Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2026-03-18 · Administracinė byla Nr. eI3-1846-609/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-03-18
Bylos Nr.
eI3-1846-609/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02918-2025-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas, Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Atsakovas
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Trečiasis asmuo
I. L.
Advokatai
Asta Macijauskienė, Daiva Tamulionienė
Administracinė byla Nr. eI3-1846-609/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02918-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 18 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovėms advokatėms Astai Macijauskienei, Linai Meškausienei, advokato padėjėjai Daivai Tamulionienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. L. dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) 2025 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 3R-442(2.13-1.E) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje pripažinta, kad perduodama I. L. asmens duomenis atsiliepime uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), pareiškėja pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies a punktą, o nepateikdama informacijos apie atsiliepimo turinio gavėją – BDAR 15 straipsnio 1 dalies c punktą, o ir 12 straipsnio 1 dalį, dėl ko pareiškėjai buvo skirtas papeikimas.

Atsiliepimas

Skunde nurodo, kad Sprendimo dalis, kuria nustatytas BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimas, perduodant trečiojo suinteresuoto asmens I. L. asmens duomenis atsiliepime, neturint teisinio pagrindo, nustatyto BDAR 6 straipsnio 1 dalyje bei 9 straipsnio 2 dalyje, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Laikosi pozicijos, kad atsakovė nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos veiksmai, UAB (duomenys neskelbtini) perduodant trečiojo suinteresuoto asmens I. L. atsiliepimą apie gydytoją G. B., patalpintą pareiškėjos valdomoje interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), yra trečiojo suinteresuoto asmens I. L. asmens duomenų, specialių kategorijų asmens duomenų, taip kaip jie suprantami pagal BDAR 4 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnio 1 dalį, perdavimas.

Pareiškėja teigia, kad trečiojo suinteresuoto asmens I. L. atsiliepime nėra jokių I. L. identifikuojančių asmens duomenų, nes jame nėra nurodyta jokia tiesiogiai ar netiesiogiai I. L. identifikuojanti informacija. Pareiškėjos vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo I. L. paskelbė anoniminę informaciją.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad atsiliepimo perdavimą pripažindama asmens duomenų perdavimu, Inspekcija esminę reikšmė suteikė aplinkybei, jog pasitelkdama interneto tinklalapį www.pincetas.lt, „Google“ paieškos sistemą („Google spreedsheets“) bei atlikusi paiešką savo duomenų bazėje, UAB (duomenys neskelbtini) identifikavo atsiliepimo autorę.

Pareiškėja pažymi, kad nagrinėjamu atveju reikšminga Direktyvos 29 straipsnio pagrindu įsteigtos 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės 2007 m. birželio 20 d. Nuomonė 4/2007 dėl asmens duomenų sąvokos duomenų apsaugos, kur yra pabrėžiama tikslo elemento svarba, siekiant identifikuoti, ar informaciją galima laikyti asmens duomenimis. Direktyvos 29 straipsnio pagrindu įsteigtos 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės 2007 m. birželio 20 d. Nuomonėje 4/2007 dėl asmens duomenų sąvokos pažymėta, kad tikslo elementas atsiranda tada, kai atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes, duomenys naudojami arba greičiausiai bus naudojami siekiant įvertinti arba nagrinėti asmens padėtį ar elgesį arba daryti jiems įtaką.

Atsiliepimas

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad trečiojo suinteresuoto asmens I. L. atsiliepimo turinys aiškiai rodo, jog perduodama atsiliepimą UAB (duomenys neskelbtini), pareiškėja neturėjo tikslo imtis veiksmų, jog atsiliepimo autorė būtų identifikuota. Pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) trečiąjį suinteresuotą asmenį I. L. identifikavo dėl jos pačios veiksmų – paliktų inicialų informacijos šaltinyje „Google“.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad Direktyvos 29 straipsnio pagrindu įsteigtos 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės 2007 m. birželio 20 d. Nuomonėje 4/2007 dėl asmens duomenų sąvokos pateiktas 13 pavyzdys demonstruoja, jog net tokiais atvejais, kai medicininio tyrimo tikslais ligoninės arba pavieniai gydytojai kitiems asmenims perduoda savo pacientų medicininių įrašų duomenis, kuriuose pacientų vardai ir pavardės nėra nurodomi ir juose nėra jokios papildomos informacijos, kurią sudėjus būtų galima nustatyti asmenų tapatybę, negalėtų būti vertinami kaip asmens duomenų perdavimas.

Pareiškėja pažymi, kad Direktyvos 29 straipsnio pagrindu įsteigta 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupė 2007 m. birželio 20 d. Nuomonėje 4/2007 dėl asmens duomenų sąvokos laikosi pozicijos, kad tokiu atveju, kai, atsižvelgiant į visas priemones, kuriomis galėtų pasinaudoti duomenų valdytojas ar bet kuris kitas asmuo, tokios galimybės nėra arba ji nedidelė, neturėtų būti laikoma, kad asmens tapatybę galima nustatyti, o informacija neturėtų būti laikoma asmens duomenimis.

Pareiškėja taip pat pažymi, kad BDAR preambulės 26 konstatuojamoje dalyje numatyta, kad duomenų apsaugos principai neturėtų būti taikomi anonimiškai informacijai, t. y. informacijai, kuri nėra susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta arba asmens duomenims, kurių anonimiškumas užtikrintas taip, kad duomenų subjekto tapatybė negali arba nebegali būti nustatyta.

Pareiškėja daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neturėjo taikyti jokios asmens duomenų tvarkymo sąlygos, nustatytos BDAR 6 straipsnio 1 dalyje ar juo labiau 9 straipsnio 2 dalyje, todėl atsakovė nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą ir 12 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad atsiliepimo perdavimo teisėtumo nepagrindė nė viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisėtų duomenų tvarkymo sąlygų ir nė viena BDAR 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta draudimo tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis išimtimi, nes atsiliepimo perdavimo nelaikė asmens duomenų perdavimu.

Pareiškėja sutinka, kad jai, kaip duomenų valdytojai, taikomas atskaitomybės principas, numatytas BDAR 5 straipsnio 2 dalyje, tačiau nesutinka, kad atsakovė negalėjo pati įvertinti atsiliepimo perdavimo UAB (duomenys neskelbtini) teisėtumo, t. y. patikrinti, ar neegzistavo bent viena asmens duomenų tvarkymo išimtis, numatyta BDAR 9 straipsnio 2 dalyje, tačiau to nepadarė.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad priimdama sprendimą, atsakovė išimtinai rėmėsi tik trečiojo suinteresuoto asmens I. L. 2023 m. gegužės 2 d. skunde nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

Pareiškėjos vertinimu, rašydama atsiliepimą, kurį patalpino pareiškėjos valdomoje interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), trečiasis suinteresuotas asmuo I. L. negalėjo tikėtis, kad atsiliepimas bus prieinamas tik kai kuriems asmenims.

Pareiškėja cituoja sąlygą, įtvirtintą BDAR 9 straipsnio 2 dalies e punkte ir teigia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo I. L. atsiliepimą paskelbė ir adresu www.pincetas.lt.

Atkreipiamas dėmesys, kad atsakovė nevertino, jog atsiliepime apie gydytoją yra ir gydytojo asmens duomenys, todėl kaip duomenų valdytoja, pareiškėja taip pat turėjo prievolę informuoti gydytoją apie jo asmens duomenų tvarkymą pagal BDAR 14 straipsnį, kad ji galėtų pasinaudoti savo, kaip duomenų subjekto, teise reikalauti ištrinti, ištaisyti asmens duomenis. Tokiu veiksmu įgyvendinamas asmens duomenų tikslumo principas, numatytas BDAR 5 straipsnio 1 dalies d punkte.

Pareiškėja laikosi pozicijos, jog trečiojo suinteresuoto asmens I. L. atsiliepimo perdavimas nėra laikytinas jos asmens duomenų tvarkymu BDAR nuostatų prasme, o laikytinas anoniminės informacijos perdavimu.

Pareiškėjos vertinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 4 straipsnio nuostatomis, net ir tuo atveju, jei trečiojo suinteresuoto asmens I. L. atsiliepimo perdavimas būtų laikomas asmens duomenų tvarkymu, pareiškėja neturėjo pareigos įgyvendinti trečiojo suinteresuoto asmens I. L. teisės susipažinti su jos asmens duomenimis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovės prašo skundą patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą atsakovė nurodo, kad su skundo reikalavimu nesutinka ir skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad Direktyvos 29 straipsnio pagrindu įsteigtos 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės 2007 m. birželio 20 d. Nuomonėje 4/2007 dėl asmens duomenų sąvokos yra išskiriami keturi asmens duomenų sampratos elementai, kurie yra glaudžiai susiję ir priklausomi vienas nuo kito, t. y. 1) bet kuri informacija; 2) informacija susijusi su asmeniu; 3) asmuo, kurio tapatybė yra arba gali būti nustatyta; 4) fizinis asmuo. Teigia, kad informaciją galima laikyti asmens duomenimis, jeigu nustatoma, kad yra šių elementų visuma.

Paaiškina, kad pagal Direktyvos 29 straipsnio pagrindu įsteigtos 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės 2007 m. birželio 20 d. Nuomonėje 4/2007 dėl asmens duomenų sąvokos pateiktą asmens duomenų sąvokos išaiškinimą antruoju esminiu asmens duomenų apibrėžties elementu yra tai, kad informacija turi būti susijusi su asmeniu, kuris reiškia, kad informacija yra apie tą asmenį. Direktyvos 29 straipsnio pagrindu įsteigtos 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės 2007 m. birželio 20 d. Nuomonėje 4/2007 dėl asmens duomenų sąvokos pabrėžiama, kad „tam, kad duomenys būtų laikomi susijusiais su asmeniu, turi būti turinio elementas arba tikslo elementas, arba rezultato elementas“, kad „šiuos tris elementus – turinį, tikslą, rezultatą, reikia laikyti pakaitinėmis, o ne sudėtinėmis sąlygomis. Visų pirma, jeigu yra turinio elementas, kiti elementai nebūtini, kad informacija būtų laikoma susijusia su asmeniu”. Remiantis darbo grupės išaiškinimu, turinio elementas atsiranda tais atvejais, kai pagal akivaizdžią ir visuomenei bendrai suprantamą žodžio „susijęs“ reikšmę pateikiama informacija apie konkretų asmenį, neatsižvelgiant į duomenų valdytojo ar trečiosios šalies tikslą arba tokios informacijos poveikį duomenų subjektui.

Atsiliepimas

Pažymi, kad trečiojo suinteresuoto asmens I. L. atsiliepime yra nurodyta informacija apie konkretų asmenį – I. L., t. y. informacija apie tai, kad ji ne kartą lankėsi pas konkretų specialistą, kad ji pakeitė kliniką, kad jai nustatė „problemas“ ir pan. Kadangi nustatytas turinio elementas, atsiliepime esanti informacija laikytina susijusia su asmeniu. Tai, kad nebuvo tikslo elemento, neeliminuoja fakto, kad egzistuoja turinio elementas, kurio nustatymo pakanka konstatavimui, kad informacija yra susijusi su asmeniu, t. y. egzistuoja antrasis elementas.

Atkreipiamas dėmesys, kad Direktyvos 29 straipsnio pagrindu įsteigtos 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės 2007 m. birželio 20 d. Nuomonėje 4/2007 dėl asmens duomenų sąvokos nurodyta, jog fizinio asmens tapatybė laikoma nustatyta, jeigu asmuo yra išskirtas iš visų kitų grupei priklausančių asmenų. Panašiai fizinio asmens tapatybė gali būti nustatyta, t. y. ji dar nenustatyta, bet tai galima padaryti. Taigi praktikoje antroji galimybė yra esminė sąlyga nustatant, ar informacija patenka į trečiojo elemento sritį <...> Kalbant apie asmenis, kurių tapatybė yra arba gali būti nustatyta netiesiogiai, ši kategorija paprastai susijusi su mažos arba didelės apimties unikalių junginių reiškiniu. Kai prima facie turimų žymenų tapatybei nustatyti nepakanka konkrečiam asmeniui išskirti, to asmens tapatybę vis dėlto galima nustatyti, nes sudėjus tuos duomenis su kita informacija (neatsižvelgiant į tai, ar duomenų valdytojas ją turi) bus įmanoma išskirti tą asmenį iš kitų <...> Kitaip tariant, galimybė nustatyti asmens tapatybę nebūtinai reiškia gebėjimą sužinoti asmens vardą ir pavardę. Be kita ko, nuomonės skyriuje „Tapatybės nustatymo priemonės” pažymėta, kad „kadangi norint nustatyti, ar asmens tapatybė gali būti nustatyta, reikėtų atsižvelgti į visas priemones, kuriomis galėtų pasinaudoti duomenų valdytojas ar bet kuris kitas asmuo minėto asmens tapatybei nustatyti“. Tai reiškia, kad siekiant išskirti asmenį nepakanka tik numanomos galimybės, jog būtų galima laikyti, kad asmens tapatybė gali būti nustatyta. Jei atsižvelgiant į „visas priemones, kuriomis galėtų pasinaudoti duomenų valdytojas ar bet kuris kitas asmuo“ tokios galimybės nėra arba ji nedidelė, neturėtų būti laikoma, kad asmens tapatybę galima nustatyti, o informacija neturėtų būti laikoma „asmens duomenimis“. Taikant „visų priemonių, kuriomis galėtų pasinaudoti duomenų valdytojas ar bet kuris kitas asmuo“ kriterijų visų pirma reikia atsižvelgti į visus esamus veiksnius.

Akcentuoja, kad susipažinusi su I. L. atsiliepimo turiniu bei pasitelkusi kitas priemones, ne tik „Google Maps“, bet ir duomenų bazėje saugomus duomenis, UAB (duomenys neskelbtini) identifikavo atsiliepimo autorės tapatybę. Tai reiškia, kad „duomenų valdytojas ar bet kuris kitas asmuo“, nagrinėjamu atveju – UAB (duomenys neskelbtini), ne tik turėjo galimybę nustatyti atsiliepimo autorės tapatybę, bet ir ją nustatė, todėl atsiliepimo duomenys negali būti vertinami kaip anoniminiai.

Įvertinusi pareiškėjos 2024 m. balandžio 15 d. bei 2023 m. kovo 30 d. atsakymus, atsakovė padarė išvadą, kad trečiojo suinteresuoto asmens I. L. neigiamas atsiliepimas UAB (duomenys neskelbtini) buvo persiųstas, turint tikslą, kad pastaroji „atpažintų“ situaciją, atitinkamai ir pacientę. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visi 4 asmens duomenų sampratos elementai, todėl vadovaujantis BDAR 4 straipsnio 1 dalimi trečiojo suinteresuoto asmens I. L. atsiliepimo turinys laikytinas asmens duomenimis.

Atsakovė pažymi, kad BDAR 5 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas atskaitomybės principas, kuris nustato, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, jog būtų laikomasi 1 dalies ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi. Nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti savo veiklos atitiktį BDAR reikalavimams yra numatyta būtent duomenų valdytojui – tačiau skundo nagrinėjimo metu ji nepagrindė trečiojo suinteresuoto asmens I. L. asmens duomenų perdavimo teisėtumo.

Atkreipiamas dėmesys, kad nurodydama duomenų subjekto sutikimą, kaip teisėto tvarkymo sąlygą – BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktą, ar draudimo tvarkyti specialiųjų kategorijų asmens duomenis išimtį – BDAR 9 straipsnio 2 dalies a punktą, pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad būtų gavusi BDAR 7 straipsnyje numatytas sąlygas atitinkantį trečiojo suinteresuoto asmens I. L. sutikimą jos atsiliepimą paskelbti viešai, visuomenės informavimo tikslu ar jį persiųsti UAB (duomenys neskelbtini), galimybės sureguliuoti ir atpažinti situaciją tikslu.

Atsakovė pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai vykdant asmens duomenų tvarkymą, pareiškėja turėjo pareigą prašomą informaciją, įskaitant informaciją apie duomenų gavėjus, pateikti pagal BDAR 15 straipsnį.

Atsakovės vertinumu, tinkamas teisės susipažinti su duomenimis įgyvendinimas yra susijęs su BDAR 12 straipsnyje nustatytais reikalavimais pateikti informaciją glausta, skaidria, suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba. Jos teigimu, nagrinėjamu atveju informacija apie duomenų perdavimą UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2025 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 3R-442(2.13-1.E) dalies, kurioje pripažinta, kad perduodama trečiojo suinteresuoto asmens I. L. asmens duomenis atsiliepime UAB (duomenys neskelbtini), pareiškėja pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą, o nepateikdama informacijos apie atsiliepimo turinio gavėją, pareiškėja pažeidė BDAR 15 straipsnio 1 dalies c punktą ir 12 straipsnio 1 dalį, dėl ko pareiškėjai buvo skirtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens I. L. atstovė 2023 m. gegužės 2 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu, kurį 2023 m. gegužės 24 d. patikslino bei 2023 m. liepos 18 d., 2023 m. rugpjūčio 25 d. ir 2023 m. rugsėjo 12 d. papildė, dėl galimai neteisėto trečiojo suinteresuoto asmens I. L. asmens duomenų tvarkymo bei jos teisių įgyvendinimo pažeidimo.

Inspekcija 2023 m. birželio 13 d. raštu Nr. 2R-3428 (2.13.Mr) bei 2024 m. balandžio 9 d. el. paštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti paaiškinimus dėl trečiojo suinteresuoto asmens I. L. atstovės skunde nurodytų aplinkybių.

Pareiškėja 2023 m. birželio 26 d. ir 2024 m. balandžio 15 d. Inspekcijai pateikė paaiškinimus.

Įvertinusi pareiškėjos paaiškinimus, skundo medžiagą, pareiškėjos atsiliepimo turinį, Inspekcija konstatavo, jog pareiškėjos atsiliepimo turinys yra laikytinas pareiškėjos sveikatos duomenimis.

Pareiškėjai nepateikus argumentuotų paaiškinimų dėl atsiliepimo turinio, kaip pareiškėjos asmens duomenų (sveikatos duomenų), perdavimo UAB (duomenys neskelbtini), Inspekcija sprendė neturinti teisinio pagrindo vertinti, kad toks asmens (sveikatos) duomenų tvarkymas atitinka BDAR reikalavimus, todėl Inspekcija konstatavo, kad pareiškėja pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą.

Įvertinus pareiškėjos 2023 m. balandžio 24 d. elektroniniu paštu pateiktą atsakymą į 2023 m. balandžio 7 d. pareiškėjos atstovės kreipimąsi, kuriame, be kita ko, buvo reikalaujama pateikti visą BDAR 15 straipsnyje nurodytą informaciją apie Bendrovės atliekamą pareiškėjos asmens duomenų tvarkymą, Inspekcija nustatė, kad pareiškėjos atsakyme informacija nebuvo pateikta skaidriai ir aiškiai, pareiškėjai nebuvo pateikta informacija apie faktinius duomenų gavėjus, todėl Inspekcija konstatavo, kad pareiškėja netinkamai įgyvendino trečiojo asmens I. L. teisę susipažinti su duomenimis, pažeidžiant BDAR 15 straipsnio 1 dalies c punktą bei 12 straipsnio 1 dalį.

Konstatavus, jog pareiškėja netinkamai vykdė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto, 15 straipsnio 1 dalies c punkto bei 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, Sprendimu pareiškėjai skirtas papeikimas bei pateiktas nurodymas imtis veiksmų pagal trečiojo suinteresuoto asmens I. L. prašymą dėl teisės susipažinti su duomenimis įgyvendinimo bei pateikti išsamius ir aiškius atsakymus.

Nesutikdama su Sprendimo dalimi, pareiškėja kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ).

BDAR 4 straipsnio 1 punkte apibrėžta, kad asmens duomenys yra bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau – ir Direktyva) 29 straipsnio pagrindu įsteigtos 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės 2007 m. birželio 20 d. Nuomonėje 4/2007 dėl asmens duomenų sąvokos nurodyta, kad Direktyvoje įtvirtintas asmens duomenų apibrėžimas rodo E. S. teisės aktų leidėjo ketinimą taikyti plačią asmens duomenų sąvoką, taip pat nurodyta, kad ši sąvoka turi būti aiškinama atsižvelgiant į Direktyvos tikslą – saugoti fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves, visų pirma jų privatumo teisę tvarkant asmens duomenis. Minėtoje nuomonėje taip pat nurodyta, kad kai kuriais atvejais iš duomenų gaunama informacija pirmiausiai yra susijusi su objektais, o ne su asmenimis. Tie objektai paprastai kam nors priklauso, jiems asmenys gali daryti tam tikrą poveikį arba jie gali daryti tam tikrą poveikį asmenims, taip pat objektai gali būti fizine ar geografine prasme artimi asmenims arba kitiems objektams. Tokiais atvejais galima laikyti, kad informacija su tais asmenimis arba objektais susijusi netiesiogiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2133/2012, 2015 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-375-858/2015).

Direktyvos 29 straipsnio pagrindu įsteigtos 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės 2007 m. birželio 20 d. Nuomonėje 4/2007 dėl asmens duomenų sąvokos pabrėžiami keturi asmens duomenų sampratos elementai, kurie yra neatsiejami vienas nuo kito, t. y. 1) bet kuri informacija; 2) informacija susijusi su asmeniu; 3) asmuo, kurio tapatybė yra arba gali būti nustatyta; 4) fizinis asmuo. Taigi, informaciją galima laikyti asmens duomenimis tuo atveju, jei yra nustatomi visi minėti elementai.

Sveikatos duomenys – asmens duomenys, susiję su fizine ar psichine fizinio asmens sveikata, įskaitant duomenis apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, atskleidžiantys informaciją apie to fizinio asmens sveikatos būklę (BDAR 4 str.15 p.). Sveikatos duomenys yra specialiosios kategorijos duomenys, kuriuos draudžiama tvarkyti (BDAR 9 str. 1 d.), išskyrus BDAR 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis.

Pagal BDAR preambulės 35 konstatuojamąją dalį prie asmens sveikatos duomenų turėtų būti priskirti visi duomenys apie duomenų subjekto sveikatos būklę, kurie atskleidžia informaciją apie duomenų subjekto buvusią, esamą ar būsimą fizinę ar psichinę sveikatą; tai apima informaciją apie fizinį asmenį, surinktą registruojantis sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ar jas teikiant tam fiziniam asmeniui, kaip nurodyta [2011 m. kovo 9 d.] Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/24/ES [dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo]; fiziniam asmeniui priskirtą numerį, simbolį ar žymę, pagal kurią galima konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę sveikatos priežiūros tikslais; informaciją, gautą atliekant kūno dalies ar medžiagos tyrimus ar analizę, įskaitant genetinius duomenis ir biologinius mėginius; ir bet kurią informaciją apie, pavyzdžiui, ligą, negalią, riziką susirgti, sveikatos istoriją, klinikinį gydymą arba duomenų subjekto fiziologinę ar biomedicininę būklę, neatsižvelgiant į informacijos šaltinį, pavyzdžiui, ar ji būtų gauta iš gydytojo, ar iš kito sveikatos priežiūros specialisto, ligoninės, medicinos priemonės ar in vitro diagnostinio tyrimo.

BDAR preambulės 53 konstatuojamojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog specialių kategorijų asmens duomenys, kuriems taikoma aukštesnio lygio apsauga, galėtų būti tvarkomi tik su sveikata susijusiais tikslais, kai būtina pasiekti tuos tikslus fizinių asmenų ir visos visuomenės labui <...>.

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad BDAR yra įtvirtinta labai plati sveikatos duomenų sąvoka, kuriems, be kita ko, kaip specialiosios kategorijos asmens duomenims, yra taikytina aukštesnio lygio apsauga, t. y. juos draudžiama tvarkyti, išskyrus BDAR 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis.

Duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas (BDAR 4 str. 2 p.).

Bet kuris asmens duomenų tvarkymas turėtų būti teisėtas ir sąžiningas (BDAR preambulės 39 konstatuojamoji dalis), todėl BDAR 5 straipsnio 1 dalyje detalizuoti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai: teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo (a p.); tikslo apribojimo (b p.); duomenų kiekio mažinimo (c p.); tikslumo (d p.); saugojimo trukmės apribojimo (e p.); vientisumo ir konfidencialumo (f p.). Pagal BDAR 5 straipsnio 2 dalį duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).

Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymui prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (BDAR 6 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatas, t. y. bet koks asmens duomenų tvarkymas turi, pirma, atitikti BDAR 5 straipsnyje nurodytus su duomenų tvarkymu susijusius principus ir, antra, tenkinti vieną iš šio BDAR 6 straipsnyje išvardytų teisėto tvarkymo sąlygų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3301-968/2022).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų laikymąsi ir būtent duomenų valdytojas privalo įrodyti, jog asmens duomenys galėjo būti tvarkomi ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai (t. y. teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas; tikslo apribojimo principas; duomenų kiekio mažinimo principas; tikslumo principas; saugojimo trukmės apribojimo principas; vientisumo ir konfidencialumo principas). Tai reiškia, kad duomenų valdytojas turi pareigą pateikti pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų (pvz., 2021 m. liepos 2 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-745-261/2021).

BDAR numato, jog priežiūros institucija turi įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų, įskaitant papeikimo duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, kai duomenų tvarkymo operacijomis buvo pažeistos šio reglamento nuostatos, pareiškimą (BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punktas), nurodymą duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui suderinti duomenų tvarkymo operacijas su BDAR nuostatomis, tam tikrais atvejais – nustatytu būdu ir per nustatytą laikotarpį (BDAR 58 straipsnio 2 dalies d punktas).

Sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo, aktualiu laikytinas BDAR preambulės 129 punktas, kuriame nurodyta, kad kiekviena priemonė turėtų būti tinkama, būtina ir proporcinga, siekiant užtikrinti BDAR laikymąsi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog priežiūros institucija, šiuo atveju – Inspekcija, privalo įvertinti ir nustatyti, ar duomenų valdytojo pateiktų paaiškinimų ir įrodymų pakanka konstatuoti, kad duomenys buvo tvarkomi su tvarkymo tikslu suderinamu būdu ir kad tai darant buvo laikomasi teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo principų, o kartu nepažeidžiamos duomenų subjekto teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4388-968/2020).

Žemesnės instancijos teismas

VAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu galiojančios redakcijos 10 straipsnis) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010). Taigi, VAĮ 8 straipsnyje (šiuo metu galiojančios redakcijos 10 straipsnis) yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010).

Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti trumpą faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariami duomenys (asmuo tam tikrą laiką lankėsi pas konkretų specialistą, pakeitė kliniką, jam nustatė sveikatos problemas) netiesiogiai gali būti siejama su asmeniu – atitinkamos klinikos pacientu.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog susipažinus su trečiojo suinteresuoto asmens I. L. atsiliepimo turiniu, pasitelkus kitas priemones, ne tik „Google Maps“, bet ir duomenų bazėje saugomus duomenis, atsiliepimo autorės tapatybė buvo identifikuota.

Akivaizdu, jog trečiojo suinteresuoto asmens I. L. atsiliepimą perdavus UAB (duomenys neskelbtini), galimybė nustatyti atsiliepimo autorės tapatybę nebuvo visiškai eliminuota ir atsiliepimą pateikusio asmens anonimiškumas nebuvo užtikrintas.

Kadangi susipažinusi su trečiojo suinteresuoto asmens I. L. atsiliepimo turiniu, pasitelkusi kitas priemones, ne tik „Google Maps“, bet ir duomenų bazėje saugomus duomenis, UAB (duomenys neskelbtini) trečiojo suinteresuoto asmens I. L. tapatybę nustatė, aptariami duomenys negali būti vertinami kaip anoniminiai.

Nors pareiškėja argumentuoja, jog trečiojo suinteresuoto asmens I. L. atsiliepimas UAB (duomenys neskelbtini) buvo persiųstas, sudarant galimybę situaciją įvertinti šmeižto ir tikrovės neatitinkančių komentarų išvengimo tikslu, sutiktina su Inspekcijos vertinimu, jog neigiamas atsiliepimas UAB (duomenys neskelbtini) buvo persiųstas situacijos, atitinkamai ir pacientės – pareiškėjos, atpažinimo tikslu, nes 2023 m. kovo 30 d. elektroniniame laiške, adresuotame UAB (duomenys neskelbtini), kuriuo ji buvo informuota apie gautą neigiamą atsiliepimą, yra pareiškėjos prierašas „Jei ši situacija yra Jums žinoma (...)“.

Įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatyti visi keturi Direktyvos 29 straipsnio pagrindu įsteigtos 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės 2007 m. birželio 20 d. Nuomonėje 4/2007 dėl asmens duomenų sąvokos nurodyti vienas nuo kito neatsiejami asmens duomenų sampratos elementai, aptariamus duomenis galima laikyti asmens duomenimis BDAR 4 straipsnio 1 dalies taikymo prasme.

Kadangi trečiojo suinteresuoto asmens I. L. atsiliepime yra duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) dirbančios gydytojos teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir apie trečiojo suinteresuoto asmens I. L. sveikatos būklę, BDAR 4 straipsnio 15 punkto taikymo prasme šie duomenys laikytini sveikatos duomenimis, todėl vadovaujantis BDAR 9 straipsnio 1dalimi, tokie duomenys negalėjo būti tvarkomi, išskyrus BDAR 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog ginčo administracinės procedūros vykdymo metu pareiškėja trečiojo suinteresuoto asmens I. L. atsiliepimo turinio perdavimo UAB (duomenys neskelbtini) teisėtumo nepagrindė nei viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisėtų duomenų tvarkymo sąlygų ir nei viena BDAR 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta draudimo tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis išimtimi, todėl sutiktina su tuo, kad ginčo administracinės procedūros metu pareiškėja neįrodė, kad atsiliepime esančius trečiojo suinteresuoto asmens I. L. sveikatos duomenis UAB (duomenys neskelbtini) perdavė teisėtai.

Siekdama pagrįsti ginčo duomenų perdavimo UAB (duomenys neskelbtini) teisėtumą, skunde teismui, kaip teisėto asmens (sveikatos) duomenų tvarkymo sąlygą, pareiškėja nurodo duomenų subjekto sutikimą – BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktą bei draudimo tvarkyti specialiųjų kategorijų asmens duomenis išimtis, įtvirtintas BDAR 9 straipsnio 2 dalies a ir e punktuose.

Pažymėtina tai, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad būtų gavusi BDAR 7 straipsnyje numatytas sąlygas atitinkantį trečiojo asmens I. L. sutikimą jos atsiliepimą paskelbti viešai, visuomenės informavimo tikslu ar jį persiųsti UAB (duomenys neskelbtini), galimybės sureguliuoti ir atpažinti situaciją tikslu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia interpretacija būtų ydinga ir negali būti laikoma pakankamu teisėtu pagrindu, nes BDAR 6 straipsnio nuostatos bei 9 straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys tam aiškiai prieštarauja. Šiuo aspektu aiškiai ir nedviprasmiškai yra nustatyta, kad yra būtinas asmens sutikimas – išreikšta asmens valia, kurią atspindi asmens laisvos valios nulemtas tyčinis pasirinkimas ją išreikšti, nes sutikimas negali kilti iš asmens neveikimo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog trečiojo suinteresuoto asmens I. L. sutikimas jos asmens duomenis perduoti UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo gautas.

Kadangi trečiojo suinteresuoto asmens I. L. atsiliepimas UAB (duomenys neskelbtini) buvo perduotas iki identiško turinio atsiliepimo tinklalapyje pincetas.lt paskelbimo, nevertintina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja pagrindė vykdyto duomenų tvarkymo (perdavimo) atitiktį tikslo apribojimo principui (BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punktas).

Įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju buvo skundžiamasi ne dėl trečiojo suinteresuoto asmens I. L. asmens duomenų tvarkymo, juos paskelbiant tinklalapyje pincetas.lt , o dėl trečiojo suinteresuoto asmens I. L. atsiliepimo turinio perdavimo UAB (duomenys neskelbtini) iki jo paskelbimo viešai tinklalapyje pincetas.lt , trečiojo suinteresuoto asmens I. L. atsiliepimo turinio perdavimas UAB (duomenys neskelbtini) nėra vertintinas kaip trečiojo suinteresuoto asmens I. L. duomenų tvarkymas visuomenės informavimo tikslu ir tokiam tvarkymui negali būti taikomos ADTAĮ 4 straipsnio nuostatos.

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog Sprendime BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimas konstatuotas pagrįstai.

Konstatavus, jog aptariami duomenys laikytini asmens (sveikatos) duomenimis, vadovaujantis BDAR 15 straipsniu, pareiškėja turėjo pateikti trečiojo suinteresuoto asmens I. L. prašomą informaciją, įskaitant informaciją apie duomenų gavėjus. Pažymėtina tai, kad tinkamas teisės susipažinti su duomenimis įgyvendinimas yra neatskiriamai susijęs su BDAR 12 straipsnyje nustatytais reikalavimais pateikti informaciją glausta, skaidria, suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba.

Kadangi trečiojo suinteresuoto asmens I. L. atsiliepimo turinys buvo perduotas UAB (duomenys neskelbtini), Inspekcija pagrįstai sprendė, kad trečiajam suinteresuotas asmeniui I. L. nebuvo pateikta informacija apie faktinius duomenų gavėjus, t. y. UAB (duomenys neskelbtini).

Kadangi matyti, jog pareiškėja ADTAĮ 25 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos neįvykdė, nes visos BDAR 15 straipsnyje nurodytos informacijos, susijusios su trečiojo suinteresuoto asmens I. L. duomenų tvarkymu, nepateikė, todėl BDAR 15 straipsnio 1 dalies c punktą ir 12 straipsnio 1 dalies pažeidimas konstatuotas pagrįstai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia VAĮ nuostatas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė teisėtai ir pagrįstai priėmė Sprendimą, jame yra nurodytos visos faktinės aplinkybės, teisinis priėmimo pagrindas, Sprendimo motyvai yra aiškūs, jų išdėstymas adekvatus ir pakankamas, pareiškėjai taikytos poveikio priemonės, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, yra tinkamos, būtinos ir proporcingos, siekiant užtikrinti BDAR laikymąsi.

Konstatavus, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinimui pareiškėjos nurodytais argumentais pagrindo nėra. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Skundo netenkinus, pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas jai iš atsakovės priteisi bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Laimutė JokubauskaitėEglė KiaurakytėRomanas Klišauskas