Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešejas Arunas Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-33-315/2011

Teisejas Arturas Pažarskis (Proceso Nr. 1-10-1-01589-2008-6)

2011 m. kovo 29 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aruno Kisieliaus,

dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios N. K. gynejos adv. Galinos Kardanovskajos apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteista 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustate:

N. K. nuteista už tai, kad 2008 m. liepos 17 d., apie 13.03 val. vairuodama A. G. priklausanti automobili „Ford Ka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama Architektu gatve, Vilniuje, nuo nuvažiavimo link Laisves prospekto Erfurto gatves kryptimi, buvo neatsargi ir neatidi, prieš sukdama i kaire, i Architektu g. 81 namo kiema, neisitikino, kad tai daryti yra saugu ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, nedave kelio, sudare kliuti Architektu gatve priešinga kryptimi pirma eismo juosta tiesiai važiuojanciam automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam J. V. Ž. ir susidure su juo. Eismo ivykio metu nukentejo automobilio „Ford Ka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleive P. G., kuriai, del dešinio raktikaulio lužio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais N. K. pažeide Keliu eismo taisykliu (redakcijos, galiojusios iki 2008-09-01) 50, 53, 145, 154 punktu reikalavimus, ir atsiradus minetoms pasekmems, padare nusikaltima, numatyta, LR BK 281 str. 1 d.

Teismo posedyje nuteistoji ir jos gyneja praše apeliacini skunda patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010-06-19 apkaltinamasis nuosprendis naikintinas kaip nepagristas, neatitinkantis byloje nustatytoms faktinems aplinkybems. Šioje dalyje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1d.1 p.).

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia irodymais, kurie ivertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklemis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisejai irodymus vertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Butina salyga vertinant irodymus – vidinis isitikinimas turi buti pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Nagrinejamuoju atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus irodymus, nevertino ju visumos, tarpusavio sasajos, vertindamas irodymus atsietai arba juos nepagristai vertindamas kaip patikimus ar nepatikimus, suteike jiems kitokia teisine reikšme, o kai kuriems bylos irodymams visai neteike reikšmes.

Pirmosios instancijos teismas teiseju kolegijos manymu, nepagristai nustate faktines ivykio aplinkybes, o butent tai, kad N. K. važiuodama Architektu gatve, Vilniuje, nuo nuvažiavimo link Laisves prospekto Erfurto gatves kryptimi, buvo neatsargi ir neatidi, prieš sukdama i kaire, i Architektu g. 81 namo kiema, neisitikino, kad tai daryti yra saugu ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, nedave kelio, sudare kliuti Architektu gatve priešinga kryptimi pirma eismo juosta tiesiai važiuojanciam automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam J. V. Ž. ir susidure su juo. Pirmosios instancijos teismas darydamas išvada, kad neabejotinai nustatyta, jog pagrindine salyga eismo ivykiui kilti buvo N. K. veiksmai, vadovavosi liudytoju J. V. Ž., R. B., I. S., D. V., C. J., 2010-03-17 ekspertizes aktu bei eksperto V. Matusevic ir eksperto R. Š. parodymais.

J. V. Ž. parode, kad važiavo Architektu gatve, kurioje buvo kolonele „UNO X“. Pažymejo, kad demesi buvo sutelkes i prieki buvusia pesciuju pereja, kuri buvo tušciai. Padidino greiti iki 40 km/h ir nepastebejo, kada ivažiavo nuteistosios automobilis. Pamacius automobili, stabdyti buvo per velu, iki automobilio buvo like 3 metrai. Tuo metu, kai jis pamate automobili „Ford Ka“, jis buvo visiškai užblokaves jo judejimo juosta. Šiuos parodymus patvirtina ir liudytojo R. B. parodymai. Pastarasis parode, kad taip pat važiavo Architektu gatve nuo degalines „UNO X“. Mate, kaip atvažiaves automobilis „Ford Ka“ parode posuki, krovininis automobilis sustojo ir minetas automobilis ivažiavo. „Ford Ka“ suko iš priešpriešines juostos i kiema ir neisitikines isuko, dar pristabde prieš kiema praleisti mašinos, o tuo metu atvažiavo J. V. Ž. vairuojamas automobilis „Audi 80“. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, R. B. parode, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, nes tada geriau atsimine. Paaiškino, kad mate susidurimo momenta, nemate paties smugio, kadangi tik išgirdes garsa atsisuko. Jis tuo metu kalbejo su bendradarbiu ir po 3 sekundžiu išgirdo garsa. Kai automobilis „Ford Ka“ suko, spejo pasižiureti i veidrodeli ir tada buvo smugis.

Lietuvos teismo ekspertizes centro 2009-02-02 specialisto išvada Nr. 11-3006 (08) konstatuota, kad negalima apskaiciuoti automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greicio betarpiškai prieš susidurima, taip pat negalima nustatyti, ar automobilis „Ford Ka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidurimo metu stovejo ar judejo nedideliu greiciu. Nurodyta, kad automobilio „Ford Ka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos N. K. veiksmai, - sukdama i kaire nedave kelio ir sudare kliuti priešpriešine kryptimi pirma eismo juosta važiuojanciam automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui J. V. Ž. techniniu požiuriu buvo nepriimtini ir salygojo šio eismo ivykio kilima. Išvadoje taip pat pažymeta, kad J. V. Ž. laiku stabdydamas vairuojama transporto priemone turejo technine galimybe išvengti šio eismo ivykio, jeigu važiuodamas šiame kelio ruože 50 km/h greiciu turejo objektyvia galimybe pamatyti kliuti, nuo susidurimo vietos esant nemažesniu nei 32,1 m atstumu.

Teismo posedyje apklaustas techniniu ekspertiziu skyriaus vyriausiasis ekspertas Vitalij Matusevic, parode, kad nustatyti automobilio „Audi 80“ greiti galima, jeigu butu pedsakas. Kai pedsako nera, neaišku, kaip tas automobilis važiavo. Jo teigimu, eismo ivykio kilima itakojo automobilis, kuris sukdamasis i kaite nedave kelio kitam automobiliui ir sudare kliuti, t.y. automobilis „Ford Ka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas nuteistosios.

Kolegija pažymi, kad buvo atliktas eksperimentas, siekiant nustatyti, ar automobilio „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. V. Ž. galejo pastebeti automobili „Ford Ka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinti ar judanti iš dalies ivažiavusi i Architektu g. 81 namo kiema, jeigu Architektu g. prie kelkrašcio buvo priparkuoti 4-5 automobiliai ir nuo stovejusiu automobiliu iki automobilio „Ford Ka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 3-5 metru atstumas. Modeliuojant ivykio situacija ir vietoj automobilio „Ford Ka“ naudojant automobili VW Polo, jis pastatomas ivažiavime taip, kaip nurode nuteistoji, t.y. sustabdžiusi vairuojama automobili „Ford Ka“, ivažiuodama i Architektu g. 81 pastato kiema ir praleisdama iš mineto kiemo išvažiuojanti kita automobili. Automobilis VW Polo stovi ivažiavime i mineta kiema, priekiniams ratams esant ivažiavime, priekinis kaires puses ratas 0,40 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto, dešines puses priekinis ratas – 0,40 m, galinis ratas – 0,80 m atstumais nuo ivažiavimo i Architektu g. 81 pastato kiema krašto. Automobilis „Audi 80“ stovi 32,10 m atstumu nuo ivažiavimo i Architektu g. 81 namo kiema, dešines puses priekinis ratas – 3,80 m, galinis ratas – 4,00 m atstumais nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto. Iš automobilio „Audi 80“ vairuotojo vietos matoma sustojusio ties ivažiavimu kiema automobilio VW Polo galine dalis. Pakeitus automobilio „Audi 80“ stovejimo vieta, jis statomas arciau antroje eismo juostoje sustojusios automobiliu kolonos, t.y. „Audi 80“ statomas 32,10 m atstumu nuo ivažiavimo i Architektu g. 81 namo kiema, dešines puses priekinis ratas – 5,10 m, galinis ratas – 5,00 m atstumais nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Gautas rezultatas analogiškas: iš automobilio „Audi 80“ vairuotojo vietos matoma sustojusio ties ivažiavimu i kiema automobilio VW Polo galine dalis. Taigi vadovaujantis nuteistosios parodymais sumodeliuota ivykio situacija, eksperimentas rodo, kad J. V. Ž., važiuodamas minetame kelio ruože 50 km/h greiciu, turejo objektyvia galimybe pamatyti kliuti, taigi ir laiku sustabdyti automobili.

Kaip matyti iš aptartu rašytiniu, teismo posedyje patikrintu irodymu J. V. Ž. parodytos aplinkybes, kad automobili „Ford Ka“ jis pamate likus tik 2-3 metrams iki susidurimo, byloje nepatvirtina jokie kiti objektyvus duomenys. Liudytojas I. S. apeliacines instancijos teisme parode, kad jis važiavo Architektu gatve ir suko i kaire. Priešais ji stovejo automobilis „Ford Ka“ ir lauke sukti i kaire, i kiema. Jis sustojo tam, kad praleistu i kiema sukancio automobilio „Ford Ka“. Tuo metu tarp pirmos ir antros eiliu prasibrove automobilis „Audi 80“, pristabde, o po to, kaip jam atrode tycia, ivažiavo i automobili „Ford Ka“. Liudytojas taip pat nurode, kad automobilio „Audi 80“ vairuotojas nepaise taisykliu važiuoti tik antraja eile ir kirto linija, skiriancia eismo juostas. Pirmaja juosta, jo teigimu, niekas nevažiavo, nes joje stovejo automobiliai, buvo priparkuoti 4-5 automobiliai. Liudytojas parode, kad „Audi 80“ vairuotojas galejo sustabdyti automobili, nes 7 m buvo pakankamas atstumas atsižvelgiant i nedideli greiti. J. V. Ž. apeliacines instancijos teisme parode, kad priparkuoti automobiliai stovejo už ivykio vietos, niekur jis ilindes nebuvo, pirmoje eileje jokiu mašinu nebuvo.

Pažymetina, kad pirmosios instancijos teismas apibendrindamas nuteistosios ir liudytoju parodymus, konstatavo, jog nuteistosios ir liudytojo I. S. parodymai del aptariamos faktines ivykio aplinkybes iš esmes skyresi nuo liudytoju J. V. Ž., E. K. ir R. B. parodymu. Apylinkes teismas nurode, kad liudytojo R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai apie tai, jog automobiliu susidurimas ivyko praejus kelioms sekundems po to, kai automobilio „Ford Ka“ vairuotoja pristabde prie ivažiavimo i kiema, paneigia nuteistosios ir liudytojo I. S. teiginius, kad automobilis „Ford Ka“ nuo puses iki pusantros minutes stovejo ant ivažiavimo i kiema. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai kritiškai ivertino minetus nuteistosios ir liudytojo I. S. teiginius ir vieniems parodymams, t.y. liudytojo R. B., suteike pirmenybe prieš kitus.

Vertinant irodymus ir faktines aplinkybes, teismas nuosprendyje abejodamas del automobilio „Ford Ka“ stovejimo laiko prieš ivažiavima i Architektu g. 81 namo kiema, nurode, kad teismas neabejotinai nustato ir laiko irodyta, kad N. K. pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus - P. G. sveikata, ka patvirtina specialisto išvada. Teiseju kolegija neabejoja del pasekmiu nukentejusiajai, taciau irodymu del kilusio autoivykio – kad automobilio „Ford Ka“ vairuotoja N. K. pažeide KET 145 p. reikalavimus, numatancius, kad prieš pradedamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitais keisdama važiavimo krypti, vairuotojas privalo isitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelia (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ir priežastinio ryšio toms pasekmems atsirasti, objektyviu ir neabejotinu irodymu nei ikiteisminio tyrimo metu nei byla nagrinejant teisme nera. Pažymetina, kad apkaltinamasis nuosprendis turi buti pagristas negincytinais irodymais ir negali buti grindžiamas prielaidomis, visi neaiškumai byloje turi buti traktuojami kaltinamojo naudai, t.y. in dubio pro reo.

Del šiu aplinkybiu, nesurinkus pakankamai objektyviu, negincytinu irodymu, kad N. K. vairuodama A. G. priklausanti automobili „Ford Ka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama Architektu gatve, Vilniuje, nuo nuvažiavimo link Laisves prospekto Erfurto gatves kryptimi, buvo neatsargi ir neatidi, prieš sukdama i kaire, i Architektu g. 81 namo kiema, neisitikino, kad tai daryti yra saugu ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, nedave kelio, sudare kliuti Architektu gatve priešinga kryptimi pirma eismo juosta tiesiai važiuojanciam automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam J. V. Ž. ir susidure su juo, pirmosios instancijos teismas nepagristai nustate, jog N. K. pažeide Keliu eismo taisykliu 145 punkto reikalavimus, ir nepagristai N. K. pripažino kalta padarius nusikaltima, numatyta LR BK 281 str. 1d.

N. K. išteisinama del jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1 d., nenustacius, kad buvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d.1 p.)

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. birželio 19 d. nuosprendis naikinamas, priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis.(LR BPK 329 str.1d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

nusprende:

nuteistosios N. K. gynejos adv. Galinos Kardanovskajos apeliacini skunda tenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. birželio 19 d. nuosprendi panaikinti:

N. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.