Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-116-926/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-03
Bylos Nr.
AN2-116-926/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02188-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aušra Vingilė (pirm.)
Pažeidėjas
P. V.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo Nr. AN2-116-926/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-02188-2019-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 21.11.10.
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto P. V. (toliau – P. V.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. sausio 14 d. nutarties, kuria P. V. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos I-ojo būrio specialistės A. K. 2019 m. spalio 20 d. nutarimo buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos I-ojo būrio specialistės A. K. 2019 m. spalio 20 d. nutarimu P. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2019 m. spalio 20 d. 16.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumas – 0,68 promilės. Už šio administracinio nusižengimo padarymą P. V. buvo paskirta 800 (aštuonių šimtų) eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, prašydamas jį pakeisti skiriant jam švelnesnę administracinę nuobaudą, P. V. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi P. V. skundą atmetė.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas P. V. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos I-ojo būrio specialistės A. K. 2019 m. spalio 20 d. nutarimą, bei, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, sumažinti jam skirtą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 (šešių) mėnesių.

3.1. Apelianto teigimu, jis neginčija padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau mano, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindai jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir sutrumpinti jam skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 (šešių) mėnesių. Pasak P. V., analizuojamu atveju jis pasielgė kvailai, išvažiuodamas išgėrė vos taurę vyno, apsvaigęs jis nesijautė. Tai buvo atsitiktinis ir visiškai neapgalvotas įvykis jo gyvenime. Tuo tarpu priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas, pasak apelianto, pateikė gana formalius motyvus, dėl ko, liko iki galo neatskleista ir neįvertinta teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių visuma. Apelianto teigimu, jam skirtą piniginę baudą jis jau sumokėjo, kas vertinamu atveju galėjo būti pripažinta jo atsakomybę švelninančia aplinkybe, tačiau dėl šio fakto skundžiamoje nutartyje nepasisakyta. Be to, praėjus dviem valandoms po jo sustabdymo momento, P. V. kraujyje jau buvo fiksuojamas vos 0,44 promilių girtumas, kas betarpiškai patvirtina P. V. teiginius, jog vertinamu atveju jis buvo išgėręs nedaug.

3.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad sustabdytas analizuojamu atveju apeliantas buvo ne dėl netinkamo vairavimo, bet policijos pareigūnams vykdant planinį patikrinimą. Be to, važiavo jis kaimo keliu, esant mažam intensyvumui, dėl ko, jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pavojingumas šiuo konkrečiu atveju nebuvo didelis. Skunde apeliantas pabrėžia ir tai, kad 2004 metais jis buvo patyręs stiprias traumas (avarijos metu), t. y. buvo operuotos abi jo kojos, jis patyrė stiprią stuburo traumą. Iki šiol išlikę liekamieji reiškiniai – daugiau pavaikščiojus nutirpsta kojos, darosi silpna, sunku vaikščioti. Šias aplinkybes patvirtinančių duomenų pirmosios instancijos teismui P. V. nepateikė, kadangi jokių medicininių dokumentų apie jam atliktas operacijas jau nėra išlikę. Pažymima ir tai, kad byloje buvo nustatytos dvi P. V. atsakomybę švelninančios aplinkybės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Be to, praeityje apeliantas nebuvo teistas, nebaustas ir administracine tvarka, turi aukštąjį išsilavinimą, šiuo metu net ir būdamas pensinio amžiaus, ir toliau dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Jam nustatytas neblaivumo laipsnis tik nedaug viršijo leistiną normą.

Atsiliepimas

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į P. V. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir P. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. P. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos I-ojo būrio specialistės A. K. 2019 m. spalio 20 d. nutarimu, paliktu galioti ir skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartimi, P. V. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.). Ginčo dėl šio administracinio nusižengimo nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti P. V. kalte padarius jam inkriminuotą nusižengimą, teisinio pagrindo neturi. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik P. V. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant sumažinti apeliantui skirto teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

8. Analizuojant P. V. apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

9. Tuo tarpu, remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo plotmėje analizuojant nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad pagal ANK 422 straipsnio 9 dalį (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), už P. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), padarymą, teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Analizuojamu atveju P. V. buvo paskirtas minimalus ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad P. V. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir apeliantą charakterizuoja labiau neigiamai. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia ir tai, kad praeityje nei už analogiško pobūdžio, nei už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus P. V. nebuvo baustas. Šis faktas, atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą šiuo konkrečiu atveju P. V. atsakomybės nešvelnina. Vairuodamas automobilį neblaivus, nors ir žinodamas, kad iki to momento jis vartojo alkoholį, P. V. kritiškai nevertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių (pvz. eismo įvykio), todėl faktą, jog praeityje jis nebuvo baustas, vertinti kaip ypatingai jo teisinę padėtį švelninančią aplinkybę, šiuo konkrečiu atveju nėra jokios objektyvios galimybės. Juo labiau, jog apelianto versija apie tai, kad vertinamu atveju jis išgėrė tik vieną taurę vyno, atsižvelgiant į tai, kad net po dviejų valandų jam vis dar buvo nustatytas 0,44 promilių neblaivumo laipsnis, neįtikima.

11. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad P. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu eismas buvo neintensyvus, jokia žala eismo dalyviams padaryta nebuvo, kas, apelianto įsitikinimu, mažina jo padaryto nusižengimo pavojingumą, tačiau sutikti su šiais apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, asmeniui skiriama nepriklausomai nuo padarytos žalos ar eismo intensyvumo, į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose. Neabejotina, kad atsižvelgdamas būtent į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, todėl šiuo atveju sumenkinti įstatymo leidėjo poziciją ir švelninti už komentuojamų veiksmų padarymą įstatyme numatytą administracinę atsakomybę, sutrumpinant P. V. skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, arba šios administracinio poveikio priemonės visai neskiriant, nėra jokio pagrindo.

12. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir P. V. šeimos gerovė, kadangi, būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas šeimą ir būdamas už ją atsakingas, ką P. V. itin akcentuoja savo apeliaciniame skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien tik jo šeimos interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės panaikinimui, ar jos taikymo termino sutrumpinimui. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sveikata, nepatogia apelianto gyvenamosios vietos geografine padėtimi, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apelianto naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir P. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad P. V., būdamas socialiai atsakingas už savo artimuosius, kurių gyvenimiškus nepatogumus, galimai atsirasiančius dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip itin reikšmingą aplinkybę dėl administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo apeliantas nurodo ir savo apeliaciniame skunde, privalėjo skrupulingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.

13. Iš esmės analogiškai vertintini ir P. V. apeliacinio skundo motyvai dėl jo prisipažinimo padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nuoširdaus gailesčio dėl padaryto bei jo pensinio amžiaus, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartimi, į tai, kad asmuo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto, atsižvelgta ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos I-ojo būrio specialistės A. K. 2019 m. spalio 20 d. nutarimu skiriant asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui, todėl dar labiau švelninti apelianto teisinę padėtį tais pačiais motyvais, pagrindo nėra. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir faktas, jog jam skirtą piniginę baudą P. V. jau sumokėjo. Šis faktas tik patvirtina, jog asmuo savo kaltę pripažįsta ir savo neteisėtus veiksmus vertina kritiškai, tačiau nesudaro pagrindo jo teisinės atsakomybės švelninimui trumpinant jam skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pripažinti tai jo atsakomybę švelninančią aplinkybę, nėra jokio teisinio pagrindo. Tokios galimybės ANK nenumato.

14. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad P. V. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę, ar jos visai neskirti, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

15. Manyti priešingai skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia daryti ir tai, kad analizuojamu atveju P. V. nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo leistiną. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už didesnį nei 0,4 promilių neblaivumą vairuojant transporto priemones, neabejotinai įvertino galimas didesnio nei paminėta neblaivumo pasekmes vairuojant automobilį, todėl menkinti įstatymo leidėjo poziciją ir švelninti už komentuojamų veiksmų padarymą įstatyme numatytą administracinę atsakomybę, sutrumpinant P. V. skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą vien tik todėl, kad jam nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo leistiną normą, nėra jokio pagrindo.

16. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik P. V. paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui, todėl švelninti šią administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir P. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Aušra Vingilė