Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai L. B., jos atstovei advokatei Lorenai Paškūnaitei-Lickan,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Lorenos Paškūnaitės-Lickan skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. B. 2025-07-31 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja V. J. 2025-07-15 L. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodė, kad L. B. 2025-06-24 nuo 19.33 val. iki 21.04 val. (duomenys neskelbtini) patalpoje pakartotinai leido garsiai grojančią muziką per muzikinę garso kolonėlę, tuo trikdant asmenų ramybę ir poilsį. Protokole pažymėta, kad pažeidimas padarytas pakartotinai.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. B. 2025-07-31 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. nubausta pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį 250 Eur bauda. 2025-08-29 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas L. B. atstovės advokatės Lorenos Paškūnaitės-Lickan 2025-08-20 skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo, administracinio nusižengimo bylą nutraukiant arba grąžinant institucijai nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, kad nutarimas laikytinas priimtu neteisėtai ir nepagrįstai. Nutarime ir tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys yra netikslūs ir prieštaraujantys vienas kitam, taip pat administracinio nusižengimo aplinkybės nebuvo tinkamai ir išsamiai ištirtos. Pranešimas Bendrajam pagalbos centrui apie neva viešosios rimties trikdymą buvo gautas apie 19.30 val., pranešėjui nurodžius, kad muzika ir triukšmas trukdo jo sūnui miegoti ir ilsėtis, kas galimai yra melas, nes toks paros metas dar nėra laikomas nakties paros laiku, kuriuo galėtų būti trikdomas normalus žmogaus miegas. Taip pat faktas, kad triukšmas trukdė sūnaus miegui, nėra minimas nutarime. Pranešėjo sūnus nebuvo apklaustas, nors remiantis pranešėjo teigimu, skambučio metu Bendrajam pagalbos centrui jis yra nukentėjusysis, kurio miegui trukdė skleidžiamas triukšmas. Aplinkybei pagrįsti, kad buvo trikdomas pranešėjo sūnaus miegas ir kad jis iš tiesų negalėjo tinkamai ilsėtis, byloje nėra jokių objektyvių duomenų.

Pabrėžta, kad kaimynas neatėjo pasakyti, kad jam trukdo muzika, nebandė taikiai ir kaimyniškai išspręsti kilusio klausimo, o iškart kvietė pareigūnus, kas akivaizdžiai grindžia piktavališkumą ir nenorą taikiai sugyventi su kaimynais. 2025-06-24 administracinio pažeidimo įvykio vietoje pareigūnai fiksavo situaciją naudodamiesi tarnybine kūno kamera. Atkreiptas dėmesys, kad vaizdo įrašo trukmė siekia tik 1 minutę ir 41 sekundę, o į bylą pridėtame įraše neužfiksuotas visas pareigūnų buvimo įvykio vietoje laikas - nuo jų atvykimo iki išvykimo. Vaizdo įraše girdimas tik bendras muzikos skambėjimas pareiškėjos gyvenamosios vietos kieme, esant šalia pareiškėjos namo (duomenys neskelbtini), o vaizdo įraše trūksta informacijos, kokiu garsumu girdėjosi muzika esant pranešėjo gyvenamajame name ar gyvenamojo namo kieme (duomenys neskelbtini). Taip pat vaizdo įraše nėra fiksuojami duomenys, surašyti tarnybiniame pranešime, kad pareiškėjos vyras pradėjo konfliktuoti, liepė pareigūnams išeiti iš jo teritorijos, nepateikė asmens dokumento, todėl įvykio vietoje nebuvo surašytas protokolas. Dėl šių priežasčių laikytina, kad vaizdo įrašas nėra išsamus ir nepateikia objektyvios informacijos, reikalingos administracinei atsakomybei pagrįsti. Vaizdo įraše vaizdas fiksuojamas 2025-06-24 20.30 val. laiku ir taip pat vaizdo įraše matyti, kad muzikos šaltinis yra išjungiamas išvis. Nutarime nurodoma, kad pažeidimas tęsėsi nuo 2025-06-24 19.33 val. iki pat 2025-06-24 d. 21.04 val. Pažymėta, kad vaizdinė medžiaga akivaizdžiai prieštarauja nutarime nurodytai pažeidimo trukmei. Jei triukšmą keliantis šaltinis buvo išjungtas anksčiau nei nurodoma nutarime, vadinasi, pareigūnai, užtildydami muziką, neužtikrino objektyvaus, faktais pagrįsto įvykio aplinkybių ištyrimo, nes pašalinant triukšmo šaltinį nebegalėjo įvertinti, ar triukšmas girdėjosi pranešėjo namuose, ar viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nuostatose nustatytas triukšmo ribos normas. Atkreiptas dėmesys, kad nutarimu pranešėjas buvo pripažintas nukentėjusiuoju nepagrįstai. Iš bylos medžiagos matyti, jog pranešėjas nebuvo apklaustas, nebuvo surašytas nukentėjusiojo apklausos protokolas, taip pat nebuvo apklaustas ir pranešėjo sūnus, kuris pagal pranešėjo skambutį Bendrosios pagalbos centrui buvo nukentėjęs asmuo, kurio miegas buvo trikdomas triukšmu. Pareigūnai įvykio metu nesilankė pranešėjo gyvenamojoje vietoje bei nebandė objektyviai įvertinti, ar iš tiesų yra atsiradę administracinio nusižengimo padariniai, ar garsi muzika iš tiesų kėlė nepatogumų pranešėjo sūnui ir trikdė jo poilsį ir miegą, o nesant jokių duomenų apie realų neigiamą poveikį pranešėjui, nėra teisinio pagrindo pripažinti jį nukentėjusiuoju ar konstatuoti administracinį nusižengimą. Nors byloje formaliai nurodytas administracinio nusižengimo objektas - visuomenės rimtis, tačiau nėra pateikta jokių pagrįstų ir motyvuotų įrodymų, kad muzikos leidimas pareiškėjos kieme iš tiesų pažeidė visuomenės rimtį, t. y. trikdė pranešėjo teisę į privatų gyvenimą bei teisę į ramybę, tylą ir poilsį jo gyvenamojoje vietoje bei, kaip nurodė pranešėjas, trukdė sūnui miegoti. Byloje visiškai nėra duomenų, garso įrašų ar filmuotos medžiagos iš pranešėjo gyvenamosios vietos, taip pat nebuvo atlikta pranešėjo kaip nukentėjusiojo apklausa, pranešėjo sūnus taip pat nebuvo apklaustas, todėl objektyviai nenustatyta, kad garsas ar muzika sukėlė jam realius nepatogumus ar trikdė jo ramybę gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra pakankamų duomenų, pagrindžiančių administracinio nusižengimo objekto - visuomenės rimties - pažeidimą. Taip pat nėra nustatyta objektyvioji administracinio nusižengimo pusė, todėl administracinė atsakomybė negali būti taikoma. Byloje subjektas (pareiškėja) nustatytas formaliai, tačiau jos negalima pripažinti atsakinga už administracinį nusižengimą, kadangi nutarimas buvo priimtas neteisėtai - nenustačius nei administracinio nusižengimo objekto, nei objektyviosios pusės, nei subjektyviosios pusės, nei kilusių neigiamų padarinių. Taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėja būtų veikusi tyčia ar bent jau neatsargiai, t. y. žinodama arba turėdama žinoti, jog muzikos leidimas galėtų kelti diskomfortą ar trukdyti kaimyno ramybei. Priešingai, pareiškėja tiesiog buvo įsijungusi muziką savo kieme atlikdama ūkio darbus ir objektyviai negalėjo numatyti, kad garsas galėtų trukdyti kaimynui, gyvenančiam kone už 100 metrų atstumo, dėl ko yra naivu ir visiškai nepagrįsta tikėti, ypatingai kai yra žinoma, jog objektyviomis priemonėmis nebuvo fiksuota, kad triukšmas apskritai girdėjosi pranešėjo gyvenamosios vietos teritorijoje ar viršijo leistinas triukšmo normas. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo taikyti administracinę atsakomybę pareiškėjai, kadangi jos veikoje objektyviai nėra administracinio nusižengimo požymių, o pažeidimas faktiškai nė nebuvo padarytas ar įrodytas, protokolas buvo surašytas remiantis tik iškvietimo ir atvykimo į pareiškėjos gyvenamąją vietą pagrindu, pareigūnų subjektyvia nuomone ir vertinimu, pareiškėjos ir pareiškėjos vyro apklausos protokolais, o pažeidimo objektas ir objektyvioji pusė nebuvo pagrįsta ir įrodyta faktiniais duomenimis (vaizdo, garso įrašais, nukentėjusiojo apklausos protokolu, kitų kaimynų apklausos protokolais ar kitais objektyviais duomenimis). Byloje esantis vaizdo įrašas apima tik trumpą įvykio tyrimo dalį, neapima visos įvykio situacijos eigos, dėl ko vaizdinė medžiaga akivaizdžiai prieštarauja nutarime nurodytai pažeidimo trukmei. Nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime, nei vaizdo medžiagoje nėra užfiksuota, jog pareigūnai būtų apsilankę pas pranešėją (kaimyną), jį apklausę, siekdami objektyviai nustatyti, ar muzika realiai trukdė jo ar sūnaus ramybei būtent pranešėjo gyvenamosios vietos zonoje, taip pat byloje nebuvo nustatyta, kad triukšmas viršijo įstatyme nustatytas ribas. Byloje nebuvo nustatyta ir tinkamai įrodyta kaltės forma - subjektyvioji pažeidimo sudėties pusė, todėl nutarimas priimtas nepagrįstai ir neteisėtai. Byloje nebuvo įrodyta, kad pareiškėjos veiksmai klausant muzikos per garso kolonėlę trikdė pranešėjo ramybę, poilsį ar darbą ir sukėlė neigiamus padarinius kaimynui. Byloje surinktų įrodymų pakankamumas ir patikimumas priimant nutarimą ir pripažįstant, kad pareiškėja padarė administracinį nusižengimą yra kvestionuotinas. Tam, kad asmens (-ų) veiksmus būtų galima vertinti kaip viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymą, nepakanka vien išimtinai pranešėjo pateikiamo subjektyvaus vertinimo, nes viešosios tvarkos ir rimties pažeidimas turi būti nustatomas remiantis objektyviais duomenimis. Nutarimas priimtas remiantis tik subjektyviu pareigūnų situacijos vertinimu ir nuomone, sąlygota pranešėjo, tačiau nėra niekaip įrodoma pagrįstais faktiniais duomenimis, pvz., vaizdo įrašu, kuriame būtų užfiksuota ne tiktai, kad muzika sklinda esant šalia pareiškėjos namo (kas yra ir taip suprantama, kad būnant šalia garso šaltinio jį aiškiai galima girdėti), bet trūksta vaizdo įrašo ar garso įrašo, kuriame būtų fiksuotas faktas, kad būnant šalia kaimyno namo garsas taip pat sklinda ir yra girdimas, o garso keliamas triukšmas trikdo būtent jo ramybę ir kelia nepatogumus. Taip pat pažymėtas faktas, kad skambučio įraše, kuriame girdimas pranešėjo pokalbis su bendruoju pagalbos centru dėl pažeidimo - viešosios rimties trikdymo, taip pat nėra girdima, kad muzika garsiai skambėtų pokalbio metu pranešėjo buvimo vietos aplinkos fone, todėl pagrįstai manytina, kad jei muzika tikrai trikdytų kaimyno ramybę ir poilsį, skambučio metu pareiškėjos garso kolonėlės keliamas triukšmas taip pat būtų girdėjęsis garso įraše į pagalbos centrą. Pokalbio metu pranešėjas mini, kad triukšmas trukdo sūnui miegoti, tačiau jokie objektyvūs duomenys, kurie pagrįstų šią aplinkybę, byloje nebuvo pateikti. Pareiškėja tiesiog klausėsi muzikos savo gyvenamojoje vietoje - kieme, atlikdama kasdienius ūkio darbus. Ji neturėjo jokių objektyvių požymių manyti, kad leidžiama muzika galėtų trukdyti kaimynui, kurio gyvenamoji vieta yra nutolusi daugiau kaip 100 metrų, nes paprasčiausiai taip toli muzika nė negali sklisti. Muzika nebuvo leidžiama siekiant kam nors trukdyti, provokuoti ar pažeisti viešąją rimtį. Pareiškėja elgėsi įprastai, kasdieniškai, taip kaip asmuo gali elgtis jam nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje. Kaimynas dėl muzikos garso sumažinimo į pareiškėją nesikreipė, nebuvo atėjęs iki jos paprašyti, kad muzika būtų pritildoma, jos neįspėjo ir nenurodė, kad muzika trukdo jam ilsėtis, todėl tyčios nebuvo nustatyta. Taip pat jokie duomenys neįrodo ir nepagrindžia to, kad pareiškėja veikė neatsargiai. Neatsargumas būtų pripažįstamas tik tokiu atveju, jeigu kaimynas būtų ją informavęs, kad muzika jam trukdo, o pareiškėja būtų ir toliau nepaisiusi kaimyno įspėjimo. Kaltės nebuvimas yra svarbus aspektas sprendžiant dėl administracinės atsakomybės. Nėra nustatyta, kad pareiškėja iš viso būtų padariusi administracinį nusižengimą - byloje trūksta būtinų administracinės atsakomybės sąlygų, t. y. nėra įrodytas objekto, objektyviosios pusės, subjekto ir subjektyviosios pusės egzistavimas. Nesant bent vieno iš administracinio nusižengimo požymio, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Nutarime remiamasi tik pareigūnų vaizdo įrašu, užfiksavusiu tik trumpą epizodą ir visiškai nepagrindžia tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, todėl pareigūnai netinkamai atliko įrodymų rinkimą, nenufilmavo viso įvykio eigos, neapklausė nukentėjusiojo (pranešėjo) ar kitų liudininkų. Nebuvo nuvykta į pranešėjo (kaimyno) gyvenamąją vietą įvertinti muzikos skleidžiamo triukšmo intensyvumo, atitikimo įstatyme nustatytoms normoms. Pažymėta, kad pranešėjo namas yra pakankamai nutolęs nuo pareiškėjos gyvenamojo namo, o pranešėjo telefoninio pokalbio į pagalbos centrą metu apskritai neužfiksuota absoliučiai jokio triukšmo, tad, tikėtina, kad pas pranešėją jo gyvenamojoje vietoje nebuvo triukšmo, tačiau šios aplinkybės nebuvo ištirtos. Atvykus į įvykio vietą muzikos šaltinis buvo išjungtas. Pareigūnai netyrė ar apskritai yra kilę materialieji padariniai - triukšmas pranešėjo gyvenamojo namo teritorijoje ir jo rimties trukdymas. Akivaizdu, kad kaimynas tik piktavališkai ir melagingai iškvietė pareigūnus, o pats pažeidimo faktas lieka kvestionuotinas, nes byloje nebuvo išnagrinėtos ir įvertintos objektyvios aplinkybės. Todėl vadovaujantis principu, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, nutarimas privalo būti panaikintas.

Liudytojas D. M. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas. Asmenys, esantys salėje (G. S., L. B., R. B.), yra matyti einant tarnybines pareigas. Buvo Joninės, kažkur apie 20 val. gavo pranešimą dėl triukšmo (duomenys neskelbtini) g. Atvažiuojant girdėjo kaip groja muzika. Priėjus prie namo, einant arčiau įėjimo, išėjo vyras. Asmuo nurodė, kad dirbo ir yra pavargęs, tai norėjo atsipalaiduoti. Klausė jo, kodėl garsiai leidžia muziką. Jis minėjo, kad dirbo, grįžo pavargęs, atsigėrė alkoholio ir norėjo ilsėtis. Skleidžiamą muziką pirmą kartą išgirdo maždaug 30 m nuo namo. Nukentėjusiojo namas iki pažeidėjo namo galėtų būti iki 100 m atstumu. Tai kažkiek garso būtų galima girdėti nukentėjusiajam. Jei žmogus skundžiasi, tai reiškia, kad jam trukdo garsas, taip ir nustato pažeidimą. Nebuvo nei apmokytas, nei supažindintas, kad jie turėtų galimybę matuoti garso stiprumą. Kolonėlė buvo viduje prieangio, o durys buvo visiškai atidarytos. Tas momentas, kad durys buvo atidarytos, turėjo reikšmės garso stiprumui, nes muzika buvo leidžiama gan netyliai. Dėl kūno kamerų vaizdo įrašų, tai ne jie sprendžia, ką pateikti į bylą. Įvykio metu konfliktas toks ir buvo, kad jiems atvykus vyriškis neprisistatė, jis vijo juos iš kiemo. Būnant įvykio vietoje jis pritildė muziką. Juos perspėjo, kad neitų išgėrę į viešą vietą. Pažeidimo trukmė fiksuojama iki kol išjungiama muzika. Administracinio nusižengimo protokolo jis nesurašinėjo. Ar kalbėjosi su vyriškiu, kuris iškvietė policija, nepamena, nes tą vakarą buvo trys iškvietimai. Būnant įvykio vietoje pašalinių asmenų nebuvo atėję pasiskųsti. ANK yra nurodyta, kad draudžiama garsiai groti garsiniais instrumentais, o decibelų ribos nėra nurodytos. Jei žmogui netrukdytų garsas, tai jis ir nesiskųstų. Tiksliai neatsimena, ar L. B., ar R. B. pritildė muziką. Nelabai atsimena, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo priėjęs prie jo. Atvykstant iki įvykio vietos jau girdėjo mašinoje, kad sklinda muzika. Atvykimo į įvykio vietą laikas buvo 21.04 val., o baigimo laikas buvo 21.40 val. Baigimo laikas yra įvykio nusirašymo laikas, tada spaudžia patvirtinti ir baigti. Šiuo atveju nepamena, ar įvykio vietoje kažką nusirašinėjo, įvykyje neužtruko 40 min. Pažeidimas buvo užfiksuotas, nes garsas sklido iš garso kolonėlės, surašė tarnybinį pranešimą, kad būtų galima pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Įvykio vietoje galėjo užtrukti 10-15 min. Kai gavo iškvietimą dėl šviesos, tai negali pasakyti, ant kurio pastato buvo šviesos šaltinis, tai buvo nakties metas. Tie namai yra vienas priešais kitą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai, t. y. už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti: 1) kad buvo keliamas triukšmas tokiu laiku ir tokiose vietose, kaip nurodyta šioje normoje, ir 2) kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą (būtina abiejų sąlygų visuma). Pagal teismų praktiką administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo trikdyta viešoji rimtis bent vienam asmeniui.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiriamo įvykio metu 2025-06-24 nuo 19.33 val. iki 21.04 val. L. B. savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) klausėsi muzikos ir toks muzikos klausymasis trikdė kaimyno G. S. ramybę ir poilsį, todėl dėl triukšmo jis pranešė policijai. Aplinkybė, kad L. B. įvykio metu garsiai klausėsi muzikos, buvo užfiksuota atvykusių į įvykio vietą policijos pareigūno ir policijos rėmėjos (tarnybine pareigūno kūno kamera), policijos pareigūno D. M. bei policijos rėmėjos G. L.-R. parodymais teisme bei pareigūno D. M. nurodytomis aplinkybėmis 2025-06-24 tarnybiniame pranešime, nukentėjusiojo G. S. pranešime nurodytomis aplinkybėmis bei jo parodymais teisme, liudytojo P. S. parodymais teisme. Be to, aplinkybę dėl muzikos klausymosi patvirtino ir pati L. B. teiktuose paaiškinimuose tiek policijoje, tiek teisme, nurodydama, kad muzikos klausėsi, tačiau nemaniusi, jog muzika grojo garsiai ir, kad tokiu garsumu klausantis muzikos, kokiu įvykio metu buvo klausomasi, gali kam nors trukdyti. Patvirtino aplinkybę, kad muziką per muzikinę kolonėlę įsijungė ji pati, muzika grojo vienodu garsumu, kaip teisme nurodė, nuo maždaug 16 val. (paaiškinime policijai nurodyta apie 18 val.), o išjungė, kai atvažiavo pareigūnai, po 21 val. L. B. įsitikinimu, leidžiamos muzikos garsas nebuvo didelis, kaimynas G. S., gyvenantis maždaug už 100 m, jos leidžiamos muzikos negalėjo girdėti, nes jos ir kaimyno G. S. namus skiria dar vienas pastatas, be to, šalia vyko statybos darbai, o vėjas pūtė priešinga kryptimi nei grojo muzika, t. y. ne į kaimyno pusę. Tačiau teismas tokius L. B. paaiškinimus atmeta kaip nepagrįstus, vertindamas juos kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Byloje surinktų ir ištirtų duomenų visuma neleidžia teismui abejoti L. B. kalte.

Antai iš administracinių nusižengimų registro įvykio suvestinės matyti, kad pranešėjas G. S. ((duomenys neskelbtini) namo gyventojas), paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą 2025-06-24 19.30 val., informuoja, jog kaimynas kieme per kolonėlę labai garsiai leidžia muziką, didelis triukšmas, nori rašyti pareiškimą. Įvykio įregistravimo data ir laikas - 2025-06-24 19.33 val. Į įvykio vietą 2025-06-24 20:26:19 išsiųstos pajėgos - (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Bendruomenės pareigūnų grupės tyrėjas D. M.. Atvykimo į įvykio vietą data ir laikas - 2025-06-24 21:04:22 (b. l. 50-53). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Bendruomenės pareigūnų grupės tyrėjo D. M. 2025-06-24 tarnybiniame pranešime dėl įvairių viešosios tvarkos pažeidimų užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą, viename iš (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančių pastatų garsiai sklido muzika, kuri, kaip buvo nustatyta, sklido iš garso kolonėlės ir tai trikdė asmenų ramybę ir poilsį. Pastato viduje buvęs vyriškis, pamatęs pareigūnus, muziką visiškai pritildė ir atėjo pabendrauti, tačiau jo paprašius asmens dokumento jis pradėjo konfliktuoti, liepė išeiti iš jo teritorijos, asmens dokumento nepateikė, todėl įvykio vietoje protokolas surašytas nebuvo. Patikrinus kieme stovėjusio automobilio valstybinius numerius, paaiškėjo, kad vyriškis su kuriuo pareigūnai bendravo, yra R. B.. Pastarasis su pažeidimu kategoriškai nesutiko, ginčijosi, rodė visai su kitu įvykiu susijusius dokumentus bei minėjo, kad miesto savivaldybėje jam buvo paaiškinta, jog toks muzikos grojimas per garso kolonėlę nėra pažeidimas. Buvo priėjęs ir pranešėjas G. S., kuris minėjo, kad R. B. nuolat trikdo viešąją tvarką (b. l. 65). Aiškinantis įvykio aplinkybes, paaiškėjo, jog dideliu garsu muzikos klausėsi L. B., nurodžiusi, kad bylai aktualiu laiku muzikinę kolonėlę įsijungė ji pati, muzikos buvo klausomasi jos iniciatyva, tik nesutinkanti, kad grojo per garsiai ir iki per 100 metrų gyvenančio kaimyno muzika negalėjo nusklisti, todėl administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas būtent L. B.. Todėl, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, nesutiktina su skundo argumentais, kad netinkamai nustatytas administracinio nusižengimo subjektas ir administracinio nusižengimo padarymo laikas. Bylos duomenys aiškiai byloja, kad subjektas yra būtent L. B., o nusižengimo padarymo laikas - 2025-06-24 nuo 19.33 val. (pranešėjo G. S. skambučio užfiksavimo Bendrajame pagalbos centre) iki 21.04 val., kada atvyko pareigūnas. Aplinkybės dėl per garsiai leidžiamos muzikos yra užfiksuotos ir į įvykio vietą atvykusio pareigūno D. M. kūno kameros vaizdo įraše, iš kurio aiškiai matyti ir girdėti, kaip atvykusiems pareigūnui ir policijos rėmėjai G. L.-R. einant link patalpos pro atviras duris sklido itin garsiai grojama muzika, kuri, pamačius pareigūnus, buvo pritildyta. Nors L. B. ir jos atstovė nesutinka, kad įvykio metu grojusi muzika kaip nors galėjo trikdyti kaimyno poilsį ir ramybę, nes iki kaimyno buvo pakankamas atstumas, kad iš skambučio BPC įrašo net nesigirdi skleidžiamos muzikos garsų, kad duomenų apie pranešėjo kaimyno sūnui sutrikdytą poilsį byloje nėra, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant, ar muzika leidžiama garsiai ir ar ji netrikdo ramybės, poilsio, yra subjektyvus kiekvieno asmens vertinimas. Nagrinėjamu atveju užfiksuota, kad muzika buvo leidžiama itin garsiai įstatymo draudžiamu paros metu, atvykę policijos pareigūnas ir policijos rėmėja didelį leidžiamos muzikos keliamą triukšmą užfiksavo tiek kūno kamera, tiek aplinkybes išdėstė tarnybiniame pranešime. Be to, nesutiktina su skundo argumentu, kad skambučio BPC įraše grojama muzika nesigirdi, anaiptol, įraše, nors ne itin aiškiai, bet girdėti, kaip fone skamba muzika, taip pat apie trikdytą viešąją rimtį vieningai ir tapačiai nurodo ir pats nukentėjusiuoju pripažintas G. S., liudytojai P. S. bei minėti D. M. ir G. L.-R.. Štai teisme nukentėjusysis G. S. parodė, kad tą dieną pas kaimynę L. B. grojančios muzikos bumsėjimus išgirdo apie 15 val., o apie 19.30 val. paskambino policijai, kuri atvažiavo po 21 val. Pamatęs atvykusius pareigūnus nuėjo iki jų ir išdėstė situaciją, parašė pareiškimą. 2025-06-24 dieną keliamą muzikos triukšmą girdėjo tiek jis pats, tiek žmona ir sūnus. Žmona yra patyrusi insultą, todėl jos klausa pajautrėjusi, sūnui sekančią dieną buvo skrydis, reikėjo išsimiegoti, visus šeimos narius girdimas triukšmas trikdė. Atstumas nuo L. B. gyvenamosios vietos iki jų namų yra apie 80 m, tarp jų įsiterpę trys aviliai, bet pastato nėra. Garažas tarp jo ir kaimynės gyvenamųjų namų yra 10 m į šoną, o geležinkelio garsas netrukdo, nes prie jo pripratę. Tarp pareigūnų iškvietimo 19.33 val. iki atvykimo 21.04 val. nebuvo, kad muzika negrotų ir per šį laiko tarpą muzika nei karto nebuvo patildyta. Liudytojas P. S. teisme parodė, kad L. B. pastoviai leidžia muziką, neleidžia naktimis miegoti, dieną pas juos namuose vyksta triukšmas, B. visada yra prašoma pasitildyti muziką. 2025-06-24 pas B. triukšmas buvo nuo 15 val. iki 21 val. Įvykio naktį turėjo anksti išvažiuoti į oro uostą, buvo skrydis. Dėl triukšmo išvažiavo pernakvoti pas draugą, nes reikėjo pailsėti, jei būtų neišvykęs pas draugą, tai likęs namie nebūtų pailsėjęs, nes triukšmas buvo nepakeliamas, muzika buvo garsi. Tiek jis, tiek jo tėvai turėjo nusiskundimų dėl leidžiamos muzikos. Muzika tikrai labai gerai girdėjosi ir trukdė ilsėtis. Matė, kad pas kaimynus kolonėlė, iš kurios grojo muzika, buvo pastatyta tarpduryje, buvo labai didelė, švietė mėlynomis, raudonomis šviesomis. 2025-06-24 leidžiama muzika sutrukdė jo poilsį ir ramybę. Į įvykio vietą atvykusi G. L.-R. teisme parodė, kad muzika grojo garsiai, kolonėlė buvo išnešta į verandą, buvo durys pradarytos. Važiuojant automobiliu netoli nuo namo girdėjosi muzika, tačiau tikslaus atstumo tarp namų vizualiai išmatuoti negali. Pranešimas dėl triukšmo buvo pagrįstas, nes muzika grojo. Kai atvyko, asmenys muziką patildė. Įvykio vietoje nebuvo labai ilgai. Paprašė asmens, kad pateiktų dokumentus protokolo surašymui, bet jų nepateikė. Liudytojas D. M. teisme parodė, kad atvažiuojant į įvykio vietą girdėjo kaip groja muzika. Įvykio vietoje iš namo išėjęs vyras (kaip buvo nustatyta – R. B.) nurodė, kad dirbo ir yra pavargęs, todėl norėjo atsipalaiduoti. Paklausus, kodėl garsiai leidžia muziką, nurodė, kad dirbo, grįžo pavargęs, atsigėrė alkoholio ir norėjo ilsėtis. Kolonėlė buvo prieangio viduje, durys buvo visiškai atidarytos, o tai ir turėjo reikšmės garso stiprumui, nes muzika buvo leidžiama gan netyliai. Pranešėjo ir B. namai yra vienas priešais kitą. Nors teisme liudytojas parodė, kad skleidžiamą muziką pirmą kartą išgirdo maždaug 30 m nuo namo, o nukentėjusiojo namas iki L. B. namo galėtų būti iki 100 m atstumu, visgi atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnas ir policijos rėmėja tikslaus atstumo važiuodami į įvykio vietą nefiksavo, dėmesio į tai nesufokusavo, esminis momentas buvo nustatyti faktą, ar pareiškėjo G. S. skundas buvo pagrįstas, ar grojama muzika trikdė kaimyno ramybę ir poilsį, o nuvykus į įvykio vietą toks faktas užfiksuotas – muzika grojo itin garsiai, muzika sklido iš muzikinės garso kolonėlės, stovėjusios namo prieangyje, kurio durys buvo pilnai atidarytos, todėl ir garsas sklido visu pajėgumu į kiemą, kuris yra priešais nukentėjusiojo G. S. namą. Tokią aplinkybę patvirtina ir teismui pateiktas pareiškėjos atstovės vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matosi, jog nukentėjusiojo namas randasi priešais L. B. namą, o atsistojus iš tolimesnės distancijos, kada filmavimo kamera aprėpiamas pilnas vaizdas, apimantis tiek L. B., tiek G. S. namus, matyti, kad atstumas tarp kaimynų namų nėra toks reikšmingai didelis, kad tokiu garsumu, kokiu buvo fiksuota įvykio metu, leidžiama muzika negalėtų pasiekti kaimyno gyvenamojo namo, be to, kaip minėta, grojama muzika G. S. skambinant į BPC įraše visgi girdisi. Todėl šiuo atveju konkretus atstumas, ar tai būtų iki ar virš 100 m, bei tokios aplinkybės, kaip kaimynus skirianti augmenija, trys aviliai, garažo pastatas ar net vėjo kryptis, esminės reikšmės garso sklidimui nesudaro. Pareigūnas D. M. teisme taip pat pažymėjo, kad jei žmogus skundžiasi, tai reiškia, kad jam garsas trukdo ir tokiu būdu nustato pažeidimą. Jei žmogui netrukdytų garsas, tai jis ir nesiskųstų. Netikėti policijos pareigūno ir policijos rėmėjos parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildo, atitinka kitą rašytinę bylos medžiagą, be to, liudytojai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Nors liudytojas R. B. teisme parodė, kad, jo manymu, grojanti muzika neturėjo trikdyti aplinkinių, kad tarp jų namų yra G. S. garažas, daug medžių, kad garso stiprumas galėjo būti gal 20 decibelų, kad įvykio dieną kaimynas G. galėjo girdėti negarsiai grojančią muziką, kolonėlės garsas buvo nustatytas per pusę garsumo, visgi visų kitų byloje esančių duomenų visuma tokią subjektyvią B. nuomonę paneigia. Pastebėtina ir tai, kad iš pareigūno kūno kamera fiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad R. B. atvykus pareigūnams nebuvo blaivus, šią aplinkybę pastebėjo ir garsiai įvardino pareigūnas D. M., R. B. šios aplinkybės neneigė, anaiptol, paaiškino, kad po sunkios darbo dienos norėjo atsipalaiduoti, dėl ko leidžiamos muzikos garso stiprumo suvokimas nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas adekvačiai. O L. B. pozicija, kad savo namų zonoje muzikos klausėsi tvarkydamasi aplinką ir, jos nuomone, toks garsumas neturėjo trikdyti kitų asmenų įstatymu reglamentuoto poilsio (ramybės) laiko, vertintina vėlgi kaip subjektyvi, kadangi, kaip minėta, kas vienam atrodo ne per garsiai, kitam gali atrodyti visiškai priešingai. Kaip minėta, nustatant, ar muzika leidžiama per garsiai ir ar ji netrikdo aplinkinių ramybės, yra subjektyvus kiekvieno asmens vertinimas. Tačiau nagrinėjamoje situacijoje dar kartą pažymėtina, kad triukšmas fiksuotas ne tik nukentėjusiojo G. S. pranešimo duomenimis, bet ir pareigūno kūno kamera, kuria buvo užfiksuotas gana didelis leidžiamos muzikos garso stiprumas (kuris, beje, kaip nurodė teisme pati L. B., visą laiką buvo vienodas), dėl ko pareigūnui ir nekilo abejonių, kad tokie veiksmai pilnai galėjo trikdyti viešąją rimtį ir pranešėjo G. S. pranešimo pagrįstumas pasitvirtino. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatytų įstatymų reikalavimų privalu laikytis visiems gyventojams, gerbti, kaip šiuo atveju aktualu, kitų asmenų teisę į ramybę ir poilsį, o savo elgesį įsivertinti itin atsakingai, nesuabsoliutinant savo asmeninių teisių bei poreikių kitų asmenų atžvilgiu, nes priešingu atveju nukrypstama jau į teisės pažeidimus. Taigi, nagrinėjamu atveju nukentėjusiuoju pripažintas G. S., liudytojas P. S., į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas kartu su policijos rėmėja, priešingai nei L. ir R. B., nurodė, per garso kolonėlę leidžiama muzika buvo tikrai garsi ir pakankamo garsumo, kad girdėtų šalia gyvenantis kaimynas G. S., net jeigu kaimynų namus skiria ir per 100 metrų atstumas. Dar daugiau, byloje esančios fotonuotraukos bei Šiaulių miesto savivaldybės 2025-06-11 raštas rodo, jo B. šeima apie įstatyme numatytą rimties laikymąsi tam tikru paros laiku yra aiškiai informuota, nes sklypuose adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esantys stendai atitinkamai skelbia, kad „Nuo 19:00-7:00 ramybės valandos, triukšmaujant bus skambinama 112“, „Gerbkime aplinkinių ramybę ir poilsį. LR ANK 488 str.“, supažindinama su ANK 488 str. „Viešosios rimties trikdymas“ norma, su Triukšmo prevencijos Šiaulių miesto savivaldybės viešose vietose taisyklėmis (b. l. 44-47).

Taigi, byloje nustatyta, kad L. B. leidžiama muzika 2025-06-24 nuo 19.33 val. iki 21.04 val. sklido pakankamai garsiai, muzika buvo leidžiama iš garso kolonėlės, buvusios namo prieangyje, kurio durys buvo praviros. Tiek G. S., tiek P. S. nurodė, kad jų šeimai, gyvenančiai B. kaimynystėje, girdimas triukšmas trukdė ilsėtis, todėl G. S., pasipiktinęs tokiais kaimynų veiksmais, dėl keliamo triukšmo pranešė policijai. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. S. ir L. B. yra priešiškai nusiteikę vienas kito atžvilgiu (vyrauja konfliktiški santykiai), tačiau netikėti S. parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie įvykio aplinkybes iš esmės nurodė vienodai. Be to, G. S. nurodytas aplinkybes patvirtina į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno D. M. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys bei šio policijos pareigūno parodymai teisme, policijos rėmėjos G. L.-R. parodymai teisme, pareigūno kūno kamera fiksuotas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad muzikos buvo klausomasi gana garsiai, o muzikos garsas sklido iš namo prieangio, kurio durys buvo pilnai praviros.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teismas daro išvada, kad įvykio metu L. B. muzikos klausėsi garsiai, taip vakaro metu trikdė kitų asmenų (nukentėjusiojo G. S. ir jo šeimos narių) ramybę ir poilsį. Be to, kaip minėta, pagal teismų praktiką administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo trikdyta viešoji rimtis bent vienam asmeniui.

Nors šio įvykio metu leidžiamos muzikos garsas decibelais nebuvo išmatuotas, tačiau tai nėra pagrindas L. B. atžvilgiu pradėtą teiseną nutraukti, nes pagal teismų praktiką kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 488 straipsnį nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Dėl to vien ta aplinkybė, kad nebuvo atliktas triukšmo matavimas ir nenustatytas triukšmo lygis, neduoda pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylą (Klaipėdos apygardos teismo 2021-09-13 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-268-606/2021). Šiuo atveju L. B. kaltę garsiai klausantis muzikos įstatymų draudžiamu laiku patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Be to, iš byloje esančios pažymos apie L. B. baustumus matyti, kad ji vienerių metų laikotarpyje jau kartą buvo bausta už analogišką nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju L. B. nusižengimas kvalifikuotas teisingai – pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį, o jos nurodyti argumentai, kad ji nesuprato, kad leidžiama muzika buvo per garsi, kad muzikos garsumas realiai neturėjo kaimyno G. S. namų pasiekti ir sutrikdyti jo rimties ir poilsio, paneigti byloje surinktų duomenų visuma. Juo labiau, kad, kaip ji pati nurodė, jos sutuoktinis R. B. už tokio pobūdžio nusižengimą taip pat buvo baustas ne kartą, kas rodo, jog jos šeimoje tokio pobūdžio nusižengimas nėra naujas dalykas, tačiau į viešosios rimties laikymosi reikalavimus vis tiek žiūrima neatsakingai, gana atsainiai.

Aptartų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad L. B. veika kvalifikuota teisingai ir ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atsižvelgiant, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ANK 35 str.), nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 str.).

Konstatuotina, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. B. 2025-07-31 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, jog administracinio nusižengimo byla L. B. atžvilgiu nebuvo nutraukta, patirtos 605 Eur išlaidos atstovės advokatės pagalbai apmokėti nėra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos L. B. atstovės advokatės Lorenos Paškūnaitės-Lickan skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. B. 2025-07-31 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo L. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 250 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Netenkinti prašymo priteisti 605 Eur atstovės advokatės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.