kuri buvo atlikta vienpusiškai, kai vaikas buvo visiškoje motinos įtakoje. Tėvas bando paaiškinti, kokia yra situacija tėvų bendravime, o Institucija atsakinėja tik bendromis frazėmis, kad tėvai turi susitarti. Visi motinos veiksmai yra tik parodomieji, kerštaujama pareiškėjui. Vaiko teisių apsaugos tarnyba yra bejėgė. Tai yra ne pirmas kartas, kai A. Č. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo traukti A. Č. administracinėn atsakomybėn, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties. Jis neturėjo tyčios padaryti tokią veiką, nes visa bylos medžiaga byloja priešingai. Tėvas yra eliminuotas iš vaiko gyvenimo. Pareiškėjas niekada neatsisakė bendrauti su tarnybomis, visada visur dalyvaudavo. Didžiulė problema yra su motina, o ne su tėvu. Prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą jame išdėstytais motyvais. Papildomai parodė, kad situacijos tyrimo metu buvo išklausyta vaiko nuomonė ir vaikas teigė, kad mamą ir tėtį ji myli vienodai, bet tėtis jos telefoną užrakina ir ji negali bendrauti su savo mama. Pagrindo netikėti vaiku Institucija neturi. Įvertinus visą surinktą medžiagą buvo priimtas minėtas nutarimas. A. Č. posėdyje nedalyvavo, nors buvo pateiktas jo atstovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau paskirtą nagrinėjimo dieną, kuri buvo suderinta su jo advokatu, niekas neatvyko, neatvykimo priežastys taip pat nebuvo nurodytos. Byla buvo išnagrinėta A. Č. ir jo atstovui nedalyvaujant ir sprendimas jiems išsiųstas elektroniniu paštu. Visi bylos įrodymai patvirtina pareiškėjo kaltę, kad jis nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. priimtos nutarties. Jis nesudarė sąlygų ir kliudė mažametei E. bendrauti su mama telefonu.
Liudytoja apklausta L. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šeima gyvena atskirai nuo 2021 m., tačiau per tuos trejus metus jai nepavyko telefonu susisiekti su dukra, šiai esant pas tėvą. Iš pradžių dėl tos situacijos buvo bandyta tartis su tėvu asmeniškai, tačiau draugiškai susitarti nepavyko. Kai principu 50/50 pradėjo dalintis dukters priežiūrą, jau pirmą kartą palikus dukrą pas tėvą ji negalėjo jai prisiskambinti. Jai buvo didžiulis šokas, net kreipėsi į policiją, kad dukra yra dingusi. Policija susisiekė su tėvu ir pasakė, kad dukrai viskas gerai ir kad ji yra suaugusiojo priežiūroje. Paskui buvo priimta teismo nutartis. Teismas nutartimi išsprendė bendravimo telefonu su antruoju iš tėvų klausimą, tačiau niekas nepasikeitė. Bendravimas su vaiku yra padalintas per pusę. Kai vaikas gyvena su mama, tai motina turi leisti vaikui bendrauti su tėvu, o kai vaikas būna pas tėvą, tai tėvas turi leisti vaikui bendrauti su motina. Tėvas teismo posėdyje yra pasakęs, kad motina gali ir palaukti. Jis nenori, kad jo savaitės metu vaikas palaikytų ryšį su motina. Vaikui būnant pas tėvą, jai nėra tekę pabendrauti su savo vaiku. Tekdavo skambinti mokytojai ir klausti, kaip sekasi jos vaikui. Mokytojos Z. ir V. ne kartą liudijo, kad mama skambina mokytojoms, nes pats vaikas neturi telefono. Vasaros metu ji neturi galimybės susisiekti net su mokytojais. Tokiu būdu daroma psichologinė žala tiek vaikui, tiek jai. Pareiškėjas visada gali paskambinti vaikui, kai šis yra pas ją. Nebent nebūtų įdėjęs savo telefono. Du kartus dėl to buvo kreiptasi į Tarnybą. Yra vaiko nuomonės išklausymo aktas, ten yra viskas išdėstyta ir parašyta. Yra aprašytos vaiko patirtos emocijos. Dukra pati prašo pasišnekėti su tėčiu dėl telefono. Jos žiniomis, tėvui paėmus dukrą iš mokyklos su jos įdėtu telefonu, telefonas buvo iškart paimtas ir padėtas į mašinos daiktadėžę. Tą yra paliudijusi dukra. Ji tai yra pasakiusi ir vaiko nuomonės akte. Vaikui buvo uždrausta bendrauti su motina. Įstatyme yra numatyta, kad vaikui negali būti kliudoma bendrauti su vienu iš tėvų. Sutuoktinis jos telefono numerį yra užblokavęs, o į elektroninius laiškus neatsako. Dėl nutarties nevykdymo ji kreipėsi į antstolį, tačiau šis nenorėdamas prisiimti atsakomybės, siūlo jai pačiai kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Šis nusižengimas tėvams užtraukia įspėjimą. ANK 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.
Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
CK 3.161 straipsnio 3 dalis numato, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.170 straipsnio 2 dalis numato, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o minėto straipsnio 4 dalis numato, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.163 straipsnio 1 dalis numato, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai.
Atitinkamai VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalis be kita ko numato, kad vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvai užtikrina šią vaiko teisę.
Pareiškėjas teigia, kad nepažeidė nei vieno iš aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimų, nes niekada nesudarė kliūčių savo dukrai bendrauti su mama, kuomet vaikas būdavo pas jį. Jei teismo nustatytomis valandomis motina nesulaukdavo dukters skambučių ar ši neatsiliepdavo į motinos skambučius, tai yra pačios mergaitės pasirinkimas. Tačiau bylos duomenys paneigia tokią pareiškėjo poziciją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi buvo nustatyta, kad E. Č. su kiekvienu iš tėvų bendrauja kas savaitę: neporinėmis savaitėmis dukra būna su motina L. G.-Č., o porinėmis savaitėmis dukra būna su tėvu A. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi (civilinė byla teisminis Nr. (duomenys neskelbtini)) vaiko bendravimo su kiekvienu iš tėvų tvarka buvo papildyta, be kita ko nurodant, kad L. G.-Č. dukros bendravimo su ja laikotarpiu turi pareigą sudaryti sąlygas ir jokiais veiksmais nekliudyti A. Č. su vaiku susisiekti ir bendrauti mobiliuoju telefonu kiekvieną dieną nuo 17.00 val. iki 20.00 val. – vaiko tėvas bendrauja su vaiku telefono numeriu +(duomenys neskelbtini), o A. Č. dukros bendravimo su juo laikotarpiu turi pareigą sudaryti sąlygas ir jokiais veiksmais nekliudyti L. G.-Č. su vaiku susisiekti ir bendrauti mobiliuoju telefonu kiekvieną dieną nuo 17.00 val. iki 20.00 val. – vaiko mama su vaiku bendrauja telefono numeriu +(duomenys neskelbtini). Be to tėvų teisė bendrauti su dukra mobiliuoju telefonu turi būti derinama su vaiko ugdymo ir kitokiomis veiklomis. Nutartis vykdoma skubiai (1 t., b. l. 42-49).
Administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 PK gavus 2023 m. liepos 26 d. L. G. prašymą pradėti tyrimą ir skirti nuobaudą A. Č. dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams (1 t., b. l. 29), kuriame buvo teigiama, kad A. Č. per jam priklausančias vaiko priežiūros savaites piktybiškai nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutarties, nesudarydamas sąlygų dukrai bendrauti su mama telefonu. Nuo teismo priėmimo dienos L. G. nei karto nepavyko susisiekti su savo dukterimi telefonu. Analogiško turinio prašymas 2023 m. gruodžio 20 d. gautas Valstybinėje vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje (1 t., b. l. 34-36). Jame L. G. pabrėžė, kai ir iki 2023 m. gruodžio 20 d. jai nei karto nepavyko su dukterimi susisiekti telefonu.
Žemesnės instancijos teismas
Su antruoju prašymu buvo pateiktos pokalbių įrašų su mažamete E. Č. transkripcijos, iš kurių matyti, kad mergaitė kalba, jog jai reikia prisiklijuoti telefoną, o kai mama klausia, kam to reikia, mergaitė atsako, kad tėtis nepaimtų. Sako, kad nebeleis to padaryti. Kitame pokalbyje mamos klausiama, kodėl atidavė telefoną, reikėjo neatiduoti, mergaitė aiškina, kad priešingu atveju jai būtų tekę sėdėti namuose, ji nebūtų vežama pas D. Trečiame pokalbyje prašoma mamos turėti telefoną ir prieš miegą parašyti žinutę mergaitė atsako, kad nesusirašinės su mama, nes tėtis iš jos atims telefoną.
Tiriant 2023 m. liepos 26 d. L. G. pranešimą, Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas 2023 m. rugsėjo 26 d. bendravo su L. G. telefonu. Ši nurodė, kad situacija nuo pranešimo dienos nėra pasikeitusi, vaikui nesudaromos sąlygos bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, jai esant pas tėtį. Vaikas pasakoja, kad tėvas iš jos paima telefoną ir ji negali motinai nei parašyti žinutės, nei paskambinti. Per pusę metų, kol galioja teismo nutartis dėl skambučių, neįvyko nei vienas vaiko ir motinos pokalbis (1 t., b. l. 52-65). 2023 m. rugsėjo 22 d. išklausytas vaiko tėvas A. Č., kuris aiškino, kad jei vaikas nenori atsiliepti, jo neprivers, mama skambina net 22, 23 val. nakties, bet vaikas neatsiliepia, nes savo noru būna palikęs telefoną mašinos daiktadėžėje ir paima jį tik grįždamas pas mamą, teismo nutartyje yra patvirtintos tik nuotolinio bendravimo su vaiku sąlygos, o ne prievolė. Teikė 2023 m. liepos 24 d. garso įrašą, kuriame dukra aiškina, kad nenori gyventi su motina, daugiau laiko nori būti su tėčiu, su mama nori bendrauti, kiek pati nuspręs (1 t., b. l. 57). Kalba apie bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimus iš vaiko motinos pusės. Tiriant pirmąjį L. G. pranešimą buvo pasirinkta vaiko nuomonės neišklausyti, bendrauta tik su vaiko psichologe Greta, kuri tegalėjo pasakyti, kad vaikas po vasaros tapo uždaras ir tėvų tema nebekalba, ypač motinos tema. Įvertinus surinktus duomenis, Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 1VSV-5395 buvo konstatuotas vaiko teisių pažeidimas (1 t., b. l. 52-65).
Tiriant 2023 m. gruodžio 20 d. L. G. pranešimą, Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas 2024 m. kovo 19 d. bendravo su L. G. telefonu, ši minėjo, kad kovo mėnesį vėl visą savaitę telefonu negalėjo susisiekti su vaiku, kai šis buvo pas tėvą. A. Č. teismo posėdyje civilinėje byloje net neneigė, kad ji neturi galimybės telefonu bendrauti su dukra per jo savaites, stebėdamasis, ar ji negali palaukti. 2024 m. kovo 20 d. susitikime su Tarnybos atstovais vaiko tėvas A. Č. aiškino, kad vaikas mamos yra primokintas, ką turi kalbėti ir pasakoti. Rodė garso įrašus, kuriuose klausinėja mergaitės, ar ši nori paskambint mamai, o ši atsako – ne. Jei vaiko mama apskritai įdeda telefoną bendravimui su ja, šis visuomet būna su vaiku mokykloje arba namuose. Tačiau telefoną ji įdeda tik norėdama fiksuoti neva nutarties vykdymo pažeidimus. Įvertinus surinktus duomenis 2024 m. kovo 21 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 1VSV-178 buvo konstatuotas vaiko teisių pažeidimas (1 t., b. l. 70-93).
Dėl šios situacijos 2024 m. sausio 8 d. apklausiama Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje L. G., būdama įspėta pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą, nurodė, kad teismui 2023 m. vasario 20 d. nutartimi nustačius bendravimo su vaiku telefonu tvarką, ji nei karto negalėjo susisiekti su vaiku telefonu. E. jai paaiškino, kad savaitei atvykus pas tėvą, šis pasiima jos telefoną ir grąžina tik grąžindamas dukrą. Ji pateikė įrašus, kad į dukters telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jai įdedamas važiuojant pas tėvą, skambino 2023 m. liepos 12 d. 17.38 val., 17.39 val., 2023 m. liepos 25 d. 18.28 val., tačiau dukra neatsiliepė, o kitas nutartyje nurodytas telefonas Nr. +(duomenys neskelbtini) (kuriuo su vaiku bendrauja tėvas) yra pastoviai išjungtas (1 t., b. l. 37-38). Papildomai apklausta 2024 m. vasario 29 d. moteris nurodė, kad teismui 2023 m. vasario 20 d. nustačius bendravimo su dukterimi telefonu tvarką, ji kiekvieną porinės savaitės pirmadienį E. įdeda mobilų telefoną su SIM kortele (duomenys neskelbtini). L. G. pati apmoka už šios SIM kortelės pokalbius. Tačiau nuo 2023 m. vasario 20 d. ji nei karto negalėjo susisiekti su vaiku porinių savaičių dienomis: nuo 2023-02-20 iki 2023-02-27; nuo 2023-03-20 iki 2023-03-27; nuo 2023-04-03 iki 2023-04-10; nuo 2023-04-17 iki 2023-04-24; nuo 2023-05-01 iki 2023-05-08; nuo 2023-05-15 iki 2023-05-22; nuo 2023-07-10 iki 2023-07-17; nuo 2023-07-24 iki 2023-07-31; nuo 2023-08-07 iki 2023-08-14;nuo 2023-08-21 iki 2023-08-28; nuo 2023-09-04 iki 2023-09-11; nuo 2023-09-18 iki 2023-09-25; nuo 2023-10-02 iki 2023-10-09, nuo 2023-10-16 iki 2023-10-23; nuo 2023-10-30 iki 2023-11-06; nuo 2023-11-13 iki 2023-11-20; nuo 2023-11-27 iki 2023-12-04; nuo 2023-12-11 iki 2023-12-18. Paklausta, kodėl taip yra, E. nurodė, kad pirmą bendravimo su tėvu dieną šis paima jos telefoną ir padeda jį į automobilio daiktadėžę, kur jis ir guli visą savaitę, kol E. būna pas tėvą. Telefonas E. atiduodamas tik paskutinę bendravimo su tėvu savaitės dieną, kai ji vežama į mokyklą. Kai E. nenori atiduoti telefono, jai grasinama, kad grąžins ją mamai. 2023 m. gruodžio 17 d. ji gavo iš E. telefono žinutę „Nekenčiu tavęs, atstok“, tačiau dukra paaiškino, kad šios žinutės nerašė, nes neturėjo telefono. E. yra nurodžiusi, kad telefonas ne kartą buvo iš jos rankų išplėštas (1 t., b. l. 39-40).
A. Č. ir jo atstovas teisminio proceso metu teigė, kad mergaitės motinos kaltinimai, jog A. Č. iš dukters atima telefoną, kuriuo ji galėtų susisiekti su mama jos buvimo pas tėvą laikotarpiais, melagingi, o įrašyti pokalbiai su mergaite inicijuoti mamos, užduodant tikslinius klausimus ir gaunant jai reikalingus ir tikrovės neatitinkančius atsakymus. Reikalavo remtis 2023 m. sausio 12 d. Teisės psichologijos specialistų išvada, kurioje konstatuota, kad vaikas iš mamos patiria psichologinį ar net fizinį smurtą. Tačiau teismas pažymi, kad atvejo tyrimą atlikusi Tarnyba galiausiai nepasikliovė vien mergaitės motinos teikiama informacija ir papildomai ją tikrino klausdama vaiko nuomonės, apklausos rezultatai užfiksuoti 2024 m. sausio 23 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 1VAIK-36 (1 t., b. l. 66-69). Pažymėtina, kad vaikas buvo apklausiamas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologės V. M., nedalyvaujant apklausoje vaiko mamai. Mergaitė su psichologe bendravo vaiko nuomonės išklausymo kambaryje tik dviese. Mergaitei buvo išaiškinta, kad pokalbio metu ji gali naudotis taisyklėmis „nežinau“, „nesupratau“, „nenoriu apie tai šnekėti“. Psichologės klausimai nebuvo menami, ji tik paklausė, kaip mergaitė bendrauja su tėvais, kai būna pas vieną iš jų, nesiūlydama vaikui jokių galimų atsakymų. Mergaitė pati atsakė, kad mama jai duoda telefoną, o tėtis jį paima ir neleidžia kalbėtis su mama per jo savaitę. Paklausta, kaip tėtis jai neduoda kalbėtis su mama, pasakė, kad tėtis paima telefoną, kažkur padeda ir laiko jį ten, o grąžina, kai ji važiuoja pas mamą. Žino, kad tėtis padeda telefoną mašinoje ir išjungia garsą. Paklausus, kodėl tėtis taip daro, atsakė, kad jis nenori, kad dukra bendrautų su mama per tėčio savaitę. Taip pat mergaitė patvirtino, kad ji norėtų bendrauti su mama per tėčio savaitę. Pasakoja, kad ji jautėsi negerai, kai tėtis mamai iš jos telefono parašė, kad ji jos nekenčia. Tą jai pasakojo mama, be to ji pati matė žinutę savo telefone, kai tėtis jai telefoną grąžino. Mergaitė buvo klausiama ir apie galimybę bendrauti su tėčiu telefonu per mamos savaitę, į ką taip pat atsakė, kad negali, nes tėtis jai neduoda tam tikslui savo telefono, gauna jį tik nuvykusi pas tėtį. Dėl šios priežasties ji niekaip nebendrauja ir su tėčiu per mamos savaitę. Nurodė, kad ji norėtų bendrauti ir su tėčiu per mamos savaitę. Bet tėtis mano, kad per mamos savaitę ji turėtų bendrauti per mamos telefoną su mama, o per tėčio – su tėčiu per jo telefoną. Klausiama, o kaip, jos nuomone, turėtų būti, sako, kad jai patiktų turėti abu telefonus ir bendrauti su abiem tėvais. Prieš baigiant pokalbį, paklausta, ar turi kokių klausimų psichologei, mergaitė prašo paprašyti, kad ji galėtų susisiekti su mama per tėčio savaitę. Apklausos turinys paneigia pareiškėjo argumentus, kad psichologė buvo šališka, klausinėjo tik apie bendravimo su mama tvarką, gaudama mergaitės motinai reikalingus atsakymus, o nesidomėjo, kaip mergaitei sekasi bendrauti su tėvu per mamos savaitę.
Teisminio nagrinėjimo metu A. Č. laikėsi pozicijos, kad mergaitės apklausa buvo neobjektyvi ir tendencinga, ją atlikusi Institucija šališka jo atžvilgiu, jos specialistai nekompetentingi, ką neva patvirtino 2024 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažyma, surašyta po A. Č. skundų tyrimo (2 t., b. l. 96-125). Tačiau iš minėtos išvados turinio matyti, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierius konstatavo tam tikrus veiklos trūkumus, susijusius su mergaitės nuomonės neišklausymu ar išklausymu ne tiesiogiai (telefonu), terminų pažeidimu, tačiau apibendrindamas visą tirtą medžiagą konstatavo, jog nenustatyta pagrindo pripažinti, kad Tarnybos darbuotojai, rengę išvadas teismui, būtų veikę šališkai kurio nors iš tėvų naudai, sąmoningai būtų veikę priešingai vaiko interesams (85 punktas). Priešingai nei teigia pareiškėjas, Vaiko teisių apsaugos kontrolierius nesutiko, jog teismui civilinėje byloje teiktos išvados būtų šališkos vienai iš proceso šalių. Apklausiant E. Č. dėl šioje byloje tirto galimo jos teisės bendrauti telefonu su mama pažeidimo, vaiko nuomonė buvo išklausyta būtent laikantis Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus rekomendacijų susitikti ir pabendrauti su vaiku be apribojimų, jei yra poreikis – nedalyvaujant vaiko tėvams pagal įstatymą. Be to toje pačioje išvadoje buvo akcentuota, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas net negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota galimai vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Pareiškėjas ne kartą teikė garso įrašus, kuriuos vaikas teigia nenorintis bendrauti su mama. Savo ruožtu vaiko mama teikė įrašus, kur vaikas mamai teisinasi negalintis parašyti žinutės, nes telefonas bus atimtas. Akivaizdu, kad abu tėvus mylintis vaikas stengiasi išvengti įtampos ir prisitaikyti prie tėvo/motinos, su kuriuo tuo metu yra, pozicijos. Tuo metu teismui nėra pagrindo manyti, kad vaiko nuomonės išklausymo pas psichologę metu, šalia nesant nei vieno iš tėvų, vaikas nebuvo atviras ir neišsakė tikrųjų savo jausmų.
E. Č. pasakojimas apklausos metu iš esmės patvirtino jos mamos pranešimus apie galimą jos teisės bendrauti su mama pažeidimą. Mergaitės teiginiai paneigia pareiškėjo poziciją, kad dukra pati nenori susisiekti su mama per jo savaitę, todėl jis jos ir neverčia, o telefonas jai yra visuomet pasiekiamas. Iš mergaitės pozicijos matyti, kad turėti nuolatinį ryšį su abiem tėvais jai yra svarbu nepaisant to, pas kurį iš jų ji gyvena porinę ar neporinę savaitę. Teismo neįtikina pareiškėjo teiginiai, kad nuo 2023 m. vasario 20 d. iki 2023 m. gruodžio 18 d. mergaitei būnant pas tėtį, jai nė karto nekilo noras pabendrauti su savo mama. Mergaitės pasakojimas psichologei patvirtina, kad ne nenoras bendrauti, o fizinės galimybės (telefono) neturėjimas lemia situaciją, kad būdama pas tėvą ji negali paskambinti mamai ar atsakyti į šios skambučius, ir dėl šios situacijos yra atsakingas mergaitės tėvas. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog jo savaitės laikotarpiu telefonas yra paliekamas automobilio daiktadėžėje ir grąžinamas tik vaiką perduodant motinai, jis nurodė ir pats apklausiamas 2023 m. rugsėjo 22 d. telefonu, tačiau aiškino, kad mergaitė tai daro savo noru. Jis neva siūlo vaikui skambinti mamai, bet ši atsisako. Aiškina, kad aktualioje teismo nutartyje nurodytos tik bendravimo su vaiku sąlygos, bet ne prievolė (1 t., b. l. 57). Pažymėtina, kad nutartis imperatyviai įpareigoja abu vaiko tėvus užtikrinti sąlygas kitam iš tėvų susisiekti telefonu su vaiku ir jokiais veiksmais nekliudyti jų bendravimui, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis tokios pareigos neturi, visiškai nepagrįsti. Tokią pareigą jam nustato ne tik teismo nutartis, bet ir aukščiau išvardintos įstatymų nuostatos.
Teismo vertinimu, Institucija pagrįstai konstatavo A. Č. neveikimą vaiko interesais ir jo kaltę dėl vaiko teisėto intereso bendrauti su abiem tėvais pažeidimo.
Skundo argumentai, kad nutarimas grindžiamas prielaidomis, o nutarime nenustatyta kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus savo vaiko atžvilgiu atliko pareiškėjas, kada ir kaip pasireiškė jo kaltė, bei kaip pareiškėjo elgesys pažeidė vaiko teises ir interesus, deklaratyvūs ir prieštarauja nutarimo turiniui. Nutarime aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais A. Č. padarė ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – nesudarė sąlygų ir kliudė vaikui bendrauti su motina telefonu, paimdamas iš vaiko mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele Nr. +(duomenys neskelbtini) pirmą bendravimo dieną ir grąžindamas jai telefoną po savaitės, paskutinę bendravimo dieną, o būtent: nuo 2023-02-20 iki 2023-02-27; nuo 2023-03-20 iki 2023-03-27; nuo 2023-04-03 iki 2023.04.10; nuo 2023-04-17 iki 2023-04-24; nuo 2023-05-01 iki 2023-05-08; nuo 2023-05-15 iki 2023-05-22; nuo 2023-07-10 iki 2023-07-17; nuo 2023-07-24 iki 2023-07-31; nuo 2023-08-07 iki 2023-08-14;nuo 2023-08-21 iki 2023-08-28; nuo 2023-09-04 iki 2023-09-11; nuo 2023-09-18 iki 2023-09-25; nuo 2023-10-02 iki 2023-10-09, nuo 2023-10-16 iki 2023-10-23; nuo 2023-10-30 iki 2023-11-06; nuo 2023-11-13 iki 2023-11-20; nuo 2023-11-27 iki 2023-12-04; nuo 2023-12-11 iki 2023-12-18. Taip pat nurodoma, kad tokiais veiksmais jis sukėlė vaikui neigiamus jausmus, liūdesį, neužtikrino jo teisėtų lūkesčių, kadangi kiekvieną savaitę būnant pas tėvą, vaikas tikėjosi ir laukė pokalbių telefonu su motina. Šiai tarnybos išvadai pagrįsti specialių psichiatrų ar psichologų tyrimų ir išvadų, kaip reikalauja pareiškėjas, daryti net netikslinga, tai atspindi natūralios mergaitės emocijos jos apklausos metu. Vaikas aiškiai parodo, kad jos yra mylimi ir jai vienodai svarbūs abu tėvai ir su abiem jais ji nori turėti nuolatinį ir saugų ryšį. Savo sąmoningais veiksmais (telefono, reikalingo susisekti su mama bent jau teismo nustatytomis valandomis, paėmimu) kliudydamas šiam ryšiui, pareiškėjas neabejotinai pažeidė mažametės teisėtą interesą netrukdomai bendrauti su abiem tėvais, kurį jai užtikrina įstatymas (VTAPĮ 123 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 2, 4 dalys). Institucija pagrįstai atsiliepime paminėjo, kad kliudymas vaikui bendrauti su abiem tėvais savaime yra vertinamas kaip žala jo interesams. Šį interesą, pripažindamas jo svarbą ir reikšmę vaiko gyvenime, imperatyviai saugo įstatymas.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad A. Č. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį, todėl naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu A. Č. buvo nubaustas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – įspėjimu. Nutarimas įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 5 d. Atitinkamai nagrinėjamas nusižengimas pagrįstai vertinamas kaip kartotinis.
Tačiau, teismo vertinimu, ginčijamame nutarime nepagrįstai konstatuota A. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Veikos pakartotinumas nagrinėjamu atveju yra A. Č. veiką kvalifikuojantis požymis, dėl kurio jo veika kvalifikuojama ne pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį, ir nebegali būti papildomai vertinamas kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atitinkamai iš ginčijamo nutarimo ši jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina. Teismo vertinimu, šalintina ir ANK 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta sunkinanti aplinkybė – administracinis nusižengimas padarytas mažamečiui. Pareiškėjas ir taip traukiamas atsakomybėn už tėvo valdžios nepanaudojimą vaiko interesams. Aplinkybę, kad šis vaikas yra mažametis, papildomai vertinti kaip jo atsakomybę sunkinančią būtų perteklinis atsakomybės taikymas.
Nustačius dvi A. Č. atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jam buvo paskirta nežymiai sankcijos vidurkį viršijanti 60 Eur bauda. Atsižvelgiant į tai, kad nusižengimas truko ilgą laiką, tačiau abi administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šalinamos, jam paskirta nuobauda mažintina, skiriant baudą, nesiekiančią ANK 73 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo A. Č. skundą tenkinti iš dalies.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės 2024 m. birželio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-968-2024 (ROIK 23218705962) pakeisti.
Pašalinti A. Č. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, konstatuojant, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir už ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirti jam 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.