Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko L. G. (L. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Naujamiesčio būstas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, skolininkas L. G. (L. G.), skolininko sutuoktinė E. G. bei antstolis D. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas UAB „Naujamiesčio būstas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas individualizuoti skolininko L. G. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad jam priklauso ½ sutuoktinės atlyginimo. Nurodė, kad antstolis D. Š. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-19703-600/2016 dėl 136,46 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko L. G. (L. G.) išieškotojo UAB „Naujamiesčio būstas“ naudai. Pareiškėjas teigė, kad 2017 m. sausio 4 d. gavo antstolio D. Š. Patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl dalies nustatymo, kuriame buvo nurodyta, kad vykdymo eigoje buvo nustatyta, jog skolininko sutuoktinė E. G. VSDFV duomenimis gauna nuolatinio pobūdžio išmokas, t. y. pensiją.Skolininkas L. G. atsiliepime į pareiškimą, prašė pareiškimą atmesti ir išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. teismo įsakymu UAB „Naujamiesčio būstas“ naudai priteisė skolą už gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) atliktus remonto darbus, kurių atlikimui skolininkas sutikimo nedavė, be to, šiuo teismo įsakymu priteista skola yra išieškotina tik iš skolininko, kadangi tai yra jo asmeninė skola, t. y. kaip vieno iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendrasavininkio, todėl ji negali būti nukreipta į skolininko sutuoktinės E. G. turtą ar jos pajamas, be to, iš skolininko sutuoktinės taip pat yra priteista ir išieškota skola už to paties gyvenamojo namo remonto metu susidariusias išlaidas proporcingai jos turimai turto daliai bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl papildomai nukreipti išieškojimą į jos pensiją, kad būtų padengta skolininko skola UAB „Naujamiesčio būstas“, nėra teisinga ir sąžininga jo sutuoktinės atžvilgiu, kadangi ji yra garbingo amžiaus, turi sveikatos problemų ir galimybių įsidarbinti bei gauti papildomas pajamas ji neturi, o jos gaunamų pajamų nepakanka visoms būtiniausioms išlaidoms padengti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškimą tenkino pilnai ir nustatė, kad skolininkui L. G. (L. G.) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės E. G. gaunamų nuolatinio pobūdžio išmokų.Teismas, iš bylos duomenų nustatęs, kad tarp sutuoktinių (t. y. skolininko ir skolininko sutuoktinės) nėra sudaryta jokių galiojančių vedybų, povedybinių ar turto pasidalijimo sutarčių, be to, šalių santuoka yra nenutraukta ir nėra nustatytas šalių gyvenimas skyriumi (separacija), konstatavo, jog sutuoktinių turtui taikytinos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, todėl pareiškėjo pareiškimas turi būti tenkinamas pilnai.Teismas konstatavo, jog nėra pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo bendro turto lygių dalių prezumpcijos, kadangi šalys teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuriais vadovaujantis teismas galėtų taikyti CK 3.123 straipsnio nuostatas, todėl padarė išvadą, jog nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo šiuo atveju teismas neturi jokio teisinio pagrindo.Teismas skolininko argumentus apie tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. teismo įsakymu UAB „Naujamiesčio būstas“ naudai priteisė skolą už gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) atliktus remonto darbus, kurių atlikimui L. G. sutikimo nedavė, atmetė kaip nepagrįstusi, kadangi iš jų turinio matyti, jog skolininkas ginčija ir nesutinka su įsiteisėjusiu teismo įsakymu. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėję teismo sprendimai ir nutartys yra privalomi bei vykdytini visiems asmenims ir šiuo atveju jau yra prasidėjęs vykdymo procesas pagal teismo išduotą ir įsiteisėjusį teismo įsakymą (CPK 18 straipsnis, 586 – 587 straipsniai). Teismas nesutiko su skolininko ir jo atstovės argumentais apie tai, jog šiuo atveju yra būtinumas sustabdyti šią civilinę bylą iki kol bus išnagrinėta kita civilinė byla pagal pareiškėjų pareiškimą dėl separacijos nustatymo, kadangi į šią civilinę bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kokios aplinkybės bus nagrinėjamos separacijos nustatymo byloje, be to, šiuo metu dar tik yra sprendžiamas klausimas dėl separacijos nustatymo bylos iškėlimo, be to, susidariusi skola pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą yra paskaičiuota už daug ankstesnį laikotarpį, kai separacijos nustatymo byla yra keliama tik šiuo metu ir gyvenimo skyrium nustatymas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia tik nuo bylos iškėlimo (CK 3.77 straipsnio 4 dalis). Teismas padarė išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, o skolininko tokie veiksmai (t. y. prašymai) vertintini, tik kaip siekis užvilkinti vykdymo procesą vykdomojoje byloje, tinkamai atsiskaitant su išieškotojais (kreditoriais). Teismas pažymėjo ir tai, jog tiek skolos išieškojimas skolininko atžvilgiu, tiek pareiškimas dėl separacijos nustatymo yra atlikti skolininkui ir jo sutuoktinei esant santuokoje ir duomenų, patvirtinančių tai, kad ši santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija skolos susidarymo metu, šioje civilinėje byloje nėra (CPK 176 str. - 179 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas L. G. (L. G.) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį ir atmesti pareiškėjo UAB „Naujamiesčio būstas“ pareiškimą. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus: Butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise yra valdomas lygiomis dalimis trijų savininkų, t. y. 1/3 dalis minėto buto yra jo asmeninė nuosavybė ir už skolas, susidariusias remontuojant jo dalį bendrojoje gyvenamojojo namo bendrasavininkių nuosavybėje, apelianto nuomone, privalėtų atsakyti tik jis, o ne jo sutuoktinė E. G., kuri gyvena iš mažos pensijos, turi sveikatos problemų, susijusių su brangiu gydymu. L. G. ir E. G. pradėjo procesą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, nes gyvena atskirai, nepalaiko šeimyninių santykių, neveda bendro ūkio. Civilinės bylos Nr. 2YT-14839-558/2017 nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka Vilniaus miesto apylinkės teisme paskirtas 2017 gegužės 25 d. L. G. ir E. G. atvyko į teismo posėdį šioje byloje nagrinėtoje 2017 m. gegužės 2 d., kuriame buvo svarstomas pareiškėjo UAB „Naujamiesčio būstas“ prašymas, pavėlavę dėl transporto kamščių ir avarijos pakeliui į teismą, tačiau kaip pavėlavusiems jiems nebuvo suteikta galimybė pasisakyti teismo posėdžio metu ir teismas laikė, kad jie posėdyje nedalyvauja, todėl neturėjo galimybės pasisakyti dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ prašymo nepagrįstumo.Prašo teismo pripažinti galimybę atleisti E. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui artimiausiu metu priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-14839-558/2017 dėl santuokos nutraukimo ir nesuteikti pagrindo pareiškėjui UAB „Naujamiesčio būstas“ išieškoti buvusio sutuoktinio L. G. skolas iš jos gaunamos valstybinės pensijos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsniu). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek jos susijusios su atskirojo skundo argumentais.Apeliantas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m, gegužės 9 d. nutartimi teigdamas, jog skola pareiškėjui UAB „Naujamiesčio būstas“ pripažintina apelianto asmenine skola, todėl privalėtų atsakyti tik jis, o ne jo sutuoktinė E. G., kuri gyvena iš mažos pensijos, turi sveikatos problemų, susijusių su brangiu gydymu. Taip pat teigia, kad apeliantas ir jo sutuoktinė E. G. pradėjo procesą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, nes gyvena atskirai, nepalaiko šeimyninių santykių, neveda bendro ūkio. CPK nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju pareiškimu buvo prašoma nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra sutuoktinių, t.y. individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad skolininkui priklauso ½ sutuoktinės atlyginimo.CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2YT-14839-558/2017 pagal pareiškėjų L. G. ir E. G. prašymą dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, 2017 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą prašymą patenkinti; patvirtinti pareiškėjų L. G. ir E. G., įregistravusių santuoką 2009 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. 5427), gyvenimą skyrium (separaciją); bei patvirtinti pareiškėjų L. G. ir E. G., sudarytą sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių, kurios 1 punktu sutarta, kad banko sąskaitose ir/ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvienos iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos lieka to pareiškėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ar išduota banko kortelė ir/ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos, o 5 punktu be kita ko sutarta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-20 įsakymu iš L. G. priteista UAB „Naujamiesčio būstas“ naudai 370,38 Lt skola ir 31,76 Lt skola, laikytinos L. G. asmeninėmis skolomis. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė yra pasibaigusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo pagrindu įregistravus separaciją, bei patvirtinus pareiškėjų L. G. ir E. G. sudarytą sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių, kuria išspręstas sutuoktinių turto padalinimo klausimas (CK 3.100 straipsnio 5 punktas). Tokiu atveju pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas bendrosios dalinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad vertinant faktinę situaciją buvusią skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu, pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu nustačius 15 punkte minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį, o civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Naujamiesčio būstas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo (skolininkas L. G. (L. G.), skolininko sutuoktinė E. G. bei antstolis D. Š.) nutraukiant, kadangi nebeliko teisinio pagrindo nagrinėti klausimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 293 straipsnio 9 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti.

Civilinę bylą Nr. e2VP-14605-599/217 pagal pareiškėjo UAB „Naujamiesčio būstas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo (skolininkas L. G. (L. G.), skolininko sutuoktinė E. G. bei antstolis D. Š.) nutraukti.