Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2017-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-12-1037/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-01-24Telšių apylinkės teismas
  2. T-49-1037/2017Nutartis · 2017-04-14Telšių apylinkės teismas
  3. T-67-1037/2017Nutartis · 2017-05-24Telšių apylinkės teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-24
Bylos Nr.
1-12-1037/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23130-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
  • 1.1.8.7.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo motinos, tėvo ar vaiko sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
Baudžiamoji byla Nr. 1-12-1037/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23130-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.7.9; 1.2.4.4.2.3 (S)
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 24 d.Telšiai
Telšių rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Pukšmys, sekretoriaujant I. V.,

dalyvaujant prokurorei Laisvidai Sabaliauskienei, kaltinamajam A. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2016 m. gegužės 13 d., apie 17 vai., savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo motinos R. M. kilusio konflikto metu, tyčia kojomis suduodamas daugybinius smūgius R. M. į įvairias kūno vietas, padarė jai daugybines poodines kraujosruvas visame kūne, IX šonkaulio lūžimą krūtinės ląstos kairėje, kraujo susikaupimą dešinio kelio ertmėje, t. y. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį - savo motiną R. M..

Kaltinamasis A. M. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies ir teismo posėdžio metu parodė, kad namo parėjo išgėręs, tada mama pradėjo priekaištauti ir jis sudavė 3-4 smūgius į krūtinę, tačiau jos nespardė. Pasak kaltinamojo, mama nebuvo nukritusi. A. M. vertinimu, šonkaulis galėjo lūžti ir nuo jo smūgių.

Nepaisant to, kad kaltinamasis A. M. visiškai neprisipažino dėl jam inkriminuojamų veikos padarymo aplinkybių, tačiau jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie buvo ištirti teismo posėdžio metu.

Nukentėjusiosios R. M. 2016-05-17 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad tarp jos ir į namus neblaivaus grįžusio jos sūnaus A. M. kilo konfliktas, kurio metu A. M. pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais bei, jai pargriuvus ant žemės, pradėjo ją kojomis spardyti į įvairias kūno vietas. Jis jai sudavė daug smūgių, dėl to ji patyrė didelį skausmą. Nuo suduotų smūgių labai pablogėjo jos sveikata, ji nebepajėgė atsikelti iš lovos, todėl atėjusi jos kaimynė V. K. iškvietė med. greitosios pagalbos medikus, kurie ją išvežė į ligoninę (b. 1. 23-25). Šiais ikiteisminiame tyrime duotais parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Be to, nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojos V. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Šioje proceso stadijoje duotais parodymais liudytoja prašė vadovautis 2016-12-08 apklausiama teisimajame posėdyje. Pasak liudytojos, 2016 m. gegužės 14 d., ryte, ji, atėjusi pas R. M., rado ją gulinčią ant grindų. R. M. pasakė, kad ji negali paeiti, nes ją sumušė jos sūnus A. M.. Pasak liudytojos, kaltinamasis nuolat smurtaudavo prieš savo mamą R. M., ji vaikščiodavo sumušta, su kraujosruvomis ant veido ir kūno (b. l. 32). Šių parodymų nuoseklumą patvirtina aplinkybės, jog po sužalojimo nukentėjusioji buvo du kartus paguldyta į ligoninę 2016-05-14 (b. l. 46) ir 2016-05-16, 23 val. 08 min. (b. l. 7) bei jai buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas (specialisto išvada Nr. G1088/2016 (03)) (b. l. 41–42). Vien tik aplinkybė, kad sužalojimai atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajai buvo konstatuoti atvežus antra kartą į ligoninę, o ne pirmą, nepaneigia aplinkybės, jog pirmą kartą atvežus R. M. į ligoninę jų nebuvo. Nepaisant to, kad 2017-01-10 teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja gydytoja D. D. ir nurodė, kad epikrizėje pažymėtą datą (2016-05-14) R. M. nesiskundė sumušimais, o buvo atvežta dėl bendro silpnumo, tačiau šie jos teiginiai nepaneigia fakto, kad sveikatos sutrikdymas konstatuotas specialisto išvadoje Nr. G1088/2016 (03) (b. l. 41–42) jau buvo padarytas atvežus ją 2016-05-14 į gydymo įstaigą, nes, kaip nurodė pati gydytoja, tyrimai, iš kurių matytųsi lūžiai jai nebuvo atlikti. Be to, 2016-12-22 vykusio teisiamojo posėdžio metu apklaustas tyrimą atlikęs R. P. parodė, kad rentgenograma, kurios pagrindu buvo konstatuoti lūžiai ir sveikatos sutrikdymo mastas, buvo padaryta dviejų parų laikotarpyje, kai nukentėjusioji gulėjo ligoninėje. Įvertinus tai, jog nukentėjusioji R. M. pakartotinai į traumatologijos skyrių buvo pristatyta 2016-05-16, apie 23 val. 08 min., o išleista 2016-05-18 darytina išvada, jog rentgenograma buvo jai padaryta 2016-05-17 arba 2016-05-18. Pasak eksperto, sužalojimai padaryti 5 iki 7 dienų laikotarpyje, o tai dar kartą patvirtina, kad nukentėjusioji prieš atvykdama į ligoninę 2016-05-14 jau buvo su specialisto išvadoje konstatuotais sužalojimais.

Nagrinėjamu atveju, teismas vadovaudamasis eksperto išvada, jog nukentėjusiajai sužalojimai padaryti prieš 5 – 7 dienas nuo rentgenogramos padarymo konstatuoja, kad pats įvykis įvyko 2016-05-13. Dėl to koreguotina prokurorės kaltinamajame akte nurodyta įvykio data iš 2016-05-14 į 2016-05-13. Prokurorės kaltinamajame akte nurodyta aplinkybė, jog nusikaltimas įvyko 2016 m. gegužės 14 d. 17 val. prieštarauja byloje aptartiems įrodymams, kurie patvirtina, kad nukentėjusioji R. M. į ligoninę pateko po sumušimo, o ne prieš jį. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ir prokurorės baigiamosiose kalbose išreikšto prašymo patikslinti kaltinamajame akte nurodytą vieną iš aplinkybių – nusikaltimo padarymo būdą. Prokurorė prašė patikslinti, jog kaltinamasis A. M. smūgius sudavė ne kojomis, o rankos kumščiais. Teismo vertinimu, šių aplinkybių tikslinti nėra teisinio pagrindo vien tik remiantis kaltinamojo pozicija, kuri prieštarauja nuosekliems bei kitais įrodymais pagrįstiems nukentėjusiosios parodymams. Be to, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės keičiamos iki įrodymų tyrime teisme pabaigos ir rašytiniu prašymu (BPK 256 straipsnio 1 dalis).

Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. M. tarp jo ir jo motinos R. M. kilusio konflikto metu, tyčia kojomis suduodamas daugybinius smūgius R. M. į įvairias kūno vietas padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Faktą, jog niekas daugiau prieš R. M. negalėjo smurtauti, kaip tik jis pats, patvirtino ir kaltinamasis 2016-12-22 teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamasis nurodė, jog jis kiekvieną dieną su mama bendraudavo bei nematė, kad kas prieš ją būtų smurtavęs. Aplinkybę, jog nukentėjusioji R. M. buvo sumušta, o ne pati susižalojo patvirtina papildoma specialisto išvada Nr. pG1823/2016(03), kurioje teigiama, kad sužalojimai negalėjo susidaryti vieno griuvimo iš savo ūgio ir atsitrenkus į plokštumą metu (b. l. 53–54). Ekpertizės išvadoje nurodytą poziciją, kad labiausiai tikėtina, jog sužalojimai galėjo būti patirti nuo daugybinių trauminių smūginių poveikių daiktais ar įrankiais, patvirtino ekspertas 2016-12-22 teisiamojo posėdžio metu. Be to, jis nurodė, kad tiek koja, tiek kumštis, tiek kelias priskiriami tai pačiai kietų bukų daiktų kategorijai.

LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamojo atsakomybė už šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kaip minėta, kaltinamojo veiksmai ir jų nulemtos pasekmės atitinka LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos veikos sudėtį. Už šios nusikalstamos veikos padarymą jam skirtina bausmė.

Teismas, skirdamas bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią ir lengvinančias aplinkybes. Nusikalstamos veika tyčinio pobūdžio, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o tai pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas lengvinančių aplinkybių nenustatė. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybe tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Viso teisimojo proceso metu, kaltinamasis neigė sudavęs motinai, teigė, jog ji pati iškrito iš lovos, nors vėliau ir neneigė sudavęs jai smūgius, tačiau nurodė, kad dėl jų negalėjo padaryti nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir tik teisėjui perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teigė, jog ir dėl jo smūgių galėjo lūžti šonkaulis. Tokių aplinkybių kontekste teismas, negali konstatuoti, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailisi. Vis dėlto individualizuojant kaltinamajam bausmę įvertintina tai, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą.

Kaltinamajam už LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Nustatant bausmės dydį įvertintinos visas anksčiau nurodytos aplinkybes, todėl konstatuotina, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skyrus mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės mažinti vienu trečdaliu taikant LR BK 64¹ straipsnį nėra teisinio pagrindo, nes nagrinėjamu atveju nėra sąlygų ir pagrindų suponuojančių minėtos normos taikymą.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinas sulaikymas nuo 2016 m. gegužės 17 d. 1 val. 05 min. iki 2016 gegužės 18 d. 16 val. 28 min. (b. l. 74).

Motyvuojamoji dalis

LR BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis neteistas, o tai leidžia manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamojo neizoliuojant nuo visuomenės, todėl bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, nustatant įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (LR BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Taip pat įvertinus aplinkybę, jog nusikalstama veika buvo padaryta kaltinamajam apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teismo vertinimu, tikslinga skirti įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (LR BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas).

Kaltinamajam Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė (b. l. 87–88), naikintina priimant nuosprendį, nes nukentėjusioji yra mirusi ir šios kardomosios priemonės tolimesnis galiojimas neatliktų tikslinės paskirties.

Byloje yra pareikštas ir neatlygintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (b. l. 56–57), kuriuo civilinis ieškovas prašo priteisti 267,54 Eur nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti. Ieškinys kaip pagrįstas ir įrodytas pateiktais dokumentais, tenkintinas visiškai (LR BPK 115 str. 1 d., LR CK 6.251 str., 6.263 str.).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 302 str., 303 str. 2 d., 304, 305, 307, 308 str., teismas

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gegužės 17 d. 1 val. 05 min. iki 2016 gegužės 18 d. 16 val. 28 min..

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. M. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Priteisti iš A. M. 267,54 Eur žalos atlyginimo civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Pukšmys