Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Verada“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimus Nr. DGKS-4938 ir Nr. DGKS-4939 ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog atsakovas A. B. kreipėsi į Komisiją, prašydamas išieškoti iš ieškovės 2 607,00 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), atsakovas D. J. – 3 055,00 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius). Abu atsakovai taip pat prašė priteisti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir netesybas už uždelsimą atsiskaityti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai pareiškė papildomus reikalavimus dėl kelionės laiko į komandiruotės vietą ir iš komandiruotės vietos įskaitymo į darbo ir komandiruotės laiką ir apmokėjimo už jį bei kelionės išlaidų atlyginimo priteisimo. Savo reikalavimus dėl darbo užmokesčio priteisimo atsakovai grindė tuo, kad tarp šalių žodžiu buvo sutartas kitoks darbo užmokestis nei numatytas darbo sutartyse. Atsakovas A. B. teigė, kad jis su ieškove žodžiu buvo sutaręs dėl 11,00 Eur už valandą darbo užmokestį, o D. J. – 13,00 Eur. Komisija ginčijamais sprendimais pripažino tarp šalių buvus atsakovų nurodytą žodinį susitarimą dėl darbo užmokesčio ir priteisė atsakovams jų prašomas priteisti darbo užmokesčio sumas. Komisija netenkino atsakovų reikalavimo dėl kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo, priteisė atsakovui A. B. 156,01 Eur, o atsakovui D. J. – 226,01 Eur kelionės išlaidų atlyginimo, priteisė abiem atsakovams po 94,08 Eur darbo užmokesčio už kelionėje sugaištą laiką ir po 106,00 Eur dienpinigių. Atsakovai atsisakė savo reikalavimų dėl netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką ir Komisija bylas šioje dalyje nutraukė. Ieškovė nesutinka su Komisijos sprendimais, nes su atsakovais pagal 2017 m. gegužės 5 d. darbo sutarčių sąlygas yra visiškai ir tinkamai atsiskaičiusi. Nurodė, jog Komisija visiškai nemotyvuotai, remdamasi vien atsakovų paaiškinimais, kurie turėjo būti vertinami kritiškai, nustatė tarp šalių buvus žodinį susitarimą dėl didesnio darbo užmokesčio. Nurodė, kad Komisija nepagrįstai rėmėsi tarp ieškovės ir Scanint Oy sudarytos sutarties nuostatomis, nes ši sutartis reguliuoja įmonių tarpusavio santykius, o ne ieškovės santykius su atsakovais. Akivaizdu, kad pagal rangos sutartį ieškovės gaunamas atlyginimas už rangos darbus negali būti tapatinamas su ieškovės darbuotojų darbo užmokesčiu, nes ieškovės veikla netektų prasmės, visos jos gaunamos pajamos turėtų būti išmokėtos kaip darbo užmokestis darbuotojams. Nurodė, jog šalys darbo sutartimis sutarė dėl visų būtinų darbo sąlygų, įskaitant ir darbo užmokestį, todėl sutartis privaloma visoms šalims ir šalys jos turi laikytis, tuo tarpu Komisija patenkino atsakovų reikalavimą vienašališkai pakeisti darbo sutarčių nuostatas dėl darbo užmokesčio dydžio. Pažymėjo, jog Komisijos sprendimai nenuoseklūs, nes Komisija sprendė, kad šalys susitarė dėl didesnio darbo užmokesčio, o reikalavimų dėl kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo netenkino, nes laikė, kad atsakovams priklausančios kompensacijos pagal ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus buvo apskaičiuotos ir išmokėtos tinkamai. Nurodė, jog Komisija nepagrįstai vadovavosi pačių atsakovų pildytomis darbo laiko lentelėmis, nes jose nurodytos pernelyg ilgos darbo valandos, o tokiu režimu ieškovė nurodymo dirbti nedavė, be to toks darbo režimas pažeidžia Suomijos darbo teisės aktus. Nesutiko su Komisijos sprendimais priteisti atsakovams kelionės išlaidas, nes ginčo dėl kelionės išlaidų tarp šalių niekada nebuvo, todėl Komisija neturėjo pagrindo šio klausimo nagrinėti. Nurodė, jog Komisija nepagrįstai priteisė atsakovams po 94,08 Eur darbo užmokesčio už kelionėse sugaištą laiką ir po 106,00 Eur dienpinigių. Atsakovai turėjo išvykti ir pradėti dirbti tik 2017 m. gegužės 10 d., todėl neaišku kokiu pagrindu Komisija pripažino, jog atsakovai išvyko jau 2017 m. gegužės 9 d. ir jiems turi būti sumokėta už šią dieną, be to neaišku kokiu būdu komisija nustatė, kad kelionės vyko nakties metu ir taikė padidintą apmokėjimo tarifą. Nepagrįstai komisija darbo diena pripažino ir 2017 m. rugpjūčio 26 d., kadangi darbuotojai jau buvo (ar bent jau turėjo būti) grįžę į Lietuvą 2017 m. rugpjūčio 25 d. Pagal pačių atsakovų pateiktą Suomijoje jų pačių pildytą darbo laiko apskaitos lentelę, matyti, kad atsakovai paskutinę dieną dirbo tik 2017 m. rugpjūčio 23 d., o ieškovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose jiems kaip darbo dienos dar pažymėtos 2017 m. rugpjūčio 24-25 d., už kurias jiems buvo sumokėtas tiek darbo užmokestis, tiek dienpinigiai. Remdamasi išdėstytais motyvais prašė panaikinti Komisijos sprendimus kaip nepagrįstus, nes atsakovai Komisijai nagrinėjant bylą neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo.