Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-07-16 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2234-957/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-07-16
Bylos Nr.
e1-2234-957/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22141-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
J. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2234-957/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22141-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Marinos Ridikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2021 m. liepos 5 d., apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,21 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taip J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji J. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. liepos 4 d. apie 19.00 val. namuose kartu su savo sugyventiniu R. Z. ir kaimynu išgėrė apie 7 vnt. 1 litro talpos butelių alaus ir alkoholį vartojo visą laiką iki kol, 2021 m. liepos 5 d. apie 3.00 val., ji nusprendė pasivažinėti automobiliu „Audi A4“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šį automobilį ji kartu su sugyventiniu maždaug prieš savaitę už 300 Eur nusipirko iš kaimyno, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė pirkėją jos sugyventinį R. Z., todėl šiuo metu minėtas automobilis priklauso jam. Nusprendus pasivažinėti automobiliu, jos sugyventinis dar bandė ją atkalbinėti, tačiau ji jo neklausė, jautėsi gerai, galvojo, kad gali vairuoti. Jos sugyventinis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o ji buvo už vairo. Išvažinėjant iš automobilių stovėjimo aikštelės, važiuojant atbuline kryptimi, ji nepastebėjo stovinčio automobilio ir į jį nestipriai atsitrenkė. Pamačiusi, kad apgadino šį automobilį, ji pati iškvietė policijos pareigūnus ir viską jiems paaiškino. Labai gailisi dėl savo poelgio, prašo paskirtą baudą išskirstyti dalimis 2 metų laikotarpiui, kadangi turi paskolą, du vaikus ir jai yra priteista mokėti jiems išlaikymą po 223 Eur (priedo b. l. 61-62).

Liudytojas R. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 5 d. kartu su savo sugyventine J. K. vartojo alkoholį. Apie 3.00 val. J. sugalvojo pasivažinėti jo automobiliu „Audi A4“. Jis bandė ją sustabdyti, atkalbinėjo ją nesėsti už vairo, bandė atimti automobilio raktus, tačiau kuomet ji yra neblaivi, su ja labai sunku susitvarkyti, ji neklauso, todėl ir tąkart nepaklausiusi, ji sėdo prie vairo būdama neblaivi. Kadangi jis išsigando dėl jos saugumo ir nenorėjo jos išleisti vienos, sėdo kartu į automobilio „Audi A4“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priekinę keleivio vietą. J. pradėjus važiuoti atbuline eiga, ji nepastebėjo už jos automobilio buvusio kito automobilio ir nestipriai atsitrenkė į jį. Tada J. iškvietė pareigūnus. Liudytojo teigimu, J. pirmą kartą sėdo už vairo būdama neblaivi, ji nelinkusi taip elgtis ir nėra įgijusi teisės vairuoti transporto priemones. Automobilis „Audi A4“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklauso jam, jį pirko 2021 m. birželio 18 d. iš kaimyno, tik dar nespėjo priregistruoti savo vardu. Prašo nekonfiskuoti jam priklausiančio automobilio (priedo b. l. 8-9).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2021 m. liepos 5 d. apie 3.32 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas B. V. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), automobilis „Audi“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kliudė pranešėjo stovintį automobilį „VW“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Audi“ visi neblaivūs (priedo b. l. 4).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „Audi A4“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2020 m. kovo 24 d. savininkas A. S. (priedo b. l. 22).

Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2021 m. birželio mėn. duomenimis, automobilio „Audi A4“ (1995 m., sedanas) kaina su PVM yra 710 Eur (priedo b. l. 23).

Iš 2021 m. birželio 18 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad 2021 m. birželio 18 d. pardavėjas A. M. pardavė transporto priemonę „Audi A4“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), R. Z., kurią 2020 m. balandžio 10 d. A. M. pirko iš V. L. (priedo b. l. 24-25).

Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2021 m. liepos 5 d. 3.56 val. J. K. buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas, o 4.12 val. – 2,21 promilių girtumas (priedo b. l. 32, 33).

Iš 2021 m. liepos 5 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog J. K. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkoholio matuokliu 3.56 val. jai buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas, 4.12 val. – 2,21 promilių girtumas (priedo b. l. 34).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. L. (M. L.) 2021 m. liepos 5 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2021 m. liepos 5 d. apie 3.30 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), automobilis „Audi A4“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kliudė automobilį „VW“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Audi“ visi neblaivūs. Atvykus nurodytu adresu, J. K. paaiškino, kad vairuodama automobilį ir važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į kitą kieme priparkuotą automobilį. Ji nurodė, kad visos dienos metu gėrė alų, kiek tiksliai, atsakyti negalėjo, paskutinį kartą gėrė apie 30 min. prieš eismo įvykį. Pirmu pūtimu 3.56 val. jai buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas, antru pūtimu 4.12 val. – 2,21 promilių girtumas (priedo b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

J. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte numatyta, be kita ko, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. K. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamoji J. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, jog 2021 m. liepos 4 d. apie 19.00 val. namuose kartu su sugyventiniu ir kaimynu išgėrė apie 7 vnt. 1 litro talpos butelių alaus ir alkoholį vartojo visą laiką iki kol, 2021 m. liepos 5 d. apie 3.00 val., nusprendė pasivažinėti automobiliu „Audi A4“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nusprendus pasivažinėti automobiliu, jos sugyventinis dar bandė ją atkalbinėti, tačiau ji jo neklausė, jautėsi gerai, galvojo, kad gali vairuoti. Sugyventinis sėdėjo keleivio vietoje, o ji buvo už vairo. Išvažinėjant iš stovėjimo aikštelės, važiuojant atbuline kryptimi, ji nepastebėjo stovinčio automobilio ir į jį nestipriai atsitrenkė. Pamačiusi, kad apgadino šį automobilį, ji pati iškvietė policijos pareigūnus ir viską jiems paaiškino (b. l. 94-96).

Tokie kaltinamosios J. K. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Štai liudytojas R. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 5 d. kartu su savo sugyventine J. K. vartojo alkoholį. Apie 3.00 val. ji sugalvojo pasivažinėti jo automobiliu „Audi A4“. Jis bandė ją sustabdyti, atkalbinėjo nesėsti už vairo, bandė atimti automobilio raktus, tačiau ji nepaklausė ir sėdo prie vairo būdama neblaivi. Kadangi jis išsigando dėl jos, sėdo kartu į automobilio „Audi A4“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priekinę keleivio vietą. J. pradėjus važiuoti atbuline eiga, ji nepastebėjo už jos automobilio buvusio kito automobilio ir nestipriai atsitrenkė į jį. Tada J. iškvietė pareigūnus (priedo b. l. 8-9). Pirmiau nurodytas kaltinamosios ir liudytojo aplinkybes patvirtina policijos įvykių registro išrašas (priedo b. l. 4) bei policijos pareigūno M. L. 2021 m. liepos 5 d. tarnybiniame pranešime nurodomos aplinkybės apie tai, kad 2021 m. liepos 5 d. apie 3.30 val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), automobilis „Audi A4“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kliudė automobilį „VW“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Audi“ visi neblaivūs. Atvykus nurodytu adresu, J. K. paaiškino, kad vairuodama automobilį „Audi 4“ ir važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į kitą kieme priparkuotą automobilį. Ji nurodė, kad visos dienos metu gėrė alų, paskutinį kartą gėrė apie 30 min. prieš eismo įvykį. 3.56 val. jai buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas, 4.12 val. – 2,21 promilių girtumas (priedo b. l. 35). Tuo tarpu aplinkybę, jog kaltinamoji J. K. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivi, patvirtina pirmiau minėti jos pačios ir liudytojo parodymai, pareigūno tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės, 2021 m. liepos 5 d. neblaivumo nustatymo aktas (priedo b. l. 34) ir alkotesterio kvitų rodmenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. liepos 5 d. 3.56 val. jai buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas, 4.12 val. – 2,21 promilių girtumas (priedo b. l. 32, 33). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, J. K. 2021 m. liepos 5 d., apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,21 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios J. K. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. K. pareiškė sutinkanti su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su bausmės dydžiu bei prašo paskirtą baudą išskaidyti 2 metų laikotarpiui (priedo b. l. 66-67).

Dėl J. K. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę J. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajai J. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją J. K. – yra gana jauno amžiaus, nors pačios kaltinamosios teigimu, ji dirba, tačiau iš byloje esančio Sodros išrašo matyti, kad dirbo iki 2021 m. birželio 14 d. (priedo b. l. 48-49), neregistruota Užimtumo tarnyboje (priedo b. l. 50), neteista (priedo b. l. 39), veikos padarymo metu bausta administracine tvarka, daugiausiai iš jų, už nusižengimus, susijusius su viešąja tvarka, tačiau paskirtos baudos sumokėtos (priedo b. l. 40-46). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad J. K. skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies minimaliam dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ši bausmė atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji J. K. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

J. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 5 d., 3.55 val. iki 2021 m. liepos 5 d., 15.15 val. (priedo b. l. 54-55, 56). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Teismas, įvertinęs J. K. skirtinos baudos dydį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji prašo leisti tai padaryti sumokėti per 2 metus, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajai skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – du metus.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 64-65) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo J. K.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodama transporto priemonę, J. K. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai policijos pareigūnams tikrinimo metu jai nustatė vidutinį girtumo laipsnį. Taigi ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiame kontekste pažymėtina, jog nors kaltinamoji neturi teisės vairuoti transporto priemones, visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui spręsti dėl BK 68 straipsnio numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, kadangi skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad ji vairavo būdama neblaivi, apgadino kitą transporto priemonę, vairavo neturėdama teisės vairuoti, todėl spręstina, kad kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 5 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajai, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad ji įvykio metu, būdama neblaivi, vairavo automobilį „Audi A4“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį, jos teigimu, pirko kartu su sugyventiniu. R. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad transporto priemonė priklauso jam ir prašė nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio. Iš byloje esančių transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių kopijų matyti, kad 2021 m. birželio 18 d. pardavėjas A. M. pardavė transporto priemonę „Audi A4“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (priedo b. l. 24-25). Taigi šioje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įvykio metu transporto priemonė nuosavybės teise priklausė ne pačiai kaltininkei, o kitam asmeniui – sugyventiniui R. Z., kuris aptariamo įvykio metu, iki vairavimo fakto, kartu su kaltinamąja vartojo alkoholį. Nors jo paties teigimu, jis neleido sėstis už vairo, tačiau J. K. nepaklausė ir atsisėdo, o R. Z. nesiėmė visų priemonių, kad užkardytų J. K. galimam pažeidimui, kadangi jam buvo žinoma, jog J. K. anksčiau nėra įgijusi teisės vairuoti. Todėl jis, būdamas automobilio savininku, leidęs J. K. vairuoti automobilį, žinojo, kad jis gali būti naudojamas baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti, nes kaltinamoji iš viso neturėjo teisės jo vairuoti, be to, buvo neblaivi. Tačiau dėl to jis nesiėmė jokių priemonių, kad užkirstų kelią kaltinamosios neteisėtam elgesiui ir daromam teisės pažeidimui, buvo abejingas galimiems kaltinamosios neteisėtiems veiksmams, tiek ir dėl tokių veiksmų galimoms kilti pasekmėms. Tokiu atveju įvykio metu nusikaltimui padaryti panaudota priemonė turi būti konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kad ji priklauso ne pačiam kaltininkui, o kitam asmeniui. Pagal įstatymą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Todėl nagrinėjamu atveju taikytinas paties įvykio metu vairuoto automobilio „Audi A4“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), konfiskavimas ir siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, yra būtinas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė 2021 m. liepos 7 d. nutarimu, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į R. Z. priklausančią transporto priemonę (automobilį) „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatydama visišką nuosavybės teisių apribojimą, nustatant terminą nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2022 m. sausio 7 d. (priedo b. l. 26-27). Šis laikinasis nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. paskirti 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 5 d., 3.55 val. iki 2021 m. liepos 5 d., 15.15 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti J. K. nubausta galutine 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda.

Paskirti J. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, priklausantį R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

2021 m. liepos 7 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei (automobiliui) „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiai R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurio terminas nustatytas nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2022 m. sausio 7 d., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti J. K. dvejų metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, jį skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti J. K., kad:

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dvejų metų laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marijus Kursevičius