Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovės Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo asmens Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Jelenai Stiklioraitienei, atsakovo R. P. atstovei advokato padėjėjai Justinai Čeponienei, trečiajam asmeniui T. D., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui R. P., tretiesiems asmenims Kauno apskrities vyriausiam policijos komisariatui, T. D. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - PD), atsižvelgdamas į Kauno apskr. VPK 2012-06-14 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-157, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. spalio l7 d. įsakymą Nr. 20-V-816 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“, pagal PD centralizuotų priemonių programos sąmatos straipsnį „Darbdavių socialinė parama pinigais“ skyrė Kauno apskrities (duomenys neskelbtini)16 Eur išmokėti piniginę kompensaciją T. D., patyrusiam lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą, susijusį su tarnybinių pareigų atlikimu (PD Finansų valdybos 2012-10-15 išvada Nr. 5-IL-1480 „Dėl sprendimo priėmimo“). Kauno apskr. VPK buvo pervesta 698,16 Eur (2 410,59 Lt) piniginei kompensacijai išmokėti. Piniginę kompensaciją – 698,16 Eur (2 410,59 Lt) Kauno apskr. VPK 2012 m. kovo mėnesį pervedė į T. D. asmeninę sąskaitą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 nustatytų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 p. numatyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. PD per Kauno apskr. VPK išmokėjo T. D. 698,16 Eur (2 410,59 Lt) piniginę kompensaciją ir pagal LR CK 6.280 str. nuostatas turi teisę iš R. P., padariusio žalą T. D., regreso tvarka išieškoti tokio dydžio sumą, kokia buvo sumokėta T. D., t. y. 698,16 Eur (2 410,59 Lt).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esantys įrodymai: 2012-05-18 KAVPK Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-iojo būrio patrulio T. D. sužalojimo tarnybos metu (28-32 b. l.), 2012-05-23 Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 20-1-NA1-18 (31-32 b. l.), išrašas iš medicinos dokumentų ( 36-37 b. l.), 2012-03-12 pažyma apie traumos sunkumą (38 b. l.), 2012-07-26 LR VRM medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. 4268 (11 b. l.) patvirtina, kad T. D. atliekant tarnybines pareigas 2012-03-10 patirtas sveikatos sutrikdymas, priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo.

Iš 2014 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje (15-27 b.l.) nustatyta, kad atsakovas R. P. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 281 str. 1 d. ir 290 str. ir galutinė bausmė paskirta 1 204,82 Eur bauda. Pritaikyta R. P. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Taip pat iš dalies tenkintas civilinis ieškinys ir T. D. priteista 868,86 Eur (3000 litų) neturtinei žalai atlyginti (27 b. l.). 2015-05-13 Kauno apygardos teismas sprendimu iš dalies 2014-09-26 Kauno apylinkės teismo sprendimą pakeitė (94-102 b. l.), panaikino R. P. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę- draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, kitoje dalyje sprendimas paliktas galioti.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad dėl 2012-03-10 įvykusio įvykio ir atsakovo R. P. veiksmų buvo sutrikdyta trečiojo asmens T. D. sveikata, jis nuo 2012-03-10 iki 2012-03-23 buvo nedarbingas.

Nagrinėjamoje byloje Policijos departamentas apskaičiavo ir išmokėjo pareigūnui T. D. kompensaciją už sveikatos sutrikdymą vadovaudamasis pirmiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtinta tvarka ir sąlygomis, o kompensacijos dydis nustatytas Vidaus tarnybos statuto įstatymo (2003 m. balandžio 29 d. Nr. IX-1538) pagrindu. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-03-06 išvados ir Kauno apskrities VPK viršininko 2012-10-17 įsakymo Nr. 20V-816 pagrindu pareigūnui T. D. išmokėta 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, t. y. 698,16 Eur (2 410,59Lt). Byloje nėra ginčo dėl to, kad kompensacija būtų išmokėta neteisėtai ar jos dydis apskaičiuotas netinkamai, pažeidžiant specialiųjų teisės aktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto aštuntajame skirsnyje reglamentuojama, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, <...>, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, išmokama nuo vieno iki šešiasdešimt mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios nuostatos detalizuotos ir jų įgyvendinimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintose Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygose.

Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punkte nurodyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Atgręžtinio reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iš bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, pagal kurį žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo turi ją atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl tais atvejais, kai už kaltąjį asmenį žalą atlygino trečiasis asmuo, jis įgyja teisę reikalauti sumokėto žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, priešingu atveju būtų pažeista nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Nustačius, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, konstatuotina, kad Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam T. D. kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis.

Nurodytos draudimo sąlygos patvirtina, kad nagrinėjamoje situacijoje taikytas alternatyvus žalos kompensavimo būdas įgyvendintas specifine draudimo teisinių santykių forma – privalomuoju statutinių vidaus tarnybos pareigūnų ir kitų kategorijų asmenų sveikatos ir gyvybės draudimu, reglamentuojamu specialiųjų įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Draudžiant policijos pareigūnus valstybės lėšomis visam tarnybos laikotarpiui ir išmokant jiems įstatymu nustatyto dydžio kompensacijas už tarnybos metu ar dėl tarnybos patirtus sveikatos sužalojimus, atliekama svarbi socialinė funkcija, nes suteikiamos efektyvios socialinės garantijos ir prielaidos pareigūnams tinkamai vykdyti savo pareigas, kurios garantuotų visuomenei itin svarbių policijos uždavinių (atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus; apsaugoti žmogaus teises ir laisves; užtikrinti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumą ir kt.) įgyvendinimą. Kartu pareigūnui suteikiama materialinė garantija jo sveikatos sužalojimo atveju, nes būtent tokių asmenų tinkama sveikata padeda įgyvendinti jiems pavestas pareigas. Taigi dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taikytina CK 6.290 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį.

Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala (visiško nuostolių atlyginimo principas), ir trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis). Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala.

Teismas išnagrinėjęs šią byla daro išvadą, kad byloje buvo nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.250 straipsniai): atsakovas sužalojo policijos pareigūną; šis dėl sužalojimo patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą; atsakovo kaltė-tyčia; atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys (t. y. dėl atsakovo smūgio sužalotas T. D.). Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pareiškusi reikalavimą išmokėtos sumos dydžiu žalos padariusiam asmeniui policijos įstaiga turi tokią įrodinėjimo pareigą, nes, išmokėjusi kompensaciją žalos patyrusiam policijos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius.

Policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės apimtis taptų priklausoma nuo to, kas jam pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo ar socialinio draudimo išmoką nukentėjusiajam išmokėjusi valstybės institucija. Toks civilinės atsakomybės aiškinimas neturi jokio teisinio pagrindo. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013). Tai reiškia, kad atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų išmokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013). Toliau plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas yra konstatavęs, kad toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-131/2014). Taigi, minėta kasacinio teismo praktika nuosekliai patvirtina, kad tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga ar kita institucija, vykdydama teisės aktų pagrindu valstybės suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. D. K., bylos Nr. 3K-3-291/2014).

Ieškovo atstovė jokių žalos dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė, jų teismui nepateikė ir tiesiogiai žalą patyręs T. D.. Trečiasis asmuo nurodė, kad iš kaltinamojo yra gavęs tik 1 013,67 Eur neturtinės žalos, kuri buvo priteista, nagrinėjant baudžiamąją bylą, o turtinės žalos neprašė, kadangi turtinę žalą atlygino darbovietė. Teismas pripažįsta, kad regreso teisė šiuose teisiniuose santykiuose yra galima, nes atsisakymas pripažinti valstybės regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš kalto už valstybės pareigūno sužalojimą asmens šį principą neabejotinai pažeistų, neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų, bei regreso teisės nepripažinimas reikštų, kad žalos padaręs asmuo (šiuo atveju atsakovas R. P.) apskritai išvengtų atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtą žalą nukentėjusiam pareigūnui būtų perkelta mokesčių mokėtojams.

Ieškovas įrodinėdamas ieškinį teismui pateikė trečiojo asmens nedarbingumo pažymėjimų kopijas, išrašus iš medicininių dokumentų iš kurių galima nustatyti nedarbingumo laikotarpį, tarnybinių patikrinimų išvadas, kitus dokumentus susijusius su pačiu įvykiu, dėl kurio tarp šalių ginčo nėra, tačiau nepateikė jokių dokumentų kurie patvirtintų realų turėtų išlaidų dydį, kurie įrodytų, kad būtent tokio dydžio turtinę žalą atsakovas patyrė. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą nurodė, kad žalos dydis yra esminė šiose bylose nustatinėtina aplinkybė, nes sprendžiant Policijos departamento pareikšto regresinio reikalavimo pagrįstumo klausimą turi būti nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų ir padarytos žalos dydis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). LR CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala gali būti atlyginama skirtingomis formomis ir būdais. Be Civiliniame kodekse nustatytų žalos atlyginimo (civilinės atsakomybės) pagrindų ir principų, kurie, be kita ko, reikalauja, kad būtų atlyginama tiek žalos, kiek jos yra padaryta (kompensacinė civilinės atsakomybės funkcija). Tai, kad ieškovės ir trečiojo asmens atstovė nurodė, kad civiliniu ieškiniu buvo atlyginta tik neturtinė žala, neatleidžia jos nuo pareigos įrodyti turtinės žalos dydį. Nesant šių rašytinių įrodymų, teismas negali spręsti, kad ieškovės sumokėti pinigai trečiajam asmeniui T. D. buvo reikalingi išimtinai turtinei žalai padengti.

Teismas nagrinėdamas šią bylą, atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kurioje aiškinama, kad kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis). Tuo tarpu šioje byloje nukentėjęs policijos pareigūnas ne tik gavo kompensaciją iš valstybės teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau ir iš atsakovo.

Kasacinis teismas nutartyse nurodo, kad „tik tuo atveju, jei išmokėta kompensacija visiškai nepadengtų patirtos žalos, pareigūnas galėtų reikalauti iš atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 straipsnio 2 dalis)“, o trečiasis asmuo, šiuo konkrečiu atveju ieškovas, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis).

Teismas išnagrinėjęs bylą bei nustatęs šias aplinkybes daro išvadą, kad atsakovas atlikęs neteisėtus veiksmus policijos pareigūno atžvilgiu, sulaukė neigiamų pasekmių, nes už savo veiksmus buvo nuteistas, bei atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Kitų rašytinių įrodymų apie papildomas trečiojo asmens turtinės ir neturtinės žalos išlaidas byloje pateikta nėra.

Teismas išnagrinėjęs bylą daro išvadą, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovui priteistina 1 030,92 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 7,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos, adresas Saltoniškių g. 19, Vilnius, 1 030,92 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt eurų, 92 ct) advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos 7,09 Eur (septynis eurus, 09 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.