- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-19
- Bylos Nr.
- 2S-1568-163/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Atsakovas
- Ž. Š.
- Ieškovas
- UAB „Grifito transportas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Ž. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-29 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Grifito transportas“ ieškinį atsakovui Ž. Š. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė UAB „Grifito transportas“ Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą iš atsakovo priteisti 100 549,35 Lt turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant, - pinigines lėšas pareikšto reikalavimo ribose. Nurodė, kad atsakovo skola yra didelė, todėl mano, kad atsakovas, sužinojęs apie ieškinį gali slėpti arba perleisti savo turtą, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-05-29 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ar kitose kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 100549,35 Lt sumos, leidžiant įvykdyti prievolę ieškovei.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas Ž. Š. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-29 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti. Nurodo, kad prie ieškinio ieškovas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad jis informavo atsakovą apie padarytą žalą bendrovei. Teigia, kad ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl padarytos žalos atlyginimo. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie reikalavimo pagrįstumą, t. y. kad įmonės banko sąskaitų išgryninti pinigai buvo panaudoti kitais, o ne įmonės veiklos vykdymui užtikrinti, nepateikė įrodymų, kad jis įmonės turtą panaudojo savo asmeninei naudai ar kitaip neteisėtai veikė įmonės atžvilgiu ir dėl to kilo įmonei žala. Pažymi, kad teismas nutartyje nenurodė, kodėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Apelianto manymu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržė jo teises ir suteikė ieškovui nepagrįsto pranašumo.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Grifito transportas“ prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-29 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis gera ir dėl to nekyla būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Teigia, kad atsakovo turto arešto taikymas yra tinkama ir leistina priemonė, kuria siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Nurodo, kad ieškovė neprivalo pateikti duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Mano, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nepažeidė teisingumo, lygiateisiškumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikšmės reikalavimo dydis, atsakovo turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (CPK 177 str. 1, 2 d.). Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių laikinas pobūdis, svarba (užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą), taikymo aplinkybės (dažniai pačioje bylos proceso pradžioje klausimui išspręsti skirtos tik 3 dienos, neturima duomenų apie atsakovo turtinę padėtį) nulemia tai, kad jų taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai, todėl esant dabartinei ekonominei situacijai ir nesant duomenų apie skolininkės finansines galimybes, teismas vadovaujasi pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis ir paprastai laikinąsias apsaugos priemones taiko. Teismų praktikoje vien didelė reikalavimo suma laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
Nagrinėjamoje byloje reikalavimas pareikštas dėl 100 549,35 Lt sumos. Tokia pinigų suma fiziniam asmeniui laikytina didele ir vien ši aplinkybė gali apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad teismas turi užtikrinti tokį teisinį režimą, kuris garantuotų abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl pagrįstai teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavo atsakovo turtą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesuvaržė atsakovo teisių - pirmiausia areštavo jam priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant – pinigines lėšas.
Taip pat pažymėtina, kad vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiškia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, teisingumo, lygiateisiškumo ar ekonomiškumo principų pažeidimo. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamą poveikį jo interesams. Be to, savo teises ir teisėtus interesus apeliantas gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydamas teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdamas alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdamas reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdamas laidavimą, garantiją), nurodydamas konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jam neigiamų pasekmių (CPK 146, 147, 148 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.